Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-03-16 · Administracinė byla Nr. eA-1634-502/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-16
Bylos Nr.
eA-1634-502/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03556-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė
Pareiškėjas
A. T. M., K.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1634-502/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03556-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 9.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. T. M., K.-M. E. ir T.-M. E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. M., K.-M. E. ir T.-M. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja A. T. M. (toliau – ir pareiškėja), veikdama ir kaip savo nepilnamečių vaikų – K.-M. E., T.-M. E. – įstatyminė atstovė, atstovaujama įgalioto atstovo, kreipėsi su skundu į teismą prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 21M41197 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 6K-2373 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Skunde nurodoma, jog pareiškėja ir jos nepilnamečiai vaikai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Pareiškėja yra katalikė, kilmės valstybėje patyrė priespaudą ir persekiojimą, todėl išvyko į Lietuvą. Yra ištekėjusi, tačiau kartu su sutuoktiniu negyvena, kadangi 2011 m. vyras paliko ją su vaikais ir nežino kur jis yra. Savo kilmės šalyje neturėjo pastovių pajamų ir pragyvendavo tiesiog iš to, kas ką duodavo, kartais ką parduodavo, pastorius duodavo pinigų, kad galėtų vaikus pamaitinti. Bažnyčioje, kurią ji lankė, pastorius agitavo gerbti prezidentą J. K., 2021 m. sausio 17 d. ji agitavo žmones gerbti prezidentą J. K., 2021 m. sausio 19 d. į namus atvyko kariškiai, sulaikė pastorių, taip pat ir jos ieškojo, kad sulaikytų. Tuomet, kai pastorių areštavo ir nuteisė, ji su savo vaikais pabėgo į (duomenys neskelbtini), gyveno pas draugus, pažįstamus, tuomet pažįstami jai patarė išvykti iš šalies. Kartu su savo nepilnamečiais vaikais išvyko į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai yra grėsmė būti suimtai, nužudytai.

3. Paaiškinama, kad pareiškėja, atvykusi į Lietuvą, pateikė prašymą jai ir jos vaikams suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsakovas išnagrinėjęs minėtą prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti ją į kilmės valstybę, uždraudė 5 metus pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką. Nesutikdama su Sprendimu, jį apskundė ikiteismine tvarka. Komisija, išnagrinėjusi jos skundą, 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu nusprendė jį atmesti. Komisija konstatavo, kad Sprendime yra padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį bei 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo pareiškėjai ir jos vaikams suteikti pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos. Komisija 2021 m. gruodžio 20 d. sprendime nepasisakė dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jai atvykti į Lietuvą, teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Teigiama, kad skunde pareiškėja buvo nurodžiusi, jog Komisija turi užtikrinti tiesioginį ir betarpišką jos išklausymą, skundo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principas. Vis dėlto Komisija nutarė skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Komisija priimtame sprendime nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti pareiškėjai teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

5. Laikomasi pozicijos, kad Sprendime nepagrįstai buvo konstatuota, jog pareiškėjos prašymas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio bei 87 straipsnio nuostatų. Pareiškėja nurodė konkrečias ir individualias aplinkybes, nurodė aiškias priežastis, kodėl kilmės valstybėje patyrė nesaugumo jausmą ir baimę būti nužudytai. Pareiškėjos pasakojimo tikrumą patvirtina kilmės valstybės informacija, iš kurios akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) yra sunku gyventi, būna grasinimų ir nužudymų dėl politinių motyvų. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad kilmės valstybėje egzistuoja reali grėsmė pareiškėjos gyvybei ir sveikatai, todėl jai turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

6. Pareiškėjos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai akcentavo, kad Departamentas nagrinėdamas prieglobsčio prašymo pagrįstumą neapklausė vaikų, rėmėsi tik išskirtinai pareiškėjos, kuri turi sveikatos sutrikimų, pasakojimu. Akcentavo, jog pareiškėjos psichologinė būklė yra itin sunki, tačiau Departamentas priimdamas Sprendimą į šią aplinkybę neatsižvelgė. Paaiškino, jog pareiškėjos sutuoktinis gyvena Europos Sąjungoje, todėl atsakovas priimdamas sprendimą nepagrįstai nevertino ir šeimos susijungimo principo užtikrinimo.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės valstybėje gresia persekiojimas (pareiškėja gali būti suimta), nes agitavo už buvusį šalies prezidentą. Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjos pasakojimo trūkumus (neišsamus ir nenuoseklus) nebuvo nustatyta, kad pareiškėjams kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietoje beatodairiško smurto lygis yra žemas, kas nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, buvo konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjos pasakojimas apie tariamą persekiojimą kilmės valstybėje yra neišsamus ir nenuoseklus, t. y. pareiškėja apklausos metu teigė, kad norėta ją suimti po jos agitacinių pasisakymų, tačiau ji negalėjo paaiškinti, ką darė ir kalbėjo agituodama. Be to, paprašius pareiškėjos paaiškinti, iš kur ji žino, kad jos ieškoma, nurodė, kad niekas nesakė, kad ji ieškoma, tačiau ji negali grįžti į kilmės valstybę, nes ją areštuos, nužudys. Atsižvelgiant į tai, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nėra visiškai pagrįsta ir pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų.

10. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėja negrindė savo prieglobsčio prašymo, kad kilmės valstybė prieš ją naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Be to, ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjos teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) yra sunku gyventi, yra suprantami, tačiau šios priežastys nėra pagrindas suteikti tarptautinę apsaugą. Pareiškėja yra jauno ir darbingo amžiaus moteris, todėl jai neturėtų kilti sunkumų kilmės valstybėje ekonomiškai įsitvirtinti.

11. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pažymėjo, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjos veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjos atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta paties pareiškėjos faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėja, vengdama grąžinimo, gali pasislėpti.

Atsiliepimas

12. Atsakovas nurodė, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

13. Atsakovas teigė, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių, siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Šiuo atveju pareiškėja legaliai atvyko į Rusiją, vėliau į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo jose nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

Žemesnės instancijos teismas

14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip „Uždrausti A. T. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo A. T. M. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalis dėl Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų, kitą skundo dalį atmetė.

15. Teismas nustatė, kad prašymo suteikti prieglobstį motyvai yra tai, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, kilmės valstybėje gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra katalikė, buvo padėjėja vietinėje bažnyčioje, patyrė priespaudą ir persekiojimą, todėl išvyko iš kilmės valstybės. Bandė ieškoti prieglobsčio Rusijoje, jo negavus, nutarė išvykti į Lietuvą.

16. Teismas vertino pareiškėjos 2021 m. lapkričio 5 d. apklausos metu duotus paaiškinimus, Departamento Sprendimo motyvus ir išvadas, akcentavo ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalyje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus prieglobsčio bylose.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvas yra aplinkybė, jog ji agitavo už buvusį (duomenys neskelbtini) prezidentą J. K., todėl kariškiai siekia suimtį ją bei jos vaikus ir nužudyti dėl politinės veiklos. Pareiškėja paaiškino, kad gyvendama (duomenys neskelbtini) ji nuolat lankydavosi vietinėje bažnyčioje. Bažnyčios pastorius skatindavo tikinčiuosius gerbti ir mylėti tuometinį prezidentą, todėl pareiškėja pasidavė jo įtakai ir pati vietinėje bendruomenėje pradėjo kalbėti apie J. K. palaikymą. Akcentavo, kad 2021 m. sausio 19 d. į parapijos namus atvyko kariškiai ir suėmė pastorių. Kariškiai ketino suimti ir pareiškėją bei jos šeimą, tačiau ji spėjo iš (duomenys neskelbtini) pabėgti į gretimą valstybę (duomenys neskelbtini), jos sostinę (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2021 m. sausio 21 d. gyveno iki išvykimo į Rusiją. Teismas iš pareiškėjos paaiškinimų sprendė, kad pareiškėja laikosi pozicijos, jog kilmės valstybėje ji yra persekiojama dėl politinių įsitikinimų.

18. Teismas nustatė, kad atsakovas pareiškėjos pasakojimą vertino kaip abstraktų, neišsamų ir nepatikimą. Vertinant pareiškėjos apklausos garso įrašą ir jos transkripciją akivaizdu, kad pareiškėja konkrečiau nepaaiškino, kaip pasireiškė jos veiksmai agituojant už buvusį jos kilmės šalies prezidentą. Iš pareiškėjos pasakojimo akivaizdu, kad ji nepriklausė jokiai politinei partijai, nebuvo politiškai aktyvi, už buvusį prezidentą agitavo tik paskatinta vietinio pastoriaus ir tik vieną kartą bažnyčioje. Apklausos metu nenurodė, kas tiksliai yra jos persekiotojai, apsiribodama tik teiginiu, jog kariškiai nori ją suimti ir nužudyti, neargumentavo, kodėl persekiotojai nori atlikti minėtus veiksmus. Nėra aišku ir tai, kuo grindžiami jos teiginiai, jog galimi persekiotojai siekia ją suimti, o taip pat, kaip jai pavyko jų išvengti, nors pareiškėja teigia, kad kilmės valstybėje gyveno parapijos namuose, kuriuose taip pat gyveno ir galimai kariškių suimtas pastorius. Atsižvelgus į tai, pagrįstai buvo konstatuota, kad nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos pakankamu pagrindu įvertinti kaip suteikiančias teisę į prieglobstį ir pagrįstai Sprendimu pripažinta, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir asmenims nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja iš kilmės valstybės pirmiausia išvyko į (duomenys neskelbtini) sostinę (duomenys neskelbtini), turintį 1,28 mln. gyventojų, o vėliau atvyko į Rusiją. Pareiškėja pasakojimo metu nenurodė, kad tiek (duomenys neskelbtini) ar Rusijos Federacijoje jai būtų kilusi kokia nors grėsmė ar pavojus, tačiau nei (duomenys neskelbtini), nei Rusijos Federacijoje ji nepateikė prašymo suteikti prieglobstį. Pareiškėja akcentavo, kad kilmės valstybėje ir Rusijoje jos ir vaikų gyvenimo sąlygos buvo itin prastos, todėl pareiškėjos siekiui atvykti į Lietuvą įtakos turėjo iš esmės ekonominės, socialinės priežastys. Teismas pabrėžė, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

20. Teismas dėl pareiškėjos atstovo teismo posėdyje pateiktų argumentų dėl pareiškėjos sveikatos būklės, akcentavo, kad teisės aktai nenustato kaip „konvencinio“ pagrindo prieglobsčio suteikimui sveikatos būklės, o taip pat Departamentui nekyla pareiga vertinti prieglobsčio prašytojo psichologinės būklės ir atsižvelgti į tai atliekant prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo tyrimą. Prieglobsčio prašytojo psichologinė būsena ir savijauta nėra „konvencinė“ priežastis suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, todėl atsakovas pagrįstai nevertino šios aplinkybės. Teismas, atsakydamas į pareiškėjos atstovo teiginius dėl pareiškėjos pažeistos teisės į šeimos susijungimą, t. y. teisę į gyvenimą kartu su į Europos Sąjungą atvykusiu sutuoktiniu, atkreipė dėmesį, kad pati pareiškėja apklausos metu ne kartą nurodė, jog su sutuoktiniu ji nebegyvena nuo 2011 m., kai jo buvo palikta su vaikais. Nėra jokių faktinių duomenų, kad sutuoktinis apskritai yra teisėtai atvykęs į Europos sąjungos šalį ir teisėtai joje gyvena bei juos sieja santuokiniai ryšiai.

21. Teismas iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos ir Amnesty International teikiamų duomenų nustatė, kad ginkluoti konfliktai nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių faktą, jog iki išvykimo pareiškėjos gyventoje (duomenys neskelbtini) provincijoje, esančioje valstybės pietinėje pusėje, kurioje yra (duomenys neskelbtini) miestas, vyksta karinis ar vidinis konfliktas, galintis kelti grėsmę pareiškėjos ir jos vaikų gyvybei. Ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs (duomenys neskelbtini) rytuose ir centrinėje dalyje. Pareiškėjos gyventoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiško smurto lygis yra žemas, civiliui rizika patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto yra minimali.

22. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimų formos ir turinio trūkumus, atsižvelgdamas į tai, kad asmens kilmės šalyje (gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) provincija) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, vertino, kad ginčijamu Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

23. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos nepilnamečių vaikų faktinė situacija yra neatsiejamai susijusi su motinos situacijos vertinimu ir kitokios išvados dėl jų statuso negali būti padarytos. Atsakovui atlikus prašymo suteikti prieglobstį tyrimą ir nustačius, kad pilnametė pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio bei 87 straipsnio reikalavimų, pagrįstai nuspręsta, jog nėra pagrindo atlikti atskiro jos vaikų situacijos vertinimo ir aptarimo. Be to, Sprendimu pareiškėjos nepilnamečiams vaikams nebuvo uždrausta 5 metus nuo išsiuntimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir nebuvo į C.SIS II įvestas perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Vertino, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus. Prieglobsčio prašytojų situacija įvertinta individualiai, sprendime detaliai analizuoti ir įvertinti nurodyti argumentai. Atsakovas atsižvelgė į pareiškėjų asmenybes, jų kilmės valstybę. Apklausose buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pateiktų prašymų suteikti prieglobstį.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai kirsdami Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikyti pareigūnų. Pareiškėja prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta, nurodė, jog asmens dokumentus pametė. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti prieglobstį, vengdami grąžinimo pareiškėjai gali pasislėpti. Todėl sprendė, kad Sprendimas dalyje, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįstas ir atitinkantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

26. Teismas vertino, kad sprendimu nustatytas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra motyvuotas ir proporcingas padarytam teisės pažeidimui, todėl mažintinas iki 2 metų. Pažymėjo, kad byloje nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir / ar pat Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjos atvykimas galėjo sukelti grėsmę visuomenės saugumui.

27. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką mažintinas iki 2 metų, yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus, keičiant šį laikotarpį į 2 metus.

28. Teismas Tvarkos aprašo 222 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste nurodė, kad Komisijai nebuvo privaloma pareiškėjų skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju pareiškėjai savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

29. Teismas, netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Šalies argumentai

30. Pareiškėjų apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą ir skundo reikalavimus tenkinti, įtraukti Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kaip išvadą teikiančią instituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjai nebuvo pranešta apie prieglobsčio byloje priimtą sprendimą, su juo ji nebuvo supažindinta, jai nesuteikta teisinė pagalba ir tinkamas atstovavimas teisme, nesudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nagrinėjamu atveju negalima laikyti realiu, nes atstovas nei karto nesusitiko, nesusisiekė su pareiškėja, neinformavo apie skundus, posėdžius, bylos eigą. Nebuvo sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus, pasiruošti posėdžiui, pareiškėjos atstovas skundą grindė bendrais deklaratyviais pamąstymais apie atsakovo pareigas, nesusipažinęs su byla, nepateikė konkrečių argumentų individualioje situacijoje. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą ir objektyvų prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

32. Nurodoma, kad atsakovas nesurinko valstybės kilmės informacijos apie grėsmes buvusio prezidento (duomenys neskelbtini) režimo aktyviems rėmėjams, jos nevertino, todėl neužtikrino objektyvaus pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo. Teismas nevertino posėdyje pateiktų argumentų, taip pat pareiškėjos teiginių, kad ji bėgo nuo smurto, arešto ir grėsmės gyvybei iš karinių pajėgų pusės dėl savo atvirai išreikšto viešo pritarimo pastoriaus, su kuriuo gyveno, politinėms pažiūroms. Nevertinta pareiškėjos individuali situacija ir jos išsilavinimas. Teismas nevertino, kad atsakovo Sprendimas yra tiesiogiai susijęs su nepilnamečių pareiškėjų interesais, jų parodymai galėtų patvirtinti arba paneigti pareiškėjos pasakojimą (kitų įrodymų pareiškėja nepateikė), todėl siekiant objektyviai išnagrinėti prašymą būtina atlikti jų apklausą.

33. Tvarkos aprašo nuostatų kontekste akcentuojama, kad atsakovas nerinko informacijos ir nenagrinėjo grėsmių, kylančių buvusio prezidento (duomenys neskelbtini) šalininkams, nors būtent šią persekiojimo priežastį nurodė pareiškėja. Nesurinkta duomenų apie galimą grėsmę pareiškėjams grįžti į kilmės valstybę, atsižvelgiant į individualią jų persekiojimo baimę ir jos objektyvias priežastis.

Atsiliepimas

34. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

35. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja su Sprendimu buvo supažindinta 2021 m. lapkričio 18 d. ir išreiškė valią jį skųsti. Departamentas, vadovaudamasis Tarkos aprašo nuostatomis, užtikrino pareiškėjams valstybinės teisinės pagalbos teikimą pagal 2021 m. liepos 29 d. su advokatu P. V. sudarytą teisinių paslaugų sutartį. Pareiškėjus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atstovavo du advokatai, tiek valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tiek pareiškėjos pasamdytas advokatas. Departamentas nebuvo gavęs iš pareiškėjos skundų dėl netinkamai teikiamų teisinių paslaugų.

36. Atsakovo teigimu, pareiškėjos pasakojimas apie tariamą persekiojimą kilmės valstybėje buvo neišsamus ir nenuoseklus, nėra patvirtintas jokiais, be pareiškėjos nenuoseklaus pasakojimo, objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nėra visiškai pagrįsta. Pareiškėjos pasakojimas buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Pareiškėja nepateikė jokios kilmės valstybės informacijos, kuri paneigtų Departamento sprendime padarytas išvadas.

37. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja legaliai atvyko į Rusiją, vėliau į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo jose nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

38. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams – (duomenys neskelbtini) piliečiams – nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudžiant pareiškėjai A. T. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvedant į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, neuždraudžiant pareiškėjos nepilnamečiams vaikams atvykti į Lietuvos Respubliką, bei susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismas vertino, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, prieglobsčio prašytojų situacija įvertinta individualiai, atsižvelgta į pareiškėjų asmenybes, jų kilmės valstybę. Parėžė, kad pareiškėjos nepilnamečių vaikų faktinė situacija yra neatsiejamai susijusi su motinos situacijos vertinimu. Teismas sumažino pareiškėjai nustatytų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesto perspėjimo į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminus iki 2 metų.

40. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skundo reikalavimus tenkinti, įtraukti į bylą Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Nurodoma, kad pareiškėja nebuvo supažindinta su skundžiamu Sprendimu, buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teigiama, kad atsakovas nesurinko valstybės kilmės informacijos apie grėsmes buvusio prezidento (duomenys neskelbtini) režimo aktyviems rėmėjams, jos nevertino, todėl neužtikrino objektyvaus pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo. Liko neįvertinta pareiškėjos individuali situacija. Byloje tikslinga atlikti pareiškėjos nepilnamečių vaikų apklausą.

41. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Apeliaciniame skunde prašoma į bylą įtraukti Vaiko teisių apsaugos tarnybą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nurodyta institucija pirmosios instancijos teismo procese nedalyvavo, prašymas įtraukti į bylą šią instituciją, nurodant svarbias priežastis, pirmosios instancijos teismui pateiktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl nurodytos institucijos įtraukimo į bylą atmestinas.

43. Dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo būtinumo atlikti pareiškėjų (nepilnamečių vaikų) apklausą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja atstovauja savo ir savo nepilnamečių vaikų interesus. Prašymą suteikti prieglobstį pareiškėja siejo su savo baime patirti smurtą, areštą ir grėsmę gyvybei dėl jos politinių įsitikinimų. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias reikšmingas prašymui išspręsti aplinkybes galėtų paliudyti pareiškėjos nepilnamečiai vaikai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepilnamečių vaikų faktinė situacija yra neatsiejamai susijusi su jų motinos situacijos vertinimu, todėl nėra pagrindo atlikti jų apklausos, atskiro situacijos tyrimo jų atžvilgiu.

44. Nustatyta, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pareiškėja buvo supažindinta su Departamento 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimu pasirašytinai 2021 m. lapkričio 18 d., sprendimo tekstas pareiškėjai buvo išverstas į jai suprantamą kalbą.

45. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl pareiškėjos netinkamo atstovavimo pirmosios instancijos teisme. Bylos duomenys patvirtina, kad Departamentas, kaip viena iš teisinio proceso šalių, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 176 punktu, užtikrino pareiškėjai teisinių paslaugų teikimą ginčo proceso metu, ką patvirtina 2021 m. lapkričio 25 d. pateiktas sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo išrašas, pavedant teisinių paslaugų teikimą advokatui P. V., kuris atstovavo pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų interesus parengdamas skundus Komisijai ir pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjų interesus pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 14 d posėdyje atstovavo 2022 m. vasario 7 d. sutarties pagrindu paskirtas advokatas R. K.. Be to, pareiškėjų interesus bylą nagrinėjant 2022 m. vasario 14 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje atstovavo ir advokatas R. S. pagal su pareiškėja sudarytą atstovavimo sutartį.

46. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjams teisinės pagalbos teikimą negalima laikyti realiu. Pažymėtina, kad advokato pirmosios instancijos teismui parengtas skundas, kuriame aptarta individuali pareiškėjų situacija, pateikti nesutikimo su Departamento ir Komisijos sprendimais motyvai, buvo pagarsintas pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėja, dalyvaujanti 2022 m. vasario 14 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, skundą ir jo reikalavimus palaikė, pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, taip pat paaiškinimus ir klausimus dėl ginčo posėdžio metu teikė ir pareiškėją atstovaujantys advokatai R. K. bei R. S..

47. Dėl apeliaciniame skunde akcentuojamos nesuteiktos galimybės pasiruošti pirmosios instancijos teismo posėdžiui nustatyta, kad pareiškėjų advokato R. S. 2022 m. vasario 14 d. pateiktas prašymas dėl posėdžio nukėlimo buvo išspręstas 2022 m. vasario 14 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad posėdžio dieną neegzistavo pagrindas tenkinti advokato prašymą nukelti bylos nagrinėjimą. Pareiškėjų atstovui buvo leista dalyvauti teismo posėdyje, jis aktyviai dalyvavo procese, teikė paaiškinimus, užduodavo klausimus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, advokatas nuo atstovavimo sutarties su pareiškėja sudarymo turėjo imtis aktyvių veiksmų ginant pareiškėjų interesus. Advokatams yra keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, jie privalo žinoti proceso operatyvumo principą, kuris itin aktualus prieglobsčio bylose, kurioms nustatyti itin trumpi išnagrinėjimo terminai.

48. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas neobjektyviai, visų pirma, pažymėtina, kad ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

49. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

50. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

51. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

52. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

53. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

54. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad ji ir jos vaikai kilmės valstybėje kariškių persekiojami dėl pareiškėjos politinių įsitikinimų, t. y. dėl to, kad pareiškėja agitavo už buvusį (duomenys neskelbtini) prezidentą J. K..

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėja nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamai dėl politinių įsitikinimų, ko pasėkoje jai ir jos vaikams galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus, kuriais ji grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2021 m. lapkričio 5 d. apklausos metu duotus paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad jie nepatvirtina, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų persekiojimas iš valstybės institucijų.

56. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų detaliai nekartodama, vertina, kad pareiškėjos pasakojimas kelia pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo. Pareiškėjos pasakojimas patvirtina, kad ji nepriklausė jokiai politinei partijai, nebuvo politiškai aktyvi, už buvusį prezidentą agitavo tik paskatinta vietinio pastoriaus ir tik vieną kartą bažnyčioje. Pareiškėja negalėjo paaiškinti, ką darė ir kalbėjo agituodama. Pareiškėjos paaiškinimai dėl kariškių, kurie siekia ją suimti, abejotini, nes tokį siekį pareiškėją grindžia pastoriaus sulaikymu, tačiau pastorius, pareiškėjos teigimu, buvo sulaikytas kariškiams atvykus į parapijos namus, kur pareiškėja taip pat gyveno. Kaip pareiškėjai pavyko išvengti sulaikymo, pareiškėja detalių paaiškinimų nepateikė. Atsižvelgus į tai, pagrįstai buvo konstatuota, kad nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos kaip suteikiančios teisę į prieglobstį. Šiame kontekste taip pat pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėja iš kilmės valstybės pirmiausia išvyko į (duomenys neskelbtini) sostinę, o vėliau atvyko į Rusiją. Nenurodė, kad (duomenys neskelbtini) ar Rusijos Federacijoje jai būtų kilusi kokia nors grėsmė ar pavojus, šiose šalyse ji nepateikė prašymo suteikti prieglobstį. Iš pareiškėjos pasakojimo matyti, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko dėl prastų jos ir vaikų gyvenimo sąlygų nurodytose šalyse. Tačiau gyvenimo standartų sumažėjimas, ekonominio ir socialinio pobūdžio sunkumai negali būti pripažįstami pagrindu suteikti prieglobstį.

57. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad Departamentas nesurinko duomenų apie grėsmes buvusio prezidento (duomenys neskelbtini) režimo aktyviems rėmėjams, pabrėžtina, kad pareiškėjos pasakojimas buvo atmestas dėl patikimumo stokos, todėl Departamentas neturėjo pareigos rinkti specifinės informacijos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo kilmės šalyje faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009). Pareiškėja nepateikė kilmės valstybės informacijos, kuri paneigtų Departamento padarytas išvadas. Be to, konkrečiu atveju nenustatyta, kad pareiškėja priklausė politinei partijai ir buvo politiškai aktyvi.

58. Pasisakant dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog pareiškėja galėtų susidurti su realia kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio rizika, ar kad jai ar jos vaikams grėstų mirties bausmė, grįžimo į kilmės valstybę atveju. Be to, vietoje, kurioje gyveno pareiškėjai iki išvykimo (duomenys neskelbtini), beatodairiško smurto lygis yra žemas, tai yra ne tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šių išvadų pareiškėja nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nepaneigė.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų.

60. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

61. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

62. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. T. M., K.-M. E. ir T.-M. E. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė