Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2021-10-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-494-917/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-27
Bylos Nr.
II-494-917/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00865-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Sigita Meškauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
L. P.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-494-917/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00865-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4; 21.11.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. P.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – pareiškėjui L. P.,jo įgaliotai atstovei B. P., atstovui advokatui L. J.,nuotoliniu būdu dalyvaujant ekspertui L. A.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – pareiškėjo L. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – ir institucija) vyriausiojo tyrėjo E. D. 2021 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-4244-2021 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 21127654339 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja D. P. 2021 m. vasario 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-9864-2021, L. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., už tai kad jis 2020 m. sausio 17 d., 13.53 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) g., važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir vairuodamas automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 3 priedo 1.1 p., 136.2 p. reikalavimus tuo, kad ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kelyje, kuris pažymėtas siaura ištisine linija įvažiavo priešingos krypties eismo juostą ir vykdė lenkimo manevrą draudžiamoje kelio atkarpoje, lenkė kelias transporto priemones iš eilės neįsitikinęs, kad vienas iš lenkiamų transporto priemonių vairuotojų nerodo kairiojo posūkio signalą, dėl to susidūrė su posūkio manevrą į kairę atliekančiu automobiliu „Nissan Quashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. V.. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės bei sugadintas apšvietimo stulpas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 136.2 p., 3 priedo 1.1 p. reikalavimus, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau– ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. D. 2021 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-4244-2021, administracinio nusižengimo byloje L. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta galutinė 70,00 (septyniasdešimties) eurų bauda.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai

Skundą padavęs administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – L. P. prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. D. 2021 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-4244-2021, administracinio nusižengimo byloje ir L. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. P. skunde nurodo, jog nesutinka su nutarimu, jis nepagrįstas, šališkas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjas motyvuoja, kad nutarime nurodytos kitos aplinkybės, tai yra, kad nutraukti administracinę bylą nėra pagrindo, nes 2020-04-22 LTEC ekspertizės akte Nr. 11-402(20) konstatuota, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimo pagrindinė sąlyga buvo automobilio „VW Multivan“ vairuotojo L. P. veiksmai.

Skunde pažymima, kad protokolą surašiusi tyrėja ir nutarimą priėmęs tyrėjas buvo šališki, cituojamos ANK 567 straipsnio 1 dalies ir ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatos. Akcentuojama, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja D. P. netyrė R. V. padarytų Kelių eismo taisyklių 9 p., 101 p., 103 p., 106 p. ir 138 p. pažeidimų, jų ryšio su autoįvykio kilimu, byloje esančio vaizdo įrašo, o LTEC ekspertizės aktą vertino selektyviai, t. y. vertino tik tą jo dalį, kurioje kalbama apie L. P. veiksmus, bet nevertino tos jo dalies, kurioje kalbama apie R. V. padarytus KET pažeidimus, o tai rodo tyrėjos D. P. šališkumą. Pažymima, kad taip pat elgėsi ir nutarimą priėmęs tyrėjas, kuris nagrinėdamas administracinę bylą, net neleido pasisakyti pareiškėją atstovaujančiam advokatui, o tik pateikė jam iš anksto paruoštą nutarimą ir išaiškino teisę skųsti nutarimą. Šias aplinkybes patvirtina prie skundo pridedamas garso įrašas. Pareiškėjo nuomone, iš esmės administracinės bylos nagrinėjimas nevyko, nes jam atvykus į bylos nagrinėjimą nutarimas jau buvo iš anksto paruoštas. Akivaizdu, kad tyrėjas buvo šališkas, dar iki bylos nagrinėjimo ne tik turėjo išankstinę nuomonę, bet ir buvo išdėstęs ją nutarime. Pareiškėjas akcentuoja, kad tyrėjas yra labiausiai patyręs Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigūnas, šį darbą dirba daugiau kaip trisdešimt metų, todėl tokio tyrėjo elgesio byloje - nesuteikimo žodžio advokatui ir iš anksto paruošto nutarimo, vertina kaip tik šališkumą. Tyrėjas dar prieš žodinį bylos nagrinėjimą buvo surašęs nutarimą, nei pareiškėjas, nei jo atstovas neturėjo nei teisės, nei galimybės pasinaudoti savo teise nušalinti tyrėją. Tyrėjų šališkumui galimai turėjo įtakos tai, kad R. V. mama - antstolė S. V.. Pareiškėjas L. P. skunde teigia, kad tokiu būdu buvo pažeista jo Europos Žmogaus Teisių konvencijos garantuojama teisė į nešališką bylos nagrinėjimą, taip pat teisė būti išklausytam, teisė naudotis teisine advokato pagalba ir teisė pareikšti nušalinimą. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, apima proceso šalių teisę pateikti teismui bet kokius, jų nuomone, reikšmingus bylai argumentus. Kadangi Konvencijos tikslas - garantuoti ne teorines ar iliuzines, o realias ir veiksmingas teises, tai ši teisė gali būti veiksminga tik tuo atveju, jeigu šalių argumentų iš tikrųjų „išklausoma“, t. y. juos tinkamai išnagrinėja bylą nagrinėjantis teismas (Didžiosios kolegijos 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją, peticijos Nr. 47287/99, § 80). Viena motyvuoto sprendimo funkcijų - parodyti šalims, kad jos buvo išklausytos. Taigi teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti. <...> motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, iš asmens atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (pvz., 2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mitrofan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07; Fomin prieš Moldovą, § 31).“ (LAT 2015 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 2K-418-699/2015. Teismų praktika. 2015, Nr. 44, p. 454- 464).

Šalies argumentai

Dėl nutarimo nepagrįstumo pareiškėjas L. P. skunde nurodo, kad jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Nurodoma KET 9 p. taisyklės reglamentavimas. Pareiškėjas toliau išdėsto aplinkybes, apie eismo įvykį, kurias nurodė savo 2020 m. sausio 17 d. paaiškinime, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link Vilties gatvės leistinu greičiu. Tuo metu oro sąlygos ir matomumas buvo geras, kelio danga buvo sausa, toje gatves atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, nebuvo riboto matomumo zonų. Vertikaliųjų kelio ženklų, draudžiančių lenkti, (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra. Toje vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis, horizontalus kelio ženklinimas leidžia atlikti lenkimo manevrą (žiūrėti policijos pateiktą eismo įvykio planą), eismas nebuvo intensyvus. Byloje esanti vaizdo medžiaga liudija, kad per 68 sekundes (duomenys neskelbtini) gatve priešinga kryptimi (t. y. link (duomenys neskelbtini)) nepravažiavo nei vienas automobilis. Todėl, įsitikinęs, kad priekyje nėra priešpriešine juosta atvažiuojančių automobilių ir po lenkimo manevro saugiai sugrįš į savo eismo juostą, nes kelias yra tiesus ir gerai matomas, o kelio danga yra sausa (t. y. lenkimui sąlygos yra tinkamos), o prieš jį važiuojantys du automobiliai nedaro jokių manevrų ir nerodo ženklų, kad juos darys, jis pradėjo lenkimo manevrą. Vykdydamas lenkimo manevrą jis nepažeidė KET 9 p. reikalavimo, nekėlė pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudarė kliūčių jų eismui, o priešingai, į jį atsitrenkusi iš gatvės į savo namo kiemą sukusi ir jo, važiuojančio tiesiai keliu, nepraleidusi vairuotoja R. V. pažeidė KET 9 p. reikalavimus ir KET 103 p. reikalavimą: „Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms“.

Skunde pareiškėjas teigia, kad be to, vairuotoja R. V. pažeidė ir KET 138 p. reikalavimą: „lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais“. Iš pirminio R. V. paaiškinimo apie eismo įvykį, kurį užfiksavo tarnybiniame pranešime vyr. patrulis R. A., matyti, kad vairuotoja išsuko iš kelio neįsitikinusi, kad netrukdys kitiems eismo dalyviams, paaiškino, jog važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) gatve, prilėtinusi rodė posūkį į kairę pusę ir kadangi iš priešpriešos nebuvo jokių automobilių, suko į kairę pusę į namo kiemą ir staiga į ją trenkėsi kitas automobilis. Iš tokio R. V. paaiškinimo daroma išvada, kad ji apskritai nežiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius prieš darydama posūkį. Priešingu atveju būtų nesuprantama, kaip įsitikinusi, kad trukdys ją lenkiančiam automobiliui, ji apskritai pradėjo daryti posūkį iš kelio į kiemą. Kadangi jo lenkimo manevras buvo pradėtas žymiai anksčiau, nei vairuotoja R. V. pradėjo išsukimo iš kelio manevrą, pareiškėjas daro išvadą, jog R. V. pažeidė imperatyvų Kelių eismo taisyklių reikalavimą praleisti visas transporto priemones, važiuojančias keliu visomis kryptimis ir netrukdyti aplenkti.

Pareiškėjo nuomone, būtent kita dalyvavusi eismo įvykyje vairuotoja R. V., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, ji nebuvo pakankamai atidi ir atsargi, ir nesiėmė priemonių išvengti susidūrimo, nepraleido ją lenkiančio automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tokiu būdu, staiga sudarė kliūtį jo vairuojamam automobiliui, t. y. sukėlė eismo įvykį. Todėl pareigūnas neturėjo pagrindo nustatyti, kad jis pažeidė KET 9 p., nes įvertinus eismo įvykio aplinkybes yra akivaizdu, kad KET 9 p. reikalavimus pažeidė būtent R. V., o ne jis. Šiuo atveju, būtent R. V. padaryta veika - išvažiavimas iš kelio darant kairįjį posūkį į kiemą, neįsitikinus, kad nėra keliu važiuojančių automobilių ir nepraleidimas jo, jau vykdančio lenkimo manevrą, ne tik sukėlė realią žalą (apgadintos abi transporto priemonės), bet ir kėlė didelį pavojų tiek pačiai pažeidėjai R. V., tiek ir kitiems eismo dalyviams.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad R. V. eismo įvykio metu turėjo tik 2 mėnesių vairavimo stažą, todėl jam kyla pagrįstų abejonių, kad ji, neturėdama praktinio automobilio vairavimo stažo, nagrinėjamoje situacijoje netinkamai reagavo į vykstančio eismo dinamiką ir priėmė neteisingus sprendimus. R. V. nebūdama pakankamai atidi, tinkamai neįvertinusi atstumo iki jo automobilio, o tiksliau, pagal jos paaiškinimą, jo iš viso nemačiusi, nes nežiūrėjo į veidrodėlius, pakeitė judėjimo kryptį ir išvažiavo iš kelio į priešpriešinio eismo juostą, sutrukdydama jam užbaigti pradėtą lenkimo manevrą. Tokiais veiksmais R. V. šiurkščiai pažeidė KET 101 p., KET 103 p., KET 138 p. ir KET 9 p. reikalavimus dėl ko įvyko eismo įvykis ir jo pasekmės.

Pareiškėjas skunde toliau pažymi, kad nutarime yra kaltinamas padaręs nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei nurodoma, kad jis pažeidė KET 3 priedo 1.1 p., kuris draudžia važiuoti priešpriešine eismo juosta, esant siaurai ištisinei linijai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykio vietoje gatvė pažymėta siaura brūkšnine linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis yra vienodas, tai matyti iš eismo įvykio plano bei vaizdo medžiagos, esančios byloje. Taigi, pagal KET 3 priedo 1.7 p. šią siaurą brūkšninę liniją galima kirsti iš abiejų pusių, o tai reiškia, kad įvykio vietoje esantis kelio ženklinimas leidžia lenkimą, vadinasi, negali būti kaltinamas tuo, kad pažeidė tai, kas nėra draudžiama. Nutarime tyrėjas taip pat nurodo, kad „kelyje, kuris pažymėtas siaura ištisine linija įvažiavo priešingos krypties eismo juostą“, tačiau šis teiginys prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir nėra pagrįstais jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, pagal vyr. patrulio J. B. sudarytą eismo įvykio vietos planą, esantį byloje, akivaizdu, kad jis įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą kelyje, pažymėtame siaura brūkšnine linija.Toliau skunde teigiama, kad nutarime pareiškėjas taip pat yra kaltinamas pažeidęs KET 136.2 p. reikalavimą vairuotojui, prieš pradedant lenkimo manevrą, pareigą įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. Su šiuo kaltinimu pareiškėjas nesutinka, nes pradėjo lenkimo manevrą, kai vairuotoja R. V. dar nerodė kairiojo posūkio signalo. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: vaizdo įrašas bei dviejų liudininkų parodymai, kurie teigia, kad vairuotoja R. V. pradėjo rodyti posūkio signalą nuvažiavusi apie 100 - 150 metrų nuo sankryžos, o tai ir yra eismo įvykio vieta. Byloje yra pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau - LTEC) teismo ekspertizės aktas 2020 m. balandžio 22 d. Nr. 11-402 (20), kuriame analizuojamas tyrimui pateiktas vaizdo įrašas. Šis vaizdo įrašas leidžia nustatyti įvykių seką. LTEC ekspertizės akto 3 1. teigiama: „Filmuotoje medžiagoje matyti, kad automobilis „Nissan Quashqai“ važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve ir pradeda posūkio į kairę manevrą. Tuo metu automobilis „VW Multivan“ jau važiavo priešingos krypties eismo juosta ir lenkė iš paskos automobilio „Nissan Quashqai“ važiavusį kitą automobilį.“ Pareiškėjo nuomone, nutarimo teiginys, kad „neįsitikinęs, kad vienas iš lenkiamų transporto priemonių vairuotojų nerodo kairiojo posūkio signalo“, prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei byloje esantiems įrodymams. Tyrėjas, nenurodydamas pagrindo teigia, jog jam pradedant lenkimą R. V. rodė kairį posūkio signalą. Kadangi dviejų transporto priemonių lenkimas vyko apytiksliai 100 m. atkarpoje, akivaizdu, jog R. V. negalėjo važiuoti tokį atstumą įjungusi kairiojo posūkio signalą, tai patvirtina ir liudytojų parodymai ir byloje esanti vaizdo medžiaga. Pareiškėjas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad pagal KET įjungtas posūkio signalas nepanaikina sukančio iš kelio vairuotojo pareigos įsitikinti, jog nėra jį lenkiančių automobilių. Jei R. V. būtų vykdžiusi šį esminį reikalavimą, akivaizdu, kad VW Multivan būtų sėkmingai ir saugiai užbaigęs lenkimo manevrą, todėl neabejotina, jog avarijos priežastimi tapo R. V. sukimas į kairę neįsitikinus ir nepraleidus bebaigiančio lenkimą VW Multivan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika panašiose eismo įvykio bylose, kad privaloma nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio modelis negali būti taikomas tik vienam iš eismo įvykio dalyvių. Šio administracinio nusižengimo byloje buvo analizuojami tik jo veiksmai ir visiškai nebuvo vertinama, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jei R. V. nebūtų dariusi posūkio į kairę, prieš tai nepažiūrėjusi į šoninio vaizdo veidrodėlį ir išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą tuo metu, kai jo vairuojamas automobilis jau buvo aplenkęs vieną automobilį. Akivaizdu, kad ne lenkimo manevras sąlygojo eismo įvykio kilimą, nes iš bylos duomenų matyti, kad pirmąjį automobilį Fiat Scudo jis aplenkė sėkmingai. Tuo tarpu R. V. automobilio nepavyko aplenkti, nes ji, turėdama 2 mėnesių vairavimo stažą ir pažeisdama KET 9 p., 101 p., 103 p., 106 p. ir 138 p. reikalavimus, išsuko iš kelio į namo kiemą, neįsitikinusi, kad nėra ją lenkiančių automobilių ir kad išvažiuoti iš kelio į kiemą yra saugu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, išvažiuodama iš kelio nedavė kelio juo važiuojančiai transporto priemonei. Akivaizdu, kad jeigu R. V. būtų laikiusi KET reikalavimų ir prieš sukdama būtų pažiūrėjusi į šoninio vaizdo veidrodėlį, ji būtų pamačiusi lenkiantį automobilį. LTEC išvadoje 3 1. nustatyta, kad automobilis VW Multivan ne tik jau vykdė lenkimą, bet jau buvo šalia R. V. vairuojamo automobilio, kuomet ji pradėjo daryti posūkį į kairę. Iš šių faktų matyti, kad pirminiai R. V. parodymai apie eismo įvykį, kad ji pasižiūrėjo tik ar nėra atvažiuojančių automobilių iš priekio, yra teisingi, nes jeigu ji būtų pasižiūrėjusi į šoninio matymo veidrodėlį, tikrai būtų pastebėjusi tokių didelių gabaritų automobilį, vykdantį lenkimo manevrą leistinu greičiu. Be to, LTEC išvadoje 5 1. nurodyta, kad „atlikus skaičiavimus matyti, kad automobilio „VW Multivan“ vairuotojas, važiuodamas 50 km/h greičiu bei stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo.... Automobilio Nissan Quasqai vairuotojos R. V. veiksmai, - sukdama į kairėje esančią teritoriją sudarė neišvengiamą kliūtį lenkiančiam automobiliui „VW Multivan“, vairuojamam L. P., ir dėl to su juo susidūrė, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu“.

Šalies argumentai

Pareiškėjas toliau skunde nurodo, kad nutarime yra kaltinamas tuo, kad ir vykdė „lenkimo manevrą draudžiamoje kelio atkarpoje“, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Tačiau ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už „reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelią eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas“. Taigi, 417 straipsnio 3 dalyje nenustatyta atsakomybė už „lenkimo manevrą draudžiamoje kelio atkarpoje“. Teiginys „vykdė lenkimo manevrą draudžiamoje kelio atkarpoje“ protokole ir nutarime pažodžiui atsirado iš LTEC ekspertizės akto išvadų 3 punkto. Pareiškėjas nurodo, kad teismo ekspertas L. A. neturi įgijęs teisės magistro laipsnio ir nebūdamas teisininku, neturi nei teisės, nei kompetencijos vertinti, ar lenkimas buvo atliekamas leistinoje kelio atkarpoje. LR teismo ekspertizės įstatymo 25 str. 2 d. nustatyta, kad „teismo ekspertai negali teikti išvadų teisiniais klausimais“. Kadangi duodamas tokią išvadą teismo ekspertas pasisakė už jo kompetencijos ribų išeinančiu teisiniu klausimu, todėl tokia eksperto išvada pažeidžia LR teismo ekspertizės įstatymo 25 str. 2 d. ir vertintina itin kritiškai.

Pareiškėjas remiantis išdėstytomis aplinkybėmis mano, kad yra nubaustas nepagrįstai, laiko, kad tyrėjas nesilaikė ANK nurodytos pareigos visapusiškai bei objektyviai ištirti bylos aplinkybes, buvo šališkas bei priėmė nepagrįstą nutarimą, todėl nutarimas turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Taip pat priteistos pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurių atlyginimą užtikrina ne tik Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., bet ir 2020 m. vasario 18 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtas sprendimas byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą. Taip pat neseniai 2021 m. kovo 19 d. priimtas LR Konstitucinio teismo nutarimas Nr. KT-45-A-N3/2021 (Byla Nr. 10-A/2020).

Atsiliepimas

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į L. P. skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, jog su L. P. skundu nesutinka. Pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos vertino nepažeisdamas proceso įstatymo reikalavimų. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija.

Institucijos nuomone, nutarimas administracinio nusižengimo byloje apeliantui priimtas pagrįstai ir teisingai. Nutraukti administracinę byla nėra pagrindo, nes 2020-04-22 LTEC ekspertizės akte Nr. 11-402(20) konstatuota, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimo pagrindinė sąlyga buvo automobilio „VW Multivan“ vairuotojo L. P. veiksmai.

Prašoma netenkinti pareiškėjo skundo ir palikti skundžiamą Kauno apskrities VPK KPV pareigūno priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

Institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, institucija apie posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai ir tai patvirtino atsiliepimu, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 18).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn – L. P., skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad su priimtu nutarimu nesutinka, aplinkybės paprastos. Yra gatvė, lygi, tiesi, kurioje lenkti leidžiama, sąlygos puikios, ženklinimų nėra, eismas nevykta. Yra virš minutės vaizdo įrašas, kad joks judėjimas nevyksta, aplenkti galima, iš esmės greičiai maži. Priekyje važiavę automobiliai važiavo lėtai, 30-40 km/h greičiu. Kas liečia šį eismo įvykį, tai jis nepadarė jokio nusižengimo, todėl kad ten lenkti galima. Priekyje lėtai važiuoja automobiliai, posūkio nerodo, jis lenkia. Praktiškai prie vieno automobilio jis privažiavo ir tuo metu jis pradeda sukti į kiemą ir atsitrenkia jam į sparną, jį nustumia nuo kelio ir jis atsitrenkia į stulpą. Tai ir visas eismo įvykis. Kurioje vietoje jo kaltė? Lenkdamas nepadarė nužengimo, greičio neviršijo. Iš kito pusės vairuotojos kaltė. KET 103 p. numatytas imperatyvus reikalavimas, kuris nenumato jokių išlygų ir sako, kad privalu praleisti visus važiuojančius keliu jeigu norima iš jo išvažiuoti. Taip pat yra imperatyvus reikalavimas dėl lenkimo, kuris sako, kad privaloma praleisti pabaigti lenkimo manevrą nepriklausomai kaip vyksta eismas. Taip pat pažeistas ir 101 straipsnis. Tai kokia jo kaltė, kad lenkė ten kur galima? Ten nėra ištisinės linijos, gatvė nebuvo suženklinta. Kitas dalykas dėl ekspertizės. Ją pamačius graudu pasidarė. Pats jau 15 metų profesorius techninio mokslo atstovas ir techninę dalį gali vertinti. Jeigu žmogus neturi techninių žinių, tai pripažinti tai, kad nebuvo viršytas greitis, tai ekspertas neturi jokių galimybių. Tai techninės žinias ekspertai pataisė. Ten yra daug klaidų, mažai kur nėra klaidų. Jau pirmo kurso studentus mokom, kad paklaidas reikia skaičiuoti. Techniko kalba yra skaičių kalba ir kiekvienas teiginys nepagrįstas skaičiavimais yra bevertis. Ten yra tokių teisinių svarstymų ir gaunasi kurjozinių teiginių. Pavyzdžiui, kas yra neleistina kelio atkarpa techniškai? Suvokia, kas yra nepravažiuojama, bet nesuvokia, kas yra neleistina. Tos išvados turi būti daromos remiantis fundamentiniais gamtos dėsniais. Ekspertizės labai maža reikšmė. Mano, kad policija ją per daug sureikšmino, kad atsakomybę galėtų primesti ekspertui. O ekspertas nėra pajėgus. Nesutinka su ekspertizės aktu, ginčijo kai kurias jos dalis, kadangi ten yra nesuvokiamų teiginių. Išvadoje yra toks sakinys, kaip neleistina kelio atkarpa. Ir tas sakinys iš ekspertizės atsidūrė ir nutarime, vienas prie vieno. Išvada neturi esmės. Pamena, kad lenkė du automobilius, važiavo (duomenys neskelbtini) ir per sankryžą įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Lenkimo metu jo viruojamo automobilio greitis buvo apie 30 km/h, bet visų kitų automobilių greitis buvo apie 30 km/h. Tada jis automobiliu lenkė ir automobilio greitis, jeigu paskaičiuoti pagal ekspertus, tai buvo 50,4 km/h. Ekspertai buvo paskaičiavę 62 km/h, bet tai netiesa ir jie tą pripažino. Jis, remiantis tais duomenimis, persiskaičiavo ir gavosi 50,4 km/h, bet spidometras toks dalykas. Realiai neviršijo greičio, stengiasi nepažeidinėti taisyklių. Po susidūrimo su kitu asmeniu, bendravimas buvo įdomus. Šeimoje yra daug žmonių, kurie susiję su teisėsauga ir nebuvo galimybės du ja pakalbėti. Jis automobiliu važiavo vienas. Mergina taip pat važiavo viena. Policiją iškvietė iš to automobilio, kurį jis jau buvo aplenkęs, kažkuris iš vyrų. Policija atvyko labai greitai, iki 10 minučių. Iš pat pradžių atvyko ne Kelių policija, atvyko medikai. R. V. buvo išvežta į ligoninę, jis nebuvo. Ir trenkiantis į stulpą nesprogo nė viena padanga. Jo požiūriu tai – labai paprastas eismo įvykis. Prašė institucijos nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, jo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Šalies argumentai

Pareiškėjo L. P. atstovas advokatas L. J. papildomai nurodė, kad atliekant ekspertizę ekspertas išėjo iš savo kompetencijos ribų. Apie tai išdėstyta skundo pabaigoje. Ir dėl to, kad daug klaidų yra ekspertizės akte. Dalis jų buvo pašalinta. Dėl viršijamo greičio, kur 3 p. nurodyta, kad viršydamas leistiną greitį. Kadangi pasakė, kad blogi skaičiavimai, tai formuluotė buvo išimta ir policija tuo nesirėmė. Dėl ekspertizės, ar ginčija ekspertizę ir, ar ekspertas nekompetentingas, tai abiem atvejais atsako – taip.

Pareiškėjo L. P. įgaliota atstovė papildomai nurodė, kad sutinka, jog įvykių seka ekspertizėje teisingai aprašyta. Dėl ekspertizės techniniu požiūriu, tai ji buvo taisyta, nes L. P. techniniu požiūriu tai gerai supranta. Ekspertizė daryta atmestinai. Kai kurie dalykai teisingai aprašyti, nesutinka su išvadomis ir padarytu vertinimu. Buvo įsitikinusi, kad dėl įvykio nėra L. P. kaltės. Nesutinka, kad nebuvo šališkumo, nes buvo sudėtinga gauti bet kokią medžiagą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. V. parodė, kad tą dieną važiavo (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, priešais ją nevažiavo jokių mašinų, pasižiūrėjusi pro veidrodėlį pastebėjo, kad už jos važiavo vienintelė mašina. Tuomet pradėjo mažinti greitį, rodyti posūkį ir dar kartą pasižiūrėjo pro visus veidrodėlius. Matė, kad už jos yra ta pati mašina, kuri taip pat stabdė. Daugiau automobilių nematė, todėl pradėjo manevrą į kairę pusę. Reikėjo kirsti priešingos krypties eismo juostą ir pervažiuoti gatvę. Tuomet pajuto smūgį į kairę savo mašinos dalį. Negali pasakyti, į kurią mašinos dalį buvo smūgis, nes buvo šokas. Po smūgio mašina pradėjo riedėti, ji bandė stabdyti, kad mašina važiuotų tiesiai ir tuomet išsiskleidė oro pagalvės. Tuo metu vairavo „Nissan Qushqai“ automobilį. Koks automobilis atsitrenkė nematė. Pamatė išlipusi iš automobilio po smūgio. Tuo metu švietė saulė, kelias nebuvo šlapias. Po tiek praėjusio laiko nepamena, koks susidūrimo metu buvo jos vairuojamo automobilio greitis. Po eismo įvykio pagalbos centrui skambino asmuo, kuris padėjo jis išlipti iš automobilio. Jai padėjo išlipti vyras, važiavęs už jos automobilio. Tai paskui važiavusio automobilio vairuotojas, vardo nepamena. Jis ir pasakė, kad iškvietė policiją. Negali atsakyti, ar už jos važiavusiame automobilyje buvo vienas, ar du asmenys. Vienas asmuo jai padėjo išlipti. Po to nieko neprisimena, nes buvo labai didelis šokas. Į galinio vaizdo veidrodėlį mažiausiai žiūrėjo du kartus prieš darant manevrą. Abu kartus žiūrėjo ir į galinį, ir į šoninį veidrodėlius. Važiuodama rodė posūkį. Negali atsakyti, kokiu atstumu iki pradėjimo sukti rodė posūkį. Pirma parodė posūkį, tada žiūrėjo į veidrodėlius. Neskaičiavo, kiek konkrečiai laiko žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius. Žiūrėdama per salone esantį veidrodėlį matė už savęs važiuojantį automobilį. Žiūrėjo ir per šoninį kairį veidrodėlį. Per jį matė už jos važiuojančios mašinos kampą, daugiau nieko nematė. Toliau pradėjo manevrą – posūkį į kairę ir pajuto smūgį. Negali atsakyti, koks buvo laiko tarpas nuo manevro pradžios iki smūgio. Tyrimo metu rašė paaiškinimą, bet ne tą pačią dieną. Tą pačią dieną buvo ligoninėje ir iš jos grįžo tik vakare, skambino į policiją ir liepė atvykti pas tyrėją kitą dieną. Neprisimena, ar apklausė įvykio dieną. Nežino ar po įvykio kalbėjo su pareigūnai, neatsimena. Atvykus policijai jos paprašė vairuotojo pažymėjimo ir paklausė apie sužalojimus. Tada atvyko greitoji. Atvykus greitajai važiavo į ligoninę. Nepamena, ar policijos pareigūnams įvykio dieną įvykio aplinkybių nurodė. Atvykę pareigūnai paklausė dėl sužeidimų ir vairuotojo pažymėjimo paprašė. Daugiau gerai nepamena, buvo šoke. Gali būti, kad pareigūnai kažko klausė, ji būdama šoke kažką pasakė, bet dabar nepamena. Po avarijos buvo šoke, sėdėjo, virpėjo ir verkė. Nepamena, kiek atvyko policijos automobilių. Rodos pirmi atvyko policijos pareigūnai. Bendraudama su pareigūnai sėdėjo ne automobilyje, o ant kelkraščio. Savo savijautą apibūdino taip, kaip ir jautėsi. Negali atsakyti, koks atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki namų kiemo.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. K. parodė, kad pareiškėjo L. P. nepažįsta. Dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės I-osios kuopos I-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. Dėl 2020 m. sausio 17 d. įvykio (duomenys neskelbtini) g. neprisimena. Nuo 2020 m. sausio 17 d. iki šios įforminęs kokius 400 - 500 eismo įvykių, atsiminti fiziškai neįmanoma. Jeigu tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbo su R. A., tai taip ir galėjo būti. R. A. pakeitęs tarnybos vietą. Jeigu tarnybiniame pranešime nurodyta tokia informacija, tai gali patvirtinti, kad taip ir buvo. Patį įvykį, automobilių išsidėstymą, jau pamena, bet kas ką tuo metu kalbėjo, nepamena. Pamena, kad į tą įvykį dar važiavo Kelių eismo priežiūros specialistai, kurie atliko matavimus eismo įvykio vietoje. Antrasis policijos ekipažas kviečiamas tuomet, kada būna nukentėję asmenys. Šiuo atveju nepamena, ar buvo nukentėjusių asmenų, ar buvo neaiški situacija, iškvieti pareigūnai daugiu kompetencijų turi. Šiuo metu tas padalinys panaikintas, o tuo metu, kai įvyko įvykis tas padalinys specializavosi eismo įvykiuose. Tas padalinys atlikdavo matavimus, fiksuodavo. Jeigu rašė kolega, tai tvirtina kolegos žodžius. Ar galėjo taip būti, kad mergina kolegai sakė, kad žiūrėjo į galinius veidrodžius, o kolega neužrašė, tai šio dalyko negali atsakyti. Tai ne jam skirtas klausimas. Kolega jau dirbo 12 metų, darbą stažą jau turėjo, patyręs.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. D. parodė, kad pareiškėjo L. P. nepažįsta, matė vieną kartą. Asmenį matė įvykio metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su sūnumi važiavo (duomenys neskelbtini) gatve lėtu greičiu automobiliu Fiat Scudo. Automobilį vairavo sūnus. Priekyje jų lėtai važiavo automobilis, nepamena kokios markės, bet lengvasis automobilis, nes buvo prieš metus laiko. Prieš juos važiavęs automobilis rodė kairį posūkį ir sulėtino greitį. Tuomet ir jie sulėtino greitį. Tuomet sekundžių, ar dalies sekundžių reikalas, kai pamatė, kad juos šone lenkia kitas automobilis, kuris atsitrenkė į priekyje jų važiavusį automobilį, kuris darė kairį posūkį. Jo asmenine nuomone, tai juos lekiantis automobilis nepastebėjo automobilio, kuris darė kairį posūkį. Kiek pamena, tai smūgis buvo stiprokas, nes atitrenkęs automobilis dar atsitrenkė į kelio šviestuvą. Po įvykio jie sustojo ir nubėgo prie automobilio, į kurį atitrenkė. Automobilyje sėdėjo jauna mergina, kuri buvo šoko būsenoje. Jie merginos paklausė, ar nereikia kvieti skubios pagalbos. Nepamena, ką sakė mergina, nes praėjo metai laiko. Automobilyje mergina važiavo viena. Ir kitame automobilyje lygtais vienas asmuo važiavo. Jie važiavo 30-40 km/h greičiu. Gerai prisimena įvykio aplinkybes. Ką papasakojo, tą prisimena. Nepamena, kiek laiko praėjo nuo posūkio darymo įjungimo ir posūkio darymo pradžios. Yra tikras, kad mergina vairuodama „Nissan Qushqai“ automobilį rodė kairio posūkio signalą. Galbūt geriau po įvykio prisiminė eismo įvykio aplinkybes. Avarija įvyko prieš metus. Gal ir paaiškinimuose nurodyta, kad jis nubėgo prie Multivan automobilio, o sūnus prie Nissan Qushqai. Po įvykio abu su sūnumi išlipo iš automobilio, stengėsi padėti abiem žmonėms. Negali prisimininti smulkmenų, kur tuomet po įvykio nuėjo, prie kurio automobilio. Automobilį vairavo sūnus, bet važiuojant stebėjo eismą, sėdėjo priekinėje automobilio sėdynėje keleivio pusėje. Multivan automobilio lenkimo manevro nematė. Kiek pamena, tai ten yra nemažas posūkis ir pavažiavo apie 100 metrų. Matėsi, kad mergina šoko būsenoje, pasirodė išsigandusi, sutrikusi. Anksčiau tos merginos nepažinojo.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. D. parodė, kad pareiškėjo L. P. nepažįsta. Dėl eismo įvykio 2020 m. sausio mėnesį (duomenys neskelbtini) gatvėje nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve su G. D. darbo reikalais. Prieš juos važiavo nedidelis visureigis Nissan Qushqai. Tuomet vairavo automobilį Fiat Scudo. Greitis nebuvo didelis 30-40 km/h. Prieš juos važiavo mergina, rodė posūkį, lėtino greitį ir suko į kairę lygtais į savo kiemą. Iš galo kažkas pradėjo lenkti ir atsitrenkė į merginos automobilį. Iš pradžių ir jam buvo išgąstis, nes smūgis buvo garsus. Buvo stiprus garsus smūgis. Iš karto sustojo, nubėgo iki partrenkusio asmens mašinos, nes ji nuskriejo kairiau, asmens paklausė, kaip jaučiasi. Vyras lygtais vienas sėdėjo automobilyje ir irgi buvo išgandęs. Tada nubėgo prie tos merginos, bandė atidaryto mašinos dureles, tačiau jų nepavyko atidaryti, nes gavo smūgį iš tos pusės. Tada apėjo kitą pusę ir iš kitos pusės atidarė dureles ir padėjo merginai išlipti iš mašinos. Mergina jautėsi labai išsigandusi, nesiorientuojanti aplinkoje. Policiją iškvietė arba jis, arba G. D., dabar nepamena. Kvietė ir medikus. Greičiausiai vienu numeriu kvietė ir medikus ir policiją. Šiandien pakankamai gerai pamena to įvykio aplinkybes. Koks maždaug laikas praėjo nuo Nissan Qushqai posūkio įjungimo ir posūkio darymo pradžios tiksliai nežino, neskaičiavo, gal 2-3-4 sekundės. Viskas vyko greitai, akimirką. Nebuvo taip, kad mergina iš karto įjungė posūkio signalą ir iš karto suko. Buvo atstumas, kad mergina rodė posūkį, važiavo, paskui pilnumoje sustojo ir suko. Nežino kiek tiksliai tai truko laiko, bet jam kuomet jis važiavo už merginos, jam buvo pakankamas atstumas kai jis važiavo už merginos vairuojamo automobilio. Buvo 20-15 metrų tarpas pakankamas posūkiui rodyti. Važiuodamas kartas nuo karto žiūrėjo į veidrodėlius. Tai kiekvienas vairuotojas žiūri. Už jo vairuojamo automobilio nieko nebuvo. Paskui save važiuojančio Multivan nematė. Lenkiantį Multivan pamatė tik per šoną. Sunku pasakyti, kuomet pamatė Multivan, gal per dalį veidrodėlio, ar per šoną. Gaunasi taip, kad jie išvažiavo iš nedidelės sankryžos. Dabar ten yra žiedas, o prieš tai buvo sankryža. Tas atstumas nuo sankryžos iki įvykio vietos buvo keli šimtai metrų. Važiavo iš (duomenys neskelbtini). Neprisimena kuriuo momentu pavijo Nissan Qushqai, bet tikrai matė kaip rodė posūkio signalą. Kokiu kampu mergina baiginėjo posūkio manevrą negali pasakyti. Kad tai merginos kiemas suprato iš to, nes atbėgo merginos tėtis, kažkas iš šeimos, lygtais dar draugas, susirinko kaimynai.

Teismo posėdžio metu ekspertas L. A. paaiškino, kad yra Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas ir šioje byloje atliko ekspertizę, tvirtina 2020 m. balandžio 22 d. ekspertizę, tik keitėsi kažkurie matmenys. Atsakydamas į teisėjos klausimą dėl pareiškėjo teiktų prašymų (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 103–114) dėl paties pareiškėjo atliktų paskaičiavimų dėl automobilio greičio remiantis ta pačia medžiaga, kur pareiškėjas ginčijo automobilio greitį, kadangi eismo įvykio vietoje nurodomas 14 metrų atstumas nuo ištisinės linijos iki įvykio vietos, o ekspertizėje – 17 metrų, tai buvo skirtumas tarp pačiame plane esančių matmenų ir ekspertizėje nurodomų, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos raštu „Dėl ekspertizės patvirtinimo“ (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 123), dėl ekspertizės akte, jos 5 puslapyje pastebėtos klaidos, ekspertas nurodė, kad galimai iš plane parašytų skaičių buvo blogai perskaitytas matmuo ir tas blogas matmuo dalyvavo tolimesniuose skaičiavimuose. Buvo imta 17 metrų. Tada jo buvo užklausta ir paskui ėmė figūruoti 14 metrų matmuo. Tada papildomai atliko skaičiavimus su 14 metrų. Atsakant į klausimą, tai išvada techniniu požiūriu lieka pagrindinė sąlyga – Multivan vairuotojo veiksmai – važiavo ir vykdė lenkimą draudžiamojoje kelio vietoje. Tai pagrindinė sąlyga lieka. Keičiasi greitis, šiek tiek keičiasi atstumai, bet pagrindinė sąlyga išliko. Nustatė „draudžiamoje kelio atkarpoje“, nes ji vizualiai matosi vaizdo įraše, kad Multivanas važiavo kairiau eismo juostos 1.1, tas kelių eismo taisyklėse uždrausta daryti. Ta draudžiama kelio atkarpa pažymėta horizontaliu ženklinimu. O dėl kelio ženklų, ar ten yra, nežino. Rėmėsi horizontaliu kelio ženklinimu ir įrašu. Ar pagal automobilių sugadinimus galima nustatyti tikslų įvykio metu buvusį automobilių greitį, tai yra vaizdo įrašas. Automobilio greitį tikslingiau skaičiuoti iš filmuotos vaizdo medžiagos, o ne iš automobilio sugadinimo. Iš automobilio sugadinimų bus didesnė paklaida. Pagal jo paskaičiavimą išvadoje - Multivan važiavo apie 61 km/h greičiu, tai šiuo atveju, jeigu būtų taikoma kaip eismo įvykio schemoje nurodytas atstumas – 14 metrų, tai būtų, kad Multivan važiavo apie 50 km/h, o Nisan Qushqai apie 18 km/h. Kad Multivan viršijo maksimalų leistiną greitį, tai kadangi įvyko matmenų pakeitimas, pasikeitė ir apskaičiuotas greitis. Jeigu teisingas matmuo 14 metrų, tada Multivanas greičio neviršijo. Apie Nisan Qushqai posūkio rodymą, tai techniniu požiūriu posūkio rodymas neturėjo priežasties susidūrimui. Taip, pagal išvadą vykdė lenkimą draudžiamoje kelio atkarpoje. Ir susidūrimas įvyko draudžiamoje kelio atkarpoje. Ar techniniu požiūriu automobilio Nisan Qushqai vairuotojai buvo kliūčių savo veidrodėlyje matyti priešingos krypties eismo juostoje važiuojantį Multivan, tai subjektyvus dalykas. Reikia arba daryti matomumo eksperimentą, arba klausti pačios vairuotojos. Aplinkybių dėl vairuotojos matomumo Multivano automobilio, nenustatinėjo. Tai ne jų kompetencija nustatinėti atstumus. Kai kyla ginčas dėl matomumo, yra daromi eksperimentai. Dėl ko Nisan vairuotoja keitė važiavimo kryptį nežino, tokių aplinkybių tirti nereikėjo. Tiesiog ji suko į kairę į gyvenamąjį kiemą. Kiek laiko automobilio Nisan Qushqai vairuotoja veidrodėlyje galėjo matyti Multivan automobilį, tai nėra techninis klausimas, o subjektyvus, reikalaujantis eksperimento. Dėl matomumo ekspertai šiuo atveju nepasisakys. Matomumas yra nustatomas, o nesiskaičiuoja ekspertiniais matematiniais būdais. Jeigu kyla klausimas, kad nematė, tai nustatyti galima eksperimento būdu. Teisinio išsilavinimo neturi. Jie vertina techninius dalykus, o ne teisinius. 50 km/h buvo skaičiuojama, ar jis važiavo maksimaliu leistinu greičiu ir turėjo galimybę sustabdyti. Tuo metu jis galvojo, kad viršijo greitį. Pasikeitus matmenims, kad neviršijo greičio, tai šiuo atveju Multivan neturėjo techninės galimybės sustabdyti. Ar vairuotoja turėjo techninę galimybę nesukti į kairę ir išvengti susidūrimo, tai yra su sąlyga, kad jeigu Nisan vairuotoja turėjo techninę galimybę pamatyti ir būtų nesukusi, tai būtų turėjusi techninę galimybę išvengti. Jeigu vairuotoja veidrodėlyje būtų pamačiusi, kad į ją lekia, tada daro prielaidą, kad nesukdama, ji galėjo išvengti susidūrimo. Kas techniniu požiūriu yra draudžiama kelio atkarpa, tai Kelių eismo taisyklių punktai paaiškina, kad jeigu kelias paženklintas 1.1 siaura ištisine linija, tai išvažiuoti iš siauros eismo juostos negalima. Stabdymo kelias priklauso nuo vairuotojo reakcijos ir sukibimo su kelio danga. 0,8 s ir bus įtakojimas ir priklauso nuo kelio ženklinimo, jeigu bus pėsčiųjų perėja, tai vairuotojo reakcija turėtų būtų kitokia. Išvadoje pasikeistų tik keli skaičiai. Išvados 1 punkte, dėl eismo įvykio mechanizmo, pasikeistų skaičius - 50 km/h greičiu vietoj 61 km/h, o toliau visas mechanizmas lieka toks pats. Keistųsi antras išvados punktas, nes Multivan automobilis prieš susidūrimą važiavo vidutiniu apie 50 km/h greičiu. O trečiasis išvados punktas – techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimo pagrindinė sąlyga buvo automobilio „VW Multivan“ vairuotojo L. P. veiksmai, - vykdė lenkimo manevrą draudžiamoje kelio atkarpoje. Šiuo atveju iškristų sąlyga, kad važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį. 5-ame ekspertizės lape nurodyta, kad vairuotojo reakcijos greitis – 0,8 s.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo medžiagos, pareiškėjas L. P. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu su administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu nesutiko, tyrimo metu buvo aktyvus, pasinaudojo teise turėti įgaliotą atstovą bei jį atstovaujantį advokatą, reiškė rašytinius prašymus, pats atliko techninius skaičiavimus. 2021 m. kovo 16 d. teikė prašymą dėl 2021 m. vasario 26 d. administracinio nurodymo panaikinimo, žodinio proceso ir kitų reikalavimų. Prašyme nurodė, kad 2020 m. sausio 17 d. paaiškinime apie eismo įvykio aplinkybes užfiksuota, kad jis vairavo automobilį VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės leistinu greičiu. Tuo metu oro sąlygos ir matomumas buvo geras, kelio danga buvo sausa, toje gatves atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, nebuvo riboto matomumo zonų. Vertikaliųjų kelio ženklų, draudžiančių lenkti, (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra. Toje vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis, horizontalus kelio ženklinimas leidžia atlikti lenkimo manevrą, eismas nebuvo intensyvus. Vaizdo medžiaga liudija, kad per 68 sekundes (duomenys neskelbtini) gatve priešinga kryptimi (t. y. link (duomenys neskelbtini)) nepravažiavo nei vienas automobilis. Įsitikinęs, kad priekyje nėra priešpriešine juosta atvažiuojančių automobilių ir po lenkimo manevro saugiai sugrįš į savo eismo juostą, nes kelias yra tiesus ir gerai matomas, o kelio danga yra sausa (t. y. lenkimui sąlygos yra tinkamos), o prieš jį važiuojantys du automobiliai nedaro jokių manevrų ir nerodo ženklų, kad juos darys, jis pradėjo lenkimo manevrą. Vykdydamas lenkimo manevrą nepažeidė KET 9 p. reikalavimo, nekėlė pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudarė kliūčių jų eismui, o priešingai, į jį atsitrenkusi iš gatvės į savo namo kiemą sukusi ir jo, važiuojančio tiesiai keliu, nepraleidusi vairuotoja R. V. pažeidė KET 9 p. reikalavimus ir KET 103 p. reikalavimą. Prašė institucijos panaikinti 2021 m. vasario 26 d. administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 6–10).

Kitas eismo įvykio dalyvis R. V. dėl eismo įvykio 2020 m. sausio 21 d. teikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. sausio 17 d., apie 13.50 val. vairuodama automobilį „Nissan Qushqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jos mamai S. V.. Važiavo Kauno mieste, iš (duomenys neskelbtini) privažiavo trikampę sankryžą, kurioje nors jai ir buvo pagrindinis kelias, važiavo apie 35 km/h greičiu, kadangi šioje sankryžoje per savaitę atsitinka po kelis eismo įvykius. Įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę pasižiūrėjo, kad iš priešpriešinės eismo juostos niekas neatvažiuoja, taip pat pasižiūrėjo per veidrodėlius. Matė tik vieną automobilį už savęs. Tuo metu greitį sumažino iki 10-15 km/h ir pradėjo rodyti posūkį į kairę, pasižiūrėjo dar kartą į veidrodėlius. Mašina už jos irgi stabdė, daugiau mašinų nematė ir pradėjo manevrą – posūkį į kairę. Tada pajuto smūgį ir stiklo dužimą. Oro sąlygos buvo geros, švietė saulė, kelio danga buvo sausa. Eismo įvykio priežastis, jos manymu, nesaugus lenkimas. Prie paaiškinimo pateikė filmuotą medžiagą iš namų filmavimo kamerų (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 38, 34).

G. D. 2020 m. sausio 31 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. sausio 17 d. apie 13.50 val. važiavo automobiliu Fiat Scudo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip keleivis. Automobilį vairavo sūnus D. D.. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, pastebėjo priekyje važiuojantį automobilį „Nissan Qushqai“. Automobilį važiavimo greitis buvo apie 30-40 km/h. Minėta gatve pavažiavus apie 100 metrų, minėtas automobilis pradėjo rodyti kairio posūkio signalą, todėl jie važiavo iš paskos laukdami kol bus atliktas kairysis posūkis, jiems kelias taps laisvas ir galės važiuoti toliau. Automobiliui „Nissan Qushqai“ pradėjus daryti posūkį į kairę, staiga pamatė, kad į jo kairįjį šoną trenkėsi tamsios spalvos automobilis Multivan, kuris tuo metu važiavo priešpriešiniam eismui skirta juosta. Kiek suprato, jis ketino juos aplenkti. Po smūgio Multivan užvažiavo kairėje pusėje ant šaligatvio, numušė apšvietimo stulpą ir sustojo. Nissan Qushqai nuo smūgio buvo nublokštas daug toliau į priekį. Sūnus automobilį pastatė prie dešinio šaligatvio. Smūgis buvo labai stiprus. Pagalvojo, kad automobiliuose gali būti nukentėjusių žmonių. Sūnus paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Jis nubėgo prie Multivan automobilio, o sūnus prie Nissan Qushqai. Multivan vairuotojas iš automobilio išlipo pats, sužalojimais nesiskundė. Asmuo važiavo vienas. Kito automobilio vairuotoja buvo mergina, ji taip pat iš automobilio išlipo pati, kažkokiais sužalojimais nesiskundė, buvo ištikta šoko. Mergina važiavo viena. Prieš Nissan Qushqai pradedant daryti kairįjį posūkį, jis nestebėjo eismo, todėl už jų važiuojančio automobilio nematė, nežino kokiu metu jis pradėjo lenkimo manevrą. Mano, kad Multivan automobilis norėjo juos aplenkti, jo važiavimo greitis turėjo būti gerokai didesnis už jų. Mano, kad Multivan automobilio vairuotojas galėjo nepastebėti priešais juos važiuojančio Nissan Qushqai automobilio ir nematyti rodomo kairiojo posūkio signalo (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 39).

D. D. 2020 m. vasario 6 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. sausio 17 d. apie 13.50 val. vairavo automobilį Fiat Scudo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu važiavo paskui automobilį „Nissan Qushqai“. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) gatvės. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę pamatė, kad prieš jį važiuoja automobilis „Nissan Qushqai“. Minėta gatve pavažiavęs apie 100-150 metrų priekyje važiavęs automobilis pradėjo lėtinti greitį ir rodyti kairįjį posūkio signalą, todėl jis taip pat pradėjo mažinti savo važiavimo greitį. Prieš „Nissan Qushqai pradėjus daryti kairįjį posūkį, buvo beveik sustojęs. Tuo metu išgirdo garsų variklio gausmą. Per šoninio matymo veidrodėlį pamatė, kad iš kairės pusės jį lenkia „VW Multivan“. „Nissan Qushqai“ buvo beveik baigęs posūkio manevrą, kuomet „VW Multivan“ trenkėsi į jo kairįjį šoną. Po smūgio „VW Multivan“ nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę, numušė apšvietimo stulpą ir sustojo. „Nissan Qushqai“ buvo nublokštas gerokai toliau į priekį ir sustojo ant važiuojamosios kelio dalies. Tada jis sustojau, nubėgo prie „VW Multivan“, paklausė vairuotojo ar viskas gerai. Tuomet nubėgo prie „Nissan Qushqai“ automobilio. Pamatė, kad už automobilio vairo sėdi mergina. Jai padėjo išlipti. Mergina skundėsi šono skausmu, buvo ištikta šoko. Tada jis paskambinau bendruoju pagalbos telefonu 112. Prieš įvykstant susidūrimui per šoninio matymo veidrodėlius nematė iš paskos važiuojančio „VW Multivan“, todėl negali pasakyti kokiu atstumu nuo jo jis pradėjo daryti lenkimo manevrą. „VW Multivan“ pamatė tik pastarajam jį lenkiant (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. P. skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesilaikymas.

Šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – L. P. yra nubaustas dėl vieno administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, tai yra už tai, kad jis 2020 m. sausio 17 d., 13.53 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) g., važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir vairuodamas automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 3 priedo 1.1 p., 136.2 p. reikalavimus tuo, kad ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kelyje, kuris pažymėtas siaura ištisine linija įvažiavo priešingos krypties eismo juostą ir vykdė lenkimo manevrą draudžiamoje kelio atkarpoje, lenkė kelias transporto priemones iš eilės neįsitikinęs, kad vienas iš lenkiamų transporto priemonių vairuotojų nerodo kairiojo posūkio signalą, dėl to susidūrė su posūkio manevrą į kairę atliekančiu automobiliu „Nissan Quashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. V.. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės bei sugadintas apšvietimo stulpas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 136.2 p., 3 priedo 1.1 p. reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 136.2 punktas nustato, kad prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo.

Be to, Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1 punkte numatyta, kad horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką. 1.1 punkte nustatyta, kad siaura ištisinė linija, be kita ko, draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Toks draudimas yra tolygus draudimui lenkti, nes lenkimas būtent ir siejamas su išvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą.

Pareiškėjas L. P. savo kaltę neigia teikdamas, kad jis nurodytų kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, su ekspertizės akto išvadomis nesutinka. Pareiškėjo nuomone, kad dėl eismo įvykio yra kalta R. V., nes būtent ji nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 103, 106, 138 punktų reikalavimų ir dėl ko įvyko eismo įvykis.

Analizuojant byloje esantį vaizdo įrašą (administracinio nusižengimo byla, b. l. 34), iš pastato (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotą lauko stebėjimo kameros, matyti, kad pareiškėjos R. V. vairuojamas automobilis „Nissan Qushqai“, važiuodamas Kaune, (duomenys neskelbtini) gatve lėtina greitį, už jo mažina greitį paskui važiuojantis kitas automobilis (Fiat Scudo), tarp automobilių yra saugus atstumas, automobiliui „Nissan Qushqai“ pradedant sukti į kairę pusę, tuo tarpu, abu vaizdo įraše matomus automobilius, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, prieš tai kirsdamas siaurą ištisinę liniją (dalis ištisinės linijos matyti ir pateiktame vaizdo įraše), važiuoja automobilis „VW Multivan“, kuris netrukus susiduria su į kairę sukančiu automobiliu „Nissan Qushqai“ bei nuo smūgio ręžiasi į gatvės apšvietimo stulpą, važiuodamas jį nukerta ir sustoja kairėje kelio pusėje. Taigi vaizdo įrašas neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjas, draudžiamoje vietoje kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir nors galimai važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu, tačiau lenkdamas du automobilius iš eilės įvažiavo į priešingą eismo juostą, neįsitikinęs, kad vienas iš lenkiamų transporto priemonių vairuotojų nerodo kairio posūkio signalo, nesulėtino greičio, automobilio nestabdo, nesugrįžta iš priešpriešinio eismo juostos į savo važiavimo krypties eismo juostą, dėl ko sukėlė eismo įvykį (2020-01-17 vaizdo įrašo laikas 14:50:20).

Pareiškėjas, nurodyto fakto, kad lenkė, iš eilės važiuojančias dvi transporto priemones, neginčija, tačiau neigia, kad kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, nurodo, kad važiavo leistinu greičiu, ištisinės linijos iš vis toje gatvėje nebuvo, ištisinė linija neužfiksuota ir eismo įvykio vietos plane. Pareiškėjas teigia, kad jis turėjo teisę toje vietoje lenkti kitas transporto priemones, o automobilio „Nissan Qushqai“ vairuotoja turėjo būti atidi, turėjo jo vairuojamą automobilį matyti vaizdo stebėjimo veidrodėlyje ir turėjo jį praleisti.

Kadangi eismo įvykio dalyviai nurodė skirtingas eismo įvykio kilimo versijas, todėl pareigūnai, siekiant objektyviai ir visapusiškai ištirti minėtą eismo įvykį, Lietuvos teismo ekspertizės centrui pavedė atlikti eismo įvykio aplinkybių techninį tyrimą ir jo dalyvių veiksmų teisinį vertinimą, atsakant į sekančius klausimus: 1. Koks buvo transporto priemonių susidūrimo mechanizmas, atsižvelgiantį į jų sugadinimų apimtį ir pobūdį, pėdsakus ant jų ir ant kelio dangos, į transporto priemonių ir kitų daiktinių įrodymų išsidėstymų eismo įvykio vietoje? 2. Koks buvo automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis prieš susidūrimą? 3. Kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui?

2020 m. balandžio 22 d. buvo gautas eismo įvykio ekspertizės aktas Nr. 11-402 (20), kuriame ekspertas L. A. pateikė išvadą, kurioje nurodomas nagrinėjamo eismo įvykio mechanizmas, tačiau esant ginčui ir prieštaravimams teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas, atlikęs eismo įvykio ekspertizę, kuris teismo posėdyje paaiškino, kad užfiksavus neatitikimus dėl pradžioje klaidingai paimto matmens – vietoj 14 metrų atstumo, nurodyto eismo įvykio vietos plane, klaidingai paėmė 17 metrų atstumą, tačiau esant neatitikimui jis papildomai atliko skaičiavimus su 14 metrų atstumu, kuris eismo įvykio schemoje pažymi siaurą ištisinę liniją. Ekspertas teismo posėdžio metu patikslino ir patvirtino išvados 1 punktą, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks, tai yra automobilis „Nissan Qashqai“, vairuojamas R. V., važiavo apie 18 km/h (patikslino posėdžio metu) greičiu (duomenys neskelbtini) gatve ir pradėjo posūkio į kairę manevrą, į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą. Tuo metu automobilis „VW Multivan“, važiuodamas priešingos krypties eismo juosta apie 50 km/h greičiu, ties įsukimu į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, priekinės dalies dešiniu kampu, trenkėsi į automobilio „Nissan Qashqai“ kairįjį šoną. Po susidūrimo automobilis „Nissan Qashqai“ buvo pablokštas į dešinę ir nuriedėjo gatve bei sustojo kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane, o automobilis „VW Multivan“ užvažiavo ant kairėje nuo kelio pusėje esančios žaliosios vejos, priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir nustūmė išverstą stulpą su savimi bei sustojo ant žaliosios vejos taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Išvados 2-as punktas, kad tikėtina, automobilis „VW Multivan“, prieš susidūrimą važiavo vidutiniu apie 50 km/h greičiu. Išvados 3-ias punktas, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimo pagrindinė sąlyga buvo automobilio „VW Multivan“ vairuotojo L. P. veiksmai, - vykdė lenkimo manevrą draudžiamoje kelio atkarpoje. Automobilio „Nissan Qashqai“ vairuotojos R. V. veiksmai, - sukdama į kairėje esančią teritoriją sudarė neišvengiamą kliūtį lenkiančiajam automobiliui „VW Multivan“, vairuojamam L. P., ir dėl to su juo susidūrė, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tiek iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateikto vaizdo įrašo, tiek iš 2020 m. balandžio 22 d. ekspertizės akto Nr. 11-402(02) bei teismo posėdžio metu apklausto eksperto L. A. paaiškinimų matyti, kad ištyrus visą bylos medžiagą neginčijamai nustatyta ir darytina išvada, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai prieš pat susidūrimą su automobiliui „Nissan Qushqai“. Taip pat vertinama aplinkybė, kad L. P., įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą kirto siaurą ištisinę horizontalią liniją, taip pat lenkdamas du iš eilės automobiliu miesto ribose, važiuojamojoje kelio dalyje esant vienai eismo juostai, neįsitikino, kad priekyje važiuojantys du automobiliai važiuoja tiesiai ir nerodo kairio posūkio signalo.

Visų pirma pažymėtina, kad kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo (administracinio nusižengimo byla, b. l. 34), įvykis užfiksuotas Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) g., kur leistinas transporto priemonių greitis yra 50 km/h, užfiksuota 14 metrų kelio atkarpa su pažymėta horizontalia siaura ištisine linija ir priešingai, nei nurodoma skunde ar posėdžio metu teigia pats pareiškėjas, kad 2020 m. sausio 17 d. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link Vilties gatvės nors ir leistinu greičiu, toje gatves atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, nebuvo riboto matomumo zonų, vertikaliųjų kelio ženklų, draudžiančių lenkti, netgi nebuvo siauros ištisinės linijos, todėl, įsitikinęs, kad priekyje nėra priešpriešine juosta atvažiuojančių automobilių ir po lenkimo manevro saugiai sugrįš į savo eismo juostą, nes kelias yra tiesus ir gerai matomas, o prieš jį važiuojantys du automobiliai nedaro jokių manevrų ir nerodo ženklų, kad juos darys, jis pradėjo lenkimo manevrą.

Pažymėtina, kad įvykio metu, Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) g., be L. P. vairuojamo „VW Multivan“ ir transporto priemonės, su kuria jis susigretino ir aplenkė (vaizdo įraše matomo liudytojo D. D. vairuojamo automobilio „Fiat Scudo“), buvo dar viena priekyje važiuojanti transporto priemonė – lengvasis automobilis „Nissan Quashqai“, vairuojamas R. V., kuris sulėtinęs greitį rodė kairio posūkio signalą ir darė manevrą į kairę pusę ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) -u numeriu pažymėtu pastatu. Taigi, L. P. tuo pačiu manevru lenkė ne vieną, o dvi transporto priemones, tai akivaizdžiai paneigia skundo teiginį, jog važiuodamas miesto ribose ir, nors galimai neviršydamas leistino greičio, tačiau lenkimo manevrą pradėjo atlikinėti kirsdamas ištisinę liniją draudžiamoje kelio atkarpoje bei neįsitikinęs, kad vienas iš lenkiamų transporto priemonių kelyje nerodo kairio posūkio signalo.

Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad kaip matyti iš vaizdo įrašo, draudžiamą manevrą kelyje L. P. vairuojamas automobilis atlieka Kauno miesto ribose, dienos metu, siauroje dviejų priešingų krypčių miesto gatvėje, ir nors eismas nebuvo intensyvus, tačiau išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, susidūręs su lengvuoju automobiliu „Nissan Quashqai“, kliudo dar kairėje šalikelėje kelio apšvietimo stulpą į jį atsitrenkdamas, kas tik dar labiau didina šio nusižengimo pavojingumą.

Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. P. kaltę dėl eismo įvykio pilnai patvirtina ir abejonių nekelia 2020 m. balandžio 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-402 (20) su pateiktomis eksperto išvadomis, kurias teismo posėdžio metu teismo ekspertas dėl kiekvieno išvados punkto pasisakė, o kilusius neatitikimus pašalino. Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. rašte „Dėl ekspertizės patikslinimo“ nurodyta, kad eismo įvykio vietos plane nurodytas matmuo yra ne 17 m., o 14 m. Paskaičiavus pagal naujus duomenis sumažėtų ir eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių judėjimo greičiai. Tačiau pagrindinė sąlyga techniniu požiūriu, t. y automobilio ,,VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo L. P. veiksmai, - vykdė lenkimo manevrą draudžiamoje kelio atkarpoje, nesikeičia (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 124). Šią aplinkybę taip pat patvirtino ekspertas, o dėl eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių judėjimo greičių ekspertas nurodė, kad pasikeitus matmenims iš 17 m. į 14 m., tuomet nebūtų fiksuojama, kad L. P. greitis buvo 61 km/h., o būtų 50 km/h.

Taip pat iš byloje pateikto vaizdo įrašo, kitos eismo įvykio dalyvės R. V. duotų paaiškinimų ne tik posėdžio metu, bet ir apklaustos ketvirtą dieną po įvykio (2020 m. sausio 21 d.), liudytojų G. D. ir D. D., tiesiogiai mačiusių eismo įvykį, parodymų bei šių asmenų, apklaustų policijos įstaigoje, praėmus nedaug laiko po įvykio (2020 m. sausio 31 d. ir vasario 6 d.), kurie neprieštarauja vieni kitiems, nustatyta, kad pareiškėjo L. P. vairuojamas automobilis „VW Multivan“ lenkimo manevrą pradėjo atlikti draudžiamoje kelio atkarpoje, pažymėtoje siaura ištisine linija. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti G. D. ir D. D. patvirtino, kad prieš juos važiavęs automobilis „Nissan Quashqai“ sulėtino greitį, tikrai rodė kairio posūkio signalą ir atliko manevrą, kuomet staiga pamatė, kad į sukančio į kairę automobilio šoną trenkėsi juos lenkiantis „VW Multivan“ automobilis. Ir nors pats pareiškėjas teigia, kad eismo įvykio padarymo momentu oro sąlygos ir matomumas buvo geras, todėl nebejotinai, turėdamas ilgą vairavimo patirtį, būdamas atsakingas vairuotojas, pareiškėjas turėjo matyti gatvėje pažymėtą siaurą ištisinę liniją ir negalėjo vykdyti lenkimo manevro draudžiamoje kelio atkarpoje miesto ribose neįsitikinęs dėl prieš jį važiuojančių dviejų transporto priemonių, ar kuri nors jų nerodo posūkio signalo.

Iš byloje esančio 2020 m. balandžio 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-402 (20) dėl eismo įvykio, kurį atliko ekspertas L. A. ir pateikė išvadą, kurioje nurodomas nagrinėjamo eismo įvykio mechanizmas. Ekspertas atsakė į pateiktus klausimus, kad automobilis „Nissan Qashqai“, vairuojamas R. V., važiavo apie 22 km/h (patikslino posėdžio metu, kad apie 18 km/h) greičiu (duomenys neskelbtini) gatve ir pradėjo posūkio į kairę manevrą, į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, tuo metu automobilis „VW Multivan“, važiuodamas priešingos krypties eismo juosta apie 50 km/h greičiu, ties įsukimu į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, priekinės dalies dešiniu kampu, trenkėsi į automobilio „Nissan Qashqai“ kairįjį šoną. Po susidūrimo automobilis „Nissan Qashqai“ buvo pablokštas į dešinę ir nuriedėjo gatve bei sustojo, o automobilis „VW Multivan“ užvažiavo ant kairėje nuo kelio pusėje esančios žaliosios vejos, priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir nustūmė išverstą stulpą su savimi bei sustojo ant žaliosios vejos. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas detaliai patikslino išvados kiekvieną punktą ir nurodė, kad tikėtina, jog automobilis „VW Multivan“, prieš susidūrimą važiavo vidutiniu apie 50 km/h greičiu; techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimo pagrindinė sąlyga buvo automobilio „VW Multivan“ vairuotojo L. P. veiksmai, tai yra vykdė lenkimo manevrą draudžiamoje kelio atkarpoje.

Tyrimui buvo pateikta optinė laikmena, kurioje yra vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuotas transporto priemonių suartėjimas ir susidūrimas. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad automobilis „Nissan Qashqai“ važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve ir pradeda posūkio į kairę manevrą. Tuo metu automobilis „VW Multivan“ jau važiavo priešingos krypties eismo juosta ir lenkė iš paskos automobilio „Nissan Qashqai“ važiavusį kitą automobilį. Susidūrimas įvyko ties įsukimu į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą. Po susidūrimo automobilis „Nissan Qashqai“ buvo pablokštas į dešinę ir nuriedėjo gatve tolyn, o automobilis „VW Multivan“ užvažiavo ant kairėje kelio pusėje esančios žaliosios vejos, atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir nustūmė išverstą stulpą su savimi ir sustojo ant žaliosios vejos.

Tiek pareiškėjas L. P. savo skunde, tiek jo atstovai nurodo, jog nesutinka su eismo įvykio ekspertizės akto išvadomis, teismo ekspertas L. A. neturi įgijęs teisės magistro laipsnio, neturi nei teisės, nei kompetencijos vertinti ar lenkimas buvo atliekamas leistinoje kelio atkarpoje, abejojama paties eksperto kompetencija.

Pažymėtina tai, kad ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas L. A., turintis aukštąjį transporto inžinerijos universitetinį išsilavinimą, eismo įvykių teismo eksperto kvalifikaciją, transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją bei ekspertinio darbo stažą nuo 2007 metų. Pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertų 2021 m. spalio 6 d. sudarytą sąrašą, minėto sąrašo 13 dalį, L. A. turi įgijęs reikiamą kvalifikaciją atlikti eismo įvykių ekspertizes bei transporto trasologines ekspertizes, turi teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo ar kvalifikaciją liudijančius dokumentus, kurių galiojimo terminas atitinkamai pagal ekspertizės rūšį yra nuo 2018 m. birželio 10 iki 2023 m. birželio 10 d. bei nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d., todėl abejoti minėto eksperto kompetencija teismas neturi teisinio pagrindo ir šie pareiškėjo skundo argumentai bei jo atstovų teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Taigi, visi keliami klausimai ekspertizės metu bei apklausus ekspertą teisme yra išspręsti – yra atsakyta, kokie buvo abiejų automobilių greičiai, kas pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, kieno veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, nurodyta, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimo pagrindinė sąlyga buvo automobilio „VW Multivan“ vairuotojo L. P. veiksmai, - vykdė lenkimo manevrą draudžiamoje kelio atkarpoje.

Ekspertizės atlikimui buvo pateikta administracinio nusižengimo medžiaga, kompaktinis diskas su vaizdo įrašu. Ekspertizę atliko ekspertas, turintis reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją. Ekspertizės metu buvo tiriamos ir pateiktos nuotraukos, ir vaizdo medžiaga. Ekspertizė buvo atliekama vadovaujantis patvirtinta metodika. Atlikus ekspertizę aiškiai suformuluota pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga – prieštaraujantys kelių eismo taisyklių 9, 3 priedo 1.1 p., 136.2 punktų reikalavimams automobilio „VW Multivan“ vairuotojo L. P. veiksmai. Tai, jog ekspertizės išvados netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadų pagrįstumu. Jokių kitų įrodymų, be paties pareiškėjo L. P. prielaidų dėl eksperto kvalifikacijos ar kompetencijos, kad ekspertas pasisakė už jo kompetencijos ribų išeinančiu teisiniu klausimu, nepateikta, todėl nėra jokio pagrindo abejoti ir skundžiamo nutarimo pagrįstumu.

Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos pareiškėjo naudai, teismas nenustatė. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, neteisingai kvalifikuota veika, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.

Nurodyti duomenys paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis vykdydamas lenkimo manevrą nepažeidė KET 9 punkto reikalavimų, nekėlė pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudarė kliūčių jų eismui, o priešingai į jį atsitrenkusi iš gatvės į namo kiemą sukusi ir jo, važiuojančio tiesiai keliu nepraleidusi vairuotoja R. V. pažeidė KET 9 p. ir 103 p. reikalavimus. Pažymėtina, kad bet kokios transporto priemonės lenkimas turi būti atliekamas nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Be to, pareiškėjas matydamas, jog lenkimo manevro jis nespės pabaigti, jis privalėjo grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę. Nors pareiškėjas tvirtina, jog jo veiksmai yra teisingi, o automobilio „Nissan Quashqai“ vairuotoja R. V. kalta dėl įvykusio eismo įvykio, nes išvažiavęs į priekį lenkiamos transporto priemonės nebeturėjo kito pasirinkimo, tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjas kirsdamas siaurą ištisinę liniją neleistinoje kelio atkarpoje ir lenkdamas du automobilius iš esmės, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad vienas iš automobilių jau rodo kairio posūkio signalą ir daro manevrą į kairę. R. V., apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš atlikdama manevrą į kairę sulėtino greitį, stebėjo vaizdą per veidrodėlius, įjungė kairio posūkio signalą ir darė manevrą į kairę. Šiuos R. V. parodymus patvirtino ir posėdžio metu apklausti liudytojai D. D. ir G. D., kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nei vieno iš šalių nepažįsta, nėra saistomi jokiais ryšiais. Tai šio atveju ir sąlygojo, kad L. P., išvažiavęs į priešingą eismo juostą, nors ir važiuodamas leistinu greičiu, tačiau esant staiga atsiradusiai kliūčiai nespėjo sustabdyti transporto priemonės ir nesugebėjo sugrįžti į savo eismo juostą, kas sąlygojo ir nagrinėjamo eismo įvykio kilimą.

Todėl pareiškėjo teiginiai, kad „Nissan Quashqai“ vairuotoja R. V. buvo neatidi, nerodė posūkio signalo, nestebėjo vaizdo pro galinius veidrodėlius bei jos vairavimo stažas yra tik 2 mėnesiai, vertintini kaip jo gynyba siekiant išvengti administracinės atsakomybė.

Iš surinktų eismo įvykio medžiagoje bei ištirtų teismo posėdžio metu įrodymų matyti, kad savo veiksmais automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas L. P. nesilaikė ir pažeidė KET 9 p.; 136.2 p., 3 priedo 1.1 p. reikalavimus. Šių KET reikalavimų nevykdymo visuma ir buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui.

Dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento dėl pareigūnų šališkumo.

Pareiškėjas byloje pateikė jo paties darytą garso įrašą, į kurį prašo teismo atsižvelgti, kad tyrėjai nagrinėjant bylą buvo šališki, tiek administracinio nusižengimo protokolą surašiusi tyrėja D. P., tiek skundžiamą nutarimą priėmęs tyrėjas buvo šališki, nes netyrė R. V. veiksmų, turėjo išankstinę nuomonę, tyrėjų šališkumui galimai turėjo įtakos tai, kad R. V. mama - antstolė S. V..

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt.

Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 1, 2 dalys).

Be to, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4, 5 dalys)

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, galimai paties pareiškėjo atliktas garso įrašas (skundžiamame nutarime nėra pažymėtą, kad daromas garso įrašas arba tokį prašymą pareiškėjas būtų teikęs nutarimą surašančiam policijos pareigūnui), nesant tam teisėto pagrindo, nėra vertinamas kaip papildoma skundo medžiaga, o nurodyti duomenys nelaikytini įrodymu, nes gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo juos laikyti objektyviais. Teismas nenustatė, kad pareigūnai, nagrinėjantys administracinio nusižengimo bylą būtų šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi, kad bylos tyrimui turėjo įtakos tai, kad kitos eismo įvykio dalyvės - R. V. mama yra antstolė S. V.. Šie pareiškėjo teiginiai, dėl pareigūnų šališkumo ir sąsajų su antstole S. V., atmestini kaip nepagrįsti.

Atmetami pareiškėjo teiginiai ir dėl to, jog jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir pastabas žodinio bylos nagrinėjimo metu, negalėjo pasinaudoti teise nušalinti tyrėją, iš anksto priėmusį nutarimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei teikdamas 2021 m. kovo 16 d. prašymą dėl žodinio proceso, nei 2021 m. kovo 18 d. priėmus nutarimą, kuris žodinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą įteiktas L. P., asmens parašu patvirtinta, jog nutarimą gavo (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 2), tačiau nei rašytiniame paaiškinime dėl žodinio nagrinėjimo, nei nutarime nėra prierašo, kad būtų abejojama bylą nagrinėjančių pareigūnų šališkumu, nors nutarimą priėmęs tyrėjas skunde apibūdinamas kaip ypač patyręs, turintis 30 metų darbo stažą. Perklausius garso įrašą nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta viešame posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant tiek L. P., tiek jo įgaliotai atstovei B. P. bei L. P. atstovaujančiam advokatui L. J., dėl ko daroma išvada, kad nebuvo pažeista L. P. teisė į nešališką bylos nagrinėjimą, teise naudotis teisine advokato pagalba.

Taigi, byloje esančiais objektyviais įrodymais – administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo įrašu, fotonuotraukomis, kitos eismo įvykio dalyvės R. V. bei liudytojų duotais paaiškinimais byloje nustatyta ir skundo nagrinėjimo medžiaga, kiti byloje bei skundo nagrinėjimo metu surinkti objektyvūs įrodymai neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas, vairuodamas automobilį „VW Multivan“, važiuodamas Kauno m., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kelyje, kuris pažymėtas siaura ištisine linija įvažiavo priešingos krypties eismo juosta ir vykdė lenkimo manevrą draudžiamoje kelio atkarpoje, lenkė dvi transporto priemones iš eilės neįsitikinęs, kad vienas iš lenkiamų transporto priemonių vairuotojų nerodo kairiojo posūkio signalą, dėl to susidūrė su posūkio manevrą į kairę atliekančiu automobiliu „Nissan Quashqai“, o eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės bei sugadintas apšvietimo stulpas, kas visiškai atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Nustačius šias aplinkybes, pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui reikšminga aplinkybė, kada lenkimas buvo pradėtas. Priešingai negu teigia pareiškėjas, kad lenkimo manevrą atliko kuomet kelio ženklinimas gatvėje buvo pažymėtas siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis yra vienodas, tačiau tiek iš vaizdo įrašo, tiek iš ekspertizės akto bei eismo įvykio dieną sudaryto eismo įvykio vietos plano, kuriame nurodytas ištisinės linijos atstumas (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 25), neginčijamai nustatyta, kad lenkimas buvo pradėtas draudžiamoje kelio atkarpoje, kuri pažymėta siaura ištisine linija, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas neturėjo teisės pradėti atlikti lenkimo manevro toje kelio atkarpoje, nors vėliau matomas horizontalusis kelio ženklinimas – siaura brūkšninė linija, leidžianti kirsti priešingų krypčių transporto srautus skiriančią kelio juostą ir atlikti lenkimo manevrą. Nors kaip pareiškėjas nurodo, kad nebuvo matyti iš prieš atvažiuojančių transporto priemonių, kelias buvo visiškai laisvas - tačiau šiuo atveju reikšmės turi ne vien lenkimo pabaiga, o jo pradžios momentas. Tuo tarpu pareiškėjas, nepaisydamas Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nustatyto reikalavimo, kad siaura ištisinė linija, be kita ko, draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, o toks draudimas yra tolygus draudimui lenkti, nes lenkimas būtent ir siejamas su išvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą, šį manevrą pradėjo atlikti, kur tą daryti yra draudžiama, todėl šiuo atveju L. P. veiksmai visiškai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Pažymėtina, kad susipažinus su bylos medžiaga ir įvertinus skundo argumentus, išklausius teismo posėdžio metu apklaustų proceso dalyvių paaiškinimų bei įvertinus bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus ir papildomai surinktus įrodymus, konstatuotina, kad tyrimas dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Skundžiamas institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje bei jo išvados yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos įmanomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės, o institucijos pareigūnas išsamiai ir visapusiškai išanalizavęs tyrimo metu surinktus duomenis, įvertinęs jų tarpusavio ryšį, t. y. atlikęs surinktų duomenų viseto įvertinimą, pasitelkęs ir specialiųjų žinių turinį ekspertą, atlikęs įvykio simuliaciją, pagrįstai 2021 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-4244-2021, L. P. dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarymo skyrė 70,00 (septyniasdešimties) eurų dydžio baudą, ir šio nutarimo naikinti ar keisti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – L. P. skunde ginčijo nusižengimo faktą, tačiau pastarojo kaltė laikytina pilnai įrodyta byloje ištirtais ir papildomai surinktais įrodymais, kuriuos vertinant kompleksiškai, nelieka jokių protingų abejonių dėl L. P. kaltės.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad 2020 m. sausio 17 d., 13.53 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) g., važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir vairuodamas automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), L. P., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kelyje, kuris pažymėtas siaura ištisine linija įvažiavo priešingos krypties eismo juostą ir vykdė lenkimo manevrą draudžiamoje kelio atkarpoje, lenkė kelias transporto priemones iš eilės neįsitikinęs, kad vienas iš lenkiamų transporto priemonių vairuotojų nerodo kairiojo posūkio signalą, dėl to susidūrė su posūkio manevrą į kairę atliekančiu automobiliu „Nissan Quashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. V., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintos abi transporto priemonės bei sugadintas apšvietimo stulpas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 136.2 p., 3 priedo 1.1 p. reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

Teismas pripažįsta, jog nutarimas nubausti pareiškėją L. P. buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus visą bylos medžiagą, įvertinus visus įrodymus, padarius pagrįstą išvadą, jog L. P. pažeidė nurodytus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. D. 2021 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-4244-2021 yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti pagrindo nėra.

Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytą nuobaudą ir nustatydama artimą minimaliai, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė. L. P. paskirta nuobauda iš esmės yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. P. skundo ir panaikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o L. P. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. P. skundą atmesti.

P. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. D. 2021 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-4244-2021, administracinio nusižengimo byloje, nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus administracinio nusižengimo bylą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 21127654339, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Daiktus turėjusius reikšmės nusižengimo pagal skundą bylai nagrinėti – kompaktinius diskus su įrašais (skundo b. l. 14), nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Meškauskienė