Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Ž., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. lapkričio 17 d., apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), nepilnametės N. Ž., (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia ranka sudavė vieną kartą savo šeimos narei- sugyventinei E. Ž. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai nosies kaulų lūžį, kraujosruvas pirmų viršutinių dantų dantenose, kairio žando sumušimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai N. Ž.-išgąstį ir kitas neigiamas emocijas bei psichologinį nepatogumą.

Kaltinamasis Ž. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad E. Ž. buvusi sutuoktinė. Nutraukus santuoką toliau kartu gyveno kaip sugyventiniai bendruose namuose, (duomenys neskelbtini). Turi nepilnametę dukrą N. Ž., kuri gyvena kartu su jais. Nurodė, kad jis 2021 m. lapkričio 17 d. grįžo į namus būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Iki šio įvykio alkoholiu piktnaudžiavo, po įvykio iš viso nebevartoja alkoholio. Nurodė, kad būdamas stipriai girtas, nukentėjusiajai kažką pasakė, nukentėjusi nieko neatsakė, kažkas jam pasivaideno ir atžagaria ranka sudavė nukentėjusiajai į veidą. Nurodė, kad buvo stipriai girtas, todėl iš tiesų ne visas įvykio aplinkybes gerai pamena, tačiau kaltę pagal pateiktą kaltinimą pripažįsta visiškai. Pripažįsta, kad nukentėjusiajai tyčia ranka sudavė vieną kartą į veidą. Nurodė, kad būdamas girtas ne visada vartoja smurtą. Šį kartą taip išėjo, nukentėjusi neatvažiavo jo pasitikti iš stoties, todėl buvo piktas. Grįžęs į namus dar vartojo alkoholį, o po kiek laiko gavosi toks piktumas, supykęs sudavė savo sugyventinei, buvusiai žmonai. Nurodė, kad kai sudavė ranka nukentėjusiajai, dukra iš karto atlėkė, pradėjo ant jo rėkti, liepė eiti miegoti. Nurodė, kad abiejų nukentėjusiųjų atsiprašė, susitaikė. Nurodė, kad anksčiau nėra smurtavęs. Dėl savo veiksmų labai gailisi, daro išvadas, keičiasi. Lankosi pas psichologą privačiai, nuo alkoholio užsikodavo. Stengiasi pasikeisti, nes nori sugrįžti pas žmoną. Nurodė, kad viskas įvyko tik dėl girtumo, įvykio metu nukentėjusi su juo nekonfliktavo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusi E. Ž. parodė, kad kaltinamasis buvęs sutuoktinis. Santuoka nutraukta maždaug (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo praėjus 6 mėnesiams, vėl pradėjo kartu gyventi kaip sugyventiniai. Turi (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 17 d. ji grįžo iš darbo, o kaltinamasis pradėjo skambinėti, kad jis grįžta iš (duomenys neskelbtini) ir jį reikia paimti (duomenys neskelbtini). Kadangi ji buvo pavargusi, bei su dukra N. kambaryje žiūrėjo televizorių, nevyko į stotį parvežti kaltinamojo. Į namus grįžęs kaltinamasis pradėjo jai priekaištauti, kad ji neatvažiavo jo pasiimti. Kaltinamasis aplamai yra aršus, nelaimingas dėl gyvenimo, mano, kad dėl to, nes piktnaudžiauja alkoholiu. Nurodė, kad ji iš viso nieko jam nesakė, tylėjo ir netikėtai gavo smūgį į veidą. Mano, kad gal kaltinamąjį suerzino tai, jog ji tylėjo. Nurodė, kad jai į veidą kaltinamasis ranka sudavė vieną smūgį. Tada nuo sofos iš karto pašoko dukra N., kuri įvykio metu buvo kambaryje ir viską matė, puolė ją ginti. Tokių kaltinamojo veiksmų dukra išsigando. Kaltinamasis dukrai nesudavė. Nurodė, kad kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu. Būna, kad negeria metus, po to vėl pradeda gerti ir geria ne vieną dieną. Jis turi dėl to problemų, dėl šios priežasties iširo ir jų santuoka. Nurodė, kad po įvykio su dukra išėjo iš namų, apsigyveno (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iš dukters žino, kad kaltinamasis vaikšto pas psichologą. Nurodė, kad anksčiau kaltinamasis yra smurtavęs prieš ją, būdavo užsimoja, patąso už plaukų. Niekada niekur nesikreipė, nes buvo gėda kažkur kreiptis. Nurodė, kad kaltinamasis jos ir dukters atsiprašė. Jam atleidžia, jeigu jis gydysis nuo priklausomybės alkoholiui, dės pastangas. Nurodė, kad dukra N. labai jos prašė susitaikyti su kaltinamuoju. Nurodė, kad kol kas neturi planų vėl su kaltinamuoju kartu gyventi, o kaip bus ateityje, nežino. Nurodė, kad civilinio ieškinio nei ji kaip nukentėjusi, nei kaip mažametės nukentėjusios N. Ž. atstovė pagal įstatymą, byloje nereiškia. Prašo kaltinamojo atžvilgiu bylą nutraukti.

Iš liudytojos E. L. apklausos protokolo matyti, kad Ž. Ž. ir E. Ž. yra jos šeimos draugai. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 17 d., 16.00-17.00 val., Ž. jai kokius 3 kartus skambino ir prašė parvežti iš (duomenys neskelbtini), bet ji atsisakė, kadangi turėjo išvykti. Pokalbių metu iš balso atpažino, kad Ž. yra neblaivus. 2021 m. lapkričio 18 d., apie pietus, telefoninio pokalbio metu draugė E. Ž. jai papasakojo, kad 2021 m. lapkričio 17 d. vakare Ž. ranka jai trenkė per veidą, sužalojo nosį ir viršutinį žandikaulį. E. prašė leisti laikinai pagyventi su dukra N., kol situacija aprims. 2021 m. lapkričio 18 d. vakare E. su dukra atvyko pas ją, skundėsi viršutinio žandikaulio skausmu, minėjo, kad skauda nosies pertvarą, matėsi patinęs nosies galiukas. E. pasakojo, kad įvykio metu ji gulėjo ant lovos, o Ž. sėdėjo šalia, buvo girtas, ir sudavė E. ranka į veidą. 2021 m. lapkričio 20 d., ryte, jai paskambino Ž. Ž., prisipažino, kad sudavė E., prašė juos sutaikyti (1 t., b. l. 116-119).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal E. Ž. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 17 d., apie 20.45 val., namuose, (duomenys neskelbtini), sugyventinis Ž. Ž. sudavė vieną smūgį ranka į veidą, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 1-7, 12-17).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta, niekas nepaimta. Padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 18-27).?

Iš policijos registruojamų įvykių registro užregistruoto pranešimo matyti, kad informacija apie įvykį buvo gauta 2021 m. lapkričio 18 d., 18 val. 20 min. (1 t., b. l. 40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvadoje Nr. G 2242/2021 (02) nurodyta, kad E. Ž. konstatuota nosies kaulų lūžis, kraujosruvos pirmų viršutinių dantų dantenose, kairio žando sumušimas, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl nosies kaulų lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir ranka. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (1 t., b. l. 74-76).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2021 m. lapkričio 18 d. apžiūrėjus E. Ž., ant veido nubrozdinimų ar sužalojimų akivaizdžiai nepastebėta (1 t., b. l. 94-98).

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad atlikus informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą patikrinimą ir pasikalbėjus su N. Ž. paaiškėjo, kad vaikas matė tėvų konfliktą, mergaitė bandė užstoti mamą nuo tėvo agresyvaus elgesio, bei jos abi bėgo iš namų išsikvietusios policiją. Mergaitės teigimu, jai buvo baisu, ji bijo grįžti į namus (1 t., b. l. 109).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d. aukščiau aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis Ž. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. lapkričio 17 d., apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia ranka sudavė vieną kartą savo šeimos narei- sugyventinei E. Ž. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai nosies kaulų lūžį, kraujosruvas pirmų viršutinių dantų dantenose, kairio žando sumušimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai N. Ž.-išgąstį ir kitas neigiamas emocijas bei psichologinį nepatogumą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji E. Ž. yra sugyventiniai, jie apie 10 metų gyvena kartu po santuokos nutraukimo, tai reiškia, kad jie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo šeimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalies prasme. Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš nukentėjusią, panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiai sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina specialisto išvada. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimas padarytas kaltinamajam būnant apsvaigus nuo alkoholio ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis (BK 11 straipsnis), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 154), administracine tvarka nebaustas, registruotas (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis (1 t., b. l. 161, 163, 164), (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra registruotas (1 t., b. l. 159). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino, atsiprašė nukentėjusių ir su jomis susitaikė ( nepilnametę nukentėjusią N. Ž. atstovavo jos motina, nukentėjusi E. Ž.), nukentėjusios atleido kaltinamajam ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pateikė teismui susitaikymo protokolą (2 t., b. l. 8). Kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. , BK 72² str., kaltinamajam Ž. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiosios E. Ž. ir mažametės nukentėjusios N. Ž. teisėtus interesus į saugumą nuo sugyventinio bei tėvo galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Civilinio ieškinio byloje pareikšta nebuvo.

Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t., b. l. 143-145).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (viso 8,96 Eur), priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo bei mažametės nukentėjusios atstovas pagal įstatymą susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. BK 72² straipsniu Ž. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš Ž. Ž. proceso (pašto) išlaidų – 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 centus) valstybės naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti Ž. Ž.: jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.