Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

institucijos, paskyrusios nuobaudą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio atstovui Algirdui Rimgailai,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2014-09-16 nutarimu Nr. 11 AM 082694 jam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-09-16 administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 086744 surašytas ir 2014-09-16 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11 AM 082694 priimtas nustačius, kad B. K. 2014-03-21 Rusinų k., Endriejavo sen., Klaipėdos r., Kretingos miškų urėdijos, Vėžaičių girininkijos 67 kvartale, 26, 31, 32 sklypuose (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame V. K. ir B. K., be valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti ar išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio ištraukė ir išvežė 18,78 kietmetrių žalios medienos, kuri buvo savavališkai iškirsta ( 2014-05-07 privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. 17). Tokiu būdu, nurodoma nutarime, B. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-13 įsakymo Nr. 237 6 punkto reikalavimus.

2014-10-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismui Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio buvo persiųstas B. K. skundas, kuriuo jis prašo B. K. paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad nuobauda paskirta be pakankamo pagrindo, nutarime netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, nes B. K. nėra padaręs pažeidimo, už kurį jam turėtų būti paskirta administracinė nuobauda. Žalius medžius B. K. ir V. K. priklausančiame miško sklype iškirto nenustatyti asmenys, 2014-01-27 čia apsilankęs B. K. nustatė, kad 28 eglės ne tik iškirstos, bet ir išvežtos, o likusi mediena paruošta išvežimui ir pailkta gulėti. Jis pranešė apie tai Klaipėdos rajono policijos komisariatui, kuriame buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2014-04-03 sustabdytas, nenustačius baudžiamojon atsakomybėn trauktinų asmenų. Iškirsto miško apžiūros aktas buvo surašytas 2014-02-11, jį surašęs Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio atstovas Algirdas Rimgaila B. K. nurodė, kad ką toliau daryti su šia mediena, spręs policijos pareigūnai. 2014 m. kovo mėn. pradžioje jis kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atlikusią tyrėją leidimo išsivežti jam priklausančią medieną, kad ši nesugestų begulėdama ant žemės, o tyrėja, nors atsisakė išduoti jam rašytinį leidimą, žodžiu nurodė, kad jis gali vežti medieną. Iškart po to B. K. organizavo nukirstos medienos išvežimą ir buvo miškų kontrolės skyriaus pareigūno R. L. sustabdytas, nurodžius, kad medienos ištraukimui(išvežimui) reikalingas leidimas, o B. K. tokio neturi. Po to B. K. kreipėsi ir į Klaipėdos rajono PK, ir į miškų kontrolės skyrių, norėdamas išsiaiškinti, kokio leidimo jam trūksta šiems darbams atlikti, tačiau nei policijoje, nei miškų kontrolės skyriuje jam nebuvo paaiškinta ir padėta sutvarkyti reikiamus formalumus. A.Rimgaila tuo metu susirgo, jį pavadavęs R. L. nurodė, kad be A.Rimgailos negali nuspręsti, ką B. K. turi ir gali daryti. Dėl šių priežasčių B. K., siekdamas apsaugoti nuo pavogimo jau ištrauktą į pamiškę medieną ir nuo supuvimo – dar tebesančią miške, išsivežė iškirstą medieną. Tik šio vežimo eigoje atvykęs A.Rimgaila jam paaiškino, kad tokiems darbams atlikti buvo reikalingas jo raštiškas leidimas, ir po to surašė skundžiamąjį administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą. B. K. mano, kad nėra pažeidęs jam inkriminuoto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-13 įsakymo Nr. 237 6 punkto reikalavimų, kadangi ne jis savavališkai iškirto šią medieną, o nenustatyti asmenys, pats miškų kontrolės skyriaus specialistas jį suklaidino, nurodydamas, kad dėl leidimo išvežti šią medieną B. K. turi kreiptis į policijos įstaigą, kurios pareigūnė ir davė jam tokį žodinį leidimą. Susidėjo ir šalutinės, tačiau šiai bylai svarbios, aplinkybės, t.y., kad B. K. miškus kontroliavęs miškų kontrolės skyriaus specialistas A.Rimgaila ilgai sirgo, o jį pavadavęs R. L. neįsigilino į situaciją ir nepadėjo B. K. jos išspręsti, priimant operatyvų ir ūkišką sprendimą dėl gendančios medienos panaudojimo, tuo tarpu nuostoliai dėl nenustatytų asmenų neteisėtų veiksmų teko vien miško savininkui ir nebuvo jokių siūlymų, kaip juos sumažinti ar kompensuoti. B. K. tvirtina neturėjęs tyčios padaryti pažeidimą, o tik ūkiškai sutvarkyti savo turtą, todėl prašo vertinti jo veiksmus kaip būtinąjį reikalingumą ir panaikinti nutarimu jam paskirtą neproporcingai didelę 3000,00 Lt baudą.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas teismo posėdyje prašė laikyti skundą nepagrįstu ir jo netenkinti, kadangi administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, griežtai laikantis Miškų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro 2002-05-13 įsakymo Nr. 237 „ Dėl savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos naujos redakcijos patvirtinimo“ reikalavimų, o B. K., kaip daug miškų turintis asmuo, turėjo pats žinoti šiuos reikalavimus ir jų laikytis, reikalui esant, atvykdamas konsultuotis į miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos rajono poskyrį. Neturėdamas leidimo, jis negalėjo išsivežti šios medienos, o saugodamas ją nuo kenkėjų galėjo nužievinti arba apdoroti tam skirtais insekticidais ir palikti miške, kol gaus reikalingą leidimą.

Liudytoju apklaustas Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio pareigūnas R. L. parodė, kad jis 2014-02-21 pastebėjo iš B. K. miško traukiamą medieną ir klausė savininką, ar jis tam turi leidimą. B. K. nurodė, kad neturi ir nežino tokio leidimo išdavimo tvarkos, todėl jis jam ją išaiškino ir nežino, kodėl B. K. nepasirūpino šio leidimo gauti. Paaiškino, kad A.Rimgailos nedarbingumo laikotarpiu B. K. buvo atvykęs į miškų kontrolės poskyrį, bet leidimo medienai ištraukti neprašė, galimai norėjo pasikonsultuoti kitais, ne skubiais miškotvarkos klausimais, todėl jam ir buvo patarta sulaukti, kol pasveiks tuos miškus prižiūrintis specialistas A.Rimgaila.

Liudytoja Klaipėdos r. PK tyrėja A. J. parodė, kad ikiteisminio tyrimo dėl medienos vagystės metu B. K. ne kartą kreipėsi į ją, prašydamas duoti jam leidimą išsivežti medieną, tačiau ji jam nurodė, kad ir tyrimas dar nesibaigė, ir tokių leidimų išdavimas – ne jos, o miškotvarkos specialistų kompetencija. Prisimena, kad B. K. buvo rašytu pateikęs prašymą išduoti jam tokį leidimą, o raštu jam į tai atsakyta gal ir nebuvo, tuo tikslu paskubinus tyrimo užbaigimą, kad nebebūtų kliūčių savininkui išsivežti nebereikalingą tyrimui medieną.

Iš administracinės bylos medžiagos ir papildomai pateiktų įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės. 2014-04-03 Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas, kol bus nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ( 7 b.l.). 2014-03-06 prašymu B. K. kreipėsi į Klaipėdos r. PK dėl leidimo sutvarkyti nukirstus medžius, pasiimant medieną (14, 56 b.l.). 2014-02-11 privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje nurodyta, kad iš miško valdos 67 kv. 26, 31, 32 sklypuose 1 ha plote pasirinktinai nukirstos 24 žalios eglės, iš viso 30,05 ktm medienos (17 b.l.). Paskaičiuota žala miško savininkui – 3005,00 Lt, aplinkai – 937,56 Lt (18-21 b.l.). Sklypas, kuriame atlikti kirtimai, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įregistruotas V. K. (22 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos ATPK 62² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimą arba išvežimą, kai ištraukiama ar išvežama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų. B. K. administracinė atsakomybė už šio pažeidimo padarymą grindžiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-13 įsakymo Nr. 237 „Dėl savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos naujos redakcijos patvirtinimo“ 6 punkto reikalavimus, pagal kuriuos draudžiama be valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės savavališkai iškirstus medžius ir krūmus.

Protokole ir nutarime nurodytos esminės reikšmės pažeidimo kvalifikavimui turinčios aplinkybės – pažeidimo padarymo vieta, laikas ir būdas. B. K. neginčijo šių faktinių (objektyviųjų) aplinkybių, pripažindamas, kad organizavo ir atliko jam inkriminuoto 17,78 ktm medienos kiekio ištraukimą (išvežimą) iš miško, neturėdamas tam leidimo, tačiau tvirtino dėl šio leidimo būtinybės buvęs nepakankamai informuotas, netgi suklaidintas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų ir miškotvarkos specialistų prieštaringų nurodymų. Iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymų apie ikiteisminio tyrimo atlikimo laikotarpį, B. K. kreipimąsi į tyrėją dėl leidimo išvežti medieną išdavimo, miškosaugos specialisto A.Rimgailos nurodymą, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl galimybės išvežti medieną sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnai, darytina išvada, kad B. K. pritaikyta administracinė atsakomybė neatitinka jo padarytų veiksmų neteisėtumo ir pavojingumo visuomenei masto. Nors jis kaip miško savininkas išties turėjo būti susipažinęs ir savo veikloje vadovautis miškų tvarkymą reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos teisės normomis, su kuriomis yra pakankamai susipažinęs ir netgi baustas už šios rūšies administracinius teisės pažeidimus, tačiau neįprasta situacija, dėl kurios susidarymo B. K. atsakomybė nenustatyta (medžius iškirto nenustatyti asmenys, dėl to kelis mėnesius buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio specifikos ir ribų B. K. galėjo ir nežinoti, o duomenų, kad jam raštu būtų nurodyta, ką jis gali daryti, o dėl ko, nepaisant tyrimo policijoje, turi gauti įprasta tvarka išduodamą miškosaugos skyriuje leidimą, nėra) lėmė sumažintas jo galimybes tinkamai suvokti ir pritaikyti šiuos reikalavimus. Teismas iš dalies sutinka ir su B. K. argumentais, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdamas išsaugoti jam priklausančios medienos vertę, kadangi byloje nustatyta, kad nusikalstama veika jam kaip savininkui buvo padaryta 3005 Lt žala, o įstatymas saugo kiekvieno asmens teisę į nuosavybę bei jos gynimą ne tik nuo neteisėtų kitų asmenų veiksmų, bet ir nuo objektyvaus aplinkos ir kt. poveikio. Tačiau, atsižvelgiant į nutarimą priėmusios institucijos poziciją, kad būtinybės skubiai išvežti medieną nebuvo, ją nuo sugedimo ir kenkėjų plitimo galėjo apsaugoti ir apdorojimas insekticidais arba nužievinimas, darytina išvada, kad visiškai administracinės atsakomybės ši aplinkybė nešalina, o tik ženkliai ją švelnina. Visa tai lemia teismo išvadą, kad B. K. paskirta aiškiai per griežta nuobauda, nors ji tokia ir numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 62² straipsnio 2 dalyje, tad formaliai atitinka įstatymo reikalavimus. Įvertinus formalų padaryto teisės pažeidimo pobūdį, B. K. atsakomybę švelninančią aplinkybę, kad jis padarė pažeidimą, pažeisdamas būtinojo reikalingumo sąlygas, konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes ir jo tikslą – siekį išvengti jam kaip miško savininkui padarytos žalos padidėjimo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir B. K. skiriama švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

Skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014-09-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11 AM 082694 ir paskirti B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 62² straipsnio 2 dalyje, padarymą 346,00 Lt ( trijų šimtų keturiasdešimt šešių Lt ( 100 Eur)) baudą.

Informuoti B. K., kad paskirta bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6406. Įmokos kvitą būtina pateikti Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritoriniam poskyriui

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.