Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII‑1836 redakcija), 25 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo D. P. gynėjas advokatas L. Belevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam D. P. užstatą ar kitas tarpusavyje suderintas kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Skunde, remiantis E. Ž. Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, teigiama, kad suėmimo termino pratęsimo pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, o ne abstraktūs ir bendri, o teismo sprendimai – motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu. D. P., nesilaikant proporcingumo principo, yra laikomas suimtu 2 metus 10 mėnesių 22 dienas.

4.2. Skundžiamoje nutartyje, apsiribojant ankstesniais sprendimais, nebuvo įvertinta reali kaltinamojo padėtis, neatsižvelgta į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, kuri kaskart vis prastėja. Sureikšminamos aplinkybės dėl teistumo bei kad D. P. gali turėti ryšių su užsienio valstybių piliečiais. Vien aplinkybė, jog kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai yra tarptautinio pobūdžio, nepagrindžia fakto, jog jis gali turėti ryšių su užsienio valstybių piliečiais. D. P. išvyko į Prancūziją ne siekdamas slapstytis, o todėl, kad jis su šeima jau keli metai iki suėmimo gyveno Nicoje, jo vaikai čia lanko švietimo įstaigas. Tačiau kaltinamasis nuolat vykdė savo veiklą Lietuvoje, pastoviai lankydavosi Lietuvoje, be to, jo buvimo vieta buvo žinoma, todėl išdavus Europos arešto orderį, jis buvo iš karto sulaikytas. Pažymima, kad D. P. Lietuvos Respublikoje ne tik turi oficialią darbo vietą, deklaruotą gyvenamąją vietą, nekilnojamąjį turtą, šiuo metu čia gyvena jo šeima, vaikai lanko vietines ugdymo įstaigas. D. P. kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, sutuoktinei yra reikalinga pagalba. D. P. suėmimas sukelia neigiamas pasekmes jo vaikams, kurios ateityje gali turėti įtakos jų asmenybių vystymuisi.

4.3. Teismas nenurodė absoliučiai jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. P. turi nusikalstamų ryšių užsienyje, kurie sudarytų jam galimybę bėgti ar slėptis nuo baudžiamojo proceso. D. P. nepripažįsta savo kaltės ir siekia įrodyti, jog yra kaltinamas nepagrįstai, tą gali padaryti tik betarpiškai dalyvaudamas baudžiamajame procese. D. P. nedisponuoja nekilnojamuoju turtu Rusijos Federacinėje Respublikoje ir šioje valstybėje išduota banko kortele, įsigytą turtą yra pardavęs.

4.4. Migracijos pareigūnų D. P. sąmoningai neklaidino, be to, prašymą pildė Vilniaus kalėjimo pareigūnai, tad priežastį, kad ankstesni dokumentai prarasti – nurodė prašyme taipogi ne D. P.. Nauji asmens dokumentai buvo pagaminti Vilniaus kalėjimo pareigūnų iniciatyva. Be to, D. P. būnant suimtam, asmens dokumentai net nebūtų išduoti. Šios aplinkybės suėmimo termino pratęsimui jokios teisinės reikšmės neturi.

4.5. Teismo išvados, kad D. P. galimai turėtos lėšos, gautos iš nusikalstamų veikų, tapo jo pragyvenimu šaltiniu, yra grindžiamos tik prielaidomis. Nurodo, kad vien aplinkybė, jog D. P. yra kaltinamas veikęs nusikalstamame susivienijime su kitais asmenimis, nereiškia, kad jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Pažymi, kad byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta, todėl nenustatyta, ar inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti. Gynėjo manymu, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad D. P. galimai gyvena iš nusikalstamu būdu gautų pajamų. Kaltinamasis dirba ir gauna teisėtą darbo užmokestį, o jo dydis negali turėti teisinės reikšmės sprendžiant dėl taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo. Nurodo, kad paleidimo į laisvę atveju D. P. bus įdarbintas UAB „D“ pardavimo vadybininku, kur jam būtų mokamas 780 Eur dydžio atlyginimas. Pažymi, kad vertinant asmens polinkį nusikalsti, turi būti atsižvelgiama į jo anksčiau padarytus teisės pažeidimus, jų skaičių, pobūdį. D. P. yra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, jo teistumas yra išnykęs. Bylos medžiagoje nėra duomenų, jog D. P. rengtųsi daryti naujus nusikaltimus. Be to, kitiems kaltinamiesiems, kurie taip pat yra teisti, šioje byloje yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nei D. P., nors visi kaltinami bendrai padarę tuos pačius nusikaltimus.

4.6. Teismas, akcentuodamas D. P. inkriminuotų veikų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą, ignoravo faktą, jog būtent suėmimo taikymo metu D. P. sveikatos būklė ženkliai pablogėjo ir dėl kritinės ligos jo gyvybei šiuo metu gresia realus pavojus. Byloje yra pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys dabartinius D. P. sveikatos sunkius sutrikimus, kurie kilo jo kalinimo metu – 2024 m. spalio 27 d., ir būtinybę gauti nuolatinę kokybišką medicininę pagalbą. Iki to laiko Vilniaus kalėjimo administracijai D. P. ir jo gynėjas ne kartą teikė prašymus suteikti jam medicininę pagalbą ir užtikrinti jo sveikatos sąlygas atitinkančią gyvenamąją aplinką, kurie netenkinti ir medicininiai duomenys leidžia manyti, jog būtent tai sąlygojo kritinę sveikatos būklę – pakartotinį (duomenys neskelbtini). Po kalinimo vietoje 2024 m. spalio 27 d. patirto miokardo infarkto, D. P. 2025 m. sausio 15 d. buvo nustatytas tik 50 procentų darbingumo lygis, iki tol ribotas darbingumas jam nebuvo nustatytas. Tai įrodo, kad D. P. būklė esmingai pablogėjo būtent jo kalinimo metu. Medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. 0022/25 įvertinta D. P. sveikatos būklė ir nurodytas jam reikalingas gydymas. Nepaisant sunkios sveikatos būklės, D. P. yra laikomas griežčiausiomis izoliacijos sąlygomis jau ilgiau nei 2 metus. D. P. toliau laikant įkalinimo įstaigoje (gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nustatyti higienos normų pažeidimai, kalėjimo sienos turi pelėsių), jo sveikatos būklė tik blogės.

4.7. Teismas nesvarstė galimybės D. P. taikyti kitas kardomąsias priemones ir nenurodė tokio sprendimo motyvų. D. P. ne kartą išreiškė ketinimą įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Visiškai analogiškomis veikomis kaltinamam kitam kaltinamajam (V. R.) yra nustatytas 100 000 Eur dydžio užstatas. Tokio dydžio užstatas galėtų būti paskirtas ir D. P.. D. P. yra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais su savo sutuoktine, augina mažamečius vaikus, paleidimo iš suėmimo atveju turi darbo vietą, t. y. turi stiprius socialinius ryšius, o jo išskirtinai sunki sveikatos būklė jau buvo aprašyta, todėl jo paleidimas iš suėmimo niekaip nepakenktų bylos nagrinėjimui. Kartu su užstatu D. P. yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo D. P. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo gynėjo skundo argumentus bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad šioje proceso stadijoje skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, savo nutartyje nekartodama duomenų, kuriuos apygardos teismas yra įvardinęs skundžiamoje nutartyje (nutarties 3 puslapio 3 pastraipa), pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys faktiniai duomenys vertintini tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Dėl D. P. šioje byloje inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais pirmosios instancijos teismas galutinai spręs, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Atsakant į gynėjo skunde keliamą klausimą dėl tyčios turinio, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pakanka duomenų tiek D. P. kaltinimams pareikšti, tiek jų pagrindu taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę.

8. Vilniaus apygardos teismo skundžiama nutartimi D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog šie suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos šiuo metu nėra išnykę.

9. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). D. P., be kita ko, kaltinamas galimai padaręs ir labai sunkias nusikalstamas veikas (ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas jo veiklai, disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, nusikaltimai vykdyti tarptautiniu mastu, kelių valstybių teritorijoje), už kurias įstatymo leidėjas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, o už vienos iš jų ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Tačiau nagrinėjamu atveju, vertinant galimą D. P. slapstymosi nuo teismo riziką, buvo atsižvelgta ne tik į inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą.

10. Nors kaltinamasis turi šeimą (sutuoktinę, mažamečius vaikus), su šeimos nariais, kurie šiuo metu gyvena Lietuvoje, palaiko socialinius ryšius, galimai bus įdarbintas UAB „Darvėja“ (žadamas atlyginimas – 780 Eur), turi nekilnojamąjį turtą, tačiau apygardos teismas teisingai įvertino ir kaltinamojo glaudžius ryšius užsienyje. Pagal byloje reiškiamus kaltinimus, kaltinamasis D. P. galimai dalyvavo nusikalstamame susivienijime, kuris veikė ne vienoje užsienio valstybėje. Tad, priešingai, nei teigia kaltinamojo gynėjas, yra nustatyti akivaizdūs D. P. ryšiai užsienyje, kai kurie iš jų yra nusikalstamo pobūdžio. Bylos duomenimis, kaltinamasis ilgą laiką gyveno Prancūzijos Respublikoje, kaip minėta, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo vykdomos kelių valstybių teritorijose, į jas įtraukti ir užsienio valstybių piliečiai, su kuriais D. P., kaip ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas, bendravo. Nekilnojamajam turtui yra taikomos procesinės prievartos priemonės, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jis gali būti paimtas valstybės nuosavybėn. Tokio turto turėjimas ar žadamas atlyginimas būsimoje darbovietėje – tik 780 Eur, savaime nesulaikys kaltinamojo nuo bandymo pabėgti (pasislėpti) nuo teismo. Šios aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad vis dar išlieka didelė rizika, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali pasinaudoti šiais ryšiais ir išvykti iš šalies, siekdamas pasislėpti ir taip išvengti baudžiamojo proceso bei gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Gynėjo skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad taikomu suėmimu siekiama ne tik užkirsti kelią galimam kaltinamojo D. P. išvykimui iš šalies, bet ir apskritai jo pasislėpimui nuo teismo bei proceso apsunkinimui. Šioje proceso stadijoje tai įmanoma užtikrinti taikant griežčiausią kardomąją priemonę.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog tebeegzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis D. P. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. D. P. anksčiau teistas, ir nors teistumai šiuo metu jau išnykę, iš jų matyti, kad nusikaltimai, kurių padarymu šiuo metu jis yra kaltinamas, yra žymiai sunkesni nei praeityje jo padaryti nusikaltimai. Kaip minėta, D. P. yra kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, kurios priklauso sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo ilgą laiką (nuo 2014 m. iki 2022 m.), galimai buvo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas. Šios aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog kaltinamasis, darydamas nusikalstamas veikas (NGS pagrindinė veikla buvo susijusi su labai didelio narkotinių medžiagų kiekio kontrabanda), įgydavo sau ir savo šeimai lėšas pragyvenimui. Teismo vertinimu, D. P. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, jų organizuotumas ir koordinuotumas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis galimai nusikalto neatsitiktinai. Juolab, kad ankstesni teistumai susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nagrinėjamu atveju nustatytas pagrįstai. Skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad duomenys apie daugkartinius teistumus apygardos teismui pagrįstai leido manyti, kad D. P. nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, įtariamasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, savo elgesiu demonstruoja neigiamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir visuotinai priimtas socialinio elgesio normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtina didesnį D. P. pavojingumą visuomenei, taip pat pagrįstai leidžia įžvelgti riziką, jog būdamas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas.

12. Apygardos teismo sprendimo dėl kaltinamojo suėmimo termino pratęsimo nepaneigia ir skundo argumentai dėl kaltinamojo D. P. sveikatos būklės, taip pat dėl kitiems kaltinamiesiems toje pačioje baudžiamojoje byloje taikomų švelnesnių kardomųjų priemonių. Atkreiptinas dėmesys, kad D. P. gynėjas, ginčydamas jo ginamajam taikomą procesinę prievartos priemonę, iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kurie jau ankstesnėmis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis (2025 m. vasario 10 d. ir 2025 m. gegužės 15 d.) buvo atmesti kaip nepagrįsti.

13. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas D. P. išties taikoma jau ilgą laiką, tačiau atsižvelgus į tai, kad už nusikaltimo, nustatyto BK 249 straipsnio 3 dalyje, padarymą D. P. gresia maksimali bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas baudžiamojo proceso metu nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Spręsti, kad toks kaltinamojo teisių suvaržymas pažeistų proporcingumo principą taip pat nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju nustatyta egzistuojanti reali tikimybė, kad panaikinus taikomą kardomąją priemonę, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, o pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir įvertinti pareikštus kaltinimus. Nagrinėjama baudžiamoji byla yra pripažinta itin sudėtinga, yra labai didelės apimties (18 kaltinamųjų), o prie baudžiamosios bylos Nr. 1-51-1053/2025 prijungus baudžiamąją bylą Nr. 1-145-497/2025, kurioje, be kitų kaltinamųjų, D. P. pareikšti kaltinimai pagal BK 25 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, kaltinimų apimtis D. P. padidėjo. Nepagrįsto bylos vilkinimo požymių teisėjų kolegija nenustatė, tokių požymių nenurodoma ir gynėjo skunde. Baudžiamoji byla nagrinėjama gana intensyviai. Taigi, nagrinėjamu atveju D. P. laisvės suvaržymas, siekiant nepertraukiamai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų, yra pateisinamas, būtinas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, .Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) ir BPK reikalavimų.

14. Skunde nurodoma, kad kardomosioms priemonėms keliamus tikslus būtų galima pasiekti kaltinamajam D. P. paskyrus užstatą ir kitas suderintas švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegija, nesikartodama dėl šio argumento (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 10 d. ir 2025 m. gegužės 15 d. nutartyse į jį išsamiai atsakyta) bei pasisakydama dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę, pažymi, kad pirmiau šioje nutartyje aptartas D. P. galimai įvykdytų veikų pobūdis leidžia teigti, kad net 100 000 Eur užstato suma nėra adekvati galimai padarytų nusikaltimų sunkumui bei kitoms aplinkybėms, tad ši kardomoji priemonė kartu su švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksu nebūtų pakankama BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

15. Įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, konstatuotina, kad D. P. kalinimas yra pateisinamas Konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi kaltinamajam D. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.