Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė daug išgyvenimų, dvasinių ir fizinių nepatogumų, pažeminimą, negalėjo ramiai miegoti, turėjo problemų su kraujo spaudimu, jam skaudėdavo visą kūną, gyveno baimėje, nuo blakių išbėrė kūną.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN - AK netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.-

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad jam gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN – AK 1-me sektoriuje atliko laikotarpiu nuo 2019-06-06 iki 2020-09-08 (ginčo laikotarpis).

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose Pravieniškių PN – AK 1-jo sektoriaus bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2019-09-06 iki 2019-11-21 – 8 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,28 kv. m., įrengta 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,52 kv. m; nuo 2019-11-21 iki 2019-12-03 – 8 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 24,85 kv. m., įrengtos 8 vietos, vienam asmeniui teko 3,10 kv. m; nuo 2019-12-03 iki 2019-12-18 – 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 60,29 kv. m., įrengta 16 vietų, vienam asmeniui teko 3,76 kv. m; nuo 2019-12-18 iki 2020-01-17 – 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,34 kv. m., įrengta 11 vietų, vienam asmeniui teko 3,21 kv. m; nuo 2020-01-17 iki 2020-04-16 – 2 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 20,48 kv. m., įrengtos 6 vietos, vienam asmeniui teko 3,41 kv. m; nuo 2020-04-16 iki 2020-04-21 – 6 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 48,38 kv. m., įrengta 15 vietų, vienam asmeniui teko 3,22 kv. m; nuo 2020-04-21 iki 2020-06-15 – 2 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 30,41 kv. m., įrengtos 9 vietos, vienam asmeniui teko 3,37 kv. m; nuo 2020-06-15 iki 2020-07-21 – 2 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 20,39 kv. m., įrengtos 6 vietos, vienam asmeniui teko 3,39 kv. m; nuo 2020-07-21 iki 2020-09-08 – 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 20,66 kv. m, įrengtos 6 vietos, vienam asmeniui teko 3,44 kv. m. Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas šiose Pravieniškių PN – AK 1-jo sektoriaus kamerų tipo patalpose: nuo 2019-12-01 iki 2019-12-04, 2020-06-12 – karantino patalpoje Nr. 2, kurios plotas 36,43 kv. m, įrengtos 8 vietos, vienam asmeniui teko 4,55 kv. m; nuo 2019-12-04 iki 2019-12-18 – karantino patalpoje Nr. 9, kurios plotas 16,16 kv. m, įrengtos 3 vietos, vienam asmeniui teko 5,38 kv. m; nuo 2020-04-17 iki 2020-04-21 – karantino patalpoje Nr. 1, kurios plotas 36,43 kv. m, įrengta 10 vietų, vienam asmeniui teko 3,64 kv. m; nuo 2020-06-05 iki 2020-06-12 – karantino patalpoje Nr. 13, kurios plotas 16,16 kv. m, įrengtos 3 vietos, vienam asmeniui teko 5,38 kv. m; nuo 2020-06-12 iki 2020-06-15 – kameroje Nr. 6, kurios plotas 16,19 kv. m, įrengtos 3 vietos, vienam asmeniui teko 5,39 kv. m. Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc. iki 65 proc. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Iš bylos duomenų, t. y. pareiškėjo atstovės pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) 2019-09-16, 2019-10-07, 2019-10-24, 2019-11-15, 2020-01-14 patikrinimo aktų matyti, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos, tame tarpe dušai, vėdinami per atveriamus langus. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais ar, kad būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant patalpų langus. Be to, aš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, taip pat šios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio nemalonaus kvapo, oro trūkumo ar pelėsio, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, vėdinimo neįrengimo, oro trūkumo ir pan., atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos neremontuotos, grindys ir sienos sutrūkusios, nuo sienų byrėjo dažai, virtuvės plytelės suskaldytos, lubose skylės, pasivaikščiojimo kiemelio sienos nelygios, šlapios ir išdaužytos.

Pareiškėjas pažymėjo, kad kambariuose nebuvo stalų, spintelių maistui ir drabužiams laikyti, virtuvėje – plautuvės. Maistą ir asmeninius daiktus pareiškėjas laikė rankinėse po lova.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 80 asmenų naudojosi 4 tualetais, kas buvo aiškiai per mažai, tai sukėlė nepatogumus.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2017-06-07 Teisingumo ministro įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad tualete, be kita ko, turi būti įrengta klozetas arba pisuaras ne daugiau kaip penkiolikai asmenų.

Pareiškėjas teigia, jog pataisos namuose buvo netinkamai organizuojamas maitinimas, nes dirbantys valgykloje nesilaikė higienos reikalavimų, dėl ko maistas būdavo nešvarus.

Pareiškėjas nurodo, kad atsisakė gyventi aukščiau nurodytomis sąlygomis, todėl buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, tačiau iš pareiškėjo 2019-12-01, 2019-12-03, 2020-04-17, 2020-06-12 paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas atsisakė gyventi paskirtose patalpose dėl asmeninių problemų ir nesutarimų su kitais nuteistaisiais.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerų tipo patalpose nebuvo apšvietimo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2019-12-12 skundu kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl to, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 9 sugadintas apšvietimas. Pravieniškių PN - AK 2020-01-09 rašte Nr. 7-117 „Dėl atsakymo į skundus pateikimo“ nurodė, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas buvo perkeltas į suremontuotą kamerą. Iš NVSC 2020-01-14 patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80) PA-76 matyti, kad 2020-01-08 atlikto patikrinimo metu kameroje Nr. 9 buvo nustatytas 201 lx apšvietimas (norma ne mažiau kaip 200 lx), kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus. Nors iš NVSC patikrinimo aktų matyti, kad kameroje Nr. 9 langai sunkiai varstėsi, tačiau patikrinimų metu pažeidimų dėl drėgmės lygio ar oro temperatūros nebuvo nustatyta.

Pareiškėjas nurodo, kad buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpiu iš jo buvo atimti skutimosi peiliukai, higienos priemonės, patalynė, čiužinys, pagalvė, antklodė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama įsigyti ir turėti asmeninių daiktų, išskyrus Taisyklių 20.2.1–20.2.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenų), tualetinį popierių, sauskelnes, akinius arba kontaktinius lęšius ir jiems skirtas dėtuves bei kontaktinių lęšių priežiūros priemones, pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją. Patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė šiame punkte nurodytiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Kadangi pagal minėtą reglamentavimą patalynė, čiužinys, pagalvė, antklodė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, o skutimosi peiliukai nepatenka į nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašą, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nedetalizavo, kokios konkrečiai higienos priemonės iš jo buvo paimtos, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad drausmės grupėje nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 13.10 punktą, drausmės grupei priskirtų nuteistųjų kambariuose, be kita ko, įrengiama pareigūnų iškvietimo sistema. Remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 punktu, kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, atsakovės atstovas turėjo pareigą drausmės grupės patalpose įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą. Iš NVSC 2019-10-21, 2019-11-05 patikrinimo aktų matyti, kad atskirose kamerų tipo bei karantino patalpose buvo nustatyti pažeidimai dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų neįrengimo. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas savo argumentus dėl pagalbos mygtukų neįrengimo grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad jis kažkada neprisikvietė pareigūnų, tačiau konkrečių aplinkybių apie būtinybę išsikviesti pareigūnus ar realiai jam dėl to kilusias neigiamas pasekmes, pareiškėjas nepateikė ir savo argumentų visiškai nedetalizavo. Teismas vertina, kad pataisos namuose visą parą budint apsaugos pareigūnams, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Pareiškėjui deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su iškvietimo mygtukų neįrengimu, nenurodžius kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis būtinybė pasinaudoti šia sistema buvo iškilusi, teismas neturi pagrindo daryti išvadą dėl žalos fakto buvimo.