Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus: 2025-03-09 apie 16 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,28 promilių).

Kaltinamasis J. P. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį prisipažino kaltu visiškai ir paaiškino, kad 2025-03-09 (duomenys neskelbtini) jis, išgėręs degtinės, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“ važiavo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Su draugu D. F. važiuojant į degalinę nusipirkti kuro jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu jam nustatė 2,28 promilių girtumą. Įvykio metu jis vairavo draugui M. K. priklausantį automobilį. Minėtas asmuo nežinojo, jog jis neblaivus vairavo transporto priemonę.

Įrodymai ištirti ir paskelbti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu.

Liudyto D. F. ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole užfiksuota, jog jis parodė, kad 2025-03-09, apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) miestelyje prie parduotuvės sutiko draugą J. P., kuris buvo atvykęs M. K. priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Jis nesuprato, kad J. P. buvo neblaivus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) miestelio pagrindine gatve link degalinės, juos sustabdė policijos pareigūnai. Jie alkoholio matuokliu J. P. nustatė neblaivumą.

Liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole užfiksuota, jog 2025-03-07 draugas J. P. paprašė paskolinti jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2025-03-09 sužinojo, jog minėtas asmuo neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį (b.l. 24-26).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo (fotolentelės) matyti, kad (duomenys neskelbtini) ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje „(duomenys neskelbtini)“ kelkraštyje stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas minėtas automobilis (12-14, 15-20).

Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK tyrėjos 2025-03-17 nutarimu minėtas automobilis grąžintas M. K. (b.l. 40-41).

Neblaivumo nustatymo 2025-03-09 akte užfiksuota bei iš alkotesterių tikrinimo istorijos matyti, kad J. P. alkotesterio pirmojo tikrinimo metu 16 val. 55 min. nustatytas 2,28 promilių girtumas, tą pačią dieną antrojo patikrinimo metu 17 val. 13 min. nustatytas 2,28 promilių girtumas. Minėtam asmeniui nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati eisena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ( b.l. 32, 33,34).

AB „Regitra“ duomenimis automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra M. K. (b.l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaltinamasis J. P. savo kaltės neneigia, o ir ištirti bei įvertinti byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina įvykio aplinkybes ir jo kaltę. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, t.y. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies

2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę J. P. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas (b.l 64), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių, viešosios tvarkos pažeidimus (b.l. 55-63), nedirbantis (b.l.52-54), kaltinamojo teigimu jis augina (duomenys neskelbtini) D. P. ((duomenys neskelbtini) metų). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad J. P. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudą.

Bauda skaičiuojama MGL dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis), o pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Nuo 2018-01-01 galioja patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

Kadangi minėtas kaltinamasis J. P. prisipažino kaltas pagal pareikštą kaltinimą ir baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Kaltinamasis J. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo (2,28 promilių etilo alkoholio) laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant dviejų (2) metų terminą, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-03-12.

Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamajam J. P. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis, būdamas neblaivus, sąmoningai sėdo už vairo ir dienos metu vairavo transporto priemonę – automobilį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra jo padarytos nusikalstamos veikos įrankis ir laikomas konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis). Remiantis AB „Regitra“ duomenimis minėto automobilio savininkas yra M. K. (b.l. 35). Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkas žinojo, jog minėtas automobilis buvo naudojamas uždraustai veikai daryti, esant tokioms aplinkybėms netikslinga jį konfiskuoti. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2004 m. gamybos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė kaina su PVM yra 2000 Eur (b. l. 37). Esant tokioms aplinkybėms iš kaltinamojo J. P. valstybės naudai išieškotina konfiskuoto turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, t.y. 2000 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis)

J. P. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė į bylą 2025-03-18 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš kaltinamojo J. P. 62,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Tomo Leščinsko suteiktą antrinę teisinę pagalbą šiam kaltinamajam nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme (b.l. 109).

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam

kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kadangi baudžiamoji byla nagrinėta teisme pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo

J. P. realią turtinę padėtį, o tik yra duomenys, kad jis yra nedirbantis. Esant šioms aplinkybėms, neturint pakankamai duomenų ir negalint tinkamai įvertinti kaltinamojo turtinės padėties, taip pat atsižvelgiant į imperatyvų procesinių teisės normų reglamentavimą, susijusį su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese, laikytina, kad be valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos - gynėjo dalyvavimo kaltinamojo teisės nebūtų tinkamai ginamos, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę į gynybą, todėl teismas daro išvadą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo J. P. yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir teisingumo principu, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 309 straipsniu,

nusprendė:

J. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirti paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir minėtam asmeniui paskirti galutinę 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Nuteistasis J. P. paskirtą baudą (2000 Eur) turi sumokėti per keturis (4) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801).

Paskirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę-draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejus (2) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025-03-12.

Iš J. P. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 2000 Eur (du tūkstančius eurų).

J. P. paskirtas kardomąsias priemones-specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą priteisti turėtas antrinės pagalbos išlaidas-62,50 Eur iš J. P. atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.