- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- A2.9.-848-932/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-19043-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, Aušrai Čepulytei ir Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., išnagrinėjusi A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2015 m. gruodžio 4 d., apie 18.24 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama neblaivi, neįleido savo nepilnametės dukters K. B. į minėtą butą, dėl ko nepilnametė K. B. negalėjo tinkamai pasiruošti pamokoms ir pasiimti asmeninius daiktus. Šiais veiksmais ji nesudarė sąlygų savo nepilnametei dukrai K. B. augti saugioje aplinkoje, visapusiškai ir harmoningai vystytis, t. y. nepanaudojo savo kaip motinos valdžios tinkamai prižiūrėti bei auklėti nepilnametę dukrą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje.
Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama A. B. savo kaltės nepripažino. Jos santykiai su buvusiu sutuoktiniu D. B. konfliktiški, nors su pastaruoju išsiskyrė seniai, tačiau jis jos niekaip nepalieka ramybėje. Po skyrybų judviejų dukra Kotryna liko gyventi su ja. Pastarasis nemoka teismo priteistų alimentų dukros išlaikymui, nors tam lėšų turi (vairuoja gerą automobilį, statosi namą, tačiau viskas ne jo vardu). Po santuokos nutraukimo vyras jai paliko 70 tūkst. eurų skolą ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Jai visgi pavyko nepalūžti, prieš pusmetį pilnai atsiskaitė su banku, nusipirko dviejų kambarių butą. Vyras negali susitaikyti su tuo, kad ji atsitiesė ir išgyvena be jo pagalbos. Sužinojęs, kad ji buvo išvykusi pailsėti į Izraelį, vyras nusprendė neva ji turi savo gyvenimą ir dukra nuo šiol gyvens pas jį, tiksliau pas jo motiną (Kotrynos bobutę). Dukra taip pat sutiko. Mano, kad Kotryna taip nusprendė, kadangi jos finansinės galimybės, priešingai nei vyro ir jo motinos, yra nedidelės, t. y. dukra pasirinko ten, kur jai finansiškai bus geriau. 2015-12-03 ji, buvęs sutuoktinis ir dukra susitiko kavinėje, jai buvo pasakyta žinia, kad dukra nuo šiol su ja nebegyvens, be to, vyras pasakė, kad jis apmokės jos buto komunalines paslaugas, tačiau ji turės parašyti testamentą, kad butas po jos mirties atiteks dukrai. Ji nesutiko, juo labiau, kad turi dar ir sūnų (sūnus iš ankstesnių santykių, jam 25 metai, gyvena atskirai), kurį, kaip sužinojo iš dukros, sumušė buvusio vyro draugas. Iš kavinės grįžo pas ją į namus, dukra pasiėmė reikalingus daiktus, pasakė, kad ją aplankys ir išvažiavo su tėvu (pastarasis į butą užėjęs nebuvo, dukros laukė lauke). Kitą dieną jautėsi labai prastai, visą laiką praverkė, apie 17 val. išgėrė porą raminamųjų tablečių ir užmigo. Duris buvo užsirakinusi iš vidaus, raktą pasukusi, bijodama, kad buvęs vyras, pasinaudodamas dukros raktais, neužeitų į namus. Atsibudo nuo didelio triukšmo, pamatė per balkoną lipančius pareigūnus, net nesuprato, kas vyksta. Ji alkoholio vartojusi nebuvo, dukros akivaizdoje nesikeikė. Visa ši situacija kilo, kadangi vyras nusprendė jai kuo labiau pakenkti, ją sunaikinti, kuo ne kartą yra grasinęs (b. l. 12-14).
Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas A. K. parodė tarnybos metu kartu su kolega A. E. vykęs pagal iškvietimą, turint įtarimų, kad buto viduje gali būti lavonas, kadangi niekas neatidarė buto durų. Atvykus juos pasitiko vyriškis kartu su paaugle mergaite. Jie pasakojo, kad mergaitė negali patekti į namus, buto durys buvo užrakintos, motina telefonu neatsiliepė. Pabandė atrakinti duris, tačiau jiems nepavyko, kadangi iš vidaus buvo įkištas raktas. Norėjo kviesti gaisrininkus bei gelbėtojus su virvėmis, tačiau geranoriškai įsileidus aukščiau gyvenančiam kaimynui, per pastarojo balkono stoglangį nusileido į A. B. butą. Nušokęs tarpduryje pamatė moterį, kuri buvo nustebusi, šyptelėjo. Nuėjęs atidarė belaukiantiems duris, buvo iškviesti medikai. Su moterimi susikalbėti buvo sudėtinga, pastaroji sunkiai orientavosi aplinkoje, kalbėjo nerišliai, buvo aiškiai apsvaigusi (apsvaigimo pobūdžio detalizuoti negali). Butas buvo tvarkingas. Moteris su vyriškiu (kaip suprato, buvusiu ar esamu sutuoktiniu) lengvai apsižodžiavo. Dukra nuėjo į savo kambarį susirinkti savo daiktų, taip pat pasiėmė kompiuterį, dėl kurio tėvai dar bandė kažką aiškintis. Neatsimena, ar moteris vartojo necenzūrinius žodžius, jei ir pasakė keletą, tai jie nebuvo į kažką konkrečiai nukreipti, nebuvo piktybiniai, kuriais siekta kažką įžeisti. Taip pat neatsimena, ar dukra su motina bandė kalbėtis (b. l. 40-44).
Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas A. E. parodė, jog pagal iškvietimą kartu su kolega A. K. vyko į Musninkų gatvę, kur vaikas 2 dienas negalėjo patekti į namus. Atvykus pasitiko vyriškis su mergaite, paaiškino, kad dukros niekas neįsileidžia į namus. Durų atrakinti galimybės nebuvo dėl viduje įkišto rakto, telefonu motina neatsiliepė. Nutarė kviesti gelbėtojus, kadangi turėjo įtarimų, jog viduje gali būti negyvas žmogus. Tuomet nutarė patikrinti, ar yra galimybė per kaimynų buto balkoną patekti į nurodytą butą. Tokia galimybė, kaip paaiškėjo, buvo ir kolega A. K. priešgaisrinėmis kopėčiomis iš aukštu aukščiau gyvenančių kaimyno balkono pateko į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) butą. Patekęs į butą, atidarė duris, po ko visi galėjo užeiti į vidų, buvo iškviesti ir medikai. Viduje (didžiajame kambaryje) rado akivaizdžiai neblaivią moterį, nuo kurios sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Vyriškis bandė su ja pasikalbėti, tačiau moteris sunkiai orientavosi. Jos buvo klausiama, kodėl neatidarė durų, neatsiliepė, tačiau aiškaus atsakymo nesulaukė. Su motina bandė pasikalbėti ir dukra, tačiau jai irgi nieko nepavyko. Vyriškis paprašė jų palaukti, tuo metu dukra susirinko savo daiktus, pasiėmė kompiuterį, po ko abu su tėvu išėjo. Neatsimena, ar jiems būnant moteris vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 40-44).
Teismo posėdyje liudytojas D. B. parodė, kad jo dukra po skyrybų liko gyventi su motina, o pas jį atvažiuodavo savaitgaliais, likdavo nakvoti. Kelios dienos prieš 2015-12-04 (atsimena, kad tai buvo antradienis) paskambino dukra ir pasakė, kad negali pareiti į namus. Sakė negalinti atrakinti buto durų, nes iš vidaus įkištas raktas, skambino motinai telefonu, bet ji nekėlė ragelio. Dukra atvažiavo pas jį. Po to kitą dieną vėl skambino motinai, tačiau ji taip ir nekėlė ragelio, su pastarąja nebuvo galima susisiekti iki pat penktadienio vakaro (2015-12-04). Kai kuriuos daiktus ir rūbus dukra laiko pas jį, tačiau ne viską. Ji negalėjo pasiimti mokyklai reikalingų knygų, tinkamai pasiruošti pamokoms. Penktadienio vakarą abu su dukra nuvyko į buvusios sutuoktinės, kuriuose gyveno jo dukra, namus, tačiau buto durų atrakinti negalėjo (iš vidaus buvo įkištas raktas), o telefonu ji vėl neatsiliepė. Bijodamas, kad kažkas nebūtų atsitikę blogo, iškvietė policiją. Pareigūnai į butą pateko per balkoną. Atidarius duris, rado akivaizdžiai neblaivią A. B., nuo jos sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Nieko paaiškinti, kodėl neatsiliepė ir neįsileido dukros į namus, ji negalėjo. Pradėjo šaukti ant jo ir dukros, liepė dingti iš buto, sakė, jog nenori matyti, nenorėjo leisti dukrai išsinešti dovanų gauto kompiuterio, kuris pastarajai reikalingas ruošiantis pamokoms. Pareigūnai A. B. ramino, padėjo nusinešti daiktus ir buvo iki jiems išvažiuojant, saugodami, kad A. B. nepultų. Iš dukros žinojo, kad motina vartoja alkoholį, nors dukra ilgą laiką to ir nepasakojo. Po to įvykio dukra labai susijaudino, verkė, vis kartojo, kodėl mama su ja taip pasielgė, lankėsi pas mokyklos psichologą. Šiuo metu nenori su motina bendrauti. 2015-12-04 pasiėmė visus mokyklai reikalingus daiktus, taip pat ir asmeninius, liko tik vasariniai drabužiai ir kiti nebūtini daiktai (b. l. 29-30).
Šalies argumentai
A. B. rašytiniame paaiškinime nurodė su inkriminuojamu pažeidimu taip pat nesutinkanti. Ji gyvena kartu su savo dukra K. B.. 2015-11-04 jai visą dieną buvo bloga, vakarė ji išgėrė raminančių tablečių, o buto durų raktą pasuko taip, kad buvęs vyras negalėtų užeiti, nes pastarasis nurodė, kad Kotrynos raktai nuo buto yra pas jį. Moteris tikina bijanti savo vyro. Kai Kotryna skambino į duris, tikinai tikrai negirdėjusi, išgirdo tik vėliau ir labai išsigando, kad galbūt kažkas veržiasi. Dukros akivaizdoje tikrai nesikeikė (b. l. 2, 3).
Nors administracinėn atsakomybėn traukiama A. B. savo kaltės ir nepripažįsta, tačiau teismas, įvertindamas byloje surinktų įrodymų visetą, daro išvadą, kad pastaroji savo veiksmais padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje. Teismas kaip nepasitvirtinusius atmeta A. B. teiginius neva jos nepilnametė dukra K. B. 2015-12-05 su ja negyveno, tuo metu buvo apsistojusi pas močiutę. Tai, jog K. B. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu gyveno su motina, patvirtino tiek pati nepilnametė K. B., tiek pastarosios tėvas D. B.. Rašytiniame paaiškinime K. B. nurodė gyvenanti su motina. 2015-12-03 po mokyklos grįžusi namo negalėjo patekti į namus, kadangi buto durų raktas buvo įdėtas iš vidaus. Paskambinus į duris, mama buto durų neatidarė ir jos neįsileido. Tada ji paskambino mamai telefonu, bet ji nekėlė, taip pat neatsakė į trumpąsias žinutes. Jai reikėjo mokyklai vadovėlių ir pratybų, kurių ji negalėjo pasiimti jų iš namų, dėl ko neparuošė namų darbų, į mokyklą atėjo be vadovėlių, gavo neigiamus pažymius už namų darbų neparuošimą. 2015-12-04 vakare, apie 18.00 val., kartu su tėvu nuvyko pas motiną, bet vėl negalėjo patekti į butą, nes durys buvo užrakintos, o į durų spyną įkištas raktas iš vidaus. Daug kartų skambino į buto duris, bet niekas buto durų neatidarė, taip pat skambino ir telefonu (ir ji, ir tėvas), tačiau niekas ragelio nekėlė, dėl ko galiausiai paskambino bendruoju pagalbos telefonu, po ko atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Pareigūnams padedant, buvo patekta į butą, kuriame rado neblaivią mamą, pastaroji nesiorientavo aplinkoje, pradėjo verkti, priekaištauti, varyti iš namų (b. l. 7). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog K. B. yra mažametė, be to, įvertindamas tą aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiama pastarosios motina, siekiant, kad nebūtų sukeltos neigiamos emocijos ir išgyvenimai, K. B. į posėdį nekvietė ir jos neapklausė, o remiasi pastarosios rašytiniu paaiškinimu, kurį surašė specialistė R. M.. Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir rašytiniame D. B. paaiškinime (b. l. 8), apklausiamas teismo posėdyje pastarasis kategoriškai paneigė tą aplinkybę, jog 2015-12-04 dukra gyveno ne pas motiną ir teigė, jog dukra tik savaitgaliais atvažiuodavo pas jį, t. y. jo namuose būdavo nuo penktadienio iki sekmadienio, kitu metu gyveno su motina ir po pamokų grįždavo būtent pas ją (b. l. 29-30). Teismas neturi pagrindo netikėti K. B. paaiškinimu, taip pat paneigti D. B. parodymus, juo labiau, tuo atveju, jeigu K. B. būtų buvusi išsikrausčiusi ir 2015-12-04 negyvenusi su motina, pastaroji neabejotinai būtų pasiėmusi visus reikalingus mokyklos reikmenis, dėl ko jai nebūtų tekę grįžti pas motiną pasiimti vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių, taip pat kitų asmeninių daiktų bei kompiuterio. Akivaizdu, jog esant galimybei patekti į namus ar bent jau telefonu susisiekti su motina A. B., K. B. tėvui nebūtų buvę jokio pagrindo kviesti spec. tarnybas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-01 sprendimu po santuokos nutraukimo nepilnametės K. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. B.. Po 2015-12-04 įvykio K. B. nurodė pas motiną grįžti nebenorinti, kaip matyti iš LITEKO duomenų, šiuo metu teisme gautas nepilnametės tėvo D. B. ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Vien tai, kad šiuo metu yra pradėtas procesas dėl naujos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas negali netikėti D. B. parodymais. Tai, kad iškvietimas buvo būtent dėl to, jog K. B. negalėjo patekti į savo namus, o skambinant motina neatsiliepė, matyti ir iš ataskaitų žiūryklės duomenų (b. l. 4), tą patvirtino ir apklausti liudytojai A. E. bei A. K.. Apklausiama teismo posėdyje A. B. neigė jai inkriminuojamo pažeidimo dieną vartojusi alkoholį ir tikino išgėrusi tik keletą raminamųjų tablečių, tačiau pastarosios neblaivumo faktą patvirtino ne tik K. B. ir D. B., bet ir liudytojas A. E., pažymėdamas, jog nuo A. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, pastarosios kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Kitas pareigūnas (A. K.) nurodė, jog A. B. buvo akivaizdžiai apsvaigusi (b. l. 40-44). Teisme A. B. neigė, jog buvo atvykę medikai, tačiau bylos duomenys patvirtina ne tik tai, jog pastarieji buvo ir apžiūrėjo A. B., tačiau ir tai, kad jai iš burnos sklido alkoholio kvapas, konstatuota diagnozė – girtumas (b. l. 23-24). Laikytina, jog būtent dėl girtumo, o ne dėl raminamųjų tablečių vartojimo A. B. neatidarė durų bei nekėlė telefono ragelio skambinančiai dukrai, tokiu būdu nesudarydama galimybės sugrįžti dukrai į namus, tinkamai pasiruošti pamokoms ar bent jau pasiimti mokyklai reikiamus daiktus. Akivaizdu, jog dėl tokio A. B. elgesio mažametei dukrai buvo sukeltos ne tik neigiamos emocijos (kilus įtarimams, jog A. B. kažkas atsitiko, dėl ko atvyko pareigūnai, per kaimyno balkoną buvo patekta į pastarosios butą), tačiau ir nesudarytos tinkamos sąlygos augti saugioje aplinkoje.
Nors administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, jog A. B. dukros akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau teismas, atsižvelgdamas į liudytojų A. E. ir A. K. parodymus, kurių metu pastarieji tokios aplinkybės nepatvirtino, teigdami neatsimenantys, taip pat įvertinus A. B. neblaivumą, laikytina, jog net jei ji vartojo necenzūrinius žodžius, ką teigė K. B. ir D. B., jie buvo nulemti pastarosios būsenos, o ne iššaukti sąmoningu veikimu. Dėl nurodytos priežasties šalintina, jog A. B., padarydama ATPK 181 staripsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, be kita ko, vartojo ir necenzūrinius žodžius.
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. B. tinkamai nepanaudojo savo kaip motinos valdžios nepilnametės dukters prižiūrėjimui bei auklėjimui, pripažįstant pastarąją kalta pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį. Tai, kad pastaroji rūpinasi savo dukra, domisi jos mokslais, kartu su dukra dalyvauja ekskursijoje, kaip nurodoma Vilniaus J. P. II progimnazijos pateiktame rašte (b. l. 35), nepaneigia to, kad A. B. veiksmai 2015-12-04 buvo netinkami, pastaroji būdama neblaivi, neįsileido savo nepilnametės dukros į namus, dėl ko ši negalėjo tinkamai pasiruošti pamokoms, pasiimti asmeninius daiktus, tokiu būdu nesudarydama sąlygų tinkamai nepilnametės aplinkai.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką), tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina, jog veiksmai atlikti neblaivaus asmens (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas), taip pat įvertinama A. B. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti, vieną kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimą, nuobauda negaliojanti). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. ATPK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. B. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.