Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-307/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
1A-462-307/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00034-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Sigita Bieliauskienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis
E. B.
Advokatai
Gediminas Skaistys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-307/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00034-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1., 2.1.7.4.1., 2.4.7. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant R. M.,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,nuteistajam E. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme devyneriems metams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu E. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2016 metų gruodžio mėnesį, laikotarpiu nuo 24 d. iki 25 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamosiose patalpose, adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui, sudavė ranka 6 smūgius P. B. į galvą, padarydamas galvos smegenų kairio pusrutulio momeninės ir smilkininės skilčių sumušimą bei kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujosruvą kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose ir poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje, poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, abiejų akių vokuose, abiejuose žanduose, kraujosruvą dešinio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamu, ir dėl to P. B. mirė, buvo rasta 2017 m. sausio 1 d. 00.18 val. įvykio vietoje, taip nužudė P. B..Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį ir jį išteisinti.Apeliantas nurodo viso proceso metu neneigęs, kad 2016 m. gruodžio 24 d. tarp jo ir P. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis ranka tris kartus sudavė nukentėjusiajai į žandikaulį, o konfliktui pasibaigus nuėjo miegoti. Apelianto teigimu, jam miegant nukentėjusiąją sumušti ir padaryti jos mirtį sukėlusius sužalojimus galėjo ir kiti jam nežinomi ir nepažįstami asmenys, kurie dažnai lankydavosi nukentėjusiosios namuose. Taip pat tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota minėtų asmenų jau po 2016 m. gruodžio 24 d. įvykių, kai apeliantas iš jos namų buvo išvykęs darbo reikalais. Be to, nukentėjusioji galėjo susižaloti ir pati, nes nuolat vartojo alkoholinius gėrimus, dažnai būdavo apsvaigusi. Apelianto teigimu, apygardos teismas nuosprendyje nepagrįstai, vadovaudamasis vien tik liudytojų parodymais, atmetė šią jo iškeltą gynybinę versiją. Apeliantas nurodo, jog konflikto su nukentėjusiąja metu buvo neblaivus, todėl fiziškai negalėjo suduoti jai itin stiprių smūgių, kurie būtų sąlygoję tokio pobūdžio sveikatos sužalojimus, nuo kurių P. B. mirė. Juo labiau, kad kelias dienas po konflikto pastaroji jautėsi gerai, buvo sveika, nesiskundė, neprašė iškviesti medikų ar palydėti ją į polikliniką. Apelianto teigimu, apygardos teismas neįvertino šioje byloje apklaustų liudytojų galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, o jų duodamų parodymų, daromų prielaidų, spėjimų, nepalygino su visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jų tinkamai neišanalizavo. Be to, apygardos teismas, nukrypdamas nuo teismų formuojamos praktikos, byloje buvusių prieštaravimų ir netikslumų nevertino jo naudai. Apelianto teigimu, esant akivaizdiems prieštaravimams tarp jo ir kitų asmenų šioje byloje duotų parodymų, apygardos teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, o turėjo inicijuoti papildomą ikiteisminį tyrimą, siekiant nustatyti, kokie asmenys laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 24 d. iki 2017 m. sausio 1 d. lankėsi P. B. namuose ir galėjo ją sužaloti. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo tinkamai įvertinti jo parodymus apie įvykio aplinkybes, jo asmenybę, ankstesnių teistumų nebuvimą ir jį išteisinti.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Išvadą, kad nuteistasis E. B. sužalojo P. B., ir kad nuo šių sužalojimų nukentėjusioji mirė, apygardos teismas grindė ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdyje patikrintais duomenimis – teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojo R. P. ir eksperto Henriko Daujoto parodymais, teisiamajame posėdyje pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. Z. duotais parodymais, 2017 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, 2017 m. sausio 31 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolais, 2017 m. sausio 1 – 3 d. specialisto išvada Nr. M 8/2017 (04). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo apeliaciniame skunde keliamos gynybinės versijos, jog nukentėjusioji P. B. jai nustatytus sužalojimus, sukėlusius jos mirtį, galėjo pasidaryti pati, arba būti sužalota kitų asmenų nuteistajam E. B. po judviejų konflikto užmigus, arba laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 24 d. iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pastarajam jau išvykus iš nukentėjusiosios namų, buvo įvertintos skundžiamame nuosprendyje ir motyvuotai atmestos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.Apeliantas neneigia 2016 m. gruodžio 24 d. tarp jo ir P. B. įvykusio konflikto metu smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Jo teigimu, konflikto metu jis tris kartus ranka nestipriai sudavė nukentėjusiajai į žandikaulį ir negalėjo padaryti jos mirtį sąlygojusių sužalojimų. Nepaisant nuteistojo teiginių, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, ir panašiai. Nagrinėjamu atveju 2017 m. sausio 1 – 3 d. specialisto išvadoje Nr. M 8/2017(04) konstatuota, kad P. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio galvos smegenų kairio pusrutulio momeninės ir smilkininės skilčių sumušimu bei kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamu. Tai patvirtina sumušimo židiniai kairio galvos smegenų pusrutulio momeninėje ir smilkininėje skiltyse išsiliejęs kraujas virš kietojo galvos smegenų dangalo virš kairio pusrutulio, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas. Minėti sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu paveikus kairio smilkinio sritį. P. B. mirtis įvyko prieš 3–6 paras iki jos kūno tyrimo pradžios (2017 m. sausio 3 d. 8.00 val.), tam neprieštarauja mirusiosios kūno tyrimo metu užfiksuoti ankstyvieji ir vėlyvieji lavoniniai reiškiniai. Sužalojimai padaryti prieš mirtį. Po patirtos galvos traumos P. B. galimybė atlikti savarankiškus veiksmus buvo pasunkėjusi. Be to, jai nustatyti ir kiti kūno sužalojimai – kairės krūtinės ląstos pusės V–VII šonkaulių lūžiai prekinės pažastinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės VI–VII šonkauliai lūžiai užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje, dešinės krūtinės ląstos pusės II–III šonkauliai lūžiai vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, kraujosruvos abiejų smilkinių minkštuosiuose audiniuose, poodinės kraujosruvos abiejuose smilkiniuose, abiejų akių vokuose, abiejuose žanduose, smakre, krūtinėje, abiejų pečių srityse, abiejuose žastuose, odos nubrozdinimai kairėje kaklo pusėje, dešiniame petyje, kairėje nugaros pusėje, abiejose alkūnėse, dešiniame dilbyje, abiejuose keliuose, abiejose blauzdose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir paviršiais. Pagal teismo medicinos eksperto išvadą visi nukentėjusiosios kūne rasti sužalojimai padaryti prieš 3 – 7 paras iki jos mirties. 2017 m. sausio 1 – 3 d. specialisto išvados Nr. M 8/2017 (04) pagrįstumas dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdžio bei jų padarymo mechanizmo patikrintas teismo posėdyje apklausiant ją pateikusį ekspertą Henriką Daujotą, todėl teisėjų kolegijai abejonių dėl šių išvadų teisingumo nekyla. Minėtos išvados duomenimis, iš kurių matyti, kad jokie sužalojimai nukentėjusiosios žandikauliuose neužfiksuoti, paneigiami nuteistojo teiginiai, jog tarpusavio konflikto metu jis nukentėjusiajai tris kartus smūgiavo tik į šią veido dalį. Nuteistasis nurodo, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio konflikto metu jis negalėjo nukentėjusiajai suduoti tokių stiprių smūgių, kurie galėjo padaryti sužalojimus, sąlygojusius jos mirtį. Tačiau iš paties E. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinio matyti, kad pirmasis apelianto nukentėjusiajai suduotas smūgis buvo toks stiprus, jog ant lovos sėdėjusi nukentėjusioji ant jos nuvirto. Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti, jog konflikto metu būdamas neblaivus nuteistasis sudavė nukentėjusiajai tik nestiprius smūgius. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis apklausiamas kaip įtariamasis iš pradžių iš viso neigė smurtavęs, ir tik vėliau nurodė galėjęs suduoti tris smūgius nukentėjusiajai į kairį žandikaulį kumščiu arba delnu. Liudytojai R. P. bei A. Z. taip pat parodė, jog 2016 m. gruodžio 25 d. paklaustas apie tai, kas nutiko nukentėjusiajai, nes jos veidas ištinęs, E. B. nurodė, kad jai skauda dantį. Šių aplinkybių visuma duoda pagrindą manyti, jog nuteistasis siekia menkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, nelinkęs atskleisti visos nusikaltimo padarymo eigos ir aplinkybių apie prieš P. B. pavartoto smurto intensyvumą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi aplinkybę, ar P. B. galėjo visus jai nustatytus sužalojimus patirti pati griūdama, ir teismo medicinos ekspertas, įvertinęs sužalojimų pobūdį, šią galimybę paneigė. Ekspertas parodė, kad galvos smegenų kairio pusrutulio momeninės ir smilkininės skilčių sumušimas bei kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio ir poodinė kraujosruvos kairiame smilkinyje, nuo ko ir įvyko P. B. mirtis, galėjo būti padaryti vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu paveikus kairio smilkinio sritį. Sužalojimas padarytas tiesioginiu smūgiu, o ne griūnant ir atsitrenkiant į aplinkos daiktus. Kiti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, abiejų akių vokuose, abiejuose žanduose – padaryti suduodant ne mažiau kaip penkis smūgius tiesiogiai į veidą. Taigi, pirmiau aptartais objektyviais duomenimis paneigiama ne tik nuteistojo iškelta gynybinė versija, kad nukentėjusioji mirtį sukėlusius sužalojimus galėjo pasidaryti pati, bet ir jo teiginiai, kad prieš nukentėjusiąją jis nevartojo intensyvaus smurto. Minėti nuteistojo teiginiai paneigiami ir liudytojų R. P. bei A. Z. parodymais. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojas R. P. parodė, kad 2016 m. gruodžio 24 d. jam lankantis P. B. namuose, pastaroji nebuvo sumušta, ant jos veido matė tik senesnius nubrozdinimus, pasidengusius šašais. Tačiau atėjęs jos aplankyti 2016 m. gruodžio 25 d. pastebėjo ant P. B. veido naujus sužalojimus. Jos veidas buvo sumuštas, ištinęs, mėlynas. Pati nukentėjusioji gulėjo lovoje ir iš jos nesikėlė, degtinę gėrė padedant E. B., kuris jai paduodavo taurelę su gėrimu bei pakeldavo galvą, kad ji galėtų išgerti. Šiems liudytojo teiginiams neprieštarauja ir specialisto išvadoje Nr. M 8/2017 (04) konstatuota aplinkybė, jog po patirtos galvos traumos nukentėjusiosios judėjimo galimybės buvo apsunkintos. Liudytojas R. P. taip pat parodė, kad tuo metu, kai apeliantas buvo išėjęs į parduotuvę, nukentėjusioji liudytojui pasiskundė, jog praeitą vakarą, liudytojui išėjus iš jos namų, E. B. prieš ją smurtavo – mušė sėdinčią ant sofos ir parvirtusią ant grindų. Liudytojas A. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodė, kad 2016 metais per Šv. Kalėdas lankėsi P. B. namuose ir matė, kad jos veidas sutinęs, mėlynas, ji labai sunkiai vaikščiojo, gulėjo lovoje, nebendravo. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo E. B. parodymus apie jo prieš P. B. naudoto smurto intensyvumą, ir teisingai konstatavo, jog nukentėjusiąją jis sužalojo suduodamas ne tris, o ne mažiau kaip šešis smūgius į galvos sritį. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusiajai mirtį sukėlusius sužalojimus apeliantui užmigus arba jam išvykus iš nukentėjusiosios namų laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 24 d. iki 2017 m. sausio 1 d. galėjo padaryti ir kiti nuteistajam E. B. nežinomi ir nepažįstami asmenys, kurie dažnai lankydavosi nukentėjusiosios namuose, yra deklaratyvūs, be to, jie taip pat buvo įvertinti skundžiamame nuosprendyje. Bylos duomenimis nenustatyta, jog minėtu laikotarpiu P. B. namuose lankėsi kiti asmenys, išskyrus liudytojus R. P. ir A. Z.. Duomenų apie tai, kad minėti asmenys konfliktavo su nukentėjusiąja ir prieš ją smurtavo, byloje nėra. Minėtų liudytojų, o iš dalies ir paties nuteistojo parodymais nustatyta, jog nukentėjusioji E. B. buvo sumušta 2016 m. gruodžio 24 – 25 d. laikotarpiu, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku. Būtent po apelianto pavartoto smurto sutino kairioji nukentėjusiosios veido pusė, matėsi mėlynės. Be to, iš liudytojų R. P. ir A. Z. parodymų matyti, kad Šv. Kalėdų laikotarpiu jiems lankantis P. B. namuose, ji sunkiai vaikščiojo, gulėjo lovoje, o tai suponuoja išvadą, kad nukentėjusioji galvos traumą, sąlygojusią jos mirtį, patyrė po E. B. suduotų smūgių. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pirmiau nurodytą apelianto iškeltą gynybinę versiją apie galimai kitų asmenų padarytą nusikaltimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visas kilusias abejones vertino nuteistojo naudai. Įvertinus eksperto Henriko Daujoto parodymus ir tai, kad dalį 2017 m. sausio 1 – 3 d. specialisto išvadoje Nr. M 8/2017 (04) nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų ji galėjo pasidaryti ir pati, pirmosios instancijos teismas iš E. B. pareikšto kaltinimo pašalino aplinkybę, jog jis 2016 metų gruodžio mėnesį laikotarpiu nuo 24 d. iki 25 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamosiose patalpose, adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui, sudavė ranka P. B. į kitas kūno vietas ir ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių padarė P. B. kairės krūtinės ląstos pusės V–VII šonkaulių lūžius priekinės pažastinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės VI–VII šonkaulių lūžius užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje, dešinės ląstos pusės II–III šonkaulių lūžius vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje. Nepaisant teismo išvados, jog dalį nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų nukentėjusioji P. B. galėjo pasidaryti ir pati, tai savaime nepaneigia, jog P. B. mirtį sukėlusius galvos sužalojimus padarė būtent E. B.. Juo labiau, kad šią išvadą patvirtina ne tik liudytojų R. P. ir A. Z. parodymai, kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai ištirti įrodymai, bet iš dalies ir paties nuteistojo parodymai. Atsižvelgus į aptartus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apelianto vaidmenį sužalojant P. B., rėmėsi tinkamai ištirtais liudytojų R. P. ir A. Z. parodymais, įvertinęs, kad jie nuoseklūs, tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Be to, bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, jog minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir duoda neteisingus parodymus apie bylos aplinkybes. Tokių duomenų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis. Taigi, netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo.Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas (neatsitiktinis) padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio savaime nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusysis mirė ne iš karto, bet praėjus kuriam laikui po kaltininko veikos, kad mirties galbūt buvo galima išvengti laiku suteikus pagalbą ir pan. Kita vertus, priežastinis ryšis gali būtų paneigtas nustačius, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis (pvz., gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per klaidą buvo pavartoti ne tie vaistai, į avariją patekęs greitosios automobilis, kuriuo sužalotas asmuo buvo gabenamas į ligoninę, ir pan.). Nagrinėjamu atveju E. B. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui, sudavė ranka šešis smūgius P. B. į galvą, padarydamas jai galvos smegenų kairio pusrutulio momeninės ir smilkininės skilčių sumušimą bei kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujosruvą kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose ir poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje, poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, abiejų akių vokuose, abiejuose žanduose, kraujosruvą dešinio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamu, ir dėl to P. B. mirė. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiosios P. B. mirtį, išskyrus nuteistojo E. B. prieš ją panaudotą smurtą. Būtent jo suduoti šeši smūgiai į gyvybiškai svarbią nukentėjusiosios kūno vietą (galvą), vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios ji nebūtų mirusi. Nuteistojo E. B. smurtiniai veiksmai dėsningai sąlygojo nukentėjusiosios P. B. mirtį ir yra pagrindinė jos priežastis. Nepaisant to, kad nukentėjusioji mirė ne iš karto po jai suduotų smūgių, sveikata nesiskundė ir nesikreipė pagalbos į medikus, tai nepaneigia priežastinio ryšio tarp nuteistojo padarytos veikos ir kilusių padarinių, nepanaikina E. B. smurtinę veiką ir nukentėjusiosios mirtį siejančio priežastinio ryšio.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad apygardos teismo išvada, jog nuteistasis E. B. padarė nukentėjusiajai P. B. sužalojimus, sukėlusius jos mirtį, yra teisinga ir pagrįsta. Baudžiamosios bylos duomenimis įrodyta, jog būtent nuteistasis sudavė nukentėjusiajai šešis smūgius į galvą ir šie jo nusikalstami veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Šią išvadą patvirtina ne tik liudytojų parodymai, rašytiniai bylos įrodymai, iš dalies ir paties nuteistojo E. B. parodymai, bet ir nukentėjusiajai P. B. padarytų sužalojimų pobūdis bei mechanizmas. Aplinkybė, kad E. B. anksčiau neteistas, savaime neduoda pagrindo konstatuoti, kad jis nepadarė jam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes E. B. padaryta veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, apygardos teismo procesiniame sprendime padaryto nusikaltimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji (netiesioginė tyčia) požymiai nustatyti, išsamiai ir motyvuotai atskleisti, taigi jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį.Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigita BieliauskienėAlbinas BielskisLinas Šiukšta