Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Ieškovė N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Darbo ginčų komisijos 2019-04-30 sprendimą ir priteisti iš atsakovės UAB „Švitė“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji pas atsakovę dirbo pagal 2017-02-17 darbo sutartį Nr. 508 (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad keturi atsakovės klientai įsigijo bilietus į Orlandą Air Canada oro linijų lėktuvu ir jie nebuvo informuoti apie tai, kad skrendant per Torontą į Orlandą reikia Kanados Electronic Travel Autorization (eTA) tranzitinės vizos ir apie tai sužinojo tik skrydžio dieną, būdami oro uoste, dėl ko 2017-10-27 įsigijo aviabilietus kitu maršrutu Frankfurtas – Dalasas – Orlandas, sumokėdami 4300 Eur kainą. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2018-12-18 priėmė nutarimą Nr. 10-1760, kuriuo iš dalies patenkinus atsakovės klientų reikalavimą, atsakovė buvo įpareigota atlyginti klientams 2359,70 Eur dydžio nuostolius. Sutinkamai su tuo, atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš ieškovės 2359,70 Eur dydžio žalą, patirtą dėl ieškovės didelio neatsargumo, nes darbdavio teigimu, ji neinformavo atsakovės klientų, apie tai, kad skrendant per Torontą jiems reikalinga Kanados tranzitinė viza. Darbo ginčų komisija 2019-04-30 sprendimu iš dalies tenkino atsakovės prašymą. Ieškovė nurodė, kad su tokiu sprendimu nesutinka. Paaiškino, kad klientų visos kelionės kruiziniu laivu suorganizavimui reikėjo atlikti vietų kruiziniame laive rezervavimą ir užsakyti skrydžio bilietus, todėl visu tuo rūpinosi atsakovės darbuotoja trečiasis asmuo E. K., kuri pati atliko vietų kruiziniame laive CelebrityXCruises rezervavimą, o dėl skrydžio bilietų užsakymo E. K. kreipėsi į ieškovę. Ieškovė teigė, kad ji atsakovės klientų neaptarnavo, jokio tiesioginio kontakto su klientais neturėjo, skrydžio bilietų užsakymą įvykdė E. K. prašymu, bilietai persiųsti ne klientams, o atsakovo darbuotojai E. K.. Visas šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo rašytiniais įrodymais, susirašinėjimo e-paštu laiškais. Teigė, kad darbdavys jos nebuvo supažindinęs su jokiais lokaliniais tesiės aktais, todėl DGK spręsdama, ar ji pažeidė darbo pareigas, turėjo vertinti, ar nagrinėjamu atveju, nesant pas atsakovę jokių ieškovės darbo pareigas apibūdinančių ir jų vykdymo tvarką nustatančių lokalinių teisės aktų, ieškovė neįvykdė įstatyme įtvirtintos pareigos ir būtent įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdymas sudarė materialinės atsakomybės pagrindą. Tačiau ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad DGK komisija konstatuodama ieškovės atsakomybę, nurodytų aplinkybių visiškai neanalizavo ir nevertino. Pagal Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisykles, bilietų pardavėjas turi pareigą pateikti keleiviui raštu ar elektroninėje laikmenoje pagrindines vežimo sąlygas, įskaitant, bet neapsiribojant, informaciją apie vizą. Tačiau ji nebuvo bilietų pardavėjas, buvo tik atsakovės (pardavėjo) darbuotoja. Atsakovė nebuvo raštiškai supažindinusi jos nei su pareiginiais nuostatais, nei su darbo tvarkos taisyklėmis. Pažymėjo, kad jai negali kilti atsakomybė, nes ji atsakovės klientų neaptarnavo, jokio tiesioginio kontakto su jais neturėjo. Be to, ieškovė pabrėžė, kad iki įvykio pas atsakovę dirbo tik kelias dienas, jai nebuvo žinoma informacija apie tai, kad žymiai anksčiau už ją pas atsakovą pradėjusi dirbti E. K., nežinojo ir/ar negalėjo žinoti informacijos apie būtiną vizą, juolab, kad E. K. nesikreipė į ieškovę dėl informacijos apie vizą gavimo. Atsakovė nepasirūpino savo (duomenys neskelbtini) tinkamu informacijos pateikimu kitiems darbuotojams ir agentūros klientams. Ieškovės teigimu, ji būtent dėl nežinojimo neatliko pareigos pateikti informaciją apie būtiną Kanados eTA vizą, todėl toks jos neveikimas negalėjo būti traktuojamas kaip materialinės atsakomybės pagrindas. Ieškovės vertinimu, nėra įrodyta nei jos kaltė, nei priežastinis ryšys tarp darbo pareigų pažeidimo ir žalos.