Kauno apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Kauno miesto poliklinikos atstovei gydytojai psichiatrei V. S.,

asmens, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, t. y. R. T., gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui,

nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą – R. T. ir jos šeimos nariui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Kauno miesto poliklinikos teikimą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimo R. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. kovo 23 d. gautas VšĮ Kauno miesto poliklinikos teikimas dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimo R. T.. Teikime nurodyta, kad R. T. diagnozė – paranoidinė šizofrenija (F20.0). Daug kartų gydyta psichiatrinio profilio stacionaruose bei dienos stacionaruose, paūmėjimų metu vyrauja priešiškumas tėvams, gyvenimo įvykių liguista interpretacija, nerimas, įtampa.

Psichikos sveikatos centre pas gyd. psichiatrą lankėsi reguliariai. Psichikos būsena: išvaizda tvarkinga. Orientacija laike, vietoje, savyje nesutrikusi. Mąstymas pagal turinį rigidiškas, neproduktyvus. Mąstymo tempas lėtas. Nuotaika pažeminta, su disforijos elementais. Emocijos labilios. Hipomimiška. Dėmesio koncentracija susilpnėjusi. Įsitempusi. Atmintis susilpnėjusi. Impulsų kontrolė susilpnėjusi, pacientė dirgli, greit išsiprovokuoja pykčio epizodai. Suicidines mintis, ketinimus šiuo metu neigia. Suvokimo sutrikimų nekonstatuota. Energetinis potencialas žemas. Hipobuliška. Interesai susiaurėję. Kontaktas formalus. Kritika ligos atžvilgiu nepakankama. Ryškios socialinio atsiribojimo tendencijos, sutrikusi buitinė veikla. Gydymui skiriama: sol. Haloperidoli decanoati (prailginto veikimo antipsichozinis medikamentas, sušvirkščiamas pacientei į raumenis kas 21 dieną psichikos sveikatos centro procedūriniame), tab. Quetiapinum.

Pas socialinį darbuotoją lankėsi reguliariai. Registruota Užimtumo tarnyboje. Darbo neieško, išlaiko tėvai. Vaiką auginti padeda tėvai. Nustatytas 40 proc. darbingumo lygis iki 2023 m. balandžio 22 d. GKK išvada: remiantis pil. R. T. ligos pobūdžiu bei eiga (paranoidinė šizofrenija (F20.0)), bei tuo, jog pacientė išlieka nepakankamos kritikos savo būsenos atžvilgiu, yra nepakankama elgesio kontrolė ir socialinė adaptacija, tikslinga pratęsti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centre.

Teismo posėdžio metu VšĮ Kauno miesto poliklinikos atstovė gydytoja psichiatrė V. S. paaiškino, kad R. T. būklė kliniškai stabili, bet ji nejuda į priekį, nerodo jokios motyvacijos, jokio noro pasveikimui. Žmogus aukštesnio intelekto, su aukštuoju išsilavinimu, bendras protinis veiklos darbingumas vidutinis ir netolygus, dėmesio koncentracijos pasiskirstymas vidutinio produktyvumo, ryžto, dėmesio svyravimas, greitas išsekimas. Praktiškai nykstanti kognityvinė veikla. Mąstymas sumažėjusio produktyvumo, lėto tempo. Praktiškai regresavimo požymiai, išlieka mąstymo nenuoseklumas, nėra susikaupimo, apibendrinimo lygio ir pagrindo netolygumo požymiai, pavieniai sprendimai, sunkiai abstrahuoja ir praktiškai savo intelektualinių galimybių nenaudoja. Mąstymas byrantis, senkantis, nes ji nesinaudoja savo galimybėmis visiškai. Ūmios psichozės nėra, noro dirbti nerodo. Pacientė buvo informuota apie posėdį, tačiau jokio intereso nerodė, nors turi teisinį išsilavinimą. Emocinė būsena – būdinga lėkštoka, monotoniška, paviršinė emocijų raida. Emocinėje sferoje vyrauja aukšta vidinė įtampa, emocinis nestabilumas, gali greičiau provokuotis sudirgimas, pyktis. Emocijos sunkiai reflektuoja, jų kontrolės galimybės silpnokos, būdingas nesaugumas, gynybiškumas, nepasitikėjimas aplinka. Subjektyviai, pati moteris savo būsenos net nesuvokia ir nepateikia to kaip diskomforto, sako, kad pas ją viskas yra gerai. Jos asmenybė linkusi socialinei izoliacijai, pasižymi įtampa ir formalumu socialiniuose kontaktuose. Jos kontaktiniai interesai yra tokie, kad kiti viską padarytų – kad mama padėtų, kad tėvai išlaikytų. Jos bazinius poreikius tenkina namiškiai. Kai vaikui augant atsiras didesni poreikiai, ji negalės jų užtikrinti. Interesai jos siauri, motyvacija veiklai neaukšta, išsenkanti. Atėjo pas gydytoją tik dėl invalidumo pratęsimo, nes toks yra reikalavimas. Nesutinka su pasiūlymais lankyti grupinius užsiėmimus ar kitas veiklas. Vaistai pacientei leidžiami, nes tik taip gali užtikrinti, kad ji tą vaistą vartos. Socialinės adaptacijos galimybės susiaurėjusios, yra kognityvinis regresas. Asmenybinė ir emocinės valios sferos yra stabilios, kol yra stabili ir nesikeičianti socialinė aplinka. Gydymo požiūris formalus. Jai skiriami antipsichotiniai vaistai, skirti gydyti ligą, tačiau žmogus yra ne tik cheminė sudėtis, žmogus yra asmenybė, charakteris, pateikimas, žinios, įsitikinimai. Patyrimo, asmenybės, žinių, įsitikinimo vaistai negydo. Vaistai ją prilaiko, todėl nėra psichozės, ji neprasiveržia, nors pas ją yra tie dalykai latentiniai. Ir tai yra dėka vaistų, greičiausiai dėl to leidžiamo preparato, nes jis aktyvesnis už tą patį geriamą vaistą. Kitas paskirtas vaistas yra neuroleptikas, jis atsako už jos elgesio impulsyvumo sumažinimą, padeda ją labiau kontroliuoti, duoda jai ramybę, duoda jai išsimiegoti, kas suteikia ramesnę dieną. Kažkiek pridengia impulsyvius asmenybės protrūkius. Mano, kad nesant teismo sprendimo, pacientė savarankiškai vaistų negertų, nes jau du mėnesius reikalauja, kad vaistų dozė būtų mažinama, nors jų dozė ir taip paskirta minimali. Pacientė nepripažįsta ligos, nepripažįsta gydymo. Jos būsena išlieka stabili, be psichozės, bet kliniškai, gyvenimui, jos mąstymui, pas ją yra latentiniai požymiai ir yra regreso požymiai tame mąstyme. Ligoje išsilaiko ganėtinai stabili, nes kol kas aplinkybės tai leidžia, kadangi niekas nesikeičia 1,5 metų. Jos būsena tiksintis užtaisas. Pasikeitus aplinkybėms, viskas gali pasikeisti. Dėl kritikos stokos, dėl regresyvių dalykų iš tiesų jos pajėgumas mažėja ir dėl to tikrai nėra garantijų, kad ji laikysis minimaliai pasikeitus aplinkybėms. Būtina pratęsti priverčiamąsias medicinos priemones, nes kitaip tikrai neužtikrins jos gydymo ir jos būsenos.

R. T. gynėjas advokatas Aleksandras Pocius prašė pratęsti ambulatorinį gydymą, nes R. T. būklė nėra pagerėjusi, liga turi regreso požymių, jos mąstymas regresuojantis.

Prokuroras teikimą palaikė ir prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, o jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. T. nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija. VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio gydytojų konsultacinės komisijos 2022 m. kovo 20 d. Medicininės apžiūros išvadoje nurodyta, kad tikslinga R. T. pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centre – taikymą.

Iš Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio gydytojų konsultacinės komisijos teikimo bei atstovės paaiškinimo matyti, kad gydymuisi R. T. lankėsi reguliariai ir nors jos būklė kliniškai stabili, tačiau ji negerėja, R. T. neturi jokios motyvacijos, noro pasveikimui. Gydymuisi lankosi tik dėl invalidumo pratęsimo, nesutinka su pasiūlymais, nenori užsiimti jokia veikla, jokiais grupiniais užsiėmimais, nenori dirbti, yra įsitikinusi, kad tėvai turi ją išlaikyti. Jai vaistai yra leidžiami, nes kitaip negali užtikrinti, kad ji gertų vaistus. Ji savo būsenos net nesuvokia ir nepateikia to kaip diskomforto, sako, kad pas ją viskas yra gerai. Emocinėje sferoje vyrauja aukšta vidinė įtampa, emocinis nestabilumas, jai gali greičiau provokuotis sudirgimas, pyktis. Nors jai skirta minimali vaistų dozė, nuolat reikalauja ją dar mažinti, pastoviai dėl to erzinasi, nepripažįsta gydymo. Leidžiami vaistai ją kontroliuoja, todėl nepasireiškia psichozės. Šiuo metu matomas kognityvinis regresas ir jos stabili būsena užtikrinama tik vaistų pagalba, kurių, manytina, kad ji, nesant teismo sprendimo, pati nevartotų. Jos būsena yra stabili, kol stabili ir patogi socialinė aplinka, tačiau didėjant socialiniams poreikiams, pasikeitus socialiniai situacijai – pasibaigus motinystės atostogoms, pradėjus vaikui lankyti ugdymo įstaigas, jos būsena gali pablogėti.

Įvertinus visas šias aplinkybes, o būtent tai, kad psichikos liga sergančios R. T. sveikatos būklė yra stabili tik dėl vartojamų vaistų, pati R. T. savo ligos nepripažįsta, nėra motyvuota gydymui, nėra kritiška savo ligos atžvilgiu, labai greitai išsiprovokuoja pykčio priepuoliai, teismas daro išvadą, kad pateikti duomenys nepakankami konstatuoti, jog R. T. pavojingumas išnykęs ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jau nebereikalingas. Teismas mano, kad būtent ambulatorinis stebėjimas poliklinikoje užtikrina R. T. lankymąsi pas gydytojus, o kartu ir gali užtikrinti jos elgesio korekciją.

Dėl šių aplinkybių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęstina (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius, kad R. T. būklė priverstinio ambulatorinio stebėjimo taikymo metu pagerėjo ar ambulatorinio priverstinio gydymo taikymas yra nepakankamas, įstatymas įpareigoja (BPK 405 straipsnio 3 dalis) gydymo įstaigą teikti teismui išvadas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio teikimą patenkinti.

Pratęsti R. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutartimi paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centre.

Įpareigoti VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinį ne vėliau kaip kartą per 6 mėnesius pateikti teismui išvadą dėl R. T. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Nutartį per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jos atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.