- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- eI-2700-764/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01301-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Egidija Puzinskaitė, Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
atsakovės Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos atstovui Romui Pakalniui, atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovei Rasai Šimkūnaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovams Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai ir Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo taryba) 2018 m. sausio 9 d. aktą Nr. KPD-RM-2115/4.
Pareiškėjos teigimu, atsakovas, priimdamas aktą, pažeidė teisės aktais nustatytas procedūras. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų 2005 m. balandžio 15 d. kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-149 (toliau – Nuostatai), 19 punktą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 3 dalį, aktas turėjo būti priimtas tą pačią dieną, kai įvyko posėdis, ir per 5 darbo dienas išsiųstas registro tvarkytojui bei pastato savininkams. Šiuo atveju aktas, kurio data 2018 m. sausio 9 d., priimtas (parengtas, pasirašytas ir užregistruotas) 2018 metų vasario–kovo mėnesiais, t. y. akto data nesutampa su faktiniu individualaus akto priėmimo momentu. Nors aktas yra 37 lapų, tačiau iš jo turinio nėra aišku, kokį sprendimą priėmė atsakovas 2018 m. sausio 9 d. posėdyje. Mano, kad aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes jame nėra sprendimo motyvų, nenurodytas teisinis pagrindas ir apskundimo tvarka.
Paaiškina, kad pastate, adresu: (duomenys neskelbtini)), jai nuosavybės teise priklauso butas Nr. 17 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Aktas suvaržo galimybę rekonstruoti ar griauti minėtą pastatą, o toks suvaržymas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir neproporcingas siekiamam tikslui. Minėtas pastatas kelia grėsmę eismo saugumui ir tai patvirtina Saugaus eismo komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. protokolas Nr. ADM- 747. Detaliajame plane numatytas šio pastato griovimas, o ginčijamas aktas suvaržo teisę vykdyti detaliojo plano sprendinius, užtikrinant eismo saugumą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, kad pastatas, priskyrus jį urbanistinės struktūros statinių kategorijai, negali būti nei perkeltas, nei perstatytas, t. y. turi saugomas pastato tūris.
Atsiliepimas
Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad sprendimus dėl atitinkamo objekto įrašymo į Kultūros vertybių registrą (toliau – Registras) ir jam teisinės apsaugos suteikimo priima Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Minėti vertinimo tarybos sprendimai įforminami kultūros ministro patvirtintos formos aktu. Vertinimas atliekamas remiantis istorinių, fizinių ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiškumo patikra. Taip pat vertinant atliekamas reikšmingumo ir jo lygmenų nustatymas, objekto teritorijos ar vietovės ribų, apsaugos zonos apibrėžimas, siekiant objektui ar vietovei suteikti apsaugą, juos registruojant Registre.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipia dėmesį, kad Departamentas atlieka tik duomenų įregistravimo Registre funkciją, tačiau nepriima sprendimų dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių įregistravimo Registre ar jų reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijos ribų apibrėžimo.
Teigia, kad pareiškėja, nepareiškusi jokių reikalavimų Departamentui ir neginčydama jokių Departamento sprendimų, nepagrįstai įtraukė jį į bylą kaip atsakovą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje Departamento atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad sprendimas priskirti pastatą urbanistinės struktūros statinių kategorijai priimtas posėdyje protokoliniu sprendimu, o akto formos užpildymas yra daugiau techninio pobūdžio veiksmas.
Departamento Vertinimo taryba atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), reglamentuoja nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto ir jo priedų sudėtį ir apimtį, akto formos pildymo, keitimo reikalavimus, akto pateikimą nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms bei Kultūros vertybių registro tvarkymo įstaigai, o Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos patvirtinimo“ yra patvirtinta nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto forma.
Nurodo, kad aktas parengtas pagal patvirtintą nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formą, o akto 16 punkte aiškiai nurodyta apskundimo tvarka. Visi Vertinimo tarybos aktai yra vieši ir skelbiami Kultūros vertybių registro tinklalapyje, taigi, pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su aktu. Be to, šis aktas ir 2018 m. sausio 9 d. vertinimo tarybos posėdžio protokolas pareiškėjai išsiųstas 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. (10.26)2-766 „Dėl dokumentų pateikimo“.
Aktu, vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų apraše, patvirtintame kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 (toliau – Vertinimo aprašas), nustatytais kriterijais, būtinais kultūros paveldo objektui: amžiaus cenzu, autentiškumo požymiais, reikšmingumu, buvo nustatytas kultūros paveldo vietovės vertingųjų savybių pobūdis. Taip pat vertinimo tarybos narių nustatytas kultūros paveldo vietovės vertingųjų savybių pobūdis pagrįstas jų pačių, kaip specialistų, nuomone bei akte nurodytų mokslinės ir specialiosios literatūros šaltinių duomenimis. Vertinimo tarybų aktų pagrindimas istorinių šaltinių ir specialiosios literatūros tyrimais atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) bylose suformuotą praktiką. Pareiškėja nepateikė jokios archyvinės medžiagos, specialiosios literatūros šaltinių, paneigiančių aktu nustatytas faktines aplinkybes.
Atkreipia dėmesį, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra Registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, tačiau patenka į Registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Registre 22012, buvęs kodas U16), teritoriją. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, kodu UI 6 pripažinta valstybės saugomu objektu (nustatytas apsaugos tikslas – viešajam pažinimui ir naudojimui). Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes.
Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad aktas suvaržo jos, kaip pastato bendrasavininkės, teises. LVAT nuoseklioje praktikoje laikosi pozicijos, kad kultūros paveldo objektas, atitinkantis įstatymais nustatytus kriterijus, gali būti pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas priklauso. Tai reiškia, kad įstatymas nustato teisėto objekto savininko ar valdytojo teisių suvaržymo galimybę, objektą pripažinus saugotina kultūros vertybe.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad Vertinimo taryba priima sprendimą, o teisiškai šį sprendimą įformina Departamento darbuotojai. Pažymėjo, kad reikia saugoti pokario metais nesunaikintas vertybes. Ginčo pastate anksčiau buvo Klaipėdos valstybinio uosto direkcija ir šį objektą reikėtų saugoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Departamento akto, kuriuo patikslinti Registre registruotos vertybės (Klaipėdos miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu (kodas 22012)), duomenys, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis pastate (duomenys neskelbtini).
2018 m. sausio 9 d. įvyko Departamento Vertinimo tarybos posėdis, kuriame svarstytas Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingųjų savybių patikslinimo ties pastatu (duomenys neskelbtini), klausimas. Jį pristatė Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška. Jis Vertinimo tarybai taip pat perdavė Klaipėdos pramoninkų asociacijos ir viešosios įstaigos Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro raštus, kuriuose prašoma pripažinti pastatą nevertingu ir leisti jį nugriauti, nestabdant miesto komunikacijų, transporto problemų ir pan. Iš posėdžio protokolo Nr. VT-1 matyti, kad posėdyje nutarta patikslinti Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingąsias savybes: pastatą (duomenys neskelbtini), priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai, nes objektas atitinka Vertinimo aprašo kriterijus, būtinus kultūros vertybėms: amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą. Sprendimas priimtas Vertinimo tarybos narių balsų dauguma.
Vertinimo taryba 2018 m. sausio 9 d. surašė aktą, kuriame įformino sprendimą patikslinti Registre registruotos vertybės – Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, duomenis.
LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad vertinimo tarybų posėdžių protokoliniai nutarimai yra procedūriniai dokumentai, kuriuose raštu fiksuojama posėdžio eiga, pagrindinės pasisakymų tezės, vertinimo tarybos narių balsavimo rezultatai, tačiau baigiamasis procedūros dokumentas yra vertinimo tarybos sprendimas, kuris įforminamas aktu ir kuris sukelia konkrečias teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1205/2013).
Pareiškėja nesutinka su Vertinimo tarybos aktu, nes Departamentas jį priimdamas pažeidė teisės aktais nustatytas procedūras: laiku neinformavo apie priimtą aktą (nors aktas priimtas 2018 m. sausio 9 d. posėdyje, tačiau pareiškėja jį gavo tik 2018 m. kovo 22 d.), akto data nesutampa su faktiniu jo priėmimo momentu. Taip pat, pareiškėjos manymu, aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, iš akto turinio neaišku, kokį sprendimą priėmė Vertinimo taryba 2018 m. sausio 9 d. posėdyje. Pareiškėjos teigimu, aktu suvaržoma jos galimybė rekonstruoti ar griauti pastatą (duomenys neskelbtini), nors detaliajame plane numatytas šio pastato griovimas.
Pažymėtina, kad ginčijamu aktu patikslinti visos Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, duomenys, tačiau iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su akto dalimi, kuria patikslinti duomenys dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, šiame pastate yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis butas. Atsižvelgęs į tai, teismas vertins akto teisėtumą ir pagrįstumą tik tiek, kiek yra patikslinti duomenys dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini).
Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 21 dalį, nekilnojamoji kultūros vertybė – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso. To paties straipsnio 40 dalyje nustatyta, kad vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.
NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo.
Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijus, šių vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimtį ir vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus tvirtina kultūros ministras (NKPAĮ 8 straipsnio 6 dalis).
Vertinimo aprašas reglamentuoja nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą, nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į Registrą bei tikslinant duomenis Registre įrašytoms nekilnojamosioms kultūros vertybėms.
Pagal šio aprašo 6 punktą, vertinimo procesas susideda iš amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros, reikšmingumo nustatymo, teritorijos bei apsaugos zonos apibrėžimo, reikšmingumo lygmens nustatymo.
To paties aprašo 7 punkte nustatyta, kad amžiaus cenzas yra: vertintiniems archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – iki 1800 m.; vertintiniems povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – daugiau nei 100 metų; vertintiniems etnokultūrinio, istorinio ir sakralinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – daugiau nei 25 metai; vertintiniems mitologinio, architektūrinio, urbanistinio, želdynų, inžinerinio, memorialinio, dailės, kultūrinės raiškos vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – daugiau nei 50 metų.
Vertinimo aprašo 11 punkte nustatyta, kad autentiškumo požymių patikra atliekama remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais. Autentiškumo požymių patikra reikalinga nustatyti objekto ar vietovės amžių, kai jis nėra aiškus, kai kyla abejonių dėl objekto ar vietovės dalių ir elementų atitikties amžiaus cenzui. Pagal 12 punktą, reikšmingumas, atsižvelgiant į vertingųjų savybių visumą, objektui ar vietovei nustatomas pagal šiuos kriterijus: tipiškumo – charakteringumo kriterijus, geriausiai iliustruojantis vystymosi etapus ar atskirą konkretų objekto ar vietovės tipą; svarbumo – įtakos kriterijus, rodantis svarbą visuomenės ir valstybės vystymosi, kultūros sklaidos procesams; retumo – kiekybinis kriterijus, kuriuo apibūdinamas negausiai išlikęs ar nedažnai pasitaikantis objektas ar vietovė; unikalumo – kokybinis ir kiekybinis kriterijus, kuriuo apibūdinamos nepasikartojančios, išskirtinės objekto ar vietovės savybės.
Nuostatų 18 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma balsuojant tik už arba prieš.
Pagal Nuostatų 19 punktą, tarybų sprendimai įforminami aktu, kurio formą tvirtina kultūros ministras. Aktas surašomas dviem egzemplioriais, kuriuos pasirašo tarybų pirmininkai. Vienas akto egzempliorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti perduotas Registro tvarkytojui, o kitą egzempliorių kartu su kitais tarybų veiklos dokumentais (posėdžių protokolai, susirašinėjimo ir kiti dokumentai) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugo tarybų sudarytojai.
NKPAĮ 8 straipsnio 12 punkte įtvirtinta, kad Registro duomenys yra vieši. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms. Jų pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atitinkamo nekilnojamojo daikto Nekilnojamojo turto registro įraše neatlygintinai daro žymas apie šiuos juridinius faktus: nekilnojamojo daikto įrašymą į Registrą, jo buvimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, vietovėje ar jų apsaugos zonose, nekilnojamosios kultūros vertybės specialiųjų naudojimo sąlygų nustatytus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymus.
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad sprendimus dėl atitinkamo objekto vertingųjų savybių nustatymo, nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos duomenų tikslinimo ir įrašymo į Registrą priima Departamento vertinimo tarybos, o jų sprendimai įforminami kultūros ministro patvirtintos formos aktu, kuris viešai skelbiamas Registre.
Kaip minėta, Vertinimo tarybos 2018 m. sausio 9 d. protokole Nr. VT-1 nurodyta, kad sprendimas pastatą (duomenys neskelbtini), priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai priimtas, nes pastatas atitinka Vertinimo aprašo kriterijus, būtinus kultūros vertybėms: amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą. Pažymėtina, kad ginčijamas aktas yra 36 lapų, tačiau iš jo turinio nėra aišku, kuriame akto lape (punkte) aprašytas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), akte nenurodyti Vertinimo tarybos sprendimo motyvai šį pastatą priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai pagal amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą, nors iš 2018 m. sausio 9 d. posėdžio protokolo matyti, kad būtent dėl šių kriterijų nustatymo buvo priimtas šis sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų atstovai teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kur akte paminėtas ir aprašytas minėtas pastatas.
Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingosios savybės yra, be kita ko, keliai gatvės, aikštės, įvažiavimai, pravažiavimai, takai, jų tipai, trasos, dangos – Naujosios Uosto g. atkarpos tarp Pilies tilto ir pastato (duomenys neskelbtini) (akto 7.2.1.5 papunktis). Taigi, akte kaip Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingoji savybė paminėta gatvės atkarpa iki ginčo pastato, bet ne pats pastatas.
Akto 15 punkte nurodyti šaltiniai ir literatūra (iš viso 23), kuriais remdamasi Vertinimo taryba nutarė patikslinti Registre registruotos vertybės duomenis, tačiau iš akto turinio nėra aišku, kurie iš nurodytų šaltinų ir literatūros turėjo lemiamą įtaką priimant sprendimą ginčo pastatą priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai, nes, kaip minėta, aktu patikslinti visos Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, duomenys.
Nagrinėjant administracinę bylą dėl individualaus administracinio akto, taip pat turi būti vadovaujamasi VAĮ 8 straipsniu, kuris reglamentuoja tokiam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011 ir kt.). LVAT taip pat yra nurodęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįstų abejonių dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018 ir kt.).
Teismas, įvertinęs ginčijamą aktą, daro išvadą, kad nors aktas pildytas pagal kultūros ministro patvirtintą formą, tačiau jame neatskleisti 2018 m. sausio 9 d. Vertinimo tarybos posėdyje nurodyti kriterijai (amžiaus cenzas, autentiškumas, reikšmingumas) pastatą (duomenys neskelbtini), priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai, konkrečiai nenurodyti teisės aktai ir šaltiniai, kuriais remiantis priimtas toks sprendimas. Motyvai nenurodyti ir Vertinimo tarybos 2018 m. sausio 9 d. posėdyje. Šis akto trūkumas, teismo nuomone, yra esminis, pažeidžiantis pareiškėjos teises.
Byloje ginčijamas aktas yra individualus administracinis aktas, o Vertinimo taryba nagrinėjamu atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Teismas, įvertinęs akto turinį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principų reikalavimų kontekste, konstatuoja, kad akto dalis, susijusi su pastatu (duomenys neskelbtini), neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, todėl naikintina.
Kadangi aktu patikslinti visos Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, duomenys, tačiau pareiškėja skunde nesutinka tik su akto dalimi dėl pastato (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo naikinti visą aktą.
Pagal Nuostatų 18 punktą, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma balsuojant tik už arba prieš, o pagal 19 punktą, tarybų sprendimai įforminami aktu. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad akto dalis dėl pastato (duomenys neskelbtini), neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, Vertinimo taryba įpareigotina klausimą dėl pastato (duomenys neskelbtini), priskyrimo urbanistinės struktūros statinių kategorijai išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui įtvirtintus reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2018 m. sausio 9 d. akto Nr. KPD-RM-2115/4 dalį dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pirmąją nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą klausimą dėl pastato (duomenys neskelbtini), priskyrimo urbanistinės struktūros statinių kategorijai išnagrinėti iš naujo bei priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.