Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų M. B., G. M., B. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme.

Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Iš pareiškime ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 1990-11-30 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 208-v buvo suteikta kooperatyvui „Kielė“ 0,30 ha žemės sklypai, 1993-10-10 Klaipėdos rajono architektė išdavė leidimą statyti 4 namus, 2 nameliai sudegė, Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras pažymėjo, jog gyvenamojo namo statybos darbai atlikti 13 procentų, iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog vienas namelis sudegęs, likę tik pamatai ir kaminas, o kitas namelis su sienomis ir stogu. Pareiškėjai nurodė, jog jokių veiksmų dėl žemės sklypo ir pastatų įregistravimo neatliko.

Pažymėtina, kad nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos nekilnojamojo turto registre registruojami laikantis registravimo metu galiojančių teisės normų. Šiuo atveju - teisės normos, įtvirtintos Nekilnojamojo turto registro įstatyme ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registre registruojami nekilnojamieji daiktai – statiniai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris, o pagal 13 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio nuostatas į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi suformuoto nekilnojamojo turto objekto duomenys: objektas (pastatas, patalpa, inžinerinis statinys); unikalus statinio (taip pat nebaigto statyti) numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą statinio buvimo laiką; patalpų, suformuotų kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalus numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą šio daikto egzistavimo laiką; statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas; statinio parametrai; statinio fizinio nusidėvėjimo ir baigtumo procentas; įsigijimo kaina ir įsigijimo data; statinio statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai; duomenys apie statinio statybos būklę ir kt. (2 dalis). Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, o 3 dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (7 straipsnio 4 dalis).

Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Tokiu būdu pareiškėjų teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina.

Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjai teismo keliu, vengdami nekilnojamojo turto objekto formavimo klausimą spręsti Statybos įstatymo nustatyta tvarka, siekia patvirtinti statinių suformavimo teisėtumą.

Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, tai yra teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.

Pareiškėjai teismui nepateikė jokių įrodymų, kad negali gauti reikiamų dokumentų arba prarastų dokumentų atkurti.

Remiantis išdėstytu pareiškėjai prieš pareikšdami tokio pobūdžio reikalavimus turi teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti nekilnojamojo turto objektą bei gauti visus dokumentus, patvirtinančius pastatų egzistavimą, tuomet kreiptis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei registrą, kad statiniai būtų nustatyta tvarka įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų M. B., G. M., B. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir grąžinti pareiškėjams.

Pasiūlyti pareiškėjams pastatų įregistravimo klausimą spręsti ikiteismine tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.