- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- 2YT-482-722/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00177-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. K., tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011 m. balandžio 1 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė S. L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2017 m. sausio 1 d., faktiškai pradėdama valdyti sutuoktinio turtą ir turtines teises (b. l. 2–3).
Pareiškime nurodė, kad 2017 m. sausio 1 d. mirė pareiškėjo motina Stasė L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties pareiškėjas, kaip įstatyminis paveldėtojas, įstatymų nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą, tačiau tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, pareiškėjo mama Stasė L. K. įstatymo nustatyta tvarka nėra priėmusi palikimo po savo sutuoktinio V. K., mirusio 2011 m. balandžio 1 d., mirties. Iki pat savo mirties V. K. gyveno su S L. K. kartu, jiems jungtinės santuokinių nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini) . Mirus V. K., pareiškėjo motina S. L. K. ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi santuokos metu su V. K. įgytais namų apyvokos daiktais ir baldais, remontavo minėtą namą, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir sunaudotą elektros energiją. Į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėjo mama nesikreipė dėl to, kad buvo įsitikinusi, jog to daryti nereikia, nes gyvenamasis namas su ūkio pastatais įregistruotas mamos vardu, o ji po sutuoktinio mirties liko name ir toliau gyventi. V. K. vaikai – pareiškėjas V. K. ir V. K. palikimo po tėvo mirties įstatymo nustatyta tvarka taip pat nepriėmė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad neprieštarauja pareiškėjo prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, prašo pareiškimą tenkinti, kadangi pareiškėjo ir jos mama S. L. K. po tėvo mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti po tėvo mirties likusį turtą (b. l. 27).
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas V. K. yra V. K. ir S. L. K. sūnus (b. l. 10). V. K. ir S. L. K. buvo sutuoktiniai (b. l. 9). Pareiškėjo tėvas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2011 m. balandžio 1 d. (b. l. 7). Po V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011 m. balandžio 1 d., mirties Jonavos rajono 4-ąjį notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 8). Pareiškėjo motina S L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2017 m. sausio 1 d. (b. l. 5). Po S L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2017 m. sausio 1 d., mirties, Jonavos rajono 4-ąjį notaro biure yra pradėta paveldėjimo byla Nr. 16/2017, kurioje palikimą priėmė mirusiosios sūnus V. K. (b. l. 6). Pareiškėjas V. K. deklaravęs savo gyvenamąją (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, gyvendami santuokoje pareiškėjos tėvai įgijo registruotą turtą: pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas S. L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu (b. l. 12–14). Pareiškėjo paaiškinimu, mirus sutuoktiniui V. K., jo mama S L. K. ir toliau liko gyventi name (duomenys neskelbtini), naudojosi santuokos metu su V. K. įgytais namų apyvokos daiktais ir baldais, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, taip pat visus kitus mokesčius, ką patvirtina prie prašymo pridėti rašytiniai įrodymai (b. l. 15–22). Pareiškėjo nuomone, jo mama po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kadangi manė, jog po sutuoktinio mirties ji faktiškai palikimą priėmė, nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas jos vardu. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų V. K. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 25). Suinteresuotas asmuo V. K. sutinka su pareiškėjo prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu (b. l. 27).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos mama S L. K., mirusi 2017 m. sausio 1 d., po sutuoktinio V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011 m. balandžio 1 d., mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011 m. balandžio 1 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė S L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2017 m. sausio 1 d., faktiškai pradėdama valdyti sutuoktinio V. K. turtą.
Remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 2,84 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011 m. balandžio 1 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė S. L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2017 m. sausio 1 d., pradėdama sutuoktinio turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.