- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-642-319/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59665-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. S., E. V., A. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK)178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta vieneri metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudėta su 2017 m. gegužės 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti E. V. ir A. B., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas grupėje su A. B. ir E. V., būdamas apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2016 m. gruodžio 24 d., apie 04 val., (duomenys neskelbtini) mieste, atvirai, matant nukentėjusiam K. B., pagrobė K. B. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1200 eurų.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas R. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Parenkant jam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, kaltinamojo vaidmenį veikiant bendrininkų grupėje, jo ankstesnius teistumus, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant tik su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Dėl paminėtų aplinkybių nustatė, kad nėra BK 75 straipsnio taikymo pagrindų. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnio nuostatas. Apelianto manymu, teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Jis nurodo kad paskirta bausmė yra teisinga tuomet, kai ji proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui, todėl teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo atsižvelgti į aplinkybių visumą. Nurodo, kad atsakomybę už padarytą veiką jis prisiėmė visiškai, supranta savo veiksmus ir jaučia labai didelį gailestį dėl padaryto, suvokia ir nukentėjusiajam padarytos fizinės bei moralinės žalos pobūdį. Prašo įvertinti, kad nusikaltimas nebuvo planuotas, o įvykdytas spontaniškai, tačiau šiuo metu jo mąstyme ir elgesyje vyrauja racionalus pasekmių suvokimas. Jis bausmę atlieka tinkamai ir atsakingai, nori kuo greičiau grįžti į visuomenę ir ateityje prisiekia visada laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką.
6.1. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai antroji įstatymo keliama sąlyga bausmės vykdymui atidėti. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe.
6.2. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes. R. S. anksčiau teismas 6 kartus už tyčinius nusikaltimus. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusiję bausmės, jam toliau pažeidinėjant įstatymus, jau buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, tačiau teismo pasitikėjimo nepateisino, nes per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį toliau pažeidinėjo įstatymus, ne kartą baustas administracine tvarka, nesilaikė nustatytų sąlygų ir įpareigojimų, vėl nusikaltimo. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad nuteistasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad apeliantas nusikaltimą padarė ne atsitiktinai, kad yra linkęs nusikalsti, nerodantis noro pasitaisyti, pavojingas visuomenei asmuo, dėl ko pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog bausmės tikslų R. S., jo neizoliavus nuo visuomenės ir neskyrus realaus laisvės atėmimo pasiekti nebus įmanoma.
6.2. Nustatant bausmės dydį, teismas išsamiai ir nuosekliai įvertino visas aplinkybes, teisingai nustatė po vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos stadiją, kad ji nutrūko pasikėsinimo momentu, įvertino apelianto asmenybę, ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti paskiriant R. S. mažesnę bausmę nei numatytas sankcijos vidurkis. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo pasikeitimo į teigiamą pusė ir jo pasirengimo grįžti į visuomenę ir ateityje visada laikytis įstatymų ir nenusikalsti, laikytini niekuo nepagrįstais, deklaratyviais, nes, kaip jau minėta aukščiau, R. S. ne vieną kartą buvo suteikta galimybė pasitaisyti ir parodyti teismui, jog jis iš tiesų nori ir gali gyventi nenusikalsdamas, kuriomis nuteistasis nepasinaudojo.
7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Aptartos aplinkybės rodo, kad švelnesnės bausmės paskyrimas nebūtų pakankamai efektyvi priemonė sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir jis nebūtų pakankamai nubaustas. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį R. S. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.