- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-264-124/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04806-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. D., V. L., VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrui
- Pareiškėjas
- L. L.
- Advokatai
- Zigmas Burba
- Kategorijos
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-264-124 /2012
Teisėja G. Mataitienė teisminio proceso Nr. 2-07-3-04806-2011-4
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 13 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. D. atstovo advokato Zigmo Burbos apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. D., V. L., VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. L. pareiškimu (1–3 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę savo dukrai I. D., pripažinti ją neveiksnia, nustatyti jai globą, globėju ir jos turto administratoriumi paskirti V. L..
Pareiškėjas nurodė, kad jo duktė I. D. nuo pat gimimo yra protiškai atsilikusi, todėl jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Iki 2003-05-26 I. D. prižiūrėjo L. L. su žmona, o pastarajai mirus, prižiūrėti padėdavo pareiškėjo sūnus V. L.. Šiuo metu pareiškėjas neturi pakankamai jėgų rūpintis savo dukterimi I. D., prižiūrėti ją, saugoti nuo asmenų, norinčių pasinaudoti jos protine negalia. I. D. brolis V. L. sutinka būti jos globėju ir I. D. priklausančio turto administratoriumi.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 16 d. sprendimu (48–49 b. l.) pripažino I. D. neveiksnia, priėmė atskirą nutartį pradėti globos paskyrimo procesą. Kitoje dalyje pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad I. L. tėvai yra L. L. ir E. L.. I. D. buvo du kartus susituokusi, su A. D. išsituokė 1999-01-26, o su A. J. išsituokė 1992-05-08. I. D. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, nustatytas darbingumo lygis 35 %, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad I. D. yra protiškai atsilikusi iš vaikystės, jai diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, ji negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų teisingai valdyti. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, I. D. pripažino neveiksnia.
Pareiškimą dalyje dėl I. D. globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo teismas netenkino, nurodydamas, kad byla dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo gali būti nagrinėjama tik po teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens I. D. atstovas advokatas Z. Burba apeliaciniu skundu (51–54 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Suinteresuotas asmuo I. D. apie šią teisme nagrinėjamą bylą nežinojo, apie atliekamus procesinius veiksmus nebuvo informuota, į teismo posėdžius nekviečiama, tik atsitiktinai pašto dėžutėje rado pašto voką su Šiaulių miesto teismo sprendimu.
2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl I. D. pripažinimo neveiksnia, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi tik formalia teismo psichiatrų išvada, nebuvo aktyvus, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, neatsižvelgė į byloje esančius kitus duomenis bei jais nesivadovavo, į bylą suinteresuotais asmenimis neįtraukė kitų suinteresuoto asmens I. D. giminaičių.
3. I. D. diagnozuotas tik vidutinis protinis atsilikimas, pagal 2007-06-13 išduotą neįgaliojo pažymėjimą ji pripažinta iš dalies darbinga, jos darbingumas nustatytas 35 procentų, VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Dėl asmens socialinės funkcionavimo charakteristikoje konstatuota, kad I. D. yra iš dalies savarankiškas asmuo, todėl nėra pagrindo ją pripažinti neveiksnia.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. liepos 11 d. nutartyje Nr. 3K-3-370/2008 nurodė, kad psichinės ligos ar proto negalios pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o tais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, jog asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas ne visada pripažįsta jį neveiksniu.
5. Asmens neveiksnumui nustatyti reikšmingas ne tik klausimas – ar gali asmuo suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bet ir klausimas - ar šis negalėjimas yra tokio pobūdžio ar masto, kad jam yra reikalinga globa ir tai pateisina asmens galimybės savarankiškai priimti sprendimus ir atlikti įvairius teisinę reikšmę turinčius veiksmus atėmimą, paskiriant asmenį (instituciją), kuris tai darytų už jį.
6. Į teismo posėdį nebuvo kviečiami ir apklausiami ekspertai, atlikę ekspertizę. Todėl vertinti ekspertizės aktą kaip išsamų ir objektyvų, nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (59–61 b. l.) suinteresuotas asmuo V. L. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-16 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad I. D. buvo žinoma apie teisme nagrinėjamą bylą, ji pati dalyvavo atliekant ekspertizę. Apeliantė nepagrįstai kaltina teismą, kad jis buvo nepakankamai aktyvus nustatant ir tiriant faktines bylos aplinkybes, t. y. neapklausė socialinės darbuotojos, kaimynų, I. D. tetų. V. L. mano, kad nurodytų asmenų nereikėjo apklausti, nes šioje byloje sprendžiamas tik veiksnumo apribojimo klausimas ir nebuvo sprendžiamas globos ir turto administratoriaus skyrimo klausimai. Todėl nebuvo jokios būtinybės tirti I. D. ir siūlomo globėjo tarpusavio santykių. Apeliaciniame skunde I. D. nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas šioje byloje nustatė reikšmingas aplinkybes, jog I. D. negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti ir kad dėl savo psichikos sutrikimų ji pati negali tinkamai pasirūpinti savimi. Abejoti ekspertų išvados objektyvumu ir teisingumu nėra pagrindo. Byloje nepateikta įrodymų, kurie būtų kėlę abejones dėl I. D. nesugebėjimo pačiai tinkamai pasirūpinti savimi.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (62–64 b. l.) pareiškėjas L. L. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-16 sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjo L. L. atsiliepime nurodyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems suinteresuoto asmens V. L. atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ( 65 b. l.) VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-16 sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas, kad I. D. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje konstatuota, jog ji yra protiškai atsilikusi nuo vaikystės, diagnozė – vidutinis protinis atsilikimas. Ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali dalyvauti teismo posėdyje, negali būti apklausiama, jai negalima įteikti teismo dokumentų, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pripažintini pagrįstais apeliantės I. D. atstovo nurodyti motyvai dėl teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (žr. Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001). Šios kategorijos bylose teismas turi būti ypač dėmesingas bei atidus, tirdamas ir vertindamas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes, nes asmens pripažinimo neveiksniu klausimo sprendimas yra viešojo intereso dalykas.
Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.
Asmens pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo, nes pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių ir laisvių. Kasacinis teismas bei Europos Žmogaus Teismo jurisprudencijoje pasisakoma, kad teismas negali skubotai ir remiantis vien formaliais argumentais, grindžiamais tik psichikos susirgimo diagnoze ar proto negalia pripažinti neveiksniu bei kad psichikos sutrikimo diagnozės nustatymas dar nėra pagrindas apriboti žmogaus teises. Teismo sprendimas dėl pripažinimo neveiksniu turi būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str., LR Konstitucijos 22 str.). Pagal CK 2.10 str. 1 d. ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 str., neveiksnumas nustatomas tik teismo ir tik neginčijamai nustačius du būtinus ir vienodai svarbius kriterijus: medicininį – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 str., 467 str. 4 d.), ir juridinį – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu.
Pateikti teisinį asmens veiksnumo įvertinimą, t. y., remiantis eksperto (gydytojo psichiatro) pateiktos išvados duomenimis (medicininiu kriterijumi), nuspręsti, ar egzistuoja juridinis asmens neveiksnumo pripažinimo kriterijus, minėta, yra teismo pareiga. Šiuo atveju teismas nevykdė savo pareigos . Teismas nusprendė tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir apeliantę I. D. pripažinti neveiksnia , tačiau teismo sprendimo nemotyvavo, nenurodė, kokiais remiantis įrodymais padarė išvadą, kad objektyviai egzistuoja ir juridinis neveiksnumo nustatymo kriterijus. CPK 270 str.4 dalis reikalauja motyvuoti teismo sprendimą , priešingu atveju toks sprendimas pripažįstamas negaliojančiu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Priimtas teismo sprendimas yra visiškai be motyvų, jame tik išdėstoma ekspertizės akto išvados, t.y. nurodomas medicininis kriterijus.Iš sprendimo neaišku, kodėl teismas padarė tokias išvadas ir kuo remiantis jas padarė, kadangi pats pareiškimas,suinteresuotų asmenų paaiškinimai nėra pakankamai informatyvūs. Apklausiant VĮ Dainų psichikos sveikatos centro atstovę, ji irgi nenurodė jokių konkrečių motyvų, argumentų, aplinkybių,kodėl apeliantė turėtų būti pripažinta neveiksni, tik pritarė ekspertų nuomonei išvadai. Neaišku, ar buvo tirti medicininiai ai dokumentai, kuriuose yra pateikiama informacija apie atitinkamus apeliantės sugebėjimus , socialinį savarankiškumą ir pan. Pirmosios instancijos teismas nenurodė , ar ištyrė ir įvertino įrodymus, sprendime išvadų padarymas, visiškai neatskleidžiant ištirtų ir įvertintų įrodymų turinio bei nepateikiant jokios argumentuotos teismo nuomonės dėl vienos ar kitos byloje dalyvaujančių asmenų nurodytos aplinkybės, negali būti laikomas teismo pareigos dėl visų bylos aplinkybių išsiaiškinimo ir įrodymų ištyrimo pagal CPK 185 straipsnyje, 443 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus įvykdymu.
Be to, teismas, skundžiamame teismo sprendime nenurodydamas, kokios nustatytos aplinkybės patvirtina teismų išvadą, jog apeliantė negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, bei kokie įrodymai pagrindžia, kad šis negalėjimas yra tokio pobūdžio, jog ji gali būti pripažinta neveiksnia, taip pat visiškai nemotyvuotai padarant išvadas, nesilaikė teismo sprendimo (CPK 270 straipsnis) turinio išdėstymui keliamų reikalavimų, todėl laikytina, kad sprendimas yra nemotyvuotas, tuo pačiu neatskleista bylos esmė, kas pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu(CPK 327 str.1 d. 1, 2 p. p.,329 str.2 d.4 p.).
Taip pat byloje nebuvo užtikrinta apeliantės teisių apsauga. Pripažintini pagrįstais apeliantės I. D. atstovo nurodyti motyvai dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Apeliantė nurodo, kad apie pradėtą bylą ji nieko nežinojo, ką patvirtina ir bylos duomenys. Byloje nėra duomenų, kad apeliantei būtų siunčiami procesiniai dokumentai-ieškinys, nutartis dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo. Tokiu būdu apeliantė negalėjo pasinaudoti tinkama savo teisių apsauga. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ji nesutinka su byloje atlikta teismo –psichiatrine(psichologine) ekspertize, siektų, kad byloje būtų paskirta pakartotina ekspertizė, nes ekspertizę laiko formalia.Byloje nebuvo apklausti ekspertai, kad išsiaiškinti , kodėl jie pateikė tokias išvadas. Nors ekspertai ir davė išvadą, kad apeliantė negali būti apklausiama teismo posėdyje, tačiau šias išvadas pateikė nemotyvuodami. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad apeliantė atstovauja savo interesus, nuosavybės teise valdo butą, dėl kurio šiuo metu kilo ginčas tarp jos ir artimųjų asmenų. Pateikti byloje dokumentai patvirtina, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmens yra konfliktiniai santykiai dėl buto, kas gali sąlygoti dalyvaujančių byloje asmenų skirtingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pats apeliacinio skundo pateikimas rodo, kad apeliantė suvokia bylos esmę, atliekamų byloje veiksmų prasmę ir siekia apginti savo interesus.Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik įteikti pareiškimą, bet ir pasiūlyti I. D. pasirūpinti atstovavimu byloje (CPK 161 str.), tačiau šių procesinių veiksmų neatliko, todėl sutiktina su apeliantės motyvais, kad jos procesinės teisės teisme nebuvo ginamos, dėl to buvo pažeistos CPK 2 str. nuostatos. Kad apeliantė buvo suinteresuota teisiniu atstovavimu byloje, patvirtina rašytiniai įrodymai, pateikti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (b. l.55).
Teisminis procesas bylos, kuriame sprendžiamas asmens veiksnumo klausimas, ypač svarbus tokiam asmeniui. Įvertindamas tai, Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad šiame procese privalo būti užtikrinti atitinkami procedūriniai saugikliai, kurie garantuotų tinkamą suinteresuoto asmens teisių apsaugą bei atsižvelgimą į jo interesus (žr. H. F. v. Slovakia, no. 54797/00, judgement of 8 Nobvember 2005). Atsižvelgiant į tai, proceso dėl asmens veiksnumo apribojimo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugai, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje G. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-328/2007), nes teisė į teisingą teismą, saugoma Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, apima ir teisminius procesus, susijusius su asmens veiksnumo statusu (žr. Winterwerp v. the Netherlands, no. 6301/73, judgement of 24 October 1979).
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teisė į teisingą teismą, be kita ko, apima rungimosi principą, reiškiantį galimybę abiem bylos šalims gauti informaciją ir pasisakyti dėl visų pateiktų įrodymų ir išsakytų argumentų ar pastabų, taip pat šalių procesinį lygiateisiškumą, pagal kurį kiekvienas proceso dalyvis turi turėti tinkamą galimybę išdėstyti savo argumentus teismui ir tokiomis sąlygomis, dėl kurių jis neatsiduria iš esmės nepalankioje padėtyje, palyginus su jo oponentais (žr. V. O. v. Belgium, no. 20122/92, judgement of 25 June 1997). Nurodyti principai įtvirtini ir CPK 12, 17 straipsniuose, kurių privalu laikytis nagrinėjant bylas teismuose.
Pagal CPK 464 straipsnio 1 dalį byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu dalyvaujantys asmenys yra pareiškėjas, taip pat asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, ir globos institucija, kaip suinteresuoti asmenys. Šiuo aspektu reikšmingas Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(99)⁴ principas 13 – teisė būti asmeniškai išklausytam, pagal kurį ši suinteresuoto asmens teisė turėtų būti garantuota kiekviename procese, kuris galėtų turėti įtakos jo teisiniam veiksnumui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad bylose, kuriose sprendžiamas asmens teisinio veiksnumo klausimas, psichikos sutrikimų turintis asmuo turėtų būti išklausytas asmeniškai arba turėtų būti naudojama kokia nors atstovavimo forma (žr. Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, judgement of 27 March 2008).Tai nebuvo užtikrinta pirmosios instancijos teismo.
Taigi nustačius procesinius pažeidimus, teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, kurių negali ištaisyti apeliacinė instancija,nebepasisakant dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Rezoliucinė dalis
Teismas , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.