- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- e2-1088-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00450-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- P. G., UAB ,,Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Stomatologinės implantacijos centras“
- Ieškovas
- R. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų P. G. ir UAB ,,Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3646-275/2017 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams P. G., uždarajai akcinei bendrovei ,,Stomatologinės implantacijos centras“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: priteisti iš atsakovo P. G. atsakovei UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ 42 345 Eur prarasto turto, 338 918,24 Eur negautų pajamų, 781 974,05 Eur pasisavintų lėšų, viso 1 163 237,29 Eur žalos atlyginimo ir procesines 5 (penkių) procentų palūkanas nuo priteistos sumos; pripažinti negaliojančia atsakovių UAB ,,Stomatologinės implantacijos centras“ ir UAB ,,Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ 2013 m. spalio 2 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovei UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ nuosavybės teisę į odontologijos kliniką, o atsakovei UAB „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ – 118 744,20 Eur. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovo P. G. turtą ir pinigines lėšas už 1 163 237,20 Eur; areštuoti 2013 m. spalio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad atsakovas P. G. gali slėpti savo turtą, siekdamas apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, ką akivaizdžiai patvirtina atsakovo veiksmai, gavus ieškovės reikalavimą dėl UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ akcijų padalijimo. Ginčo patalpos turi būti areštuotos, siekiant užtikrinti restitucijos natūra įvykdymą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi: areštavo (uždraudžiant disponuoti) P. G. nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas P. G. ir/ar trečiuosius asmenis, šio turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas P. G. ir/ar trečiuosius asmenis, turto arešto mastas – 1 163 237,29 Eur; areštavo (uždraudžiant disponuoti) UAB „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ nuosavybės teise valdomas odontologijos klinikos patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); areštavus P. G. lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leido naudoti lėšas pragyvenimo išlaidoms padengti ir specialiesiems poreikiams tenkinti. Teismas nurodė, jog preliminariu vertinimu, jeigu pasitvirtintų (būtų nustatytos) ieškiniu nurodomos faktinės aplinkybės, egzistuotų ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo vertinimu, ieškiniu nurodomų faktinių aplinkybių, kuriomis atskleidžiami atsakovo P. G., kaip UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ vadovo, veiksmai, kurie buvo atliekami, ieškovei inicijavus santuokos nutraukimo bylą (galimas veiklos ir turto perkėlimas į UAB „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“, pagrindinio turto – odontologijos klinikos – pardavimas), ir šioms aplinkybėms pagrįsti pateiktų faktinių duomenų vertinimas sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas P. G. buvo galimai nesąžiningas, organizuodamas UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ veiklą. Teismo manymu, atsakovas P. G., atsižvelgiant į vadovavimo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ praktiką, gali būti nesąžiningas ir bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu bei imtis veiksmų, kuriais būtų apsunkintas UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas. Remdamasis nurodymais argumentais, teismas konstatavo, jog egzistuoja sąlygos ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai P. G. ir UAB ,,Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:Atsakovai tik 2017 m. kovo 29 d. gavo teismo pranešimą apie įpareigojimą per 3 dienas pateikti atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tuo tarpu teismas tą pačią dieną priėmė skundžiamą nutartį. Tai reiškia, kad atsakovai objektyviai neturėjo jokių galimybių pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to teismo skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis teismų formuojamai praktikai, todėl turi būti atmestas. Ieškovė ieškinyje reikalauja iš atsakovo P. G. priteisti atsakovei UAB ,,Stomatologinės implantacijos centras“ 1 163 237,20 Eur, nors ieškovė šiai bendrovei neįgaliota atstovauti ir šią bendrovę ieškovė į bylą įtraukia kaip atsakovę. Reiškiamas reikalavimas teismo objektyviai negalės būti tenkinamas, kadangi atsakovas civiliniame procese yra civilinio proceso dalyvis, besiginančioji proceso šalis, kuriam yra pareikšti reikalavimai, o ne kurio naudai reiškiami ieškinio reikalavimai. Tai reiškia, kad teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, negalės priimti ieškovei palankaus teismo sprendimo, t. y. priteisti ieškinio dalyko vienam iš atsakovų. Ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovo P. G. 781 974,05 Eur sumą, pripažįsta, kad šią sumą atsakovas yra pasiskolinęs iš UAB ,,Stomatologinės implantacijos centras“ ir tai yra įforminta paskolų sutartimis, tačiau ieškovė šių sandorių ieškiniu neginčija, todėl toks ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas P. G., bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, gali būti nesąžiningas ir imtis veiksmų, kuriais būtų apsunkintas atsakovei UAB ,,Stomatologinės implantacijos centras“ galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovo P. G. nesąžiningumo prezumpcija, kuri grindžiama tik ieškovės subjektyviu manymu, yra nepagrįsta ir negali būti pagrindu a priori spręsti, kad atsakovas gali būti nesąžiningas. Ieškovė R. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:Teismas tinkamai atliko ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimą. Atskirasis skundas argumentuojamas tik Lietuvos apeliacinio teismo praktika, visiškai nepasisakant dėl faktinių aplinkybių, t. y. egzistuojančios realios galimybės įvykdyti teismo sprendimą pagal ieškinį, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių. Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis nustatė, kad atsakovas P. G. faktiškai neturi turto, nes po santuokos nutraukimo su ieškove, didžiąją dalį padalinto turto perleido. Turto perleidimo faktas patvirtina, kad atsakovas paslėpė visą savo turtą, nors šie sandoriai pažeidė atsakovo kreditorės UAB ,,Stomatologinės implantacijos centras“ teises ir interesus. Atsakovas šiuo metu nepajėgus grąžinti skolą, skolos grąžinimas nėra užtikrintas, o tai reiškia, kad šiais sandoriais yra pažeistos ir ieškovės, kaip UAB ,,Stomatologinės implantacijos centras“ akcininkės, valdančios 50 proc. bendrovės akcijų, turtinės teisės, nes paskolos sandoriu, kuris neužtikrintas jokiomis priemonėmis, sumažinta UAB ,,Stomatologinės implantacijos centras“ akcijų vertė. Teismas, areštuodamas atsakovės UAB „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ nuosavybės teise valdomas patalpas, užtikrino restitucijos taikymą natūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir įvertinęs bylos duomenis darydamas išvadą, kad atsakovas P. G. buvo galimai nesąžiningas, organizuodamas UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ veiklą bei gali būti nesąžiningas ir bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Apeliantai nurodo, kad ieškovė ieškinyje reikalauja iš atsakovo P. G. priteisti atsakovei UAB ,,Stomatologinės implantacijos centras“ 1 163 237,20 Eur, nors ieškovė šiai bendrovei neįgaliota atstovauti ir šią bendrovę ieškovė į bylą įtraukia kaip atsakovę, todėl reiškiamas reikalavimas teismo objektyviai negalės būti tenkinamas. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl poreikio taikyti atsakovui (atsakovams) laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2-108-516/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2-8-464/2017). Nagrinėjamu atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, t. y. preliminarus ieškinio pagrįstumas procesine, bet ne materialiąja teisine prasme. Materialinėje teisėje šalimis laikomi materialinių teisinių santykių subjektai, kuriuos sieja tarpusavio teisės ir pareigos. Kai kreipiamasi į teismą, materialinio teisinio santykio šalys įgyja naują teisinę padėtį ir tampa proceso šalimis. Iškeliant bylą, rengiantis jos teisminiam nagrinėjimui daromos tik prielaidos, kad šalis sieja tam tikri materialiniai teisiniai santykiai, kad jos turi tarpusavio teisių ir pareigų ir dėl to kilo ginčas. Ar byloje ieškovas ir atsakovas yra tinkamos šalys, išaiškinama teisminio nagrinėjimo metu nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus. Iki teismo sprendimo priėmimo proceso šalys laikytinos tikėtinais materialinių teisinių santykių subjektais, nes atsakyti į klausimą, ar tikrai ieškovas ir atsakovas yra konkretaus materialinio teisinio santykio subjektai, įmanoma tik nustačius visas bylos aplinkybes, kurios taikant laikinąsias apsaugos priemones nenustatinėjamos.Apeliantai nurodo, kad ieškovė reikalaudama priteisti iš atsakovo P. G. 781 974,05 Eur sumą pripažįsta, kad šią sumą atsakovas yra pasiskolinęs iš UAB ,,Stomatologinės implantacijos centras“ ir tai yra įforminta paskolų sutartimis, tačiau ieškovė šių sandorių ieškiniu neginčija, todėl toks ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju, ieškovei nurodžius argumentus, kuriais siekiama pagrįsti ieškinio reikalavimus, bei pateikus atitinkamus įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teisiškai būtų nepagrįsta teigti, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja, t. y. nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas. Tenkintini ar ne ieškinio reikalavimai bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visetą (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas P. G., bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, gali būti nesąžiningas ir imtis veiksmų, kuriais būtų apsunkintas atsakovei UAB ,,Stomatologinės implantacijos centras“ galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, yra grindžiama tik ieškovės subjektyviu manymu. Iš bylos duomenų matyti, kad šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes bei pateiktus duomenis šioms aplinkybėms pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėta pirmosios instancijos teismo išvada. Ieškovė ieškiniu taip pat pareiškė reikalavimą dėl nekilnojamojo turto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Jeigu ieškovės reikalavimas būtų patenkintas, atsakovei UAB „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ kiltų pareiga grąžinti negaliojančiu pripažinto sandorio dalyką (nekilnojamąjį turtą) atsakovei UAB ,,Stomatologinės implantacijos centras“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei UAB „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ ginčo turtą perleidus tretiesiems asmenims, ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo taptų neįmanomas arba būtų apsunkintas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos išvada ir dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos buvimo nagrinėjamu atveju. Atmestini ir skundo argumentai, kad atsakovai objektyviai neturėjo jokių galimybių pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovams yra pranešama, kai teismas mano, jog tai būtina. Teismas nusprendęs, kad nėra būtina pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, neprivalo apie tokį savo sprendimą informuoti atsakovų bei pranešti apie minėto prašymo nagrinėjimą. Teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir reikiamus, jų vertinimu, įrodymus. Taigi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negavęs atsakovų atsiliepimo į ieškovės prašymą, nėra pagrindas išvadai, kad buvo pažeistos apeliantų procesinės teisės, nes teisę būti išklausytiems apeliantai realizavo kreipdamiesi į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.