Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-1625-525/2015

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-10-21
Bylos Nr.: eA-1625-525/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02073-2014-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Arūnas Dirvonas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vilnaus miesto savivaldybės taryba, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas: Ž. J., A. L., R. Č., L. G., V. P., M. K., D. K., D. A., D. Š., O. B., G. S., U. V., A. Č., K. P., J. V.-G., R. T., A. G., L. J., G. V., E. S., R. G., J. R., A. B., A. P., R. B., A. Ž., S. V., G. R.
Trečiasis asmuo: VILNIAUS TAIKOS PROGIMNAZIJA Vilniaus lopšelis-darželis "Nykštukas", Vilniaus „Taikos“

Administracinė byla Nr. eA-1625-525/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02073-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. J., A. L., R. Č., L. G., V. P., M. K., D. K. (D. K.), D. A., D. Š., O. B., G. S., U. V., A. Č., K. P. (K. P.), J. V.-G., R. T., A. G., V. P., L. J., G. V., E. S., R. G., J. R., A. B., A. P., R. B., A. Ž. (A. Ž.), S. V., A. B., G. R. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus lopšeliui-darželiui „Nykštukas“, Vilniaus „Taikos“ progimnazijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1716 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus 2014-2015 mokslo metams nustatymo Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ (toliau – Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta dvi priešmokyklinio ugdymo grupes iš Vilniaus lopšelio-darželio „Nykštukas“ perkelti į Vilniaus „Taikos“ progimnaziją (priedo eil. Nr. 131).

Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie su lopšeliu-darželiu „Nykštukas“ (toliau – ir Lopšelis-darželis) sudarė sutartis, kurių pagrindu susiformavo įsitikinimai ir lūkesčiai, kad visas vaikų ikimokyklinis ugdymas galės būti vykdomas būtent šioje įstaigoje. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimas akivaizdžiai pažeidžia susiformavusius teisėtus pareiškėjų lūkesčius. Pareiškėjai vaikų perkėlimui prieštarauja ne tik dėl jų teisėtų lūkesčių pažeidimo, bet ir dėl pažeidžiamų vaikų interesų: priešmokyklinio amžiaus vaikų adaptacija naujoje aplinkoje yra sudėtingas, stresą sąlygojantis procesas, turintis įtakos tiek vaiko psichologinei raidai, tiek ir fizinei sveikatai. Vaikus perkėlus į Vilniaus „Taikos“ progimnaziją (toliau – ir Progimnazija), pareiškėjai turės atsisakyti ne tik logopedo, akių priežiūros, subalansuotos mitybos specialistų paslaugų, tačiau patirtį su mažamečiais vaikais turinčių ir tėvų pasitikėjimą įgijusių auklėtojų. Vilniaus „Taikos“ progimnazija akivaizdžiai neatitinka Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 75:2010 „Įstaiga vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) reikalavimų, pagal kuriuos įstaigose turi būti sudarytos saugios ugdymo sąlygos. Aplinka, kurioje nuolat yra vyresnio amžiaus vaikų ir paauglių, negali būti laikoma saugia. Pagal Higienos normos 13 punktą, jeigu įstaigoje vaikų ugdymas vykdomas ilgiau nei 4 valandas, turi būti organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvėse, o „Taikos“ progimnazijos patalpose nėra vaikų poilsiui (pietų miegui) pritaikytų patalpų, be to, normalus poilsis būtų neįmanomas dėl nuolatinio mokyklos triukšmo, šurmulio, skambučių ir panašiai. Pagal Higienos normos 19 punktą, minimali neužstatyta sklypo/teritorijos dalis, skirta vaikų žaidimo aikštelėms, turi būti ne mažesnė kaip po 6 m² ploto vienam vaikui, o „Taikos“ progimnazijos teritorijoje nėra žaidimų aikštelių, kurios būtų tinkamos ikimokyklinio (priešmokyklinio) amžiaus vaikams. Pagal Higienos normos 22 punktą, įstaigos sklypas/teritorija turi būti aptverta ne mažesne kaip 1,5 m aukščio tvora, o „Taikos“ progimnazijos teritorija neaptverta, be to, yra netoli gatvės. Pagal Higienos normos 23 punktą, visi sklype esantys įrenginiai turi būti saugūs, t. y. patikimai pritvirtinti, išdėstyti saugiu atstumu, turi atitikti vaikų amžių ir ūgį, ugdymo poreikius, o „Taikos“ progimnazijos įrenginiai, skirti 1–9 klasių moksleiviams, nėra ir negali būti pritaikyti ikimokyklinukų fizinėms savybėms ir poreikiams. Pagal Higienos normos 24 punktą, žaidimo aikštelėse turi būti sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių ir kritulių, o „Taikos“ progimnazijoje vaikams tinkamų žaidimų aikštelių iš viso nėra, taip pat progimnazijos teritorijoje nėra ir nuo saulės ar kritulių apsaugančių įrenginių. Pagal Higienos normos 25 punktą, žaidimų aikštelės, atsižvelgiant į žaidimų pobūdį, turi būti padengtos saugia danga, visa „Taikos“ progimnazijos teritorija nesutvarkyta. Pagal Higienos normos 32.2 punktą, vaikų nuo l iki 7 metų grupėse turi būti įrengtos priėmimo-nusirengimo erdvės, žaidimų-miegamojo / poilsio, tualeto-prausyklos erdvės, o „Taikos“ progimnazijoje šis reikalavimas yra šiurkščiai pažeidžiamas, kadangi poilsio, miegamojo erdvių ir sąlygų tam progimnazijos patalpose nėra. „Taikos“ progimnazija neatitinka Higienos normos 38 punkto, pagal kurį triukšmas įstaigos patalpose neturi viršyti nustatytų normų, 49 punkto, pagal kurį praustuvės turi būti įrengtos tokiame aukštyje, kad skirtingo amžiaus vaikai galėtų patogiai ir saugiai jomis naudotis. Pagal Higienos normos 50 punktą, vaikams unitazai įrengiami ne mažesnėse kaip 0,6 m² kabinose, tarp kabinų turi būti ne mažesnė kaip 1,2 m aukščio pertvara su 0,15 m tarpu nuo grindų, o visi Vilniaus „Taikos“ progimnazijoje įrengti unitazai ir prausyklos yra pritaikytos tik daug vyresniems vaikams, be to, pareiškėjų žiniomis, ne visuose tualetuose yra įrengtos atskiros kabinos. Kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis tam, kad būtų apgintas viešasis interesas. Su pareiškėjais, kaip su perkeliamų vaikų teisėtais atstovais, ginčijamo sprendimo projekto niekas nederino ir apie tai neinformavo.

Atsiliepimas

Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) atsiliepime prašė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą nutraukti, o netenkinus pirmojo prašymo – skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsilipime nurodė, kad Sprendimas ir juo patvirtintas priedas atitinka norminio administracinio akto požymius: tai daugkartinio taikymo aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas pripažintinas norminiu teisės aktu. Kaip matyti iš vaikų priėmimo į Vilniaus lopšelį-darželį „Nykštukas“ sutarčių, sudarytų tarp pareiškėjų ir lopšelio-darželio „Nykštukas“, švietimo tiekėjas neįsipareigojo bei negarantavo, kad priešmokyklinis ugdymas bus organizuojamas toje pačioje įstaigoje. Vaikų priėmimo į Vilniaus lopšelį-darželį „Nykštukas“ sutartimis pareiškėjams nebuvo užtikrinta ir įsipareigota būtent minėtoje įstaigoje organizuoti priešmokyklinio ugdymo veiklą pareiškėjų vaikams, kadangi pareiškėjų pateiktų sutarčių III dalies 1 punktas numato, kad „sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki vaikas ugdysis darželyje-lopšelyje „Nykštukas“. Ne tik priimant Sprendimą, bet ir iki priešmokyklinio ugdymo veiklos pradžios „Taikos“ progimnazija neprivalo turėti sąlygų, atitinkančių higienos normos reikalavimus priešmokyklinio ugdymo veiklai. Higienos normos nuostatų taikymas yra susijęs su konkrečia priešmokyklinio ugdymo veikla, t. y. vykdant priešmokyklinio ugdymo programas, įrengiant priešmokyklinio ugdymo įstaigas ir t. t. Tuo tarpu Sprendimu buvo nustatytos priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičius Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Ruošiantis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų priešmokyklinio ugdymo grupių iškėlimui į bendrojo lavinimo mokyklas Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A15-700/14(2.1.4-KS) buvo skirta 70 000 Lt priešmokyklinio ugdymo klasių įrengimui. „Taikos“ progimnazija, įgyvendindama minėtą įsakymą pradėjo organizuoti viešuosius pirkimus, kurių pagrindu yra įsigyjamos prekės ir darbai, reikalingi priešmokyklinio ugdymo grupių įrengimui. Vilniaus darželio-lopšelio „Nykštukas“ tėvai apie Sprendimą buvo informuoti 2014 m. kovo 5 d. Informacija apie Sprendimo projektą buvo paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje, tačiau iki Sprendimo priėmimo pareiškėjai atsakovams jokių pasiūlymų, pastabų neteikė, taip pat neišreiškė nesutikimo dėl šio projekto. Teismo posėdyje atsakovų atstovė paaiškino, nepriklausomai nuo bylos baigties, Sprendimo dalis, kuria nuspręsta dvi priešmokyklinio ugdymo grupes iš Vilniaus lopšelio-darželio „Nykštukas“ perkelti į Vilniaus „Taikos“ progimnaziją, negalėtų būti vykdoma, nes šiuo metu jau yra suformuotos grupės iš kitų vaikų, „Taikos“ progimnazija iki šiol nėra gavusi Higienos normos 8 punkte nurodyto leidimo-higienos paso.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu tenkino pareiškėjų skundą, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1716 dalį, kuria nuspręsta dvi priešmokyklinio ugdymo grupes iš Vilniaus lopšelio-darželio „Nykštukas“ perkelti į Vilniaus „Taikos“ progimnaziją (priedo eil. Nr. 131).

Bylos kontekste, sistemiškai aiškindamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punkte, 7 straipsnio 7 punkte, 4 straipsnio 6, 8–12 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad Sprendimu tiek, kiek juo nuspręsta dvi priešmokyklinio ugdymo grupes iš Vilniaus lopšelio-darželio „Nykštukas“ perkelti į Vilniaus „Taikos“ progimnaziją (priedo eil. Nr. 131), Vilniaus miesto savivaldybė per Tarybą realizavo jai priskirtą funkciją organizuoti ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą, todėl ginčijamas sprendimas turi atitikti savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą (t. y. turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus), bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principą (t. y. ginčijamu sprendimu negalėjo būti pažeistos pareiškėjų teisės), savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principą (t. y. savivaldybės institucijos turėjo sudaryti sąlygas pareiškėjams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant ginčijamo sprendimo projektą (pavyzdžiui, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas); veiklos skaidrumo principą (t. y. savivaldybės institucijų veikla rengiant ir priimant ginčijamą sprendimą turėjo būti aiški ir suprantama pareiškėjams, jeigu jie tuo domėjosi, jiems turėjo būti sudarytos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma); viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principą (t. y. pareiškėjams turėjo būti suteikta teisė susipažinti su ginčijamo sprendimo projektu, gauti, su ginčijamu sprendimu susijusius viešus ir motyvuotus atsakymus pareikštą pareiškėjų nuomonę).

Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus (žr. pavyzdžiui, Vilniaus lopšelio-darželio „Nykštukas“ 2014 m. gegužės 17 d. pažymą SD Nr. 10-01), teismas darė išvadą, kad pareiškėjai apie priešmokyklinio ugdymo organizavimo pasikeitimus buvo informuoti tik 2014 m. kovo 5 d., t. y. jau priėmus ginčijamą įsakymą. Pažymėta, jog tai, kad apie Sprendimą buvo pranešta jį paskelbiant savivaldybės internetiniame tinklapyje teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovų atstovė. Nurodyta, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra tiesiogiai suinteresuoti ginčijamu sprendimu, nes jis yra tiesiogiai susijęs su jų vaikų priešmokykliniu, ikimokykliniu ugdymu (tos aplinkybės neginčija ir atsakovai). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai tik sužinoję apie ginčijamą sprendimą aktyviai siekė gauti daugiau informacijos apie jo priėmimo aplinkybes, jie aktyviai bandė ginti savo pažeistas teises kreipdamiesi su skundais į Tarybos narius, Vilniaus miesto savivaldybės institucijas (Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentą), įvairias kitas valstybines institucijas (Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Vaikų teisių apsaugos kontrolierę, Vyriausybę, Švietimo ir mokslo ministeriją). Pareiškėjai aktyviai ir nuosekliai siekė, kad jų vaikai nebūtų perkelti į „Taikos“ progimnaziją. Byloje nėra jokių duomenų, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą būtų organizuojamos suinteresuotų savivaldybės gyventojų apklausos, ar šio sprendimo projektas būtų svarstytas susirinkimuose, sueigose ar pan.

Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 4 punktu, Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632, 3 dalimi, pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad „Taikos“ progimnazija, į kurią pagal sprendimą (priedo eil. Nr. 131) nuspręsta perkelti dvi priešmokyklinio ugdymo grupes iš Vilniaus lopšelio-darželio „Nykštukas“, nors ir verčiasi ikimokyklinio ugdymo veikla, tačiau nei Sprendimo priėmimo metu, nei rugsėjo pirmąją, kada šis sprendimas ginčijamoje apimtyje turėjo būti įvykdytas, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo-higienos paso neturėjo. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė ir trečiojo suinteresuoto asmens „Taikos“ progimnazijos atstovė patvirtino, kad tokio paso ji neturėjo ir teismo posėdžio dieną. Šias aplinkybes įvertinęs Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, 4 dalies 4 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teismas darė išvadą, kad „Taikos“ progimnazija neturi nustatyta tvarka išduoto leidimo-higienos paso, todėl ji neturi teisės verstis ikimokyklinio ugdymo veikla. Teismo nuomone, tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimą, todėl šiame sprendime nebuvo vertinti kiti pareiškėjų argumentai dėl „Taikos“ progimnazijos atitikimo Higienos normoje įtvirtintiems reikalavimams.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad savivaldybės institucijos, rengusios Sprendimo, kuriuo nusprendė dvi priešmokyklinio ugdymo grupes iš Vilniaus lopšelio-darželio „Nykštukas“ perkelti į Vilniaus „Taikos“ progimnaziją (priedo eil. Nr. 131), projektą, neįvertino aplinkybės, kad „Taikos“ progimnazija neturi nustatyta tvarka išduoto leidimo-higienos paso, nesudarė sąlygų pareiškėjams tiesiogiai dalyvauti Sprendimo rengime ir svarstyme, savivaldybės institucijų veikla rengiant ir priimant Sprendimą pareiškėjams nebuvo aiški ir suprantama, nors jie tuo domėjosi ir jiems turėjo būti sudarytos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma, pareiškėjams nebuvo suteikta teisė susipažinti su Sprendimo projektu. Visa tai teismui leido daryti išvadą, kad Sprendimu pažeistos pareiškėjų teisės, Sprendimas priimtas nesilaikant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 8–12 punktuose įtvirtintų principų, pažeidžiant Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, 4 dalies 4 punktą, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tai konstatavęs, teismas nevertino pareiškėjų argumentų, susijusių jų teisėtais lūkesčiais, galimai kylančiais iš sutarčių, sudarytų tarp pareiškėjų ir lopšelio-darželio „Nykštukas“.

Pasisakydamas dėl atsakovų argumentų, kad Sprendimas pripažintinas norminiu teisės aktu, ir, atsižvelgiant į tai, byla nutrauktina, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinęs Sprendimo, kuriuo nustatytas priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičius 2014–2015 mokslo metams Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose pagal priedą, kurio 131 eilės numeryje nurodoma, kad į Vilniaus „Taikos“ progimnaziją 2 grupės perkeliamos iš Vilniaus lopšelio-darželio „Nykštukas“, numatant 2 grupes po 28 vaikus, turinį, teismas darė išvadą, kad ginčijama Sprendimo dalis dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus 2014–2015 mokslo metams nustatymo konkrečioje vidurinėje mokykloje, aspektu, susijusiu su priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) perkėlimu iš vienos ugdymo įstaigos į kitą, yra vienkartinis teisės normų taikymo aktas, subjektai, kuriems skirtos nurodytos taisyklės, gali būti individualizuojami, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad Sprendimo priedo dalis nėra norminio pobūdžio.

III.

Atsakovai Taryba ir Administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Teismas nepagrįstai konstatavo, kas Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Sprendimas priimtas Tarybai įgyvendinant Vietos savivaldos įstatyme ir Švietimo įstatyme pavestas funkcijas, siekiant rasti kompromisinį variantą ir suderinti skritingų grupių interesus. Minėtos teisės normos nenustatė jokių papildomų (sąlygų) reikalavimų, privalomų priimant sprendimus dėl priemokyklinio ugdymo grupių (klasių) nustatymo, t. y. Sprendimas priimtas tinkamo subjekto, turint teisinį pagrindą. Įstatymo garantuojamas visuomenės interesas turėti didesnį ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių, ko ir siekta Sprendimu, yra prioritetinis atskirų asmenų noro lankyti konkrečią ikimokyklinio ugdymo įstaigą atžvilgiu. Akcentuoja, kad teisės aktai (Higienos norma HN 21:2011) numato, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti organizuojamas bendrojo lavinimo mokyklose. Teisės aktai nenumato savivaldybės atstovaujamosios institucijos pareigos pirma įrengti ugdymo įstaigos patalpas ir tik vėliau priimti atitinkamą sprendimą, nes patalpų atitikimas higienos reikalavimams siejamas su priešmokyklinio ugdymo veiklos vykdymu ir organizavimu. Sprendimas sudarė prielaidas Progimnazijai, gavus finansavimą, tinkamai pasiruošti ir organizuoti priešmokyklinio ugdymo veiklą pagal higienos reikalavimus, kas ir buvo daroma, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Pareiškėjai buvo informuoti, kad vaikų priešmokyklinio ugdymo sąlygos nepasikeis ir nepablogės. Buvo imtasi visų priemonių tinkamam Sprendimo įgyvendinimui. Tai, kad Progimnazija iki šiol neturi higienos paso, patalpoms, į kurias turėjo būti perkeltos Lopšelio-darželio grupės (tačiau yra gautas finansavimas, šalinami nustatyti trūkumai, ruošiamasi gauti higienos pasą), savaime nereiškia Sprendimo neteisėtumo. Pabrėžia, kad Sprendimo vykdymas sustabdytas 2014 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-756-696/2014. Skundo reikalavimas susijęs su tinkamu Sprendimo įgyvendinimu, o ne su jo teisėtumu. Pastebi, jog Lopšelis-darželis veiklą vykdo neturėdamas higienos paso, nustatyti kiti pažeidimai (nesaugūs įrenginiai teritorijoje, per žema tvora, vaikų sąrašai viršija leistinus dydžius), tačiau pareiškėjai yra patenkinti jo pedagogais, sąlygomis ir nusistovėjusia tvarka, tad Sprendimu vaikų grupes perkėlus į Progimnaziją, vaikų esama padėtis net pagerintų. Atkreipia dėmesį, kad Progimnazija yra tame pačiame miesto rajone, šalia Lopšelio darželio. Be to, priešmokyklinis ugdymas nėra privalomas, pareiškėjai gali pasirinkti kitą ugdymo įstaigą.

Žemesnės instancijos teismas

2) Teismas netaikė teisės aktų, reglamentuojančių sprendimų, susijusių su švietimo visuomeniniais santykiais, priėmimo procedūrą, nuostatų, nepasisakė dėl byloje pateiktų įrodymų, dėl ko priėmė nemotyvuotą sprendimą, teismo argumentai, kad buvo pažeistos Sprendimo priėmimo procedūros nepagrįsti. Teismas netaikė konsultavimosi tvarką reglamentuojančių teisės normų, tik formaliai nurodė, kad pareiškėjai apie priešmokyklinio ugdymo organizavimą buvo informuoti jau priėmus Sprendimą. Teisės normos, įpareigojančios savivaldybių pratybas atskirai, tvirtinant priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose, konsultuotis su atitinkama visuomenės dalimi, nėra (toks reikalavimas yra tik rengiant ir tvirtinant Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektą). Taip pat nėra reikalavimo iki priimant sprendimą dėl vykdomos organizacinės veiklos pakeitimo informuoti kiekvieną mokinį apie tokio sprendimo priėmimą. Pažeidimas negali būti konstatuotas remiantis tik deklaratyviu Vietos savivaldos įstatymo nuostatų citavimu. Be to, teismas netyrė byloje esančių įrodymų, kad pareiškėjai apie Sprendimą buvo tinkamai informuoti – 2014 m. gegužės 7 d. raštu Nr. SD-10-1, informacija buvo paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje, bet pareiškėjai iki Sprendimo priėmimo atsakovams jokių pasiūlymų, pastabų neteikė, neišreiškė nesutikimo.

3) Pareiškėjai nebeturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje, nes pareiškėjų vaikai nebuvo ir negali būti perkelti į Progimnaziją. Progimnazijoje veikia viena pilnai sukomplektuota priešmokyklinė vaikų grupė. Pareiškėjų vaikai toliau vedami į Lopšelį-darželį.

4) Skundo reikalavimas pareikštas tik Tarybos atžvilgiu, Administracijos veiksmai (neveikimas) nėra ginčijami ir įrodinėjami, tad teismas skundą Administracijos atžvilgiu turėjo atmesti.

Atsiliepimas

Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti Administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje.

Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Pareiškėjų nuogąstavimai, kad jų vaikai bus perkelti į ikimokykliniam ugdymui nepritaikytas patalpas pasiteisino, nes Progimnazija nei Sprendimo priėmimo metu, nei rugsėjo 1 d., kai Sprendimas turėjo būti įvykdytas, higienos paso neturėjo. Jei teismas nebūtų sustabdęs Sprendimo galiojimo, pareiškėjų vaikai būtų perkelti į priešmokykliniam ugdymui nepritaikytas patalpas, o taip būtų padaryta neatitaisoma žala tinkamai vaikų raidai, kiltų reali grėsmė jų saugumui. Nors, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, pagal Higienos normą HN 21:2011 priešmokyklinis ugdymas gali būti organizuojamas bendrojo lavinimo mokyklose, minėtame teisės akte kartu nurodoma, kad tokiose mokyklose vaiko priežiūros sąlygos turi atitikti Higienos normos reikalavimus, t. y. sudarius saugias ugdymo sąlygas, gavus higienos pasą. Atsakovų pozicija, kad Sprendimas buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti administracines procedūras susijusias su Sprendimo įgyvendinimu, nepagrįsta, nes Sprendime kalbama ne apie patalpų parengimą, paruošimą perkėlimui, o kad dvi grupės perkeliamos. Atkreipia dėmesį į Vilniaus visuomenės centro poziciją, išdėstytą 2014 m. balandžio 4 d. pažymoje. Nors atsakovai teigia, kad buvo imtasi visų priemonių, reikalingų Sprendimo įgyvendinimui, iš teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog jos buvo nepakankamos. Vaiko teisių apsaugos principas yra prioritetinis, negali būti pažeidžiamas net teisės aktais. Pažymi, kad į teismą kreipėsi siekdami apsaugoti savo vaikų teises, o ne dėl noro lankyti konkrečią ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsakovų siekis turėti didesnį ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių įgyvendintas netinkamomis priemonėmis. Nurodo, kad Lopšelį-darželį pasirinko savo noru, jis turi ilgametę nepriekaištingą reputaciją, tad pareiškėjai užtikrinti vaikų ugdymu ir saugumu. Negalima lyginti naujai įrengtų patalpų Progimnazijoje su ilgametę patirtį turinčiu Lopšeliu-darželiu. Pažymi, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo grupių kūrimas Progimnazijoje inicijuotas dar 2011 metais, tad argumentai, kad paruošiamieji darbai ugdymui Progimnazijoje pradėti tik po Sprendimo priėmimo, nepagrįsti.

2) Dėl Sprendimo priėmimo procedūros, remdamiesi VAĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-02-263/2005, nurodo, kad būtent jų pagrindu atsakovui kilo pareiga priimant Sprendimą konsultuotis su pareiškėjais. Nesutinka, jog tokia pareiga turi būti numatyta atskiroje teisės normoje. Teismas nurodė kaip konkrečiai buvo apribota pareiškėjų teisė dalyvauti pasirenkat vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo tiekėją. Pažymi, jog apie ketinimą perkelti jų vaikus į priešmokykliniam ugdymui nepritaikytas Progimnazijos patalpas pareiškėjai sužinojo 2014 m. kovo 6 d. neoficialaus susitikimo su Lopšelio-darželio direktore metu ir tik tą dieną buvo supažindinti su 2014 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimo „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus 2014-2015 mokslo metams nustatymo Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ projektu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pareiškėjai gavę informaciją apie planuojamą priimti Sprendimą, operatyviai sureagavo ir ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad Sprendimas nebūtų priimtas – pateikė eilę raštų atitinkamos institucijoms. Pastabas atsakovams pateikė ne tik pareiškėjai, bet ir valstybės institucijos, tad atsakovai nepagrįstai teigia, kad jokių pastabų dėl Sprendimo jam nebuvo pateikta. Atsakymą iš Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento pareiškėjai gavo tik 2014 m. balandžio 30 d. (po 49 dienų nuo pareiškėjų kreipimosi), jame į pareiškėjų nuomonę ir pastabas neatsižvelgta, jos nebuvo analizuotos, atsakymas formalus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad minėtame rašte pareiškėjai buvo informuoti, kad vaikų ugdymo sąlygos, organizuojant priešmokyklinį ugdymą Progimnazijoje nepasikeis ir nepablogės, ir tai atsakovai vertina, kaip išsamią informaciją. Pareiškėjai dėl šio rašto pateikė užklausimą, tačiau atsakymo nėra gavę. Taigi, atsakovas neketino konsultuotis su pareiškėjais ar atsižvelgti į jų nuomonę, net pareiškėjams dedant pastangas, kad jų nuomonė būtų išklausyta.

3) Dėl pareiškėjų teisinio suinteresuotumo pažymi, kad iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog Sprendimu siekta sukelti teisinius padarinius pareiškėjams – pakeisti jų vaikų priešmokyklinio lavinimo įstaigą. Tokius padarinius Sprendimas būtų sukėlęs skundo priėmimo stadijoje. Jų išvengta dėl administracinio proceso metu 2011 m. birželio 11 d. nutartimi pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Bylos, kuriomis remiamasi apeliaciniame skunde, šioje byloje neturi precedentinės reikšmės, nes nėra panašios.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1716 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus 2014-2015 mokslo metams nustatymo Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ dalies, kuria nuspręsta dvi priešmokyklinio ugdymo grupes iš Vilniaus lopšelio-darželio „Nykštukas“ perkelti į Vilniaus „Taikos“ progimnaziją (priedo eil. Nr. 131), teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino ir ginčijamą Tarybos Sprendimo dalį panaikino, konstatavęs, jog byloje nėra jokių duomenų, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą būtų organizuojamos suinteresuotų savivaldybės gyventojų apklausos, ar šio sprendimo projektas būtų svarstytas susirinkimuose, sueigose ar pan. ir priėjęs prie išvados, kad savivaldybės institucijos, rengusios Sprendimo dalies projektą, neįvertino aplinkybės, kad Progimnazija neturi nustatyta tvarka išduoto leidimo-higienos paso, nesudarė sąlygų pareiškėjams tiesiogiai dalyvauti ginčijamo sprendimo rengime ir svarstyme, savivaldybės institucijų veikla rengiant ir priimant ginčijamą sprendimą pareiškėjams nebuvo aiški ir suprantama, nors jie tuo domėjosi ir jiems turėjo būti sudarytos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma, pareiškėjams nebuvo suteikta teisė susipažinti su ginčijamo sprendimo projektu; visa tai leidžia daryti išvadą, kad ginčijamu Sprendimu pažeistos pareiškėjų teises, šis sprendimas priimtas nesilaikant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 8–12 punktuose įtvirtintų principų, pažeidžiant Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, 4 dalies 4 punktą, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei netaikė teisės aktų, reglamentuojančių sprendimų, susijusių su švietimo visuomeniniais santykiais, priėmimo procedūrą, nuostatų, nepasisakė dėl byloje pateiktų įrodymų, dėl ko priėmė nemotyvuotą sprendimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nagrinėjęs panašią bylą, kurioje ginčas buvo keliamas dėl to paties Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo kitos, tačiau savo esme analogiškos, dalies. Atsižvelgiant į tai, į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo taikytino ir administraciniams teismams (2006 m. kovo 28 d. nutarimas), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), ABTĮ 13 straipsnio nuostatas, sprendžiant šią bylą reikšmingas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 pateiktas teisės aiškinimas.

Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos jau išnagrinėtoje byloje, įvertinus savivaldybių įgaliojimus priešmokyklinio ugdymo srityje, konstatuota, jog atsakovas ginčo sprendimą priėmė, įgyvendindamas teisės aktuose jam suteiktą kompetenciją. Atlikus teisės normų, reglamentuojančių švietimo tinklo kūrimą, analizę, įvertinus faktines aplinkybes, konstatuota, jog ginčijama Sprendimo dalis traktuotina kaip mokyklos, į kurią minėtoje byloje ginčyta Sprendimo dalimi turėjo būti perkeltos lopšelių-darželių grupės, struktūros pertvarkymo, priskiriant mokyklai naujas funkcijas, tąsa; kad ginčijama Sprendimo dalis buvo priimta mokyklos, į kurią minėtoje byloje ginčyta Sprendimo dalimi turėjo būti perkeltos lopšelių-darželių grupės, struktūrinio pertvarkymo srityje. Priminta, jog mokyklų tinklo kūrimo įgyvendinimo stadijoje savivaldybės bei Švietimo ir mokslo ministerija priima ir įgyvendina sprendimus dėl mokyklų struktūrinių pertvarkymų pagal mokyklų pertvarkymų planą. Ši stadija susideda iš dviejų elementų: sprendimo priėmimo ir įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju priešmokyklinio ugdymo grupių perkėlimas buvo sprendimo pertvarkyti mokyklą įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios iš esmės tapačios faktinės aplinkybės, minėtoje nutartyje pateiktų argumentų pagrindu atitinkamai darytina išvada, jog šioje byloje ginčijama Sprendimo dalis buvo priimta Progimnazijos struktūrinio pertvarkymo srityje, priešmokyklinio ugdymo grupių perkėlimas buvo sprendimo pertvarkyti Progimnaziją įgyvendinimas. Pastaroji išvada svarbi tolesniam bylos nagrinėjimui.

Dėl informavimo pareigos

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, minėta, vertino, jog byloje nėra jokių duomenų, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą būtų organizuojamos suinteresuotų savivaldybės gyventojų apklausos, ar šio sprendimo projektas būtų svarstytas susirinkimuose, sueigose ar pan.; savivaldybės institucijos, rengusios Sprendimo dalies projektą, nesudarė sąlygų pareiškėjams tiesiogiai dalyvauti ginčijamo sprendimo rengime ir svarstyme, savivaldybės institucijų veikla rengiant ir priimant ginčijamą sprendimą pareiškėjams nebuvo aiški ir suprantama, nors jie tuo domėjosi ir jiems turėjo būti sudarytos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma, pareiškėjams nebuvo suteikta teisė susipažinti su ginčijamo sprendimo projektu; ginčijamu Sprendimu pažeistos pareiškėjų teises, šis sprendimas priimtas nesilaikant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 8–12 punktuose įtvirtintų principų, pažeidžiant Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, 4 dalies 4 punktą, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliantams teigiant, jog teisės normos, įpareigojančios atlikti teismo nurodytus veiksmus nėra, taip pat turi būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 šiuo aspektu pateiktu teisės aiškinimu.

Remdamasi VAĮ 7 straipsnio 1 dalimi, Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių VII skyriumi, išplėstinė teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad savivaldybės turi pareigą konsultuotis su mokyklų bendruomenėmis, kitomis interesų grupėmis tik rengiant mokyklų bendrojo plano projektą, o kitose mokyklų tinklo pertvarkos stadijose savivaldybės privalo informuoti visuomenę apie vykstančius procesus.

Kita vertus, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad net ir tais atvejais, kai savivaldybės neturi pareigos konsultuotis, jos yra saistomos skaidrumo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime konstatavo, jog visuotinai pripažįstama, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatytąja tvarka ginčyti. Skaidrumas sietinas su dalyvaujamąja demokratija, informacijos laisve, galimybe piliečiams ir kitiems asmenims kritikuoti valdžios įstaigų veiklą.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis skaidrumo principu, kuris reiškia, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Dėl to, net ir konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas neturėjo pareigos konsultuotis su suinteresuotais asmenimis, kaip tai suprantama Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, viešojo administravimo subjektas turi pareigą informuoti visuomenę apie savo veiklą tam, jog nebūtų sudaryta situacija, kai visuomenė neturi informacijos apie viešojo administravimo subjekto veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).

Nors pareiškėjai nurodo, kad su Sprendimo projektu susipažino tik 2014 m. kovo 6 d. neoficialaus susitikimo su Lopšelio-darželio direktore metu, nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, jog Lopšelio-darželio „Gudručių“ ir „Pasakorių“ grupių tėvai apie priešmokyklinio ugdymo organizavimo pasikeitimus, kad šių dviejų grupių vaikams priešmokyklinį ugdymą numatoma organizuoti Progimnazijoje, buvo informuoti 2014 m. kovo 5 d. (I t., b. l. 123; II t., b. l. 13). 2014 m. balandžio 28 d. (I t., b. l. 124) 2014 m. balandžio 30 d. (II t., b. l. 67) rašte Nr. A51-36063/14(3.3.13.1-EM4) nurodyta, kad priešmokyklinis ugdymas bus organizuojamas Progimnazijoje ir kitose Vilniaus miesto švietimo įstaigose, patalpos įrengiamos, vadovaujantis Higienos norma, patalpų įrengimui yra skirtos lėšos. Be to, visi Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai yra skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai nepažeidė skaidrumo principo ir pareiškėjams buvo sudarytos sąlygos susipažinti su priešmokyklinio ugdymo grupių perkėlimo iš lopšelių-darželių procesu.

Atitinkamai šiuo aspektu pirmosios instancijos prieita priešinga išvada dėl aukščiau išdėstytų argumentų negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Dėl leidimo-higienos paso

Vienas iš pagrindinių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijama Sprendimo dalis neteisėta ir nepagrįsta – tai, jog savivaldybės institucijos, rengusios Sprendimo dalies projektą, neįvertino aplinkybės, kad Progimnazija neturi nustatyta tvarka išduoto leidimo-higienos paso.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 pateiktu teisės aiškinimu, su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir šiuo aspektu.

Kaip remdamasi Švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, Higienos normos 8 punktu, konstatavo išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, teisės aktuose expressis verbis nustatyta, kad leidimą-higienos pasą institucija privalo turėti tik pradėjusi vykdyti priešmokyklinio ugdymo veiklą, t. y. įpareigojimas yra siejamas su veiklos vykdymu, o ne sprendimu, kuriuo remiantis ateityje bus vykdoma priešmokyklinio ugdymo veikla. Todėl mokykla (nagrinėjamu atveju – Progimnazija) privalo turėti leidimą-higienos pasą nuo tos dienos, kai faktiškai pradės vykdyti priešmokyklinį ugdymą.

Kita vertus, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog nors lingvistiškai aiškinant teisės normas, negalima daryti išvados, kad dar prieš pradedant vykdyti priešmokyklinio ugdymo veiklą, institucija privalo turėti leidimą-higienos pasą, tačiau Taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013). Dėl to prieš priimant sprendimą ar priėmus sprendimą perkelti priešmokyklinio ugdymo grupes iš lopšelių-darželių į mokyklą, turi būti nustatomos priemonės, kurios užtikrintų, kad patalpos, kuriose bus vykdoma priešmokyklinio ugdymo veikla, atitiks teisės aktų reikalavimus.

Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A15-700/14(2.1.4-KS) iš Vilniaus miesto savivaldybės 2014 metų investicijų programos „Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymas“ projekto „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių įrengimas Vilniaus miesto švietimo įstaigose“ lėšų Progimnazijai skirta 70 000 Lt įrengti priešmokyklinio ugdymo klases. Progimnazijos direktorius įpareigotas atlikti viešąjį pirkimą ir įgaliotas pasirašyti darbų atlikimo sutartį su rangovu. Progimnazija pasirašė Baldų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 014/3/18 vaikų darželio baldams įsigyti (I t., b. l. 92, 93-95).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nors Sprendime ir nebuvo aptartos priemonės, kuriomis bus užtikrintas teisės aktų laikymasis, matyti, jog buvo dedamos reikiamos pastangos užtikrinti, kad patalpos atitiktų Higienos normą.

Tai, jog, kaip akcentuota pirmosios instancijos teismo sprendime, rugsėjo pirmąją, kada Sprendimas ginčijamoje apimtyje turėjo būti įvykdytas, ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme dieną Progimnazija leidimo-higienos paso neturėjo, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis savaime nelemia ginčijamos Sprendimo dalies neteisėtumo, nes nėra aišku dėl kokių priežasčių Progimnazijai leidimas-higienos pasas nebuvo išduotas.

Vertintina, jog, skirtingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, nėra pagrindo spręsti, jog dėl to, kad Sprendimo priėmimo metu Progimnazija neturėjo leidimo-higienos paso, Sprendimas turi būti panaikintas.

Dėl kitų argumentų

Atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, be kita ko, teigė, jog ginčijamas Sprendimas yra norminis teisės aktas, todėl, pareiškėjams neturint teisės jo ginčyti, byla nutrauktina.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinęs Sprendimo turinį, priėjo išvadą, kad ginčijama Sprendimo dalis dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus 2014–2015 mokslo metams nustatymo konkrečioje vidurinėje mokykloje, aspektu, susijusiu su priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) perkėlimu iš vienos ugdymo įstaigos į kitą, yra vienkartinis teisės normų taikymo aktas, subjektai, kuriems skirtos nurodytos taisyklės, gali būti individualizuojami, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčijama Sprendimo priedo dalis nėra norminio pobūdžio.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, vertina, jog ji teisėta ir pagrįsta, todėl, apeliantams apeliaciniame skunde neakcentuojant nesutikimo su ja, nekartojant pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, dėl to plačiau nepasisakoma.

Dėl apeliantų argumentų, jog pareiškėjai nebeturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje, nes pareiškėjų vaikai nebuvo ir negali būti perkelti į Progimnaziją, nes Progimnazijoje veikia viena pilnai sukomplektuota priešmokyklinė vaikų grupė, pareiškėjų vaikai toliau vedami į Lopšelį-darželį, pažymėtina, jog ginčijama Sprendimo dalimi siekta pareiškėjų vaikus perkelti į kitą priešmokyklinio lavinimo įstaigą, kas akivaizdžiai sukeltų pareiškėjam teisinius padarinius, kurių jie ir siekė išvengti pateikdami skundą teismui. Kitaip sakant, pareiškėjai, paduodami skundą teismui, akivaizdžiai buvo suinteresuoti, kad Sprendimu siekiamos pasekmės neįvyktų, t. y. turėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Tai, jog dvi grupės, suformuotos iš pareiškėjų vaikų, iš Lopšelio-darželio nebuvo perkeltos į Progimnaziją lėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS756-696/2014 pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Sprendimo galiojimo, toje dalyje, kuria nuspręsta dvi priešmokyklinio ugdymo grupes iš Vilniaus lopšelio-darželio „Nykštukas“ perkelti į Vilniaus „Taikos“ progimnaziją, sustabdymas.

Pareiškėjams skundo padavimo metu turėjus teisinį suinteresuotumą, apelianto argumentai, jog pareiškėjams nebeturint teisinio suinteresuotumo, teismas jų skundą turėjo atmesti kaip nepagrįstą šiuo aspektu, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad skundo reikalavimas pareikštas tik Tarybos atžvilgiu, Administracijos veiksmai (neveikimas) nėra ginčijami ir įrodinėjami, tad teismas skundą Administracijos atžvilgiu turėjo atmesti.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog remiantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, dėl atsakovų dalyvavimo byloje sprendžiama pirmosios, bet ne apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015, kurioje atsakovais taip pat buvo patraukti tiek Administracija, tiek Taryba, jokio procesinio pažeidimo nebuvo nustatyta.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir remiantis aukščiau išdėstytais argumentais priimamas naujas sprendimas – pareiškėjų skundą dėl skundžiamos Sprendimo dalies panaikinimo atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia

atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų Ž. J., A. L., R. Č., L. G., V. P., M. K., D. K. (D. K.), D. A., D. Š., O. B., G. S., U. V., A. Č., K. P. (K. P.), J. V.-G., R. T., A. G., V. P., L. J., G. V., E. S., R. G., J. R., A. B., A. P., R. B., A. Ž. (A. Ž.), S. V., A. B., G. R. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArūnas DirvonasDalia Višinskienė