- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2-898/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Pilsena“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Pilsena“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1227-159/2012 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Pilsena“ skundą atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos aktima“ dėl 2012 m. vasario 27 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo dalies pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teisme 2012 m. kovo 22 d. gautas kreditoriaus UAB „Pilsena“ skundas, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2012 m. vasario 27 d. atsakovo UAB „Baltijos aktima“ kreditorių komiteto posėdžio nutarimą Nr. 2 „Dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ dalyje, kuria buvo nuspręsta siurblinę su gręžiniu (bendras plotas 17,26 kv. m, u/n (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), siurblinę su gręžiniu (bendras plotas 1,77 kv. m, u/n (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės nuomos teisę pagal žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), valstybinės nuomos sutartį ir žemės nuomos teisę pagal žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), valstybinės nuomos sutartį pirmosiose varžytynėse pardavinėti už bendrą 2 500 000 Lt pradinę kainą, antrose už – 2 000 000 Lt pradinę kainą. Nurodė, kad 2012 m. vasario 27 d. įvyko BUAB „Baltijos aktima“ kreditorių komiteto posėdis. Svarstant klausimą dėl atsakovo BUAB „Baltijos aktima“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, buvo nutarta pardavinėti turtą ir žemės nuomos teises kaip vieną nekilnojamojo turto kompleksą pirmosiose varžytynėse už bendrą 2 500 000 Lt pradinę kainą, antrose – 2 000 000 Lt. Nurodė, kad nustatyta nekilnojamojo turto komplekso pardavimo iš varžytynių kaina yra neprotingai žema, todėl prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Atsakovo BUAB „Baltijos aktima“ užsakymu 2007 m. spalio 16 d. nepriklausomas turto vertintojas UAB „Ober-Haus“ pateikė preliminarias išvadas dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės, kuriose nustatyta, kad 2007 m. spalio 16 d. nekilnojamojo turto komplekso rinkos vertė buvo 32 000 000 Lt sumai, o likvidacinė vertė – 24 000 000 Lt sumai. Kreditoriaus įsitikinimu, neįmanoma, kad per laikotarpį nuo preliminariosios išvados pateikimo dienos aptariamo nekilnojamojo turto komplekso rinkos ir likvidacinė vertė sumažėtų 10 kartų. Nurodė, kad toks Komiteto nutarimas, kuriuo nustatyta nekilnojamojo turto komplekso pardavimo kaina, pažeidžia bankrutuojančios bendrovės interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Baltijos aktima“ pateikė atsiliepimą, prašydamas skundą atmesti. Nurodė, kad 2012 m. vasario 27 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kreditoriai vienbalsiai nutarė pritarti pasiūlymui patvirtinti pateiktą BUAB „Baltijos aktima“ nekilnojamojo turto pardavimo ir kainų nustatymo tvarkos projektą. Turto pardavimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į nepriklausomo turto vertintojo UAB „Verslavita“ išvadas. Kreditorių komiteto posėdžio metu turto pardavimo pirmosiose varžytynėse kaina buvo nustatyta beveik tris kartus didesnė už nepriklausomų turto vertintojų nustatytą turto vertę. Turtas, kurio pardavimą varžytynėse ginčija kreditorius UAB „Pilsena“, yra įkeistas AB SEB bankui.
Tretysios asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, prašydamas skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Pilsena“ savo teiginius bando grįsti 2007 m. spalio 16 d. UAB „Ober-Haus“ preliminaria nekilnojamojo turto vertinimo išvada, kuri šiai dienai jau yra neaktuali, nes atlikta prieš daugiau nei 4 metus. Posėdyje dalyvavę komiteto nariai vienbalsiai nutarė, jog visą BUAB „Baltijos aktima“ nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, tuo pačiu ir ginčo objektą, vertins nepriklausomas turto vertintojas UAB „Verslavita“. Atlikus vertinimą nustatyta, kad turto vertė sudaro 916 000 Lt. Kreditorių komiteto nariai, siekdami apginti visų kreditorių teises, pradines pardavimo kainas padidino daugiau nei 2 kartus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Pilsena“ skundą atmetė. Teismas nurodė, kad 2012 m. vasario 27 d. BUAB „Baltijos aktima“ kreditorių komitetui, priimant nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, buvo remtasi aktualiu 2011 m. gruodžio 12 d. nepriklausomo turto vertintojo UAB „Verslavita“ vertinimu, kurio bendra ginčo turto rinkos vertė nustatyta 916 000 Lt. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat kreditoriaus UAB „Pilsena“ pateiktą nekilnojamojo turto agentūros UAB „Ober-Haus“ 2007 m. spalio 16 d. atliktą preliminarų ginčo turto rinkos vertės nustatymą bei 2012 m. rugsėjo 20 d. UAB „Inreal“ išvadą, kad turto rinkos vertė 780 000 Lt, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2012 m. vasario 27 d. kreditorių komiteto nutarimą antru darbotvarkės klausimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorius UAB „Pilsena“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtu ir panaikinti BUAB „Baltijos aktima“ 2012 m. vasario 27 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimą Nr. 2 „Dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ dalyje, kuria buvo nuspręsta turtą pirmosiose varžytynėse pardavinėti už bendrą 2 500 000 Lt pradinę kainą, antrose už 2 000 000 Lt kainą, paskirti nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Ober-Haus“. Nurodė, kad UAB „Pilsena“ ne tik nebuvo pranešta apie BUAB „Baltijos aktima“ kreditorių komiteto posėdžio vietą ir datą, bet nebuvo pateiktas ir įvykusio posėdžio protokolas, dėl ko UAB „Pilsena“ prarado bet kokią galimybę ginti interesus ir pareikšti savo, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorės, poziciją. Svarstant klausimą dėl atsakovo nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo buvo nutarta pardavinėti nekilnojamojo turto kompleksą pirmosiose varžytynėse už bendrą 2 500 000 Lt kainą, antrose – 2 000 000 Lt kainą. Klaipėdos apygardos teismas neįvertino, kad 2012 m. vasario 27 d. komiteto posėdyje nustatyta nekilnojamojo turto komplekso pardavimo kaina iš varžytynių yra neprotingai žema, todėl iš esmės prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Nepriklausomas turto vertintojas UAB „Ober-Haus“ 2007 m. spalio 16 d. pateikė preliminarias išvadas, kuriose ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta 32 000 000 Lt sumai, o likvidacinė vertė – 24 000 000 Lt. Komiteto posėdyje buvo nuspręsta pardavinėti turtą net 13 kartų mažesne už 2007 metais buvusią turto rinkos vertę ir beveik 10 kartų mažesne už 2007 metais buvusią šio turto likvidacinę vertę. Akivaizdu, kad Komiteto priimtu nutarimu Nr. 2 nustatyta nekilnojamojo turto komplekso pardavimo kaina yra neprotingai maža ir Klaipėdos apygardos teismas į tai neatsižvelgė. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas neatsižvelgė į kreditoriaus UAB „Pilsena“ prašymą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti UAB „Pilsena“ baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodė, kad UAB „Pilsena“ argumentas, jog jis nežinojo apie 2012 m. vasario 27 d. vykusį posėdį yra atmestinas, nes UAB „Pilsena“, būdamas rūpestingu kreditoriumi, turėjo galimybę sužinoti apie vyksiantį posėdį. Procedūrinių ar kitokio pobūdžio pažeidimų nebuvo nustatyta. Apeliantas tiek kreditorių, tiek teismo prašo vadovautis preliminaria turto vertinimo išvada, kuri yra ne tik pasenusi, bet ir neturi jokios juridinės galios, lyginant su byloje pateiktais naujais vertinimais. UAB „Pilsena“ prašymas remtis senesniu nei 4 metų preliminariu turto vertinimu, kai BUAB „Baltijos aktima“ bankroto procedūrų metu 2011 m. gruodžio 22 d. buvo atliktas aktualus ir nešališkas nepriklausomo turto vertintojo UAB „Verslavita“ turto vertinimas, yra nepagrįstas. Prašydamas pakartotinai skirti vertinimą, kreditorius elgiasi nesąžiningai, siekia vilkinti operatyvų bankroto procedūrų vykdymą. Be to, teismas rėmėsi ir 2012 m. rugsėjo 20 d. UAB „Inreal“ išvada, kurioje nurodyta turto rinkos vertė 780 000 Lt. Nesuprantamas prašymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs UAB „Pilsena“ prašymą, buvo paskyręs turto ekspertizę.
Atsakovas BUAB „Baltijos aktima“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ginčo turto kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į nepriklausomo turto vertintojo UAB „Verslavita“ 2011 m. gruodžio 12 d. turto vertinimo išvadas. Klaipėdos apygardos teisme, nagrinėjant UAB „Pilsena“ skundą, šio kreditoriaus užsakymu buvo atliktas pakartotinis turto vertinimas, kurį atliko paties pareiškėjo nurodytas turto vertintojas UAB „Inreal“. UAB „Inreal“ pateikė išvadas, pagal kurias bendra turto rinkos vertė yra 780 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl BUAB „Baltijos aktima“ 2012 m. vasario 27 d. kreditorių komiteto nutarimo antru darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta patvirtinti nekilnojamojo turto pardavimo tvarką ir kainas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus - įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 straipsnis). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimų ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Įmonės kreditorių susirinkimas be kitų įgaliojimų turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą. Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kad atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje 2-249/2011).
Kaip matyti iš byloje esančio atsakovo BUAB „Baltijos aktima“ 2012 m. vasario 27 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo, ginčijamu nutarimu Nr. 2 buvo nustatyta nekilnojamojo turto (dviejų siurblinių su gręžiniais, vasaros kavinės ir dviejų žemės nuomos teisių pagal valstybinės žemės nuomos sutartis) pardavimo tvarka ir kaina, t. y. pirmosiose varžytynėse nustatyta 2 500 000 Lt kaina, antrosiose – 2 000 000 Lt kaina (b.l. 10-11, 13-14). Turto pardavimo kaina buvo nustatyta vadovaujantis nepriklausomo turto vertintojo UAB „Verslavita“ 2011 m. gruodžio 12 d. vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta parduodamo nekilnojamojo turto rinkos vertė 916 000 Lt, t. y. dviejų siurblinių su gręžiniais ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisė – 196 000 Lt, vasaros kavinės su nuomojamu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) – 720 000 Lt (b.l. 41-48).
Apelianto UAB „Pilsena“ teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad kreditorių nustatyta nekilnojamojo turto komplekso pardavimo iš varžytynių kaina yra neprotingai žema, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, be to, neatsižvelgė į jo prašymą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Ginčydamas šį kreditorių komiteto nutarimą apeliantas remiasi UAB „Ober-Haus“ 2007 m. spalio 16 d. atlikta preliminaria nekilnojamojo turto rinkos vertės išvada, pagal kurią nekilnojamojo turto komplekso rinkos vertė buvo 32 000 000 Lt, likvidacinė vertė – 24 000 000 Lt (b.l. 17-22).
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti ginčo nekilnojamojo turto vertę bei teisingiau išnagrinėti bylą, tenkino pareiškėjo UAB „Pilsena“ prašymą ir paskyrė byloje ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti (b.l. 85-86). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog Klaipėdos apygardos teismas neatsižvelgė į jo prašymą skirti ekspertizę. Turto rinkos vertę nustatyti bei į klausimus atsakyti buvo pavesta pareiškėjo siūlytam vertintojui UAB „Inreal“. Kaip matyti iš byloje esančios UAB „Inreal“ 2012 m. rugsėjo 20 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitos, vasaros kavinės nuomojamame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 780 000 Lt (b.l. 94-135).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. kad kreditorių komiteto posėdžio metu turto pardavimo pirmosiose varžytynėse kaina (2 500 000 Lt) nustatyta beveik tris kartus didesnė už turto vertintojų, nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, jog skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu nustatyta iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto komplekso kaina yra neprotingai žema bei prieštaraujanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Pažymėtina, kad byloje esanti UAB „Ober-Haus“ atlikta preliminari ginčo turto rinkos vertės išvada, kuria vadovaujasi apeliantas, yra sudaryta 2007 m. spalio 16 d., t. y. daugiau nei prieš penkis metus ir neatspindi realios rinkos vertės šiai dienai, todėl vadovautis šia preliminaria išvada nėra pagrindo. Be to, pateikta preliminari turto rinkos vertės išvada neatitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme keliamų reikalavimų turto vertinimo ataskaitai, todėl nėra pagrindo vadovautis šiame dokumente nurodyta nekilnojamojo turto verte. Juo labiau, kad ir minėtoje preliminarioje išvadoje yra nurodyta, jog tai informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios (b.l. 17).
Pažymėtina, kad kreditorių komiteto nutarimas galėtų būti pripažintas neteisėtu, jei jis pažeidžia kitų kreditorių arba pačios įmonės teises ir interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Nagrinėjamu atveju ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu nuspręsta parduoti bankrutavusios įmonės turtą už didesnę, nei turto vertintojų nustatyta rinkos kainą. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti įmonės ir kreditorių teisių pažeidimą ir panaikinti skundžiamą nutarimą.
Nepagrįstas apelianto UAB „Pilsena“ atskirojo skundo argumentas, jog nepranešus jam apie 2012 m. vasario 27 d. vyksiantį BUAB „Baltijos aktima“ kreditorių komiteto posėdį bei nepateikus protokolo, jis prarado galimybę ginti interesus ir pareikšti savo, kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriaus, poziciją. Visų pirmą, pats apeliantas skunde nurodė, kad pagal Kreditorių komiteto darbo reglamentą apie posėdžio laiką ir vietą kreditoriai, nepriklausantys komitetui, nėra informuojami, todėl UAB „Pilsena“ neturėjo galimybės apie posėdį sužinoti anksčiau. Iš byloje esančio Kreditorių komiteto darbo reglamento (b.l. 8-9) 2.18 punkto matyti, kad įformintą kreditorių komiteto posėdžio protokolą bankroto administratorius privalo pateikti pasirašytinai arba registruotu laišku visiems kreditorių komiteto nariams. Kitiems kreditoriams protokolas pateikiamas tik gavus raštišką kreditoriaus prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nėra BUAB „Baltijos aktima“ kreditorių komiteto narys, todėl, vadovaujantis minėtomis Kreditorių komiteto darbo reglamento nuostatomis, apie 2012 m. vasario 27 d. kreditorių komiteto posėdį apeliantas neprivalėjo būti informuotas, o protokolas galėjo būti pateiktas tik pateikus prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas priėmė UAB „Pilsena“ skundą dėl ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo ir jį išnagrinėjo, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog apeliantui buvo užkirstas kelias ginti savo interesus.
Skundu apeliantas prašo paskirti ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Ober-Haus“. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas, tenkindamas UAB „Pilsena“ prašymą, jau buvo paskyręs ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, nėra pagrindo tenkinti šio apelianto prašymo ir pakartotinai skirti ekspertizę.
Suinteresuotas asmuo prašo skirti apeliantui UAB „Pilsena“ baudą už piktnaudžiavimą procesu, t. y. už pakartotinį prašymą skirti ekspertizę. CPK 95 str. 2 d. numato, jog teismas, nustatęs CPK 95 str. 1 d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi būti įrodytas. Jam konstatuoti nepakanka tik vienaip ar kitaip motyvuoto prašymo pateikimo. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo nesutinka su UAB „Pilsena“ prašymu skirti ekspertizę, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir skirti jam baudą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl naikinti ar keisti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.