Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-09-08 · Administracinė byla Nr. I-9690-281/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-09-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-08
Bylos Nr.
I-9690-281/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04052-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Administracinė byla Nr. I-9690-281/2014Proceso Nr. 3-61-3-04052-2014-1
(S)NUTARTIS2014 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, susipažinusi su A. K. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja A. K. 2014-09-02 teismui paštu padavė skundą, prašydama panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisijos 2014 m. rugpjūčio 12 d. žemės ūkio pasėlių/miško apžiūros aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas) ir įpareigoti atsakovę paskirti naują nuostolių įvertinimą su kompetentingais asmenimis.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Minėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). ABTĮ 15 str. 1 d. nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Vadovaujantis aukščiau paminėtomis ABTĮ nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad teismas turi teisę priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai ir imperatyviai suformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės, jo teisės bei pareigos.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji siekia, jog būtų panaikintas administracinis aktas, kuriuo, atlikus miško būklės įvertinimą vietoje, konstatuota, jog „miško želdiniai atskiruose ploteliuose netinkamai pasodinti (...)“, t. y. konstatuotas tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas (nebuvimas). Pažymėtina, kad pareiškėjos ginčijamas Aktas nėra savarankiškas administracinis aktas, nes tai yra tik tarpinis dokumentas, kuris pats savaime nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, o teismui galėtų būti skundžiamas tik šio akto pagrindu priimtas sprendimas, dėl kurio pareiškėjai atsirastų realūs teisiniai padariniai. Kadangi ginčijamas aktas nelaikytinas savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teisme administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja teismui kartu su skundu pateikė ir žyminio mokesčio kvitą (2014-09-01 mokėjimo nurodymas Nr. 294). Atsižvelgus į tai, kad skundą atsisakytina priimti, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas žyminį mokestį sumokėjusiam asmeniui (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 42 str. 1 d. 3 p., 149 str.,

nutarė:

atsisakyti priimti A. K. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Grąžinti A. K. 2014-09-01 mokėjimo nurodymu Nr. 294 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė