Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-06-13 · Administracinė byla Nr. eI1-383-644/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-13
Bylos Nr.
eI1-383-644/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02487-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
E. E.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-383-644/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02487-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 13 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjo E. E. atstovei advokatei J. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintu skundu (dok. Nr. 29424) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN - AK), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019-07-08 iki 2020-09-09 pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN – AK 1-jo sektoriaus 8, 3 būriuose, kamerų tipo patalpose, drausmės grupės patalpose netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes ankštuose kambariuose buvo laikoma po 10 nuteistųjų. Paaiškino, kad gyvenamojoje patalpoje grindys buvo supuvusios, su skylėmis, o pareigūnai kratų metu jas dar labiau laužydavo. Kambariuose nebuvo stalų, spintelių maistui ir drabužiams laikyti. Maistą ir asmeninius daiktus pareiškėjas laikė rankinėse po lova. Langų stiklai sudaužyti, dėl ko žiemą patalpose buvo šalta. Gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose buvo pelėsio, nuo sienų byrėjo dažai, sienos vietomis buvo sutrūkusios. Patalpose nebuvo vėdinimo sistemos, todėl trūko oro, kaupėsi drėgmė. Visas 1-asis sektorius buvo avarinės būklės, patalpose buvo pelėsio, blakių, tarakonų, pelių. Virtuvėje plytelės suskaldytos, lubose skylės, patalpoje nešvaru, nebuvo galimybės nusiplauti rankas. Dirbantys valgykloje nesilaikė higienos reikalavimų, maistas buvo nešvarus. Prie valgyklos stovėjo šiukšlių konteineriai, iš kurių sklido nemalonus kvapas. Ventiliacijos nebuvo nei kambaryje, nei virtuvėje, nei duše, nei tualete. Duše nebuvo kilimėlių, dėl to buvo labai slidu, apšvietimas neveikė. 80 asmenų naudojosi 4 tualetais, tai sukėlė nepatogumus, pažeminimą.

Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose taip pat buvo drėgna, ant sienų ir lubų buvo pelėsio, nebuvo apšvietimo ir ventiliacijos. Pasivaikščiojimo kiemelio sienos nelygios, šlapios ir išdaužytos, iš jų išlindę laidai. Buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpiu iš pareiškėjo buvo atimtos higienos priemonės, patalynė, čiužinys, pagalvė, antklodė. Drausmės grupės patalpose nebuvo ventiliacijos, dušuose nebuvo kilimėlių, pareigūnų iškvietimo mygtuko. Ant sienų bei lubų buvo pelėsio, daug blakių ir tarakonų. Pareiškėjo skundai dažnai buvo neregistruojami. Visos aukščiau nurodytos netinkamos sąlygos padarė didelę žalą pareiškėjo sveikatai.

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė daug išgyvenimų, dvasinių ir fizinių nepatogumų, pažeminimą, negalėjo ramiai miegoti, turėjo problemų su kraujo spaudimu, jam skaudėdavo visą kūną, gyveno baimėje, nuo blakių išbėrė kūną.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Pataisos namai užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), vykdymą. Valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems. Įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas, tame tarpe ir uždarosios zonos kameras, turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Nuteistiesiems sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką jose. Pataisos namų 1-me sektoriuje avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų pastatų nėra. Pastatai techniškai tvarkingi: sienos, lubos, grindys atitinka numatytus higienos normų reikalavimus. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Nuteistųjų patalpose grindys tvarkingos, sienos periodiškai atnaujinamos, dažomos. Pataisos namai, vadovaujantis numatytais teisės aktais, užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų aprūpinimą baldais ir inventoriumi. 1-jo sektoriaus kamerų tipo patalpose nuteistojo kalinimo laikotarpiu buvo mediniai langai, šaltajam laikotarpiui tvarkomi ir sandarinami. Pataisos namai neturi licencijos verstis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietos vertės bei oro temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti, dėl to neturi galimybės atlikti tokius matavimus. Pataisos namai užtikrina tinkamą temperatūros ir drėgmės palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose. Pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langus. Pataisos namai užtikrina tinkamą patalpų maisto laikymui įrengimą. Nuteistieji gali laikyti maistą virtuvėlėse tam skirtose spintelėse ir šaldytuvuose. Pataisos namai užtikrina tinkamą dušo patalpos įrengimą numatytais baldais ir inventoriumi. Dušinėje įrengta 12 dušo galvučių, veidrodis, lentynėlės higienos priemonėms susidėti, guminiai kilimėliai. Nuo 2016-11-23 pataisos namai sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB ,,Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB ,,Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, į psichologus nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN - AK netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.-

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad jam gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Iki 2020-02-06 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Taisyklių 11¹.2. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 patvirtintu „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punkte.

Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN – AK 1-me sektoriuje atliko laikotarpiu nuo 2019-06-06 iki 2020-09-08 (ginčo laikotarpis).

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose Pravieniškių PN – AK 1-jo sektoriaus bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2019-09-06 iki 2019-11-21 – 8 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,28 kv. m., įrengta 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,52 kv. m; nuo 2019-11-21 iki 2019-12-03 – 8 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 24,85 kv. m., įrengtos 8 vietos, vienam asmeniui teko 3,10 kv. m; nuo 2019-12-03 iki 2019-12-18 – 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 60,29 kv. m., įrengta 16 vietų, vienam asmeniui teko 3,76 kv. m; nuo 2019-12-18 iki 2020-01-17 – 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,34 kv. m., įrengta 11 vietų, vienam asmeniui teko 3,21 kv. m; nuo 2020-01-17 iki 2020-04-16 – 2 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 20,48 kv. m., įrengtos 6 vietos, vienam asmeniui teko 3,41 kv. m; nuo 2020-04-16 iki 2020-04-21 – 6 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 48,38 kv. m., įrengta 15 vietų, vienam asmeniui teko 3,22 kv. m; nuo 2020-04-21 iki 2020-06-15 – 2 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 30,41 kv. m., įrengtos 9 vietos, vienam asmeniui teko 3,37 kv. m; nuo 2020-06-15 iki 2020-07-21 – 2 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 20,39 kv. m., įrengtos 6 vietos, vienam asmeniui teko 3,39 kv. m; nuo 2020-07-21 iki 2020-09-08 – 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 20,66 kv. m, įrengtos 6 vietos, vienam asmeniui teko 3,44 kv. m. Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas šiose Pravieniškių PN – AK 1-jo sektoriaus kamerų tipo patalpose: nuo 2019-12-01 iki 2019-12-04, 2020-06-12 – karantino patalpoje Nr. 2, kurios plotas 36,43 kv. m, įrengtos 8 vietos, vienam asmeniui teko 4,55 kv. m; nuo 2019-12-04 iki 2019-12-18 – karantino patalpoje Nr. 9, kurios plotas 16,16 kv. m, įrengtos 3 vietos, vienam asmeniui teko 5,38 kv. m; nuo 2020-04-17 iki 2020-04-21 – karantino patalpoje Nr. 1, kurios plotas 36,43 kv. m, įrengta 10 vietų, vienam asmeniui teko 3,64 kv. m; nuo 2020-06-05 iki 2020-06-12 – karantino patalpoje Nr. 13, kurios plotas 16,16 kv. m, įrengtos 3 vietos, vienam asmeniui teko 5,38 kv. m; nuo 2020-06-12 iki 2020-06-15 – kameroje Nr. 6, kurios plotas 16,19 kv. m, įrengtos 3 vietos, vienam asmeniui teko 5,39 kv. m. Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc. iki 65 proc. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Iš bylos duomenų, t. y. pareiškėjo atstovės pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) 2019-09-16, 2019-10-07, 2019-10-24, 2019-11-15, 2020-01-14 patikrinimo aktų matyti, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos, tame tarpe dušai, vėdinami per atveriamus langus. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais ar, kad būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant patalpų langus. Be to, aš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, taip pat šios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio nemalonaus kvapo, oro trūkumo ar pelėsio, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, vėdinimo neįrengimo, oro trūkumo ir pan., atmetami kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019-06-19 įsakymu Nr. V-372 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 4 punktą, patalpos kiekvieną dieną pagal patvirtintą budėjimo tvarkaraštį turi būti valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio. Sanitariniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną (5 p.). Valymo inventorių, priemones, dezinfekcinius skysčius išduoda Turto valdymo skyriaus sandėlininkas (12 p.). Taigi, pareiškėjo teiginys, kad gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos buvo netvarkingos, apipelijusios patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už jų tvarkymą asmuo (budintysis) tinkamai neatliko savo pareigų. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.

Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos neremontuotos, grindys ir sienos sutrūkusios, nuo sienų byrėjo dažai, virtuvės plytelės suskaldytos, lubose skylės, pasivaikščiojimo kiemelio sienos nelygios, šlapios ir išdaužytos.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovės atstovo teigimu, pataisos namų 1-me sektoriuje avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų pastatų nėra. Pastatai techniškai tvarkingi: sienos, lubos, grindys atitinka numatytus higienos normų reikalavimus. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Iš pareiškėjo atstovės į bylą pateikto NVSC 2019-09-16 patikrinimo akto matyti, kad 2019-09-10 patikrinimo metu 2 būrio dušo patalpose buvo užfiksuoti techniškai netvarkingi, išdaužyti langų rėmai ir stiklo paketai, nulaužta durų rankena, 2019-10-07 patikrinimo metu (NVSC 2019-10-07 patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)PA-7375) taip pat nustatyta, kad 6 būrio patalpos seniai remontuotos, langų rėmai supuvę, prausykloje nuo sienų krinta tinkas, virtuvėje inventorius susidėvėjęs, matyti elektros laidai, dušai neremontuoti, techniškai netvarkingi. Tačiau teismas pažymi, kad bylos duomenimis, pareiškėjas į 2-jį ir 6-jį būrius buvo perkeltas nuo 2020 metais, todėl spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų pagrįstumo teismas minėtais duomenimis nesiremia. Pareiškėjas nurodo, kad 1-jo sektoriaus dušuose nebuvo apšvietimo, tačiau nenurodo, kada konkrečiai apšvietimo nebuvo, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Iš 2019-10-21 NVSC patikrinimo akto matyti, kad 1-jo sektoriaus dušuose dirbtinis apšvietimas veikė, o dušai buvo tvarkingi. Teismas pažymi, kad byloje taip pat nėra duomenų apie išdaužytus langus tose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovės pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Pareiškėjas pažymėjo, kad kambariuose nebuvo stalų, spintelių maistui ir drabužiams laikyti, virtuvėje – plautuvės. Maistą ir asmeninius daiktus pareiškėjas laikė rankinėse po lova.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pataisos namai užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų aprūpinimą baldais ir inventoriumi. Tvirtino, kad gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normų reikalavimais. Nuteistųjų suniokoti, sugadinti baldai: stalai, kėdės, spintelės nedelsiant tvarkomi arba keičiami naujais. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokiais konkrečiais baldais buvo aprūpintos gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos, kokiu inventoriumi buvo aprūpintos virtuvėlės/maisto laikymo patalpos. Pažymėtina, kad teismas nesiremia atsakovės atstovo 2022-04-20 į bylą pateiktomis pataisos namų gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų foto nuotraukomis, kadangi šios nuotraukos buvo padarytos ne ginčo laikotarpiu, bet bylos nagrinėjimo teisme metu (2022-04-19), taigi iš šių nuotraukų negalima spręsti apie patalpų būklę ginčo laikotarpiu. Kita vertus, byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi ginčo laikotarpiu buvo aprūpintos netinkamai. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo argumentais apie gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų aprūpinimą baldais ir kitu būtinu inventoriumi. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl baldų ar kito inventoriaus (plautuvių, kilimėlių, klozetų ir pan.) trūkumo ar, kad būtų teikęs prašymą pataisos namų administracijai perkelti jį į kitą patalpą, o pataisos namai būtų atsisakę tokį prašymą tenkinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl baldų trūkumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Bylos duomenys patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“ buvo sudaryta Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pataisos namuose reguliariai (du kartus per mėnesį) ir pagal poreikį atliekamos kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos. Iš pareiškėjo pateikto NVSC 2019-10-07 patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80) PA-7375 matyti, kad 2019-10-01 atlikus patikrinimą 1-jo sektoriaus 6 būryje buvo nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose rastų tarakonų, blakių. Tačiau kaip buvo minėta, pareiškėjas į 6 būrį buvo perkeltas laikotarpiu nuo 2020-04-16 iki 2020-04-21, todėl spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų pagrįstumo teismas minėtais duomenimis nesiremia. Iš NVSC 2020-01-14 patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80) PA-76 matyti, kad 2019-10-09 ir 2019-12-23 atliktų patikrinimų metu 8 būryje buvo aptikta gyvų nariuotakojų, o, bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2019-09-06 iki 2019-12-03 pareiškėjas buvo paskirtas į 8 būrį, todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl nariuotakojų plitimo 8 būrio patalpose. Tačiau, kita vertus, bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl kenkėjų plitimo patalpose. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad NVSC patikrinimo metu būryje buvo pastebėta nariuotakojų, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai tvarko ir prižiūri patalpas, neturi problemų dėl nariuotakojų, kenkėjų plitimo. Teismas pažymi, kad pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šių aplinkybių neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 80 asmenų naudojosi 4 tualetais, kas buvo aiškiai per mažai, tai sukėlė nepatogumus.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2017-06-07 Teisingumo ministro įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad tualete, be kita ko, turi būti įrengta klozetas arba pisuaras ne daugiau kaip penkiolikai asmenų.

Nors atsakovės atstovas nepateikė konkrečių duomenų apie tai, kiek konkrečiai buvo įrengta klozetų ar pisuarų 1-jo sektoriaus tualetuose ir, kiek nuteistųjų naudojosi šiais tualetais, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas šias aplinkybes išdėstė labai abstrakčiai. Pareiškėjas nedetalizavo kokiame konkrečiai būryje ir kada sanitarinių įrenginių skaičius buvo nepakankamas, ar pareiškėjui teko laukti eilėse, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas taip pat pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl sanitarinių įrenginių trūkumo pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Pareiškėjas teigia, jog pataisos namuose buvo netinkamai organizuojamas maitinimas, nes dirbantys valgykloje nesilaikė higienos reikalavimų, dėl ko maistas būdavo nešvarus.

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nuteistųjų maitinimo paslaugas ginčo laikotarpiu teikė VšĮ „Bruneros“, kuriai tenka atsakomybė už netinkamą maitinimo paslaugos teikimą nuteistiesiems. Iš atsakovės atstovo pateiktų pretenzijų VšĮ „Bruneros“ matyti, kad pataisos namai kontroliavo sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl netinkamo (nešvaraus) maisto ar higienos reikalavimų nesilaikymo, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius apie netinkamą higieną, nešvarų maistą, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo/nešvaraus maisto labai abstraktūs. Šių aplinkybių jis konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra galimybių nustatyti atsakovės veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams.

Pareiškėjas nurodo, kad atsisakė gyventi aukščiau nurodytomis sąlygomis, todėl buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, tačiau iš pareiškėjo 2019-12-01, 2019-12-03, 2020-04-17, 2020-06-12 paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas atsisakė gyventi paskirtose patalpose dėl asmeninių problemų ir nesutarimų su kitais nuteistaisiais.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerų tipo patalpose nebuvo apšvietimo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2019-12-12 skundu kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl to, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 9 sugadintas apšvietimas. Pravieniškių PN - AK 2020-01-09 rašte Nr. 7-117 „Dėl atsakymo į skundus pateikimo“ nurodė, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas buvo perkeltas į suremontuotą kamerą. Iš NVSC 2020-01-14 patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80) PA-76 matyti, kad 2020-01-08 atlikto patikrinimo metu kameroje Nr. 9 buvo nustatytas 201 lx apšvietimas (norma ne mažiau kaip 200 lx), kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus. Nors iš NVSC patikrinimo aktų matyti, kad kameroje Nr. 9 langai sunkiai varstėsi, tačiau patikrinimų metu pažeidimų dėl drėgmės lygio ar oro temperatūros nebuvo nustatyta.

Pareiškėjas nurodo, kad buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpiu iš jo buvo atimti skutimosi peiliukai, higienos priemonės, patalynė, čiužinys, pagalvė, antklodė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama įsigyti ir turėti asmeninių daiktų, išskyrus Taisyklių 20.2.1–20.2.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenų), tualetinį popierių, sauskelnes, akinius arba kontaktinius lęšius ir jiems skirtas dėtuves bei kontaktinių lęšių priežiūros priemones, pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją. Patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė šiame punkte nurodytiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Kadangi pagal minėtą reglamentavimą patalynė, čiužinys, pagalvė, antklodė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, o skutimosi peiliukai nepatenka į nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašą, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nedetalizavo, kokios konkrečiai higienos priemonės iš jo buvo paimtos, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad drausmės grupėje nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 13.10 punktą, drausmės grupei priskirtų nuteistųjų kambariuose, be kita ko, įrengiama pareigūnų iškvietimo sistema. Remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 punktu, kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, atsakovės atstovas turėjo pareigą drausmės grupės patalpose įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą. Iš NVSC 2019-10-21, 2019-11-05 patikrinimo aktų matyti, kad atskirose kamerų tipo bei karantino patalpose buvo nustatyti pažeidimai dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų neįrengimo. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas savo argumentus dėl pagalbos mygtukų neįrengimo grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad jis kažkada neprisikvietė pareigūnų, tačiau konkrečių aplinkybių apie būtinybę išsikviesti pareigūnus ar realiai jam dėl to kilusias neigiamas pasekmes, pareiškėjas nepateikė ir savo argumentų visiškai nedetalizavo. Teismas vertina, kad pataisos namuose visą parą budint apsaugos pareigūnams, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Pareiškėjui deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su iškvietimo mygtukų neįrengimu, nenurodžius kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis būtinybė pasinaudoti šia sistema buvo iškilusi, teismas neturi pagrindo daryti išvadą dėl žalos fakto buvimo.

Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (pareigūnai laužė grindis, neskubėjo ateiti kai buvo kviečiami, neregistravo skundų), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokie konkrečiai pareigūnai su juo elgėsi netinkamai (laužė grindis, neskubėjo ateiti, neregistravo skundų). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo 2019-12-12 skundai buvo užregistruoti ir į juos atsakyta Pravieniškių PN - AK 2020-01-09 raštu Nr. 7-117 „Dėl atsakymo į skundus pateikimo“. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmetami kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis daug išgyvenimų, dvasinių ir fizinių nepatogumų, pažeminimą, negalėjo ramiai miegoti, turėjo problemų su kraujo spaudimu, jam skaudėdavo visą kūną, gyveno baimėje, nuo blakių išbėrė kūną. Tačiau, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas (amfetaminą), taigi nurodyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl šių medžiagų poveikio ir abstinencijos po vartojimo. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio byloje nėra.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis