Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. „(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyv. „(duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimu vadovu, neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2014 m. sausio 29 d., apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ranką uždėjęs aplink kaklą ir išstumdamas ją iš buto į laiptinę, nustūmė laiptinėje ant laiptų, taip sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė jai poodinę kraujosruvą dešiniame sėdmenyje, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. V. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2014-01-29 nukentėjusioji atėjo pas jį į namus. Jis prašė jos nebekvailioti, susitaikyti. Ji jo namuose pradėjo ieškoti „dublionkės“. Paskui ji išėjo ir po kažkiek laiko atėjo vėl kartu kaimyne M. K.. Tada jos abi ėmė ieškoti daiktų, sakė, kad dingo „dublionkė“. Fizinio konflikto nebuvo. Kaimynė nuėjo į kambarį, pradėjo versti spintą. Jis buvo koridoriuje, žmona buvo atsitūpusi prie batų spintos. Jis gavo smūgį iš kelio, tada jis pakėlė ją iš nugaros pusės už pažastų ir išstūmė į koridorių, stūmė į laiptinę. Už kaklo jos nestūmė, rankų uždėjęs nebuvo. Po to, kaimynė išėjo pati. Jis išstūmė į laiptinę, kur kontakto nebuvo. Jos abi laiptinėje stovėjo, nukentėjusioji nugriuvusi nebuvo. Mano, kad ji išprovokavo jį. Kaimynė matė patį išstūmimą. Jis žmoną išstūmė, paskui atėjo kaimynė. Kas vyko laiptinėje matė per durų akutę kita kaimynė J. F. V., kuri gyvena tame pačiame aukšte, tačiau iš buto nebuvo išėjusi.

Kaltinamasis T. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu taip pat neprisipažino ir parodė, kad tarp jo ir žmonos S. V. santuoka yra nenutraukta ir šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Iki skyrybų pradžios gyveno su žmona ir dvejais sūnumis, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 metų gruodžio mėnesio žmona iš buto išsikraustė, su juo liko gyventi mažasis sūnus, o vyresnysis liko su mama. Nuo to laiko, kai žmona išsikraustė iš buto, jis kelis kartus bandė taikiai spręsti tai, kas vyksta šeimoje, norėjo susitaikyti bei toliau gyventi bendrą gyvenimą, norėjo pasikalbėti su žmona. 2014 m. sausio 29 d., vakare, apie 20 val. S. V. atėjo pas jį į butą ir pradėjo ieškoti „dublionkės“. Į prašymą susitaikyti nereagavo. Tada žmona išėjo iš buto ir grįžo kartu su kaimyne M. K.. Kai į butą atėjo kaimynė, ji nuėjo į kambarį – miegamąjį ir ten pradėjo darinėti spindos duris, ieškojo kažko, o S. V. liko koridoriuje ir ieškojo batų. Kada pamatė, kad ne tik žmona, bet ir kaimynė verčia spintas, jis supyko ir ranka išstūmė žmoną iš buto lauk į laiptinės koridorių. Kada kaimynė pamatė, kad jis išstūmė lauk žmoną iš buto, atbėgo iki durų ir pati išėjo. Kai išstūmė žmoną, uždarė buto duris ir pasakė žmonai, jog daugiau bute be teismo sprendimo nesirodytų. Smurto tyčia tikrai nenaudojo, tik supykęs išstūmė rankomis žmoną iš buto lauk. Gal ir galėjo stūmimas sukelti žmonai fizinį skausmą. Po šio įvykio, kitą dieną ryte pamatė, kad ant kojos yra mėlynė. Jo mėlynė galėjo atsirasti susistumdymo su žmona metu (80-81 b. l.). Papildomos apklausos metu parodė, S. V. pirma pradėjo naudoti smurtą, smūgiuodama jam į koją kojos keliu. Iš kur atsirado mėlynė ant S. sėdmens, nežino (86 b. l.).

Nukentėjusioji S. V. parodė, kad viskas įvyko 2014-01-29. Vyras ją pasikvietė pokalbiui. Pokalbis buvo nesėkmingas, nes ji jo paklausė dėl kailinių. Klausė, ar atiduos daiktus, nes jis pasikeitė buto durų spynas. Tada ji nuėjo pas kaimynę M. K.. Jai ji pasakė, kad nepasiėmė daiktų, nes jai reikėjo žieminių batų. Kaimynė pasisiūlė palydėti. Dar karta atėjusi į butą prašė paklausė vyro, ar gali pasiimti avalynę, ir jis leido. Ji tada dėjosi į maišelius batus, kažką kalbėjo. Tada jis paėmė ją už kaklo ir nugaros, kėlė ją kelis kartus apėmęs už kaklo, stūmė į duris, stūmė tol, kol jos atsidarė. Tada jis ją išstūmė laukan. Ji pamatė, kad bus nustumta nuo laiptų į apačią, užsikabino už turėklų, apsisuko ir nukrito ant laiptų, kurie eina į viršų. Jis ją stumdė, kol atsidarė durys. Paskutinis pastūmimas buvo laiptinėje. Ji griuvo nuo pastūmimo - nepaslydo, neužkliuvo, tai atsitiko tada, kai jis buvo laiptinėje.

Liudytoja J. F. V. parodė, kad ji yra T. V. ir S. V. kaimynė. 2014 m. sausio 29 d. ji išgirdo trenkimą į koridoriaus duris ir ėjo pažiūrėti pro akutę. Ji matė, kaip buto durys užsidarė, o S. V. ir M. K. lipo laiptais į apačią. T. V. nematė. Matė, kad jų durys buvo pravertos ir tuo momentu užsidarė. Kad būtų kas nugriuvęs, ji nematė. Ji po kambarį vaikšto be lazdos, iki durų nueina greitai. Tada nuėjo per porą minučių.

Liudytoja M. K. parodė, kad vieną vakarą atėjo S. V. pas ją į namus ir pasakė, kad ji negali atsiimti daiktų. Galėjo būti 2014-01-29, apie 20.30 val. Ji pasisiūlė eiti kartu. Ji klausė T. V., kodėl jis neatiduoda daiktų. Tada ji nuėjo į miegamąjį, o S. V. atsitūpė prie batų. T. V. griebė ją už kaklo ir su kita ranka darė duris ir ją išstūmė. Atsimena, kad griebė iš nugaros ir stūmė laukan. Tos grumtynės vyko koridoriuje ir laiptinės koridoriuje. Jai tuo metu buvo baisu, nes S. V. koja buvo po operacijos. S. V. stūmė, kur eina laiptai į viršų, o ji stovėjo, kur laiptai eina į apačią. Ji griuvo ant laiptų, kurie veda į viršų. Ji nugriuvo nuo pastūmimo. Be to, S. V. buvo operuota koja, ji šlubavo. Pati nugriūti negalėjo.

2014-01-29 S. V. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2014-01-29, 20.30 val., adresu „(duomenys neskelbtini), atėjusi pasiimti daiktų pas vyrą T. V., jis išstūmė ją iš buto, laiptinėje nustūmė ant laiptų, taip sukėlė jai fizinį skausmą (2-3 b. l.).

2014-04-09 apžiūros protokole užfiksuota kompaktinio disko su Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta 2014-01-29, 20.30 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo iš telefono Nr. 861250778 telefoninio pokalbio garso įrašo kopijos apžiūra. Nustatyta, kad policijai skambino K. M., parodydama, kad kartu su kaimyne atėjo pasiimti daiktų, kilo konfliktas, vyras išstūmė moterį ant laiptų (18-20 b. l.).

Specialisto išvadoje užfiksuota, kad S. V. poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje padaryta kietu buku paviršiumi, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. S. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (46 b. l.).

Specialisto išvadoje užfiksuota, kad T. V. poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje padaryta kietu buku daiktu galimai aplinkybėse nurodytu laiku. T. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (88 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog T. V., ranką uždėjęs aplink kaklą nukentėjusiajai S. V., išstumdamas ją iš buto į laiptinę, dėl ko ji nukrito ant laiptų, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodinę kraujosruvą dešiniame sėdmenyje. Tai patvirtina paties kaltinamojo nuoseklūs parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad jis supykęs išstūmė rankomis žmoną iš buto į koridorių, kad galėjo stūmimas sukelti žmonai fizinį skausmą, nors teigė, kad nenuvertė bei nestūmė žmonos nuo laiptų. Šiuos kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtino liudytojos M. K. parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis griebė nukentėjusiąją už kaklo ir su kita ranka darė duris ir ją išstūmė, buvo susistumdymas, ji nugriuvo ant užpakalio; pačios nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis ją paėmęs už kaklo ir nugaros, stūmė į duris, kol jos atsidarė, tada išstūmė lauk, o ji, pamačiusi kad bus nustumta nuo laiptų į apačią, užsikabino už turėklų, apsisuko ir nukrito ant laiptų, kurie eina į viršų. Liudytojos J. F. V. parodymai nevertintini, kaip turintys reikšmės veikos aplinkybėms nustatyti, kadangi paties konflikto ši liudytoja nematė, matė tik užsidarančias kaimynų buto duris ir nukentėjusiąją su kita kaimyne M. K., jau nulipančias į apačią. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamasis suprato, jog stumdamas nukentėjusiąja (veikos padarymo metu ji buvo jo sutuoktinė), elgiasi pavojingai ir numatė dėl to galimus pavojingus padarinius, ji taip norėjo elgtis, tačiau pavojingų pasekmių nedetalizavo, todėl veika kvalifikuotina pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-12-21 nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis“ 15 punkto pirma dalimi teismai orientuojami į tai, kad neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, tačiau to paties punkto antroji dalis daro išimtį, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgdamas į padarytos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikaltimo padarymo būdą, intensyvumą bei kitus šio nutarimo 4 punkte išvardytus požymius, teismas veiką, kuria kitam asmeniui padarytas tyčinis lengvas kūno sužalojimas, smūgių sudavimas, gali pripažinti mažareikšme.

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad T. V., ranką uždėjęs aplink kaklą nukentėjusiajai S. V., išstūmė ją iš buto į laiptinę, ko pasekoje, ji nukrito ant laiptų, ir taip sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, kad taip kaltinamasis T. V. pasielgė ne be priežasties, o todėl, kad su S. V. įvyko konfliktas dėl to, kad vyko skyrybų procesas, nukentėjusioji atvyko pas kaltinamąjį pasiimti savo daiktų, atsivedė kaimynę liudytoją M. K., kuri kaltinamojo bute, kitame kambaryje, ieškojo nukentėjusiosios daiktų. Tuo tarpu kaltinamasis, suėmęs kaltinamąją iš nugaros už kaklo, stūmė ją laukan iš buto, nukentėjusioji priešinosi, vyko grumtynės, kaip pati nukentėjusioji nurodo, jog „ji muistėsi, laikėsi, priešinosi”. Šias aplinkybes patvirtina ir specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad S. V. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje (nežymus sveikatos sutrikdymas) (46 b. l.), T. V. padaryta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje (nežymus sveikatos sutrikdymas) (88 b. l.). Taigi, kaltinamojo motyvas buvo ne fizinio skausmo sukėlimas. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad šioje byloje nustatytas sudėtingas priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių vystimasis (nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne suduodant smūgį tiesiogiai nukentėjusiajai, o ją pastumiant, šiai nuo pastūmimo smūgio griūnant ir dėl griuvimo patiriant nustatytą sužalojimą sužalojimą). Ir nors tai nepaneigia ir nepateisina tokio kaltinamojo elgesio, tačiau rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą. Teismas vertina padarytos realios kaltinamojo T. V. veikos pavojingumą. Matyti, kad jo veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, truko trumpą laiko tarpą, pasireiškė kilusio konflikto su S. V. metu, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad šis nusikaltimas sukėlė nukentėjusiajai kokius nors liekamuosius reiškinius - buvo padaryta viena kraujosruva. Tarp T. V. ir nukentėjusiosios S. V. tuo metu vyko skyrybų procesas, šeimoje buvo įtampa ir konfliktinė situacija (LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-12 sprendimu buvo patenkintas kaltinamojo ir nukentėjusiosios prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu). Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad T. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau, nors jo veiksmai ir elgesys netinkamas, tačiau padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektui ir jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam T. V..

Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad nors T. V. veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikalstama, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 37 straipsnis).

Kaltinamajam T. V. paskirta kardomoji priemonė panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.