Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nutraukti jo ir atsakovės V. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

- po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę S., o atsakovei palikti pavardę S.;

- priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai (b. l. 21), tačiau ji teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį atsakovė neatvyko. Teismo šaukimas atsakovei įteiktas tinkamai (b.l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. S. ir V. S. sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi tris vaikus, kurie yra pilnamečiai: sūnų R. S., gimusį (duomenys neskelbtini), dukterį S. S., gimusią (duomenys neskelbtini), sūnų A. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad nuo 1993 m. sutuoktiniai gyvena atskirai. Šias aplinkybes patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai – sutuoktiniai deklaravę ir faktiškai gyvena skirtingose gyvenamosiose vietose (b.l. 2, 10). Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas buvo nuteistas už įvykdytą nusikalstamą veiką ir pasiųstas atlikti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, grįžęs iš įkalinimo įstaigos 1993 m. sutuoktinės namuose neberado, nepilnamečius vaikus globojo ir užaugino ieškovo motina, pas kurią ieškovas apsigyveno. Atsakovė neaugino vaikų, nesirūpino šeima, laiką leisdavo vyrų draugijoje. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad santuokos metu sutuoktiniai nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, būti lojaliems vienas kitam, padėti vienas kitam materialiai ir moraliai. Sutuoktiniai negyvena kartu daugiau kaip dvidešimt metų, byloje nėra duomenų, kad sutuoktinių tolimesnis bendras gyvenimas būtų įmanomas. Visuma nurodytų aplinkybių rodo, kad tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas. Esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad A. S. ir V. S. santuoka iširo, dėl jos iširimo kalti abu sutuoktiniai, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Nutraukus santuoką šalims ieškovo reikalavimu paliktinos santuokoje turėtos pavardės „S.“, „S.“ (CK 3.69 straipsnis) (b. l. 9).

Reikalavimas dėl sutuoktinių išlaikymo byloje nepareikštas.

Bylos duomenimis, šalys neturi dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (b.l. 6–7), todėl klausimas dėl sutuoktinių turto padalinimo nesprendžiamas.

Byloje nenustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai turėjo neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 5,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), 41 Eur mokėtinas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas jam suteikus 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 4–5) ir 133,21 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos visos nurodytos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos bylinėjimosi išlaidos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo A. S., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. S., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. S. palikti pavardę „S.“, V. S. palikti pavardę „S.“.

Priteisti iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 46,40 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 40 centų) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5660, 133,21 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 21 centą) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.