Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės teisėjos Laisvutės Kartanaitės,

dalyvaujant pareiškėjui D. M., jo atstovei V. M., jo atstovei advokatei Dainai Vaidachavičienei,

atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių trečiojo teritorinio skyriaus atstovui Eligijui Kaunaičiui,

bendraatsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Daliai Dičiūnaitei,

nedalyvaujant institucijos išnagrinėjusios skundą neteismine tvarka Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame kolegijos posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių trečiajam teritoriniam skyriui, bendraatsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir institucijai išnagrinėjusiai skundą neteismine tvarka Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 1057, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006-06-14 rašto Nr. R-2029, Ginčų komisijos 2006-08-09 rašto Nr. SD-609 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą pakartotinai įvertinti jo darbingumo lygį įtakojančius kriterijus ir darbingumo lygio priežastis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių trečiasis teritorinis skyrius pareiškėjui D. M. nustatė 40 procentų darbingumo lygį pagal darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 1057. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka-Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios netenkino pareiškėjo prašymo.

Atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus atstovas Eligijus Kaunaitis nurodė, kad 1999 m. Kauno medicinos universiteto išvada diagnozės F21 šizotipinis sutrikimas nenurodo neįgalumo sampratos. Ilgalaikis sveikatos pokytis dar nepagrindžia neįgalumo, t.y. veiklos ribotumo ir valyvumo varžymą. Todėl tik Šiaulių III MSEK 2005-04-22 ekspertizė nustatė biopsichosocialinį sisteminimą. Tuo metu pareiškėjas buvo 26 metų ir 9 mėnesių. Darbingumo lygio priežastis “27.2. ligos ir būklės atsiradusios iki 24 metų” negalėjo būti taikoma. NDNT Šiaulių III teritorinis skyrius išdavęs pažymą 2006-04-20 ir gavęs Panevėžio m. socialinės paramos skyriaus 2006-04-25 prašymą pakeisti priežastį, turėjo paskelbti negaliojančią pažymos DL-l Nr. 0030159 priežastį 27.2. ir pakeisti ją į 27.1. Pareiškėjas, taip pat nesutiko dėl 40 procentų darbingumo lygio, bet remiantis siuntimo duomenimis TLK diagnozė F21 nustatyta Panevėžio psichoterapijos centro įvardinta vidutinio funkcinio sunkumo sutrikimu, tai yra pagrįsta ir psichologiniais tyrimais bei objektyvia psichiatro anamneze. 30 procentų bazinis darbingumas nustatytas teisingai. Jis padauginus iš aplinkybių koeficiento 1,3 ir sudaro 40 procentų darbingumo lygio. Neteisingas pareiškėjo priekaištas dėl informacijos nepateikimo, nes pareiškėjas neišskyrė detalaus darbingumo lygio dokumentacijos pateikimo, o apsiribojo tik prašymu paaiškinti priežasties 27.2. pakeitimą į 27.1., tai ir buvo raštiškai išaiškinta. Pareiškėjo teiginiai, kad Šiaulių III teritorinis skyrius nepilnai ir tendencingai įvertino darbingumo lygį ir priežastį neturi jokio teisinio, faktinio, loginio pagrindimo. Prašymas išaiškinti tyrimo metodiką ar išduoti dokumentų kopijas iš pareiškėjo nebuvo gautas. Iš pareiškėjo buvo gautas prašymas, kad jam būtų paaiškinta kodėl buvo pakeista darbingumo lygio priežastis. Jų tarnyboje nėra numatyta, kad anuliavus ar pakeitus darbingumo lygio pažymą apie tai turi informuoti asmenį. Jei medžiaga yra gaunama paštu, ji nagrinėjama žmogui nedalyvaujant ir pažymą išsiunčia registruotu laišku. Gavę Socialinės paramos raštą, kuriame buvo nurodyta, kad asmeniui yra užblokuojamas mokėjimas, nes yra nurodyta ne ta priežastis, klaida buvo ištaisyta.

Bendraatsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Dalia Dičiūnaitė nurodė, kad pareiškėjo D. M. skundas ir atstovių pasisakymai remiasi redakcija, kuri įsigaliojo po sprendimo priėmimo, t.y. įstatymo 2006-05-02 redakcija, kuri įsigaliojo 2006-05-12. Tačiau tada, kai buvo priimtas sprendimas galiojo 2005-06-16 redakcija, numatanti visiškai kitą reglamentavimą bei visiškai kitus darbingumo nustatymo punktus. Pareiškėjo atstovės teigė, kad pareiškėjas nesugebėjo baigti jokių mokslų, tačiau asmens byloje yra dokumentai, kurie įrodo, kad pareiškėjas yra baigęs mokslą ir turi specialybę, t. y. Kauno aukštesniojoje miškų mokykloje įsigijo miško pjovėjo specialybę bei Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykloje įsigijo staliaus specialybę. Skunde yra nurodyta, kad 40 procentų darbingumo lygis atitinka III invalidumo grupę, tačiau pagal teisės aktus nėra jokio prilyginimo. 40 procentų darbingumas nesiskiria jokia išmoka, kuri buvo mokėta už II invalidumo grupę, kurią asmuo turėjo nuo pirmo karto, kai kreipėsi į Valstybinę medicininę socialinę ekspertizę. Dabar galiojanti pažyma, kur yra nurodytas darbingumo lygis 40 procentų, atitinka priežastį „Bendrosios ligos“, ką asmuo anksčiau ir turėjo. Išdavinėjant pažymą Nr. 0030159, buvo padaryta jų tarnybos klaida, bet gavus Socialinės paramos skyriaus užklausimą, ši klaida buvo pastebėta ir ištaisyta. Šią pažymą pataisė Šiaulių III teritorinio skyriaus vedėjas Eligijus Kaunaitis ir apie tai informavo Socialinės paramos skyrių. Pagal teisės aktus ir imperatyvas yra numatytos dvi sąlygos, liga turi atsirasti iki 24 metų, bet asmuo turi būti pripažintas iš dalies darbingu ar nedarbingu iki jam sukaks 26 metai. ATPK 66 str. numato, kad terminas baigiasi atitinkamų metų, atitinkamo mėnesio, atitinkamą dieną, todėl asmuo į tuometinę Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisiją turėjo kreiptis iki 2004 m. liepos 20 dienos, iki jam sukako 26 metai. Šiuo atveju, pirmą kartą jis kreipėsi būdamas 26 metų ir 9 mėnesių, todėl nėra tenkinama viena iš būtinų sąlygų ir numatytas teisės aktuose imperatyvas negali būti pažeidžiamas ir ši priežastis taikoma. 40 procentų galutinis darbingumo lygis buvo apskaičiuojamas sekančiai : bazinį darbingumą, t.y. 30 procentų- tai atsispindi akte, dauginant iš darbo ir kitų aplinkybių. 30 procentų darbingumas yra nustatomas vadovaujantis kriterijų Aprašu patvirtintu Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Sveikatos apsaugos ministro. Pagal galiojusią 2005-06-16 redakciją, buvo numatytas diapazonas dėl šizotipinio sutrikimo kodo F21, kas yra diagnozuota asmeniui, nuo 55 iki 0 procentų. Šiuo atveju bazinis darbingumas buvo diagnozuotas 30 procentų. Siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, gydytojo yra pabraukta, kad dėl šios diagnozės asmens funkcijos sutrikimas yra vidutinis. Darbingumo lygis yra nustatomas ne dėl diagnozės ar ligos, bet dėl jo sąlygojamo funkcijos sutrikimo, nes ta pati diagnozė ar ta pati liga gali sąlygoti tiek lengvą, tiek vidutinį, tiek sunkų, tiek labai sunkų funkcijos sutikimą ir nuo to priklauso bazinio darbingumo procentai. Siuntime į NDNT yra nurodyta, kad pareiškėjo funkcijos sutrikimas yra vidutinio laipsnio. 2006 m. kovo mėn. psichologo konsultacijoje yra nurodyta, kad pareiškėjo matymo tempas yra normalus, geba rasti esminius požymius, išskiria objektų klases, geba argumentuoti, pagrįsti savo nuomonę, noriai bendrauja pasakoja apie save, iš 30 klausimų 12 atsakymų yra adekvačių, todėl tai nėra traktuojama, kad tai yra sunkus sutrikimas leidžiantis taikyti žemiausius bazinio diapazono procentus. Skunde yra nurodytas Aprašo 17.5 punktas, kurio redakcija yra 2006-05-02, o “Valstybės žiniose” jis buvo paskelbtas 2006-05-12 iki tol šio punkto nebuvo, buvo taikomas Viešojo administravimo įstatymas. Asmuo, norintis susipažinti su aktu, turi raštiškai prašyti, kad jam būtų išduota asmens bylos kopija. Tokio prašymo nebuvo, todėl asmeniui kopija nebuvo išduota. Pirmiausia buvo gautas D. M. motinos V. M. prašymas paaiškinti, kodėl Šiaulių III teritoriniame skyriuje buvo pakeista darbingumo lygio priežastis, į šį raštą buvo atsakyta. Ginčų komisija gavo panašų skundą ir taip pat atsakė, nepriimdama sprendimo, nes naujam sprendimui priimti nebuvo pagrindo.

Pareiškėjo D. M. skundas atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių trečiajam teritoriniam skyriui, bendraatsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir institucijai išnagrinėjusiai skundą neteismine tvarka Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 1057, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006-06-14 rašto Nr. R-2029, Ginčų komisijos 2006-08-09 rašto Nr. SD-609 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą pakartotinai įvertinti jo darbingumo lygį įtakojančius kriterijus ir darbingumo lygio priežastis atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau - NSIĮ) ir su šio įstatymo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Pagal NSIĮ 2 straipsnio 3 dalį darbingumo lygis - asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus, o pagal to paties įstatymo 20 straipsnį - darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (NSIĮ 20 straipsnio 4 dalis). Darbingumas įvertinamas procentais. Įstatymų leidėjas pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija nustatyti darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką. Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (Kriterijų aprašo 4, 8, 16 punktai). Medicininiai kriterijai, t.y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus ir yra vertinamas procentais (Kriterijų aprašo 4, 5, 9 punktai ir 1 priedas). Pagal Kriterijų aprašo 16-19 punktų nuostatas, sprendimas dėl asmens darbingumo lygio priimamas prieš tai atskirai įvertinus medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įdarbinimo galimybėms. Nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš atitinkamo koeficiento, kuris taikomas priklausomai nuo to, kokio palankumo laipsnio asmens darbui aplinkybės yra nustatytos pagal funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus. Tvarkos apraše nurodyta, kad darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Kriterijų aprašu. Nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, asmuo per 30 kalendorinių dienų turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją. Ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir tarnybos nagrinėja ir sprendžia Komisija. Komisija įsteigta siekiant užtikrinti efektyvų ir nešališką ginčų dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nagrinėjimą. Pagal Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašą, pareiškėjas turi teisę apskųsti Komisijai Tarnybos priimtus sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, t.y. sprendimus dėl asmens darbingumo lygio priima tik Tarnyba, o Komisija tik sprendžia ginčus dėl Tarnybos priimtų sprendimų.

Pareiškėjui D. M. teisines pasekmes sukėlė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių III teritorinio skyriaus darbingumo lygio 2006 m. balandžio 20 vertinimo aktas Nr. 1057 ir jo pagrindu išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0030295 (b. l. 13), todėl tiek priimant šiuos dokumentus, tiek juos ginčijant, turi būti vadovaujamasi jų priėmimo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio kriterijų aprašu (2005 m. birželio 16 d. redakcija). Pareiškėjas savo skundo motyvus grindė Darbingumo lygio kriterijų aprašo redakcija, kuri įsigaliojo po ginčijamo darbingumo vertinimo akto Nr. 1057 ir darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0030295 priėmimo (2006 m. gegužės 12 d. redakcija). Pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjas 1999 metų lapkričio mėnesį pirmą kartą buvo gydomas Kauno medicinos universiteto II psichiatrijos skyriuje, kur jam buvo nustatyta liga- šizotipinis sutrikimas. Tuo metu pareiškėjui buvo 21 metai. Dėl ligos pareiškėjas negalėjo baigti mokslų nei vienoje iš mokslo įstaigų, kuriose mokėsi. Tik 2003 metais pavyko gauti profesinio mokymo diplomą ir įsigyti staliaus profesiją. Pareiškėjas pirmą kartą į medicinos įstaigą kreipėsi 2005-04-22 ir jam buvo nustatyta II invalidumo grupė vienerių metų laikotarpiui. Taigi, pareiškėjas susirgo būdamas 21 metų, t.y. dar besimokydamas, todėl jo darbingumo lygis turėjo būti nustatytas atgaline data, įvertinant darbingumo lygio pasikeitimus dėl ligos, kuri atsirado iki 24 metų, nes tam yra pakankamai duomenų,- tai medicininiai išrašai iš gydymo įstaigų. Aprašo 29 str. numato, kad darbingumo lygis atgaline data gali būti vertinamas pagal ligas ir būkles, kurios atsirado iki 24 metų, jei tam yra pakankamai duomenų ir gali būti nustatomas asmenims, kurie buvo pripažinti iš dalies darbingais iki jiems sukako 26 metai. D. M. pirmą kartą nedarbingumas dokumentais buvo nustatytas, kai jam jau buvo 26 metai ir 9 mėnesiai, tačiau sirgti jis pradėjo būdamas 21 metų, todėl jis mano, kad minėto Aprašo punktas jam turėtų būti taikomas. Šis pareiškėjo ir jo atstovės motyvas yra nepagrįstas, nes ligos ar diagnozės konstatavimas dar nėra savaime imperatyvi aplinkybė, sąlygojanti darbingumo lygio nustatymą ir negali būti tiesiogiai siejama su neįgalumo reiškinių konstatavimu. Šiuo atveju, juridinis faktas, kuris apibrėžia neįgalumo reiškinių atsiradimo nustatymo laiką yra Šiaulių III MSEK 2005 m. balandžio 22 d. ekspertizės aktas Nr. 1391. Tuo metu pareiškėjui buvo 26 metai ir 9 mėnesiai, todėl jam Darbingumo lygio nustatymo tvarkos IV dalies 29 punkto dispozicija-kai asmuo prašo, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, bet ne vėliau iki jam sukako 26 metai- negali būti taikoma, nes nėra pagrindinių sąlygų: asmens prašymo darbingumo lygį nustatyti atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų ir asmuo turi būti nesulaukęs 26 metų amžiaus. Pareiškėjui bazinis 30 procentų darbingumas nustatytas teisingai, atsižvelgus į Darbingumo lygio kriterijų aprašo 1 ir 2 priedus, 2006 m. birželio 28 psichologo konsultaciją, 2006 m. balandžio 13 d. siuntimą į NDNT Nr. 61, nustatytas palankias aplinkybes. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinis skyrius tinkamai įvertino pareiškėjo visas nurodytas aplinkybes, darbingumo lygio medicininius ir kitus kriterijus, institucijos tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundus privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nėra saistomas jokiu terminu ir turi teisę kreiptis į gydančią instituciją dėl naujo siuntimo užpildymo ir su nauju siuntimu kreiptis į Šiaulių III teritorinį skyrių, kur bus priimamas naujas sprendimas. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškėjas turi teisę pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85, 87, 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendė:

Pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių trečiajam teritoriniam skyriui, bendraatsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir institucijai išnagrinėjusiai skundą neteismine tvarka Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 1057, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006-06-14 rašto Nr. R-2029, Ginčų komisijos 2006-08-09 rašto Nr. SD-609 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą pakartotinai įvertinti jo darbingumo lygį įtakojančius kriterijus ir darbingumo lygio priežastis, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Kolegijos pirmininkė Laisvutė Kartanaitė