Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-474-491/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-13
Bylos Nr.
1S-474-491/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Advokatai
Jonas Stankevičius
Kategorijos
1 S – 474 – 491 / 2011

Teisėja Zita Gavėnienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gegužės 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant:

prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,

gynėjui Jonui Stankevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nedirbančio, nevedusio, teisto,

gynėjo advokato Jono Stankevičiaus skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria T. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi T. T. buvo paskirtas suėmimas vienam mėnesiui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu gynėjas prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad T. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir ryšių užsienyje neturi. Tai, kad policijos sulaikytas krautuvas buvo pavogtas, T. T. sužinojo prieš kelias dienas iki sulaikymo, todėl jis turėjo realią galimybę pasislėpti, tačiau to nepadarė. Tai, gynėjo nuomone, nesuteikia pagrindo manyti, kad jis bėgs ir slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, gynėjas mano, kad kardomųjų priemonių tikslus pasiekti buvo galima T. T. pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą, dokumentų paėmimą ar įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Įvertinęs šias aplinkybes, gynėjas mano, kad skirdamas T. T. suėmimą apylinkės teismas neatsižvelgė: į byloje esančius duomenis, rodančius, jog įtariamasis nebėgs ir nesislėps; į duomenis, leidžiančius manyti, kad T. T. nepadarė jam inkriminuojamos veikos; į tai, kad prokuroro prašyme nurodytos aplinkybės ir teiginiai neatitinka byloje surinktiems įrodymams; į galimybę kardomųjų priemonių tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

T. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. įtariamas tuo, kad 2011 m. kovo 15 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. G., E. T., L. M. ir T. Č., įsibrovė į A. P. fermą, iš kur pagrobė jos didelės – 43000 Lt, vertės turtą – traktorių MTZ 82.1 su krautuvu.

Įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir tvirtina apie šią vagystę iš vis nieko nežinantis. Tačiau byloje šiai dienai yra faktinių duomenų – tai įtariamųjų T. G., T. Č., L. M. parodymai, užfiksuoti jų paaiškinimuose bei įtariamojo apklausos protokoluose, nukentėjusiosios ir liudytojo R. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, įtariamojo T. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys bei kituose byloje esančiuose dokumentuose esantys duomenys, kurie atvirkščiai, nei skunde teigia gynėjas, leidžia teigti, jog T. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamą A. P. turto vagystę, todėl ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti jam įtarimą.

BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas paprastai skiriamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pats ar per kitus asmenis bandys paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus ir darys naujus nusikaltimus. Kaip matyti iš bylos, pirmos instancijos teismas visus šiuos tris pagrindus ir nurodė skundžiamoje nutartyje skirdamas įtariamajam suėmimą, nors prokuroras savo 2011-04-29 pareiškime suėmimą įtariamajam T. T. prašė paskirti tik BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t. y. tik pagrįstai manant, jog „iki nuosprendžio priėmimo dienos jis darys LR BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d.“. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BPK normų, reglamentuojančių suėmimo skyrimo ar pratęsimo prasmę, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas, skirda­mas su­ėmi­mą, ga­li prokuroro pareiškime nurodytą su­ėmi­mo sky­ri­mo pagrindą pa­keis­ti ki­tu, pa­pil­dy­ti nau­ju ar­ba jį pa­tiks­lin­ti, tik jei­gu iš pa­teik­tos iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­gos ma­ty­ti ap­lin­ky­bės, pa­tvir­ti­nan­čios ki­tą pa­grin­dą, ta­čiau pro­ku­ro­ras šį pa­grin­dą ne­tin­ka­mai su­for­mu­la­vo. Tačiau teisėjas tokiais atvejais turėtų išsamiai motyvuoti tokį savo sprendimą. Šiuo gi konkrečiu atveju skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas visiškai nemotyvavo savo pozicijos, t. y. nepasisakė ir detaliau neaptarė, kodėl papildo prokuroro nurodytą pagrindą (BPK 122 str. 1 d. 3 p.) dar kitais dviem pagrindais (BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Tokia teismo praktika yra neteisinga, į tai atkreipiamas apylinkės teismo dėmesys. Esant tokioms aplinkybėms BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatyti pagrindai, kuriuos apylinkės teismas nepagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje, šalinami.

Tačiau, byloje pakanka duomenų tvirtinti, kad BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytas suėmimo įtariamajam skyrimo pagrindas – tai, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. – šiuo atveju yra. Kaip matyti, T. T. įtariamas galimai padaręs sunkų, tyčinį, savanaudišką nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. T. T. yra pilnametis, nevedęs, tačiau niekur nedirba ir, pagal bylos duomenis, neturi jokio oficialaus nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Įvertinus šią svarbią aplinkybę bei tai, kad: 1) šiuo metu jam inkriminuojamas nusikaltimas yra savanaudiškas; ir 2) byloje yra duomenys, kad įtariamasis T. T. gali būti padaręs ir kito tos pačios nukentėjusiosios turto vagystes – atsiranda pakankamas pagrindas manyti, jog įtariamasis lėšas pragyvenimui, ar bent jų dalį, gauna iš nusikalstamos veiklos, todėl siekdamas pragyventi jis ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, labai svarbu ir tai, kad įtariamasis yra teistas, naują nusikaltimą įtariamas padaręs laisvės apribojimo bausmės už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą atlikimo metu, pažeisdamas jam teismo nustatytą įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku – tai rodo, jog jis nepakankami reaguoja į kitas švelnesnes poveikio priemones. Šios aplinkybės, priešingai, nei skunde teigia gynėjas, suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus, todėl šiuo pagrindu jam suėmimas šioje, pirminėje, proceso stadijoje buvo paskirtas pagrįstai.

Tai, kad, kaip nurodoma skunde, įtariamasis turi gyvenamąją vietą, neturi ryšių užsienyje, todėl neturi jokio motyvo slėptis, nepašalina BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto pagrindo skirti jam suėmimą. Skunde gynėjas taip pat teigia, kad prokuroro prašyme nurodytos aplinkybės ir teiginiai neatitinka byloje surinktų įrodymų. Pirmiausia būtina pažymėti, kad sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo ar jos pratęsimo klausimus teismai įrodymų nevertina. Be to, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo taikymo aukštesnės instancijos teismas patikrina ne prokuroro pareiškimo, o skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Reikalavimai, keliami teismo nutarčiai, įtvirtinti BPK 125 str., kurio 2 d. 3 p. ir 4 p. nustatyta, kad, be kita ko, nutartyje skirti kardomąją priemonę turi būti nurodomi duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis padarė tą nusikalstamą veiką ir tikslas, kurio siekiama skiriant kardomąją priemonę. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė duomenis, kurie suteikia pagrindą manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir iš dalies nurodė suėmimu siekiamus tikslus – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, nes suėmimas T. T. paskirtas siekiant sulaikyti jį nuo galimų naujų nusikalstamų veikų padarymo. Matyti, kad apylinkės teismo nutartis iš esmės atitinka BPK 125 str. keliamus reikalavimus, o vien tai, kad, gynėjo manymu, prokuroro pareiškime nurodytos aplinkybės neatitinka byloje esančių duomenų, savaime nedaro skundžiamos teismo nutarties neteisėta ir nepagrįsta.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgdamas į tai, kad, kaip jau minėta, naują savanaudišką nusikaltimą T. T. įtariamas padaręs neatlikęs už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą paskirtos bausmės, o taip pat ir į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas turi pagrindo manyti, jog priešingai, nei mano gynėjas, kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog T. T. nedarytų naujų nusikalstamų veikų, yra sudėtinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo T. T. gynėjo advokato Jono Stankevičiaus skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus