Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl priimtų sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutrauktina LR CPK 293 str. 1 p. pagrindu, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Ieškovas prašo panaikinti 2010-03-08 jo atžvilgiu surašytą Savavališkos statybos aktą (toliau – Aktas) Nr. SSA-100-100308-00064, kuriame nurodyta, kad statytojas J. P. adresu Žirgo g. 53C, Vilnius, savavališkai vykdo statybos darbus, statant naujus, prie neypatingų statinių priskiriamus statinius – atraminę sieną – tvorą, pirtį, šunų voljerą, t.y. sklypo vakarinėje dalyje pastatytą gelžbetoninę atraminę sieną, 46,0 m, ilgio, apie 1,7 m aukščio, ant kurios 35,0 m ilgio atkarpoje pastatytą tvorą (sumūrytą plytų mūro stulpeliais su medinių tašelių intarpais, apie 1,60 m aukščio (bendras aukštis apie 3,30 m), sklypo šiaurinėje dalyje pastatytą apie 30,0 m gelžbetoninę atraminę sieną, apie 1,70 m aukščio, pastatytą Pavilnių regioninio parko teritorijoje, sklypo šiaurinėje dalyje pastatytą pirtį apie 30,0 kv.m. ploto, kurios didesnė dalis patenka į parko teritoriją, sklypo vakarinėje dalyje ant sklypo Žirgo g. 53 ribos įrengtą šunų voljerą 7,0 x 3,0 m, apie 21,0 kv.m. (b.l. 18-20, 21-24). Minėtas Aktas ieškovui įteiktas 2010-03-10 per darbovietę (b.l. 27).

Dėl reikalavimo panaikinti savavališkos statybos aktą.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo CPK 5 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio konkreti teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas, tai reiškia, kad CPK 5 str. 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011).

Ieškovas prašo panaikinti savavališkos statybos aktą dėl atsakovo padarytų pažeidimų pildant aktą – nebuvo užtikrintos statybų techninio reglamento (toliau – STR, Reglamentas) 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 27 punkte įtvirtintos statytojo teisės inspekcijos įgaliotam pareigūnui, surašančiam savavališkos statybos aktą, teikti paaiškinimus žodžiu arba raštu ir tokiu būdu ši teisė buvo suvaržyta, taip pat nesilaikyta Reglamento 30 punkto reikalavimo, įpareigojančio savavališkos statybos akte nurodyti priežastis, dėl ko statytojas jį surašant nedalyvavo ir nepasirašė, be to, surašant aktą turėjo dalyvauti ne mažiau kaip du liudytojai.

Savavališkos statybos akto paskirtis bei jo santykis su įpareigojimu pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo išaiškinti administracinėje byloje Nr. A2-1037/2006, kurioje Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pripažino, kad Savavališkos statybos akto pagrindinė paskirtis yra užfiksuoti savavališkos statybos faktą. Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros yra atliekamos bei konkrečios šių padarinių šalinimo priemonės (įpareigojimai statytojui) yra nustatomos jau po savavališkos statybos akto surašymo. Todėl, ieškovui ginčijant savavališkos statybos aktą, kuriuo atsakovas būtent ir užfiksavo savavališkos statybos faktą, teismas konstatuoja, kad toks ieškovo reikalavimas nenagrinėtinas teisme, kadangi pats savavališkos statybos aktas jokių įpareigojimų ieškovui nenumato, todėl traktuoti, kad juo buvo pažeistos ieškovo teisės negalima, dėl ko teisminė ieškovo gynyba negalima (LR CPK 5 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad savavališkos statybos aktas vertintinas tik kaip reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pagrindas, t.y. jis yra vienas iš LR CPK 177 str. 2 dalyje nurodytų įrodymų. Vyriausiasis Administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, savavališkos statybos akto surašymo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros yra aiškiai atskirtos.

Todėl, ieškovo reikalavimas dėl savavališko statybos akto panaikinimo negali būti atskiru ieškinio dalyku LR CPK 5, 135 str. nustatyta tvarka, dėl ko teismas bylą nutraukia CPK 293 str. 1 punkto pagrindu, t.y. kai byla nenagrinėtina teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas savo reikalavimams pagrįsti nepagrįstai prašo vadovautis nuo 2010-04-01 įsigaliojusio Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ redakcija, kadangi Aktas surašytas 2010-03-08, todėl jo surašymo metu atsakovo pareigūnai pagrįstai vadovavosi 2007-05-03 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-243 patvirtinta Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ redakcija, galiojusia iki 2010-04-01 (CK 1.7 str. 2 d.).

Todėl nustatytų aplinkybių ir nurodytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovo atstovo advokato prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą dėl STR 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 27 str. 8 d. 9 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, nes tokiu būdu suvaržomos ieškovo teisės, nesprendžiamas, kadangi visų pirma, ieškovui vedant bylą per advokatą – profesionalų teisininką, teikiamas prašymas turi atitikti civilinio proceso kodekso tokiems procesiniams pareiškimams keliamus reikalavimus, turi būti aiškus, konkretus, tiksliai suformuluotas, nuosekliai nurodant tokio prašymo pagrindą (kokioms nuostatoms akto nuostatos prieštarauja), be to, atsakovo atstovė posėdyje paaiškino, kad ieškovo atstovas prašo kreiptis dėl normos, kuri šalių ginčo teisiniams santykiams netaikytina, be to, taip suformuluotas prašymas pareikštas tik per baigiamąsias kalbas. Pažymėtina ir tai, kad prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą taip pat negali būti svarstomas dėl tų pačių teismo išdėstytų argumentų (LR CPK 3 str. 3, 4 d.d.).

Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti reikalavimą „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“.

Ieškovas prašo panaikinti atsakovo 2010-03-09 Reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. 2D-2325, kuriame nurodytas reikalavimas iki 2010-10-04 savo lėšomis nugriauti statinius – gelžbetoninę atraminę sieną, pirtį ir šunų voljerą, esančius sklype Žirgo g. 53C, Vilniuje, ir dalį jų už sklypo ribų – Pavilnių regioninio parko teritorijoje bei sutvarkyti statybvietę (b.l. 25).

Reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti 2010-03-09 Reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. 2D-2325 ieškovas grindžia 2010-03-08 surašyto savavališko statybos akto esminiais trūkumais, t.y. kad įforminant savavališkos statybos aktą buvo pažeisti imperatyvių teisės aktų reikalavimai, t.y. buvo pažeistos STR 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 27 punkte įtvirtintos statytojo teisės inspekcijos įgaliotam pareigūnui, surašančiam savavališkos statybos aktą, teikti paaiškinimus žodžiu arba raštu ir tokiu būdu ši teisė buvo suvaržyta, taip pat nesilaikyta Reglamento 30 punkto reikalavimo, įpareigojančio savavališkos statybos akte nurodyti priežastis, dėl ko statytojas jį surašant nedalyvavo ir nepasirašė, be to, surašant aktą turėjo dalyvauti ne mažiau kaip du liudytojai.

Kadangi 2010-03-08 Aktas buvo pagrindas atsakovui surašyti 2010-03-09 Reikalavimą dėl savavališko statybos padarinių šalinimo, teismas turi įvertinti ieškovo nurodytų teiginių pagrįstumą, tuo pačiu įvertinant, ar pažeidimai yra esminiai, sudarantys pagrindą naikinti skundžiamą Reikalavimą.

Skundžiamas 2010-03-09 Reikalavimas buvo surašytas 2010-03-08 savavališko statybos akto pagrindu. Spręsdamas Akto surašymui keliamus reikalavimus teismas vadovaujasi 2007-05-03 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-243 patvirtinta Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ redakcija, galiojusia iki 2010-04-01. Minėto STR 16.1 punkte nurodyta, kad pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, nustatęs savavališkos statybos faktą, surašo savavališkos statybos aktą, kuris ne vėliau kaip tris darbo dienas nuo Akto surašymo dienos turi būti pasirašytinai įteiktas statytojui Reglamento 11 p. nustatyta tvarka, t.y. įteikiamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku. Kadangi akto įteikti ieškovui akto surašymo dieną nebuvo galimybės, išsiuntus registruotu laišku, grįžo neįteiktas, jis buvo įteiktas ieškovui 2010-03-10 per darbovietę, t.y. tinkamai (b.l. 27). Kaip matyti iš Reglamento 16 punkto redakcijos, galiojusios Akto ir Reikalavimo surašymo metu, statytojas turėjo teisę duoti paaiškinimus tiek žodžiu, kurie galėjo būti įrašyti į Savavališkos statybos aktą, tiek ir raštu (Reglamento 16.1 p.). Su ieškiniu teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovas, 2010-03-10 gavęs Aktą ir Reikalavimą, būtų naudojąsis jam numatyta teise teikti paaiškinimus raštu, todėl ieškovo argumentai dėl jo teisės duoti paaiškinimus apribojimo nustatytų aplinkybių pagrindu atmestini kaip nepagrįsti (LR CPK 12, 178 str.str.). Reikalavimo nurodyti priežastis, dėl kurių statytojas nedalyvavo surašant aktą tuo metu galiojusi Reglamento redakcija nenumatė (10-18 p.p.), todėl ieškovo argumentas taip pat atmestinas. Ieškovo argumentą, kad Aktą turėjo pasirašyti du liudininkai paneigia Reglamento 10, 16.1 punktų redakcija, kuriuose nurodyta, kad Aktą gali pasirašyti liudininkai. Tai reiškia, kad ginčo akto surašymo metu imperatyvaus reikalavimo dėl liudininkų dalyvavimo nebuvo numatyta, todėl teismas atmeta ir šiuos ieškovo argumentus (LR CPK 12, 178 str. str.). Vienok, pažymėtina, kad aktą pasirašė du liudininkai A. J. ir D. N. (b.l. 18-20). Pažymėtina tai, kad tiek po 2010-03-10, kai ieškovui buvo įteikti ginčijami dokumentai, tiek ir bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikti ieškovo argumentus patvirtinantys įrodymai dėl ginčijamame akte nurodytų faktinių aplinkybių – nurodytų statinių ieškovui priklausančiame sklype įregistravimą patvirtinantys dokumentai, nebuvo pateikti statybas leidžiantys dokumentai ar kadastrinių duomenų patikslinimą patvirtinantys dokumentai dėl sklype esamų faktinių statinių buvimo, įvertinus tiek liudytojais apklaustų atsakovo darbuotojų V. D. ir A. J. parodymus, tiek ir liudytojo D. N., kurio sklypas ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, ir kuris paaiškino, kad ginčo tvora pastatyta liudytojui priklausančioje žemės dalyje, parodymų (LR CPK 177, 192, 185 str. str.). Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 20 punkte nurodyta, kad Inspekcija išnagrinėjusi savavališkos statybos aktą, priima vieną iš 20.1 punkte numatytų sprendimų. Tai reiškia, kad vien savavališkos statybos akto surašymas nesuponuoja neginčijamos sąlygos surašyti Reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kadangi surašius aktą ir statytojui pateiktus statybas leidžiančius dokumentus, nebūtų pagrindo surašyti atitinkamą reikalavimą (20.1 p.).

Todėl nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas pripažįsta, kad atsakovas 2010-03-09 pagrįstai surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes reikalavimo surašymo pagrindu esančiame savavališkos statybos akte nurodyti faktiniai duomenys, kurie nagrinėjimo metu buvo papildyti papildomais rašytiniais įrodymais – valstybinės reikšmės miško ribų planu (b.l. 116-117), paties ieškovo pateiktu 2010-04-06 UAB „Neranta“ atliktu inžineriniu – topografiniu planu M1:500, Žirgo g. 53C, Vilnius, kur nurodyta, kur yra 2010-03-08 savavališkos statybos akte nurodyti statiniai, lyginant su žemės sklypo Žirgo g. 53C, Vilniuje, ribomis (b.l. 119-123), ir nebuvo ieškovo paneigti nagrinėjant bylą teisme, todėl panaikinti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes nėra pagrindo. Ieškovo teikti rašytiniai įrodymai – laikraščių publikacijos nelaikytinos tinkamais įrodymais LR CPK 177 str. 3 dalyje nustatyta tvarka, kiti įrodymai nepaneigia teismo išvados.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 13,51 Lt teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų, teismo pranešimų, šaukimų siuntimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 293 str. 1 p., 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Civilinę bylą dalyje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukti LR CPK 293 str. 1 punkto pagrindu, t.y. kai byla nenagrinėtina teisme.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,51 Lt teismo pašto išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660, bei pateikiant teismui išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.