Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas teigia, kad atsakovė sukūrė kalinimo sąlygas, kurios grubiausiu būdu pažeidė pareiškėjo teises, alino jo sveikatą tiek fizine prasme, tiek psichine prasme. Pareiškėjas teigia, kad jis buvo laikomas alkanas, neužtikrinant tinkamo ir visaverčio maitinimo. Pareiškėjas mano, kad LKT neteisėtus veiksmus atliko ir toliau atlieka sąmoningai, suvokdami ir žinodami padėtį. Pareiškėjo nuomone, klausimas dėl prasto maitinimo daugybę kartų buvo keliamas nuteistųjų. Sriuboje būdavo vienas vanduo, tik retais atvejais sriuboje buvo galima surasti bulvių, kopūstų, burokėlių. Košės pasidarė labai vandeningos, daržovės perkamos pačios žemiausios rūšies. Pavalgęs, pareiškėjas po 20-30 min. pasijausdavo vėl alkanas, nes produktų maistinė vertė yra labai žema, o riebalų kiekiai yra labai sumažinti ir dažnai nededami, kaip pavyzdžiui į košę margarinas. Paros maitinimo išlaidų normos suimtiesiems ir nuteistiesiems nesikeitė dešimtmetį, nors per tą laikotarpį maisto produktų kainos keitėsi kelis kartus. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas jaučiasi nepakankamai pavalgęs, pastoviai alkanas, jautė išsekimą. Per trumpą laikotarpį, kūno svoris krito ne kilogramais, o dešimtis kilogramų ir po metų liko tik skeletas. Sunyko raumenys, atsirado pastovus ir stiprus nuovargio jausmas, nebeliko ištvermės. Pareiškėjas pradėjo kaupti maistą ir tai prilygina psichinės ligos požymiams, bei patyrė didelę dvasinę kančią, kurios intensyvumas viršija kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (toliau – maitinimo norma) 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčiuose nustatyta, kad nedirbančiam asmeniui skiriama nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur, dirbantiems nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur, ši pinigų suma nekilo nuo 2007 metų, kai tuo tarpu maisto produktų kainos išaugo keliariopai, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatas, net nereikia įrodinėti, kad 2007 m. 1,05 Eur nuperkamo maisto tikrai už tą pačią sumą bus neįmanoma nupirkti 2021 metais, kad maisto produktų kiekis ir kokybė atitiktų 2007 metų maisto kainas, kiekį, kokybę. Iš statistikos departamento informacijos aiškiai matosi, kad pagrindiniai maisto produktai pabrango 128,2 %, skiriama maitinimui pinigų suma visiškai nepakilo, todėl neįmanoma nupirkti reikiamo kiekio maisto produktų kalinčių asmenų maitinimui, tačiau maitinti reikėjo.

Teigia, kad nuolatos jaučiant alkį, psichinei sveikatos būsenai daromas dar blogesnis neigiamas poveikis nei fizinei būklei, nes dėl pastovaus alkio ištisą parą mintys sukasi tik apie maistą. Pareiškėjas teigia, kad negali kreiptis į gydytojus, nes jaučia gėdą, baimę ir nepilnavertiškumo jausmą. Tai atsakovai pareiškėjui sukėlė tokią būseną, pareiškėjas jaučia baimę, dirglumą, pasidarė emociškai labai jautrus, mano, kad šie psichiniai sutrikimai yra žymiai sunkesni nei fiziniai sutrikimai. Nurodo, kad akivaizdu, kad atsakovai, neužtikrinę tinkamo, kokybiško ir visaverčio maitinimo, sukėlė pareiškėjui didelę dvasinę kančią, kurios sunkumo laipsnis viršijo kalinimui būdingą kančią. Nacionalinės valdžios nesugebėjimas aprūpinti kalinčiuosius visaverčiu maitinimu pažeidžia tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus, tarp jų ir Konvencijos 3 straipsnį, Europos Tarybos Ministrų kabineto 2016 m. sausio 11 d. priimtą šalims narėms rekomendacijos Nr. R.(2006)2 nuostatas, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnį, bei pareiškėjo subjektinės teises. O tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus neužtikrinimas neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai, pažeminimą.

Pažymi, jog pažeidimai vyko labai ilgą laiką, kiekvieną dieną be išimčių, todėl esant tokiam dideliam mastui ir intensyvumui kalinimo sąlygos yra kankinančios ir nežmogiškos, atsakovas savo neteisėtais veiksmais bei neveikimu sukėlė pareiškėjui fizinį skausmą, buvo daromas žalingas poveikis pareiškėjo sveikatai, jis patyrė didelį orumo pažeminimą ir kitus išgyvenimus.

Paaiškina, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – Pravieniškių PNAK) buvo sudariusi 2019 m. sausio 19 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-11 ir 2022 m. sausio 25 d. maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 76-5/1065 su VšĮ „Bruneros“, kuri galiojo iki 2024 m. vasario 5 d. Nuo 2024 m vasario 5 d. LKT (perėmusi Pravieniškių PN-AK teises ir pareigas) buvo sudariusi Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ST-15 su UAB „Niklita“, kuri galiojo iki 2024 m. gegužės 24 d. Nuo 2024 m. gegužės 24 d. pasirašyta nauja Maitinimo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. ST-233 su UAB „CNC catering“, kurios pagrindu šiuo metu yra organizuojamas nuteistųjų maitinimas. Minėtos įmonės užtikrino tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų.

Teigia, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-444, (toliau – Taisyklės). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (Taisyklių 312 punktas). Pravieniškių 1-ajame kalėjime maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais (galiojo iki 2024 m. liepos 13 d.). LKT direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtinti nauji valgiaraščiai. Atsakovė pateikia Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktus, kuriuose nurodoma, jog jokie trūkumai tikrinant maisto kokybę, nenustatyti. Atsakovė taip pat nurodo, jog nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė yra periodiškai tikrinama laboratorijose. Paskutinis tikrinimas atliktas Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2024 m. kovo 8 d., tyrimo protokolas Nr. 1534. Aktuose matoma, jog tikrinant maisto produktų kokybę, nebuvo nustatyta pažeidimų. Atsakovės teigimu, minėti duomenys įrodo, jog patiekalų energetinė vertė atitinka nustatytą maisto energetinės vertės paros normą ir sudėtį. Siekiant tinkamai kontroliuoti maitinimo paslaugos teikimą, maisto ruošimą, higieną bei kitus reikalavimus, susijusius su nuteistųjų/suimtųjų maitinimu bei sanitarinių higieninių normų laikymųsi, teikiamo maisto kokybę, LKT direktoriaus 2023 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-715 „Dėl bausmės atlikimo vietoje nuteistiesiems tiekiamo maisto ir maitinimo paslaugos kokybės tikrinimo komisijų sudarymą“ sudaryta komisija. Patikrinimo rezultatai buvo užfiksuoti aktais, su kuriais buvo supažindinta ir maitinimo paslaugą teikianti įmonė. Esant trūkumams, pažeidimams, siunčiama apie tai paslaugą teikiančiai įmonei teikiami siūlymai ir rekomendacijos, kaip gerinti teikiamą paslaugą. Pareiškėjas skunde aplinkybių dėl patiekalų neatitikimo jų sudėčiai pagal valgiaraštį neišdėstė, konkrečių pažeidimų atvejų neišdėstė, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti LKT veiksmų neteisėtumo. Pažymėtina, jog šio pobūdžio aplinkybės įrodinėjamos specialiomis įrodinėjimo priemonėmis – kompetentingų institucijų patikrinimų duomenimis, pagal kuriuos byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamos sudėties ir kokybės maisto ar jo gaminimo pažeidimų. Patvirtinti valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka savo kaloringumu, o pagrindinių maisto elementų kiekiu netgi viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusio iki 2023 m. sausio 1 d.) fiziologines mitybos normas. LKT savo veikloje vadovavosi galiojusiais Teisingumo ministro įsakymais, kuriuose buvo numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, skiriamų paros maitinimo išlaidų normų, taikomų laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims. Kadangi šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka buvo nenuginčytos, todėl laikoma, kad jos buvo teisėtos. Pareiškėjas dėl šioje byloje taikomų teisės aktų teisėtumo ištyrimo aplinkybių ir teisinių argumentų neišdėstė, skundą grindžia bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, prašymo ištirti norminio teisės akto atitikimą nepateikė. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui duomenų, kad jo atžvilgiu aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų nebūtų laikomasi. Taip pat pažymėtina, kad skunde minimos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos (toliau – Seimo kontrolierius) 2017 m. birželio 30 d. raštas Nr. 2017/1-63 ir 2019 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. 1-3D-2994 neįeina į ginčo laikotarpį todėl yra neaktualios. Taip pat minimo 2021 m. sausio 20 d. rašto „Dėl Seimo Kontrolieriaus pateiktos informacijos“ numeris nenurodytas, todėl identifikuoti šio rašto nepavyko ir apie jį LKT plačiau nepasisako. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam yra teikiamas maistas nevisavertis, kadangi neįmanoma užtikrinti visaverčio maitinimo, kuomet pagal galiojantį teisinį reguliavimą pareiškėjo maitinimui per parą skiriama itin maža pinigų suma, todėl jis kentė pastovų alkį. LKT pažymi, jog kalėjimams nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, privaloma buvo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. LKT direktoriaus), tiek Teisingumo ministro įsakymus, kuriuose buvo numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų ir pan. Kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos.

Pažymi, kad pagal 2024 m. lapkričio 19 d. pažymą Nr. RV-22-10477, Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, kreipėsi į bausmės vykdymo įstaigos administraciją su skundais ir prašymais dėl maitinimo. 2023 m. kovo 10 d. Prašymu Nr. NPS-22-4955 pareiškėjas kreipėsi dėl vegetariško maitinimo skyrimo. LKT administracija 2024 m. balandžio 4 d. atsakyme Nr. SN-22-998 informavo pareiškėją, kad nuo 2023 m. kovo 14 d. jis yra įtrauktas į sąrašą nuteistųjų, kurie maitinami pagal valgiaraščius, patvirtintus vyrams vegetarams. 2023 m. liepos 18 d. skundas Nr. NPS-22-15299 ir 2023 m. liepos 19 d. skundas Nr. NPS-22-15170 buvo pareiškėjo pateikti dėl dietinio maitinimo paskyrimo. Atsižvelgus į Pareiškėjo prašymą ir LKT Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus tarnybinį pranešimą pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašą nuteistųjų kuriems yra skirtas dietinis maitinimas ir pradėtas maitinti pagal dietinį valgiaraštį nuo 2023 m. liepos 19 d.. LKT taip pat pažymi, kad nuteistieji, įskaitant ir pareiškėją, gali įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Remiantis pridedamu pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščiu pareiškėjas ginčo laikotarpiu apsipirkdavo įstaigos parduotuvėje, todėl pareiškėjo argumentai, kad neva nuolatos jautė alkį, badavo turėtų būti vertinami kritiškai. Pagal 2024 m. lapkričio 18 d. Pravieniškių 1-jo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologės pažyma Nr. RV-22-10408 ginčui aktualiu laikotarpiu į psichologus pareiškėjas nesikreipė.

Teigia, jog pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Skunde pareiškėjas teigia, kad pradėjo kaupti maistą ir tai prilygina psichinės ligos požymiams, bei patyrė didelę dvasinę kančią, kurios intensyvumas viršija kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Tačiau 2024 m. lapkričio 18 d. Pravieniškių 1-jo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologės pažymoje Nr. RV-22-10408 nurodyta, kad jis į įstaigos psichologus dėl patiriamų psichologinių problemų, emocinių kančių ir dvasinių išgyvenimų, diskomforto, nepilnavertiškumo jausmo, nepatogumų, orumo pažeminimo, kuriuos neva galėjo sukelti tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas įkalinimo įstaigoje, t. y. prasta maisto kokybė ir neužtikrintas pakankamas jo kiekis bei pastovus alkio jausmas, nesikreipė. Todėl, LKT nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė prašomos sumos apskaičiavimo, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo surašymo data yra nurodyta 2024 m. lapkričio 7 d., tačiau skundžiamo laikotarpio pabaiga yra nurodomas į „ateitį“ – 2024 m. lapkričio 15 d. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl nevisaverčio maitinimo yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine paties pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl tokie argumentai negali būti nevertinami kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis buvo laikomas alkanas, neužtikrinant tinkamo ir visaverčio maitinimo. Pareiškėjas mano, kad LKT neteisėtus veiksmus atliko ir toliau atlieka sąmoningai, suvokdami ir žinodami padėtį. Pareiškėjo nuomone, klausimas dėl prasto maitinimo daugybę kartų buvo keliamas nuteistųjų. Sriuboje būdavo vienas vanduo, tik retais atvejais sriuboje buvo galima surasti bulvių, kopūstų, burokėlių. Košės pasidarė labai vandeningos, daržovės perkamos pačios žemiausios rūšies. Pavalgęs, pareiškėjas po 20-30 min. pasijausdavo vėl alkanas, nes produktų maistinė vertė yra labai žema, o riebalų kiekiai yra labai sumažinti ir dažnai nededami, kaip pavyzdžiui į košę margarinas. Paros maitinimo išlaidų normos suimtiesiems ir nuteistiesiems nesikeitė dešimtmetį, nors per tą laikotarpį maisto produktų kainos keitėsi kelis kartus. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas jaučiasi nepakankamai pavalgęs, pastoviai alkanas, jautė išsekimą. Pareiškėjas pradėjo kaupti maistą ir tai prilygina psichinės ligos požymiams, bei patyrė didelę dvasinę kančią, kurios intensyvumas viršija kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Pažymi, jog pažeidimai vyko labai ilgą laiką, todėl esant tokiam dideliam mastui ir intensyvumui kalinimo sąlygos yra kankinančios ir nežmogiškos, atsakovas savo neteisėtais veiksmais bei neveikimu sukėlė pareiškėjui fizinį skausmą, buvo daromas žalingas poveikis pareiškėjo sveikatai, jis patyrė didelį orumo pažeminimą ir kitus išgyvenimus.