Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2014-12-16 · Byla Nr. ATP-880-255/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
ATP-880-255/2014
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-01752-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-880-255/2014Proceso Nr. 4-46-3-01752-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 47.8.; 79.1.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 22 d., 10 val. 05 min., kelyje A12, 121 km. (prie Tauragės) dokumentų patikrinimui sustabdžius T. D. vairuojamą N₃ kategorijos krovininį automobilį ,,MAN 19.464“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. J. su puspriekabe ,,LAG0334 KA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykstantį maršrutu Kaunas-Tauragės r. sav. – ir vežantis kombinuotus pašarus broileriams. Patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas T. D., veždamas krovinį už atlygį, kontroliuojančiam pareigūnui nepateikė galiojančios licencijos kopijos. Krovinio vežimas už atlygį preziumuojamas, nes pagal vairuotojo T. D. pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą KPC Nr. 120145 nustatyta, kad krovinio siuntėjas ir pardavėjas AB (duomenys neskelbtini), krovinio pirkėjas ir savininkas – AB (duomenys neskelbtini), krovinio iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), vežėjas – L. J.. Krovinį vežė T. D., kuris pagal L. J. paaiškinimą dirba L. J. ūkyje ir transporto priemonė, vadovaujantis transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, priklauso L. J.. Pagal Institucijoje esamą duomenų bazę nustatyta, kad L. J. arba L. J. ūkis licencijos krovinius vežti už atlygį neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. nutarimu L. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnio 1 dalį paskyrė 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą be transporto priemonės - krovininio automobilio ,,MAN 19.464“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ,,LAG0334 KA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Šalies argumentai

L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tik tada, jei yra užsiimama veikla, kaip pavyzdžiui krovinių pervežimu, atliekant paslaugas kitai įmonei ir už tai yra gaunamos pajamos, būtent už tą konkrečią paslaugą - krovinio pervežimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 173 straipsnyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad, kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1- 1890/2007, N62-3884/2009).

2014 m. rugsėjo 22 d. T. D., kuris dirba pas apeliantą ūkyje pagal darbo sutartį ūkio darbininku, vežė kombinuotus pašarus broileriams su apeliantui priklausančiu transportu MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) T. D. paprastai dirba įvairius darbus apelianto ūkyje ir jis nėra tik vairuotojas. Pašarai buvo būtini broileriams auginti, tai yra apelianto užsiimamai veiklai vykdyti. Pašarų parsivežimas buvo kaip pagalbinė priemonė broilerių auginimui. Apelianto teigimu, jeigu jis užsiimtų kokia tai neteisėta veikla, tai tikrai nesikreiptų į teismą ir sprendimo neskųstų. Nurodo, kad jis yra ūkininkas, jam priklausančiose paukštidėse augina paukščius pagal Paukščių auginimo paslaugų sutartį tarp jo - ūkininko L. J., ir AB (duomenys neskelbtini), apelianto misija yra iš AB (duomenys neskelbtini) perduotų vienadienių viščiukų išauginti mėsinius boilerius. Sutartyje yra numatyti visi dalykai, susiję su broilerių auginimu bei pašarų pateikimu jų auginimui. Sutarties 2.1.3 punkte yra numatyta, kad AB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja sutartu laiku pateikti pašarus paukščių auginimui, o sutarties 2.3.4 punkte yra nurodyta, kad jis įsipareigoja nuosavu transportu prisistatyti lesalus iš įmonės AB (duomenys neskelbtini).

Skundžiamame nutarime ir administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta ir konstatuota, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. vykdytas krovinio vežimas buvo vykdomas už atlygį. Tačiau apeliantas jokio atlygio už parsivežtus į savo ūkį pašarus, kurie buvo reikalingi broilerius auginti, negavo ir byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad jis gavo kokį atlygį. Apeliantui nesuprantama, kaip įmanoma gauti atlygį, jei pašarus reikia parsivežti pačiam, kadangi jis yra įsipareigojęs, o pašarai yra būtini broilerių auginimui.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiesiog preziumuoja, kad krovinio vežimas buvo vykdomas už atlygį, nes pagal sąskaitą faktūrą krovinio siuntėjas ir pardavėjas - AB (duomenys neskelbtini), krovinio pirkėjas ir savininkas - AB (duomenys neskelbtini). Tačiau, apelianto manymu, negalima reziumuoti ir vertinti, kad krovinys yra ar buvo vežamas už atlygį, tokio fakto konstatavimui yra būtina rinkti ir teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad buvo gautas atlygis. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėjo pareigą tokius duomenis pateikti teismui, tačiau to nepadarė, tokių dokumentų net nerinko. Pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir teismui buvo pateikta minėta sutartis tarp apelianto ir AB (duomenys neskelbtini), tačiau priimant skundžiamą nutarimą į tai visiškai nebuvo atsižvelgta, nebuvo įsigilinta į sutartį ir joje esančias sąlygas.

Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300, yra reglamentuota krovinių vežimo tvarka ir sąlygos, santykiai tarp krovinių siuntėjų, vežėjų ir gavėjų bei jų tarpusavio atsakomybė. Vidaus vežimai - tokie vežimai, kai kelių transporto priemonėmis vežama Lietuvos Respublikos teritorijoje nekertant valstybės sienos. Krovinių vidaus vežimai skirstomi į vežimus už atlyginimą ir vežimus savo sąskaita. Vežimai už atlyginimą - tokie vežimai, kai vežėjas gabena krovinį už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą. Vežimai savo sąskaita - tokie vežimai, kai vežėjui priklausantis krovinys iš vienos paskirties vietos gabenamas į kitą savo transporto priemonėmis ir sąskaitą. Krovinių vežimai už atlyginimą kelių transportu atliekami pagal vežimų sutartį, kuri tarp siuntėjo ir gavėjo yra sudaroma priimto užsakymo arba ilgalaikės raštiškos sutarties pagrindu. Krovinio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę, pagal važtaraštį jam patikėtą krovinį nuvežti į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas - pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, jeigu yra vykdomi krovinio vežimai, turi būti sudaryta sutartis ar trumpalaikė, ar ilgalaikė ir už krovinio vežimą yra sutariama tam tikras sutartas atlyginimas. Parsiveždamas pašarus į jam priklausančią paskirties vietą dėl broilerių auginimo, savo veiklą apeliantas vertina kaip vežimą savo sąskaita. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300, 19.1 punkte nurodyta, kad „vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį“. Pagal sutartį su AB (duomenys neskelbtini) sutartu laiku pateikia apeliantui pašarus paukščių auginimui, kurie yra AB (duomenys neskelbtini), o pagal sutartį apeliantas įsipareigoja nuosavu transportu parsivežti lesalus iš įmonės pats savo veiklai. Jeigu apeliantas yra įsipareigojęs savo sąskaita ir transporto prisistatyti pašarus broileriams auginti, jam už tai nebeturėtų būti mokama. Teigia, kad jis jokio atlygio už parsivežtus į savo ūkį pašarus, kurie buvo reikalingi broileriams auginti, negavo ir administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad jis gavo kokį atlygį. Galbūt, kad T. D. neturėjo krovinio važtaraščio, nors taisyklėse nurodyta, kad galima turėti kitą dokumentą patvirtinantį, kad krovinys yra vežamas man, tačiau tas kitas dokumentas ir yra sutartis tarp apelianto ir AB (duomenys neskelbtini). Įvertinus pateiktus argumentus mano, kad tikrai nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, ir tikrai neužsiima neteisėta ūkine ar komercine veikla, todėl administracinio teisės pažeidimo byla prieš jį turėtų būti nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimais. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus įrodymus, teisingai išaiškinus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes.

Atsiliepime nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu L. J. neginčijo faktinių bylos aplinkybių, pripažino kaltę padarius minėtą pažeidimą ir gailėjosi. Apeliantas pagrįstai skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 173 straipsnyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti ar veika atitinka visus šiuos požymius: 1) Ar veika patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau KTK) 8 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 5 punktas numato, kad keleivių ir krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą gali vykdyti tik įmonės, turinčios nustatyta tvarka išduotą licenciją (leidimą); licencija reikalinga, kai kroviniai vežami vidaus maršrutais kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausia leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę) didesnė, kaip 3,5 tonos. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės, neskaitant puspriekabės didžiausia leidžiamoji masė, vadovaujantis byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo kopija, yra 17990 kg, todėl L. J. veika patenka į licencijuojamų kategoriją; 2) Ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos. Vadovaujantis duomenų baze nustatyta, kad L. J. ar L. J. ūkis licencijos krovinius vežti už atlygį neturėjo ir neturi, bylos nagrinėjimo metu L. J. pats patvirtino, kad nustatyta tvarka išduotos licencijos, neturi, todėl L. J. veika taip pat atitinka šį požymį. 3) Ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veika (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų - „versliškumo“ požymis. Nors teismas nutarime konstatavo tikrovės neatitinkančius faktus, kad padaryta tik vienkartinė neteisėta veikla ir iš šios veiklos pajamų negauta, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyti faktai, kad vežimas už atlygį buvo sistemingas: a) L. J. pažymėjo, kad savaitgaliais, kai savo sąskaita ir transportu pašarų nepristatydavo AB (duomenys neskelbtini), nuolatos atsiveždavo juos pats – „Ūkyje aš sandėlio pašarams laikyti neturiu, o pašarai privalo būti atvežami kiekvieną ar kas antrą dieną, priklausomai nuo to, kada jie baigiasi. Darbo dienomis pašarus atveža AB (duomenys neskelbtini) o savaitgaliais ir švenčių dienomis pašarus atsivežu nuosavu transportu ir per mėnesį atsivežti reikia 4 ar 5 kartus“. Bylos nagrinėjimo metu teisme teisėja G. Gudžiūnienė, išanalizavusi protokolo surašymo metu pateiktą L. J. paaiškinimą, pažymėjo, jeigu vežimas buvo vykdomas tik vieną kartą, tai bylą reikėtų nutraukti, tačiau paaiškėjus faktams, kad vežimai vykdomi sistemingai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalimi, teismo posėdžio eigą privaloma fiksuoti darant teismo posėdžio garso įrašą, todėl anksčiau paminėtas citatas galima patvirtini išanalizavus posėdžio metu darytą garso įrašą. Sistemingumą patvirtina ir Paukščių auginimo paslaugų sutarties (toliau - Sutartis) nuostata, kurios 2.3.4 punkte nurodyta, kad augintojas įsipareigoja užtikrinti paukštidžių ir įrangos tinkamą funkcionavimą per visą sutarties galiojimo laikotarpį, lesalų pristatymą iš įmonės AB (duomenys neskelbtini) nuosavu transportu; b) vežimą už atlygį patvirtina Sutarties 5.4.2 punktas, kuriame nurodyta, kad iš apskaičiuotos sumos už išaugintų paukščių gyvą svorį atimama ūkininkui L. J. pateiktų pašarų kaina, įskaitant transporto paslaugas (jei pašarai būtų atvežami tiekėjo transportu). Pašarų ir transporto paslaugų kainos yra nurodomos pašarų gabenimo dokumentuose, kuriuos išrašo paukštynas arba pašarus teikianti įmonė. Vadovaujantis šiuo punktu konstatuotina, kad AB (duomenys neskelbtini), pristatęs pašarus savo transportu, iš apskaičiuotos sumos už išaugintų viščiukų gyvą svorį atima transporto paslaugų kainą, o jeigu L. J. savo transportu parsiveža AB (duomenys neskelbtini) priklausančius pašarus, tai pinigai už transporto paslaugas lieka L. J. ir sumokami Sutarties 5.5 punkte numatyta tvarka.

Atsiliepime pažymima, kad norint konstatuoti krovinių vežimą už atlygį, vadovaujantis KTK nuostatomis, užtenka nustatyti tik faktą, kad krovinys, jo vežimo metu, nuosavybės teise nepriklausė vežėjui. KTK 26 straipsnis visus krovinių ir pašto vežimus skirsto į vežimus už atlygį ar savo sąskaita. KTK 26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad krovinių vežimas savo sąskaita yra tik tada, kai vežėjas gabena jam priklausančius krovinius iš vienos paskirties vietos į kitą savo transporto priemonėmis ir sąskaita (turi būti visos sąlygos), o KTK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visi kiti vežimai, yra vežimai už atlygį. Vertinant minėtas teisės normas konstatuotina, kad vežimą už atlygį galima nustatyti ir neįrodžius gaunamo atlygio. Iš byloje esančios medžiagos - PVM sąskaitos faktūros KPC Nr. 120145 matyti, kad krovinio pirkėjas ir krovinio savininkas vežimo metu buvo AB (duomenys neskelbtini), todėl nenustačius gautų pajamų kiekio, protokole vežimas už atlygį buvo preziumuotas. Įrodyti gaunamą atlygį svarbu, kai sprendžiamas klausimas asmeniui taikyti administracinę ar baudžiamą atsakomybę, arba priimant sprendimą konfiskuoti gautas pajamas iš šios veiklos. Pažymėtina, kad ATPK 9 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. ATPK 173 straipsnio pastaboje paaiškinta, kad pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė atsiranda, kai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Administracinis teisės pažeidimas ir nusikaltimas atribojami atsižvelgiant į gaunamo atlygio stambų mastą. Atribojimui turi reikšmės tai, kad administracinė atsakomybė galima, kai iš vykdomos neteisėtos veiklos gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos) ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 MGL. Pažymėtina, kad Institucija neturi įgaliojimų atlikti įmonių audito ar buhalterinių patikrinimų, todėl surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, gautas atlygis nustatytas nebuvo. Teismas, įvertinęs būtinumą nustatyti gautą atlygio dydį, galėjo savo iniciatyva įpareigoti tam įgaliotą instituciją ir gauti papildomus įrodymus. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Atsižvelgus į ankščiau paminėtus argumentus ir įvertinus visas faktines bylos aplinkybes konstatuotina, kad L. J. neturėdamas licencijos sistemingai vežė ne jam nuosavybės teise priklausantį krovinį ir tuo pažeidė KTK 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Aukštesnės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas neišsiaiškino ir tinkamai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino surinktus duomenis, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl nepagrįstai L. J. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Šio teisės pažeidimo turinys atskleidžiamas straipsnio, kuriame jis išdėstytas, pavadinimu – „Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla“. Taigi tam, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, kad yra verčiamasi tam tikra veikla ir tai daroma neteisėtai (verčiantis šia veikla, nesilaikoma tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą kaip tokią daro absoliučiai neteisėtą). Be to, vienas iš būtinųjų šio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių – sistemingumas, tai yra veika turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma, kuriais siekiama gauti ar gaunama pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio norma yra blanketinė, traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė. Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir skundžiamą nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos fragmentišku bylos duomenų vertinimu, tačiau pagal ATPK 257 straipsnio reikalavimus organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pirmosios instancijos teismo nutarimo turinys patvirtina, kad šių reikalavimų nebuvo laikomasi.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas yra suformuluotas ir bylos duomenys yra surinkti iš esmės tik dėl vieno 2014 m. rugsėjo 22 d. vykdyto pervežimo fakto. Pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalies pastabą, pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė atsiranda, kai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Taigi, vienas iš būtinų šio straipsnio sudėties požymių yra tai, kad asmuo, versdamasis neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, kuriai reikalinga licencija, už tai turi gauti pajamas. KTK 8 straipsnio 1 punkte, kurio pažeidimu kaltinamas L. J., nurodyta, kad keleivių vežimo autobusais ir krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą licenciją. Taigi, krovinių gabenimo licencijos išdavimas taip pat siejamas su tuo, kad ši veikla turi būti vykdoma už atlygį. Šiuo atveju tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime L. J. skirti nuobaudą yra preziumuojama, kad už krovinio vežimą L. J. gavo pajamas. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių tokią pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimą protokolą, ar teismo, priėmusio skundžiamą nutarimą, prezumpciją patvirtinančių duomenų. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Institucija, preziumuodama, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. vykdytas pašarų pervežimas buvo už atlygį, nepateikė jokių duomenų apie tai, kokį atlygį ir kas gavo už šį pervežimą.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos, priimdamas skundžiamą nutarimą pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino 2014 m. sausio 3 d. Paukščių auginimo sutarties. 2014 m. rugsėjo 22 d. T. D., kuris dirba L. J. ūkyje pagal darbo sutartį ūkio darbininku, vežė kombinuotus pašarus broileriams su L. J. priklausančiu krovininiu automobiliu MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 22 d. vežti pašarai buvo skirti užsiimamai veiklai vykdyti - broileriams auginti. Pagal 2014 m. sausio 3 d. Paukščių auginimo paslaugų sutartį tarp ūkininko L. J. ir AB (duomenys neskelbtini), L. J. yra įsipareigojęs AB (duomenys neskelbtini) perduotus vienadienius viščiukus broilerius išauginti į mėsinius boilerius. Sutarties 2.1.3 punkte yra numatyta, kad AB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja sutartu laiku pateikti pašarus paukščių auginimui, o sutarties 2.3.4 punkte yra nurodyta, kad L. J. įsipareigoja nuosavu transportu prisistatyti lesalus iš įmonės AB (duomenys neskelbtini). Taigi, iš šios sutarties matyti, kad L. J. ūkyje dirbantis darbininkas T. D. 2014 m. rugsėjo 22 d. vežė pašarus paukščių auginimui, vežti pašarai, nors sąskaitoje faktūroje KPCNr.12014 nurodyta, kad priklauso UAB (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai jie buvo skirti L. J. ūkyje auginamiems paukščiams, už tai nebuvo gautas joks atlygis ar papildomos pajamos, todėl apeliacinės instancijos teismo manymu, L. J. nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį.

Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300, yra reglamentuota krovinių vežimo tvarka ir sąlygos, santykiai tarp krovinių siuntėjų, vežėjų ir gavėjų bei jų tarpusavio atsakomybė. Vidaus vežimai - tokie vežimai, kai kelių transporto priemonėmis vežama Lietuvos Respublikos teritorijoje nekertant valstybės sienos. Krovinių vidaus vežimai skirstomi į vežimus už atlyginimą ir vežimus savo sąskaita. Vežimai už atlyginimą - tokie vežimai, kai vežėjas gabena krovinį už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą. Vežimai savo sąskaita - tokie vežimai, kai vežėjui priklausantis krovinys iš vienos paskirties vietos gabenamas į kitą savo transporto priemonėmis ir sąskaitą. Krovinių vežimai už atlyginimą kelių transportu atliekami pagal vežimų sutartį, kuri tarp siuntėjo ir gavėjo yra sudaroma priimto užsakymo arba ilgalaikės raštiškos sutarties pagrindu. Krovinio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę, pagal važtaraštį jam patikėtą krovinį nuvežti į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas - pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį. Kadangi nebuvo sudaryta jokia krovinio (šiuo atveju – pašarų) vežimo sutartis, veikla, kurios metu L. J. savo transportu parsiveža pašarus paukščių auginimui pagal 2014 m. sausio 3 d. Paukščių auginimo sutartį, yra sudėtinė L. J. vykdomos paukščių auginimo veiklos dalis, už tai nėra gaunamas joks atlygis, todėl tai negali būti vertinama kaip krovinių vežimas už atlygį, kuriam yra reikalinga licencija. Įvertinus šiuos duomenis matyti, kad L. J. veikoje nėra ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į apeliaciniame skunde išdėstytus faktus, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų nepakanka patvirtinti, kad L. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. J. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Regina Bertašienė