Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant L. A., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai O. J., jos atstovei advokato padėjėjai G. G., Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Lošimų priežiūros tarnyba) atstovams G. G. ir A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 str. 3 d., numatyto administracinio nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. J., eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) lažybų tarpininkės-kasininkės-lošimo automatų salono administratorės pareigas (2009-04-01 darbo sutartis Nr. 850), veikdama pagal 2017-12-27 bendrovės direktoriaus D. G. patvirtintus bendrovės lažybų tarpininko-kasininko-lošimo automatų salono administratoriaus pareiginius nuostatus (toliau – ir Pareiginiai nuostatai), turėdama pareigą žinoti ir tiksliai vykdyti Azartinių lošimų įstatymo, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimą bei viešosios tvarkos užtikrinimą, reikalavimus (Pareiginių nuostatų 5.2 p.), turėdama pareigą užtikrinti, kad neloštų asmenys, savanoriškai parašę prašymus neįleisti jų j bendrovės lažybų punktus ir lošimo automatų salonus (Pareiginių nuostatų 5.4 p.), būdama asmeniškai atsakinga už azartinių lošimų organizavimą lažybų punkte ir lošimo automatų salone pagal azartinius lošimus reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus (Pareiginių nuostatų 7.2.1 p.), taip pat vadovaudamasi Lošėjų, ketinančių patekti į lošimo automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos aprašo (patvirtinto bendrovės direktoriaus 2017-05-02 įsakymu Nr. 17/05/02) 4 p., kuriame nurodoma, kad darbuotojas privalo patikrinti lošėjų, ketinančių pateikti į lošimų automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens dokumentą, duomenis Registruose (Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių registre), 2018-04-03 įleido T. B. į bendrovės B kategorijos lošimo automatų saloną, esantį (duomenys neskelbtini) (T. B. automatų salone Priežiūros tarnybos darbuotojų Registro pagalba patikrintas 14.55 val.), nors T. B. yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2018-01-02 buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, ir tokiu būdu pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 21 d. nuostatas.

Tokiais veiksmais O. J. padarė ANK 134 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu O. J. paaiškino, kad supranta kuo yra kaltinama, savo kaltę pripažįsta pilnai. Nurodė, kad nepastebėjo į automatų saloną atvykusio T. B., nes tuo metu turėjo mokinę, visas dėmesys buvo sutelktas į darbą. Tvirtino, kad visus atvykusius klientus patikrina pagal registrą, paprašo dokumento. Tuo metu žaidimų salone žmonių buvo nedaug. Tinkamai atliekant darbo funkcijas klientui praeiti nepastebėtam nėra galimybės. Patvirtino, kad gailisi padariusi nusižengimą. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad turi 12 metų vaiką su specialiais poreikiais, kuriam taip pat reikalinga psichologo, logopedo pagalba. Jeigu bųtų paskirta bauda, prašo teismo atsižvelgti į šeimoje augančių vaikų turtinius interesus, bei tai, kad gauna apie 700 Eur darbo užmokestį, turi finansinių įsipareigojimų, ir paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti mokant per mėnesį apie 50 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu Lošimų priežiūros tarnybos atstovė G. G. paaiškino, kad O. J. kaltė padarius ANK 134 str. 3 d. numatytą nusižengimą patvirtinta surinktais įrodymais, todėl jai skirtina bauda sankcijos ribose.

ANK 134 str. 3 d. numatyta, kad azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas, užtraukia baudą nuo 1 500 iki 4 300 Eur.

Minėtų ANK straipsnių dispozicija yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Dėl to sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ANK 134 str. 3 d., numatytą nusižengimą, reikia nustatyti, kokių teisės aktų ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė arba kurių lošimo reglamento nuostatų nesilaikė.

Nustatyta, kad T. B. nuo 2018-01-02 yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą; apribojimo terminas iki 2018-07-02 (b. l. 9).

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog 2018-04-03 T. B. atvyko ir buvo įleistas į Bendrovei priklausantį lošimo automatų saloną, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalyvavo lošimuose iki 14.55 val., kai buvo aptiktas patikrinimą atliekančių Lošimų priežiūros tarnybos darbuotojų. Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai – T. B. 2018-04-03 teikti paaiškinimai; Lošimų priežiūros tarnybos specialisto A. M. 2018-04-05 ir 2018-04-17 tarnybiniai pranešimai (b. l. 7, 8, 11).

Nagrinėjamu atveju, T. B. apsilankymo lošimo automatų salone metu, už asmenų, įeinančių į lošimo automatų saloną tapatybės patikrinimą bei asmenų, apribojusių savo galimybę lošti, neįleidimą, buvo atsakinga šiame salone tarpininke-kasininke-lošimo automatų salono administratore dirbanti O. J. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai – darbo grafikas (b. l. 19), Pareiginių nuostatų 5.2 pap., 5.4 pap., 7.2.1, 7.2.2 pap. reikalavimai (b. l. 16-17), 2009-04-01 tarp Bendrovės ir O. J. sudaryta darbo sutartis (b. l. 14–15).

Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 21 d. nustatyta, kad asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos.

Taigi, tuo atveju, kai asmuo, pateikęs prašymą neleisti lošti, įleidžiamas į lošimų organizavimo vietas, pažeidžiamos Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 21 d. nuostatos.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju O. J., būdama atsakinga už į lošimo automatų saloną atvykusių klientų tapatybės patikrinimą ir įleidimą vykdyti lošimus, ir įleisdama T. B., kuris įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, į lošimo saloną, savo pareigas, nustatytas pareiginių nuostatų Pareiginių nuostatų 5.2 pap., 5.4 pap., 7.2.1, 7.2.2 pap., atliko aplaidžiai, nes nepastebėjo kaip T. B. atvyko į saloną ir sėdo lošti prie žaidimų automato.

Tokiais veiksmais O. J. pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 21 d. reikalavimus.

Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad O. J. veiksmai kvalifikuotini kaip ANK 134 str. 3 d. numatytas administracinis nusižengimas.

O. J. savo kaltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi ir ši aplinkybė lengvina jos atsakomybę (ANK 35 str. 1 d.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš ANK 134 str. 3 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimali paskirta nuobauda – 1 500 Eur bauda – savo griežtumu atitiktų O. J. padaryto pažeidimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo bei administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, būtų teisinga atsakomybės taikymo prasme. Todėl, vertinant pareiškėjos atstovės argumentus, kuriais yra grindžiamas švelnesnės negu ANK 134 str. 3 d. sankcijoje numatytos baudos skyrimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 str. 5 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).

Teisminio nagrinėjimo metu O. J. paaiškino, kad šeimoje auga nepilnametis vaikas, kuriam nustatyta didelių specialių ugdymo poreikių būtinybė, taip pat ji yra paėmusi paskolą, kurią privalo mokėti. Minėtas aplinkybes patvirtina ir teismui pateikti įrodymai. Be to, O. J. nurodė, kad nepastebėjo, atvykusio į lošimų automatų saloną T. B., nes tuo metu apmokino darbui kitą darbuotoją. O. J. nurodytos aplinkybės, kurios nepaneigtos jokiais kitai įrodymais, patvirtina, jog pažeidimas padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo.

Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, tai, jog O. J. administrainėn atsakomybėn traukiama nebuvo, tokio pobūžio nusižengimas padarė pirmą kartą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad jai ANK 134 str. 3 d. sankcijoje paskirta minimalaus dydžio bauda būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Teismo nuomone, ANK 22 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir O. J. už jos padarytą nusižengimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 750 Eur baudą.

ANK 675 str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų.

O. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos gaunamos pajamos yra apie 700 Eur, turi vykdyti paskolos sutartį, todėl išgalėtų į mėnesį sumokėti apie 50 Eur baudos, jeigu tokia būtų paskirta. Atsižvelgęs į O. J. gaunamas pajamas, taip pat paskirtos baudos dydį, teismas sprendžia, kad prašymas dėl paskirtos baudos sumokėjimo išdėstymo tenkintinas ir baudos sumokėjimas išdėstytinas 15 mėnesių laikotarpiui, nustatant, jog nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos iki einamojo mėnesio pabaigos turi būti sumokama po 50 Eur (50 Eur x 15 = 750 Eur). Esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iškarto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d., 35 str. 1 d., 134 str. 3 d., 635 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius Administracinių nusižengimų kodekso 134 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jai už tai administracinę nuobaudą – 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) Eur baudą.

O. J. paskirtos 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 15 mėnesių laikotarpiui, nurodant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos iki einamojo mėnesio pabaigos kiekvieną mėnesį sumokėti po 50 (penkiasdešimt) Eur.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 18088841632. Esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iškarto.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.