- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- I-782-142/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. V. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. liepos 14 d. (pagal spaudą ant voko) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti 10 000,00 Eur už žalą sveikatai ir po 127,00 Eur kompensacijos už vieną dieną (iš viso už 92 dienas), kai pareiškėjas nebuvo paleistas lygtinai.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad dėl lygtinio paleidimo galima kreiptis tik, kai iki bausmės pabaigos yra likę ne mažiau kaip trys mėnesiai. Nurodo, kad į Vilniaus pataisos namų (toliau – Pataisos namai) administraciją su prašymu jis kreipėsi 2016 m. gegužės 2 d., tačiau 2016 m. gegužės 12 d. vykusiame komisijos posėdyje pareiškėjo prašymas nebuvo svarstytas. Nurodo, kad kita komisijos posėdžio data buvo numatyta 2016 m. gegužės 26 d. Paaiškina, kad dėl Pataisos namų aplaidumo jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti lygtinio paleidimo teise ir išeiti anksčiau į laisvę. Paaiškina, kad tokią viltį jis turėjo, nes nebuvo gavęs jokių nuobaudų. Dėl tokios situacijos, pasak pareiškėjo, jis patyrė stresą, prarado apetitą, nebegalėjo sportuoti, ėmė kamuoti nemiga.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 41).
Atsiliepimas
Pataisos namai, atstovaudami atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–18). Pataisos namai paaiškina, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) nėra priklausoma nuo Pataisos namų. Nurodo, kad pareiškėjas į Pataisos namus dėl jo pristatymo Komisijai kreipėsi 2016 m. gegužės 2 d., tačiau socialinio tyrimo išvada, kuri kartu su pareiškėjo prašymu turi būti perduodama Komisijai, buvo registruota 2016 m. gegužės 11 d. Paaiškina, kad pareiškėjas per vėlai pateikė prašymą Pataisos namams. 2016 m. gegužės 12 d. vykusio Komisijos posėdžio darbotvarkė buvo registruota 2016 m. gegužės 9 d., t. y. dar neturint socialinio tyrimo išvados, todėl pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimas į minėtą darbotvarkę nebuvo įtrauktas. Sekantis Komisijos posėdis įvyko 2016 m. gegužės 26 d., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad iki bausmės pabaigos liko mažiau nei 3 mėnesiai, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nebuvo taikytas. Nurodo, kad pareiškėjo bausmės vykdymo pabaiga 2016 m. rugpjūčio 27 d. Pataisos namai mano, kad jokių pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė, o pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai tik siekdamas pasipelnyti iš valstybės.
Pataisos namų atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Pataisos namų veiksmų, kuriais, pareiškėjo manymu, buvo užkirstas jam kelias pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Pataisos namų direktorių su 2016 m. gegužės 2 d. prašymu pristatyti ir parengti visus dokumentus jo lygtiniam paleidimui iš Pataisos namų (b. l. 19).
Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekančių nuteistųjų galimybę būti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Ši galimybė yra įtvirtinta BVK (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.) 157 straipsnio 1 dalyje, kuri, be kita ko, numato, kad prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Šios taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės).
Asmenų paleidimo iš pataisos įstaigų ypatumus nustato Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 5 d.) L skyrius. Taisyklių 325¹ ir 325³ punktuose numatyta, kad prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai, o pataisos įstaiga per 10 darbo dienų nuo šio prašymo priėmimo, pateikia jį ir socialinio tyrimo išvadą Komisijai.
Pataisos namai, kaip minėta, teigia, kad pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo gavo 2016 m. gegužės 2 d. Taigi, Pataisos namai privalėjo vėliausiai 2016 m. gegužės 16 d. pareiškėjo prašymą (kartu su socialinio tyrimo išvada) pateikti Komisijai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Komisijos pirmininkas patvirtino Komisijos posėdžio 2016 m. gegužės 9 d. darbotvarkę, kurioje pareiškėjo prašymo svarstymas nebuvo įtrauktas (b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, kad Socialinio tyrimo išvada dėl pareiškėjo buvo parengta 2016 m. gegužės 11 d. (b. l. 23), pareiškėjo prašymo svarstymas į 2016 m. gegužės 9 d. patvirtintą darbotvarkę negalėjo būti įtrauktas. Šiuo aspektu neteisėtų Pataisos namų veiksmų nenustatyta, nes, kaip minėta, Pataisos namai, atsižvelgdami į pareiškėjo prašymo gavimo datą (2016 m. gegužės 2 d.), turėjo pareigą, pagal Taisyklių 325³ punktą, šį pareiškėjo prašymą pateikti Komisijai iki 2016 m. gegužės 16 d.
Byloje nėra duomenų, kada tiksliai Pataisos namai pateikė Komisijai pareiškėjo 2016 m. gegužės 2 d. prašymą ir 2016 m. gegužės 11 d. socialinio tyrimo išvadą, tačiau Pataisos namai nurodo, kad sekantis Komisijos posėdis įvyko 2016 m. gegužės 26 d. Tai patvirtina byloje esantis Komisijos posėdžio protokolo išrašas (b. l. 21). Iš šio išrašo matyti, kad minėto posėdžio darbotvarkės vienas iš klausimų buvo pareiškėjo prašymo svarstymas, tačiau Komisija vis dėlto nusprendė pareiškėjo prašymo nesvarstyti, padariusi išvadą, kad pareiškėjas apskritai nebeturi teisės į lygtinį paleidimą, nes jam iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos (iki 2016 m. rugpjūčio 27 d.) liko mažiau nei trys mėnesiai.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2016 m. gegužės 31 d. Pataisos namai raštu atsakė į pareiškėjo 2016 m. gegužės 2 d. prašymą, nurodydami, kad pareiškėjo prašymas Komisijoje negali būti ir nebus svarstomas, atsižvelgiant į tai, kad iki bausmės pabaigos liko mažiau nei 3 mėnesiai (b. l. 7). Nesutikdamas su tokiu Pataisos namų atsakymu, pareiškėjas pasinaudojo atsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka ir pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas). Departamentas atsakė pareiškėjui 2016 m. liepos 4 d. raštu, nurodydamas, kad Komisijos posėdžio dieną (2016 m. gegužės 26 d.) pareiškėjui iki bausmės pabaigos buvo likę 3 mėnesiai ir 1 diena, todėl Komisija pareiškėjo prašymą turėjo svarstyti (b. l. 4–5). Departamentas paaiškino pareiškėjui, kad kreipėsi į Pataisos namų administraciją su nurodymu užtikrinti, kad Komisija tinkamai vykdytų jai pavestas funkcijas.
Komisijų veiklą reglamentuoja Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 2 ir 7 punktus, šios komisijos yra sudaromos Departamento direktoriaus įsakymu iš visuomeniniais pagrindais veikiančių savivaldybės vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo (kai svarstomas nepilnamečio nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos), asociacijų, religinių bendruomenių ar bendrijų, švietimo įstaigos, Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, nuteistųjų socialinę reabilitaciją pataisos įstaigoje vykdančių ir kitų institucijų ar įstaigų atstovų, savanorių. Pagal Nuostatų 21 punktą, komisijos posėdžiai paprastai vyksta kartą per mėnesį. Šios komisijos pagal Nuostatų 17.1 ir 17.2 punktus, nagrinėja nuteistųjų prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadas bei priima sprendimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuostatai nenumato atvejų, kai komisijoms pateikti nuteistųjų prašymai dėl lygtinio paleidimo galėtų būti apskritai nesvarstomi. Pagal Nuostatus, komisijos, kaip minėta, gali priimti tik nutarimus taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kiekvienu atveju toks nutarimas turi būti motyvuotas ir atitikti kitus Nuostatų 36 punkte nustatytus reikalavimus, įskaitant ir nutarimo apskundimo tvarką. Minėtus nutarimus pasirašo komisijos pirmininkas ir komisijos sekretorius, nutarimo kopiją pateikiama nuteistajam. Kaip minėta, šiuo atveju toks nutarimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas.
Pataisos namai atsiliepime nurodė, kad Komisija nėra nuo jų priklausoma ir atskaitinga Pataisos namams. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pareiškėjui atsakymą į jo prašymą dėl lygtinio paleidimo pateikė ne Komisija, o Vilniaus pataisos namai (b. l. 7), nurodydami, kad susipažino su pareiškėjo prašymu ir informuodami pareiškėją, kad Komisijoje jo prašymas negali būti svarstomas. Šį Pataisos namų atsakymą pareiškėjas ginčijo jame nurodyta ikiteismine tvarka. Pareiškėjo skundą nagrinėjęs Departamentas iš esmės pripažino, kad pareiškėjo prašymas galėjo ir turėjo būti svarstytas Komisijoje. Pataisos namai pareiškėjui pateiktame atsakyme į prašymą dėl lygtinio paleidimo nenurodė, kad sprendimą nesvarstyti pareiškėjo prašymo priėmė Komisija, nepateikė pareiškėjui Komisijos sprendimo kopijos, nenurodė, kaip pareiškėjas galėtų skųsti tokį Komisijos sprendimą, taip pat nenurodė, kad atsakymas pareiškėjui yra teikiamas, atsižvelgiant į Komisijos priimtą sprendimą nenagrinėti prašymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Pataisos namai 2016 m. gegužės 31 d. raštu išreiškė savo sprendimą dėl pareiškėjo prašymo svarstymo negalimumo. Atitinkamai, pareiškėjas skunde turėjo teisę Pataisos namus nurodyti, kaip skundžiamą Lietuvos valstybės instituciją.
Pareiškėjo prašymas turėjo būti išnagrinėtas Komisijoje ir dėl jo turėjo būti priimtas motyvuotas nutarimas, todėl konstatuotina, kad Pataisos namai neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo prašymas Komisijoje negali būti nagrinėjamas. Darytina išvada, kad Pataisos namai, priimdami neteisėtą sprendimą, CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, teismui kyla pagrindas svarstyti kitų valstybės viešosios atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) buvimo klausimą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė dvasinio pobūdžio išgyvenimais dėl prarastos galimybės 3 mėnesiais anksčiau išeiti į laisvę. Nurodo, kad šie išgyvenimai neigiamai įtakojo jo psichinę bei fizinę sveikatą. Teismas sutinka su pareiškėju, kad minėta aplinkybė yra pakankama kilti intensyvaus pobūdžio dvasiniams išgyvenimams. Konstatuotina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Nustačius Pataisos namų neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo patirtą žalą, turi būti nustatyta ir trečioji būtina viešosios atsakomybės sąlyga – priežastinis Pataisos namų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos ryšys. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pareiškėjo prašymą Pataisos namai buvo pateikę Komisijai, jo svarstymas buvo įtrauktas į Komisijos 2016 m. gegužės 26 d. posėdžio darbotvarkę, tačiau posėdyje Komisijos nebuvo svarstytas. Tai reiškia, kad pareiškėjo prarasta galimybė pasinaudoti lygtinio paleidimo teise dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą buvo iš esmės nulemta ne Pataisos namų atsakyme išreikštos nepagrįstos nuomonės, o Komisijos, kurios kompetencijai ir yra nustatytas tokių prašymų svarstymas. Komisija, kaip minėta, nėra Pataisos namų struktūrinis padalys, todėl, nesant priežastinio Pataisos namų veiksmų ir pareiškėjo žalos ryšio, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pataisos namų, nekyla pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.