Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2010-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-429-480/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-10-21
Bylos Nr.
II-429-480/2010
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Advokatai
Dainius Žiedas
Kategorijos
  • 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.II-429-480/2010
4-62-3-00243-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 45.7. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, -A. S. ir jo atstovui advokatui Dainiui Žiedui, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato atstovui Jonui Stanaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. skundą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pareigūno 2010 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. E971098 A. S. paskirta administracinė nuobauda – 900 (devynių šimtų) litų bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 2 d., padarymą.

Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2009 m. spalio 12 d. apie 14.00 val. Šakių raj. Gerdžiūnų k., A. S. vairavo automašiną Skania-R-480, v.n. (duomenys neskelbtini) su priekaba Ovriga, v.n. CK856, pilnai pakrautą žalios medienos eglės rastais. Patikrinimo metu pagal lydinčius dokumentus (krovinio važtaraštis Nr.0667734) nustatyta, kad transporto priemonių junginiu yra pervežama 40,85 kub/m žalių eglės rastų, kas atitinka apie 32,435 tonos krovinio svorio. Susumavus transporto priemonių junginio ir pervežamo krovinio svorius nustatyta, kad junginys sveria 53,855 tonos, esant leistinam, patvirtintam maksimaliam transporto junginių svoriui 40,000 tonų. Nustatyta, kad A. S. vykdė krovinio pervežimą, kur buvo viršijamas maksimalus leistinas bendrasis svoris, neturėdamas LR Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo ir savo veiksmais pažeidė KET 213 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

A. S. skundu prašė nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Posėdžio metu paaiškino, kad vežė medieną iš privataus asmens į sandėlį. Pats pasikrovė medieną (eglės rastus) manipuliatoriumi, matė, kad ji sausa. Jį sustabdęs policijos pareigūnas bandė iškviesti transporto inspekciją, kad atvažiuotų ir pasvertų, bet niekas neatvažiavo, krovinio niekas nesvėrė, nematavo ir neskaičiavo jo masės. Lijo, buvo šlapia, todėl vizualiai galėjo atrodyti, kad mediena šlapia.

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariato atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad krovinio svorį galima nustatyti dviem būdais-sveriant ir skaičiuojant pagal lentelę. Pasverti nebuvo galimybės, todėl krovinio masė buvo apskaičiuota. Gerdžiūnų kaimo kelias priskiriamas valstybinės reikšmės kelių kategorijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).

ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tokios kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 145 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir ar leidžiamą bendrą svorį. Ši teisės norma pagal savo pobūdį yra blanketinė, t.y. elgesio taisyklė numatyta kitame teisės akte.

Pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 213 punkto reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 213 punktas numato, kad transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą, taip pat žemės ūkio mašinoms ir mechanizmams šviesiuoju paros metu važiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ar grįžtant iš jo.

Kelių įstatymo 20 straipsnyje numatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Mokesčio dydis už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir naudotojo) tarpusavio sutarimu. Ši nuostata atkartota ir Kelių priežiūros ir plėtrios programos finansavimo įstatymo 8 str. 1 d. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas nustatyta tvarka išduoto leidimo neturėjo.

Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. nustatyta pareiga vežėjui tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Akivaizdu, kad nagrinėjamos bylos kontekste vežėjas yra pareiškėjas, todėl būtent jam pagal šią nuostatą tenka pareiga tikrinti krovinių vežimo sąlygas, šiuo atveju, ar vežamas krovinys neviršija leidžiamų ašių apkrovų.

Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės“ patvirtintų „Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių“ 2 punktas nustato, kad krovininis automobilis kartu su puspriekabe negali viršyti 40 tonų svorio.

Susisiekimo ministro 1996 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 271 patvirtintų Kelių transporto priemonių ašių apkrovimo ir faktiškosios masės svėrimo taisyklių 1.5 punktas nustato, kad mokesčiai ir baudos už perkrovimus skiriami pagal svėrimo rezultatus, gautus sveriant transporto priemonių ašis ir faktiškąją masę ne žemesnės kaip IIII tikslumo klasės svarstyklėmis statiniu arba dinaminiu režimu. Byloje neginčijama aplinkybė, kad transporto priemonių junginio ir pervežamo krovinio svoris nustatytas pagal lydinčius dokumentus (krovinio važtaraštį Nr.0667734), o ne svėrimo būdu ir tai yra pakankamas pagrindas skundžiamam nutarimui panaikinti.

Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, Šiaulių apskrities VPK Kelmės r. PK VTS PB vadas Alvydas Butautas, byloje apklaustas liudytoju, A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą 2010-03-08 surašė remdamasis pateikta medžiaga; medienos skaičiavimų jis neatliko, sudėjo tik bendrus svorius. Marijampolės Apskrities VPK Šakių raj. PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2009-11-26 rašte Nr. 64-91-S-7455 ( b.l. 11) nurodyta, kad „...automobilio junginys pagal lydinčius dokumentus (krovinio važtaraštis Nr. 0667734) yra pakrautas 40,85 kub/m eglės rastų. Vadovaujantis patvirtintomis medienos pervežimo taisyklėmis nustatyta, kad pats krovinys sveria apie 32,435 tonų“. Iki apskaičiuojant minėtame dokumente nurodytą krovinio masę bei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nei viename dokumente nėra duomenų apie eglės rastų drėgnį, tačiau 2009-11-26 skaičiuojant krovinio masę yra taikytas šviežiai nukirstos medienos koeficientas ( b.l. 11, 17). Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 (ginčui aktuali nuo 2007-07-22 gal. red.) patvirtintų Apvalios medienos bei nukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 8.2 p. numato, kad medienos masės lentelė ( b.l. 17) naudotina medienos apskaitai taikant svėrimo metodą. Ši lentelė patogi tuo, kad galima medienos masę perskaičiuoti į tūrį, o tūrį – į medienos masę. Minėtų taisyklių (2.9, 2.21, 2.40, 2.42, 2.46. 3, 5.1, 7.2, 8.2 p.) analizė leidžia daryti išvada, kad medienos masei apskaičiuoti nepakanka vien jos tūrio, bet reikia žinoti medienos masės koeficientų normatyvus; įvertinti medienos drėgnį, kuris gali būti nustatomas medienos drėgnio matavimo prietaisu arba laboratoriniu būdu. Teisme apklaustas liudytoju M. A., dirbantis Miškų institute direktoriaus pavaduotoju mokslui, parodė, kad pagal išorinius požymius negalima pasakyti koks yra rasto drėgnumas. Todėl po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir A. S. paaiškinimo, kad mediena buvo sausa ( b.l. 9), 2010-03-19 tarnybiniame pranešime patrulio R.Sprindžiūno informacija, kad pakrauti eglės rastai tiek automobilyje, tiek priekaboje buvo žalios medienos ( b.l. 19), bei jo ( b.l. 38), o taip pat policijos pareigūnės Kristinos Krikščiūnaitės ( b.l. 38) parodymai posėdžio metu, kad mediena buvo šlapia, nelaikytini pakankamais įrodymais tinkamam medienos masės apskaičiavimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., ATPK 256 str. 3 d., 284 str. 1 d. nuostatomis administracinių teisės pažeidimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, t.y., visų pirma, institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą (LR ATPK 256 str. 3 d.). LR ATPK 272 str. 1 d. traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui numatyta teisė, tačiau ne pareiga teikti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 03 07 nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-318/2008).

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą, pripažintina, jog nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 2 d., todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 p., teisėja

n utaria:

Panaikinti Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pareigūno 2010 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. E971098, kuriuo A. S. paskirta administracinė nuobauda – 900 (devynių šimtų) litų bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 2 d., padarymą, ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė