- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- 1-102-964/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32360-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Kaltinamasis
- G. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Albista“ dailide, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: laikotarpiais nuo 2012-11-30 iki 2013-02-24; nuo 2013-08-18 iki 2013-09-30; nuo 2014-06-01 iki 2015-08-25; nuo 2015-09-12 iki 2016-02-28; nuo 2016-05-01 iki 2016-06-13; nuo 2016-06-15 iki 2016-09-21; nuo 2016-09-30 iki 2017-03-29; nuo 2017-04-14 iki 2017-08-31 vengė pareigos pagal 2012 m. lapkričio 30 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-370-732/2012 išlaikyti savo nepilnametę dukrą V. M., gim. 2007-07-13, kas mėnesį mokant po 115,85 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2012-05-07 iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, ko pasėkoje nuo 2012-05-07 iki 2017-08-31 G. M. įsiskolino 3 858,47 Eur, o nuo 2013-05-29 iki 2017-08-31 Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsiskolino 2 915,34 Eur ir tokiais savo veiksmais vengė pareigos išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
G. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2007 m. pradžioje pradėjo gyventi su G. M.. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra V. M.. (duomenys neskelbtini) jis su G. M. išsiskyrė, dukra liko gyventi su mama. Po išsiskyrimo su G. mažai bendravo, prie dukters išlaikymo beveik neprisidėjo. 2012 m. lapkričio mėn. pabaigoje Molėtų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Su sprendimu susipažino ir žino, kad iki dukros V. pilnametystės turi mokėti jos išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį. Po skyrybų užsidirbdavo iš atsitiktinių darbų, kartais įsidarbindavo ilgesniam laikui. darbo biržoje buvo registruotas ir beveik visada gaudavo nedarbo išmokas, tačiau prie dukros išlaikymo neprisidėdavo, išskyrus laikotarpį nuo 2013 m. pabaigos iki 2014 m. vidurio, kuomet pervedinėjo antstolei pinigus už dukters išlaikymą. 2016 m. kovo mėn. ir balandžio mėn. buvo išskaičiuota nedidelė pinigų suma dukters išlaikymui iš jo atlyginimo. Daugiau nėra prisidėjęs prie dukters išlaikymo, išskyrus tai, kad kelis kartus gimtadienių progomis yra jai kažką padovanojęs. Turto savo vardu neturi, gyvena pas savo mamą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu dirba ir ateityje pagal galimybes teiks išlaikymą dukrai (b. l.105-106).
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnis).
Liudytoja G. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jai su G. M. gimė dukra V. M.. (duomenys neskelbtini) pabaigoje su G. M. išsiskyrė. Nuo to laiko su juo mažai bendravo, prie dukters išlaikymo jis neprisidėdavo, todėl 2012 m. ji kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą dėl išlaikymo dukrai V. priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo. 2012 m. pabaigoje buvo sprendimu iš G. M. priteista mokėti po 400 litų kas mėnesį iki dukros V. pilnametystės. 2013-02-13 ji su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolę Nijolę Viešchnickienę, o 2013-05-16 į Vaikų išlaikymo fondą, prašydama gauti išmoką V. išlaikymui, kadangi G. M. prie išlaikymo neprisidėdavo. Vaikų išlaikymo fondas nuo kreipimosi kas mėnesį mokėjo 56,48 Eur, o nuo 2015 m. sausio mėn. - 57 Eur. G. M. pats nėra pervedęs pinigų už vaiko išlaikymą. 2016 m. kovo-balandžio mėn. jo darbdavys pervedė kelis kartus į jos sąskaitą pinigų už dukters išlaikymą, tačiau tai buvo nedidelės sumos, kiek - neprisimena. 2013 m. pabaigoje ir 2014 m. pradžioje kelis kartus pervedė pinigų antstolė už vaiko išlaikymą (b. l. 19-20, 22-23).
Iš V. M. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad jos tėvas G. M. (b. l. 21).
Iš Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo matyti, kad iš G. M. priteistas išlaikymas jo dukrai V. M. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-05-07 iki vaiko pilnametystės (b. 1. 62-63).
Iš antstolės N. V. 20146-09-27 rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad iš G. M. išieškota ir pervesta išieškotojai 2013-10-21 648 Lt, 2013-11-20 354,45 Lt, 2014-02-20 424,19 Lt, 2014-03-20 543,40 Lt, 2014-04-18 471,60 Lt, 2014-05-20 344,37 Lt (b.l. 76)
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-06-21 prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad G. M. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui buvo 2 687,34 Eur (b. l. 1-4). 2017-09-27 Vaikų išlaikymo fondo pateiktoje informacijoje nurodyta, kad įsiskolinimas V. M. sudaro išmokėtos išmokos – 2 858,34 Eur ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta. Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimas V. M. nėra nutrauktas, todėl 2017-09-21 buvo išmokėta 57 Eur dydžio išmoka už 2017 m. rugpjūčio mėn. (b. l. 17).
Iš 2017-08-21 Utenos teritorinės darbo biržos Molėtų skyriaus 2017-07-16 pažymos dėl bedarbio registravimo laikotarpių matyti, kad G. M. darbo biržoje registruotas nuo 2012-03-12 iki 2012-08-17; nuo 2013-02-25 iki 2013-10-17; nuo 2014-01-07 iki 2014-04-22; nuo 2015-08-26 iki 2015-09-27; 2016-06-14 iki 2016-06-14, nuo 2016-09-22 iki 2017-04-13 (b.l. 67).
Iš VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. rugpjūčio mėnesio rašto apie G. M. nedarbo socialinio draudimo išmokas matyti, kad rašte nurodytais laikotarpiais kaltinamasis gavo socialinio draudimo išmokas (b.l. 71).
Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, matyti, kad G. M. kaltinime nurodytais laikotarpiais nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, t.y. aktyviai neieškojo darbo, arba nors ir buvo registruotas darbo biržoje, gavo pajamas (nedarbo socialinio draudimo išmokas), tačiau pinigų vaikui vis vien neskyrė. Duomenų byloje, kad kaltinamasis turėjo sveikatos problemų, trukdančių dirbti, arba turėjo specialių poreikių, reikalaujančių didesnių lėšų jo paties sveikatos priežiūrai, byloje nėra. Darytina išvada, kad G. M., žinodamas, kad privalo teikti dukrai išlaikymą ir to nedaręs kaltinime nurodytais laikotarpiais net ir turėdamas pajamų arba nesiėmęs aktyvių veiksmų darbo paieškai, vengė teikti vaikui išlaikymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 2 dalis).
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenimis G. M. neteistas (b. l. 83), administracine tvarka baustas, pažeidimai daugiausiai susiję su alkoholio vartojimu (b. l. 87-92), VšĮ Molėtų r. PSCP psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (b. l. 86), dirba (b. l. 93-94), Molėtų rajono savivaldybės administracijos Čiulėnų seniūnija skundų dėl kaltinamojo elgesio nėra gavusi (b. l. 100).
Už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 straipsnyje, G. M. prokurorės buvo pasiūlyta skirti laisvės apribojimą 15 (penkiolikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Kaltinamasis su siūloma bausme sutiko (b. l. 107-109). Teismas, atsižvelgdamas į veikos pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aplinkybę, kad kaltinamasis dirba, daro išvadą, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis tinkama, tačiau įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, jos dydis skaičiuotinas nuo šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 str.). Skiriant laisvės apribojimą kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 6 dalies 3,5 punktuose numatyti įpareigojimai – tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje bei nemokami darbai, kurie, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Prokurorės siūlomą BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą – tam tikru laiku būti namuose, teismo vertinimu, šiuo atveju skirti netikslinga, nes veikos padarymas nesusijęs su nakties laiku.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Pritaikius LR BK 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinai G. M. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais, įpareigoti G. M. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje ir per pirmus 4 laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Molėtų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.