- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-08
- Bylos Nr.
- 1S-740-478/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- E. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. birželio 26 d. priimtą nutarimą Nr. 93-444 taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. P. nuteistas Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 paragrafo pirmojo ir trečiojo skirsnio pirmąjį punktą, 162 paragrafo pirmąjį ir antrąjį skirsnį 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendis suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d.2017 m. birželio 26 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-444 nutarta taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Šiuo metu nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, jis įvykdė jam skirtas rekomendacijas, įgijo 12 klasių išsilavinimą, siekia prasmingo užimtumo, todėl padaryta išvada, kad E. P. sugebės laikytis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nors E. P. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai, be to, jis savo kaltės nepripažįsta, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas.Skunde nuteistasis E. P. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 26 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nurodyta, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka formalius paleidimo kriterijus. Teismas konstatavo, kad jis šiuos kriterijus atitinka, tačiau lygtinio paleidimo instituto jam vis tiek nepritaikė, o tai yra minėtos rekomendacijos ignoravimas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nesilaikymas. Komisija tenkino jo prašymą dėl lygtinio paleidimo, procedūrinių pažeidimų nepadarė, todėl teismas turėjo tvirtinti šį nutarimą. Tačiau Komisijos darbas buvo ignoruotas. Skunde pažymima, kad jo padarytas nusikaltimas jau buvo įvertintas priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir šiuo metu nebeturi būti vertinamas. Nuteistojo teigimu, reikia vertinti jo elgesį bausmės atlikimo metu, o ne praeitį, nes už tą patį nusikaltimą bausti du kartus draudžia įstatymas. Taip pat negalima vertinti likusios neatliktos bausmės dalies. E. P. vertinimu, teismas nutartį surašė „copy-paste“ principu (naudodamas šablonines klišes), nes nutartyje jis vadinamas „nuteistąja“. Lygtinio paleidimo jam pritaikymas negali pažeisti bausmės esmės ar teisingumo principo, nes lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad bausmės atlikimo metu nepadarė nė vieno drausminio pažeidimo, o kriminogeniniai veiksniai – tai praeitis, teismų praktikoje kelių kriminogeninių veiksnių nustatymas neužkerta kelio lygtinio paleidimo taikymui. Be to, jis įgijo specialybę, praktinių įgūdžių, yra motyvuotas dirbti laisvėje, būti pareigingu piliečiu. Nuteistasis teigia suvokiantis, jog turi ne tik teises, bet ir pareigas. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 25 balų ir toliau tendencingai mažėja, ko apylinkės teismas visiškai neįvertino. Taigi, skundžiama nutartis balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba.Nuteistojo E. P. skundas atmetamas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsakant į skundo argumentą dėl privalomo lygtinio paleidimo taikymo, atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.Nuteistasis E. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 25 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis pataisos namuose mokėsi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, baigė 11 ir 12 klases, išėjęs į laisvę planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, palaiko socialinius ryšius, vykdo jam skirtas Komisijos rekomendacijas, tačiau šios teigiamai E. P. charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į jo sumažėjusią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nutartį surašė šabloniškai ir neįvertino Europos Tarybos rekomendacijų bei nacionalinių teismų praktikos lygtinio paleidimo taikymo klausimu, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistąjį. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo niekiniu, neteisėtu ar nepagrįstu.Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad E. P. iki šiol savo kaltės dėl įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo nepripažįsta. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Esant tokiam požiūriui, tikėtis, jog nuteistasis negrįš prie nusikalstamų įpročių, nėra pagrindo. Be to, E. P. mąstymo ydingumą atskleidžia ir kriminalinio pasaulio subkultūros palaikymas pataisos įstaigoje. Nuteistasis pataisos namuose nedirba, visuomeninėje veikloje nedalyvauja. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad, nors nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą, ir kaip supranta savo indėlį į problemos atsiradimą, yra prieštaravimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. P. turimi įsitikinimai bei tam tikros nuostatos neleidžia jam priimti konstruktyvios pataisos įstaigoje dirbančių asmenų pagalbos, o negebėjimas priimti kitų nuomonės bei požiūrio neabejotinai apsunkintų galimą nuteistojo probaciją.Skunde nuteistasis nesutinka su jam nustatytais kriminogeniniais veiksniais, mano, kad jų vertinti teismas neturėtų, tačiau aukštesnysis teismas šiuo aspektu išdėsto priešingą poziciją. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nagrinėjamu atveju E. P. nustatyti trys minėti veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (darbinės patirties stoka), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje), nuostatos (nesilaikė režimo reikalavimų). Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad pats savaime šių veiksnių išskyrimas nelemia lygtinio paleidimo netaikymo. Svarstant probacijos galimybę, svarbu tai, kiek nuteistasis deda pastangų mažinti minėtų veiksnių įtaką savo neteisėtam elgesiui. Pavyzdžiui, ryšių su nusikalsti linkusiais asmenimis nutraukimas rodytų, jog E. P. yra pasiryžęs keisti savo draugų bei pažįstamų ratą, t. y. draugus rinktis atsakingiau, nepasiduoti jų neigiamai įtakai ir pan. Darbas pataisos įstaigoje liudytų nuteistojo teigiamą darbinę motyvaciją, darbštumą, pareigingumą, kruopštumą ir pan. Nustatyto režimo reikalavimų laikymasis patvirtintų E. P. siekį keisti savo elgesį, gebėjimą savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis bei būdais. Tačiau pateiktos bylos medžiaga liudija, kad nuteistasis aktyviai nesistengia mažinti savo pakartotinio nusikalstamumo rizikos.Nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai. Nors jis tris kartus paskatintas už gerą elgesį, tačiau kartą jam pareikštas papeikimas dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo. Nors ši drausminė nuobauda jau nebegaliojanti, tačiau ji neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes parodo, jog jis negeba prisitaikyti prie nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, pavyzdingas elgesys jam daugiau siekiamybė nei kasdienio elgesio išraiška. Be to, E. P. nėra aktyvus socialinės reabilitacijos dalyvis. Jis dalyvavo tik privalomoje naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos programoje, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje, profesinio ir psichologinio konsultavimo programoje „Psichologinis pasirengimas integruotis į darbo rinką“. Įvertinant tai, kad bausmę E. P. atlieka nuo 2013 m. pabaigos, t. y. jau daugiau nei trejus su puse metų, spręstina, kad sudalyvavimas trijose socialinės reabilitacijos programose yra gerokai per mažai, siekiant bausmę toliau atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Nors E. P. nėra priteistas civilinis ieškinys, tačiau pateikta medžiaga liudija, jog lėšų tvarkymas ir pajamos jam kelia problemų. Nuteistasis yra finansiškai priklausomas nuo artimųjų, po galimo lygtinio paleidimo jis grįžtų gyventi pas tėvus, kur gyveno ir iki nuteisimo. Įvertinus tai, kad nuteistasis nėra labai jaunas, gim. 1974 m., darytina išvada, jog finansinis priklausomumas nuo artimųjų, t. y. negebėjimas pačiam legaliai užsidirbti pragyvenimui, gali skatinti pakartotinį nusikalstamumą. Vien pataisos įstaigos administracijai pateikta pažyma, patvirtinanti, kad E. P., paleistas lygtinai, bus priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neleidžia daryti patikimos išvados, kad nuteistasis iš tiesų realiai įsidarbins ir gaus stabilias, jo lūkesčius atitinkančias pajamas. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 26 d. nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Daroma išvada, kad pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, E. P. turi būti taikomos jam tęsiant bausmės atlikimą pataisos įstaigoje. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.