- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- 1S-133-113/20010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Skolininkas
- UAB „(duomenys neskelbtini) 2“
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės J. R. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-25 nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-06-30 nutarimo bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009-08-26 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2009-06-30 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00341-08 pagal BK 294 str. 1 d. dėl savavaldžiavimo, AB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei J. R. apskundus prokurorės 2009-06-30 nutarimą, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2009-08-26 nutarimu jos skundą dėl prokurorės 2009-06-30 nutarimo panaikinimo atmetė, pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00297-09 pagal BK 208 str. 1 d. dėl galimo skolininko UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ nesąžiningumo, patenkinant tik vieno kreditoriaus reikalavimus ir tuo padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei J. R. apskundus vyriausiojo prokuroro 2009-08-26 nutarimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-03-25 nutartimi jos skundą dėl šio nutarimo bei prokurorės 2009-06-30 nutarimo panaikinimo atmetė.
Klaipėdos apygardos teisme gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės J. R. skundas, juo prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-25 nutartį, prokurorės 2009-06-30 bei vyriausiojo prokuroro 2009-08-26 nutarimus, atnaujinti ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 str. 1 d. dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų savavaldžiavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė skunde nurodo, jog teismas visiškai nevertino skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog skundas Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo paduotas 2009-09-30, o nutartis dėl skundo priimta 2010-03-25, t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams po skundo padavimo.
Atstovės nuomone, iš teismo pateikto BK 294 str. dispozicijos išaiškinimo akivaizdu, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai įvykdė veiką, turinčią būtent šio nusikaltimo požymių. BK 294 str. numatytos veikos objektyvieji požymiai yra: 1) vertybė (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė teisė reikalauti atlyginti už atliktus remonto darbus), 2) veika – savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, tariamos ar tikros subjektinės teisės įgyvendinimas (AB „(duomenys neskelbtini)“, žinodama, kad laivas yra sulaikytas, tai patvirtina AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus raštas Nr. 01-763, be teisėto valdytojo leidimo, savavališkai, nepaisydami teisėto valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo R. S. draudimo, nusitempė minėtą laivą), 3) padariniai teisėtiems interesams (UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tokių neteisėtų AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmų patyrė 116 867 Lt tiesioginių nuostolių), 4) priežastinis ryšys (dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atimant teisėtai sulaikytą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atimtas 116 867 Lt prievolę užtikrinantis daiktas). Atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pripažino buvus savavališką teisės realizavimą, tačiau, teismo nuomone, jis nesukėlė didelės žalos. Tai, pasak pareiškėjos, įrodo, jog skundas nebuvo išnagrinėtas nuodugniai ir visapusiškai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ skunde buvo argumentuotai nurodžiusi, kad dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų neteisėtų veiksmų patyrė 116 867 Lt nuostolių. O tai laikoma didele žala.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės teigimu, apylinkės teismas visiškai neteisingai aiškino daikto sulaikymo institutą. Teismas nutartyje nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasinaudojo sulaikymo teise, nes nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau vadovaujantis tiek CK normomis, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, daikto sulaikymas yra atskira prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, kuriai teismo sprendimas nėra būtinas. Minėtas teismo teiginys prieštarauja ir CK normoms, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
Apylinkės teismas nutartyje nurodė aplinkybes, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiremia ir neginčija. Ar AB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tariamą ar turimą teisę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamajame procese nesiaiškina ir nekelia jokių klausimų. Turtinės teisės nuginčijimas yra civilinio proceso dalykas, o ne baudžiamojo persekiojimo objektas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mano, jog AB „(duomenys neskelbtini)“, realizuodama savo turimą ar tariamą teisę, pažeidė įstatymus, moralės principus bei teisėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus.
Šalies argumentai
UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo 2009-09-30 skunde nurodė, kokius papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus reikėtų atlikti, kokias aplinkybes išsiaiškinti, tačiau apylinkės teismas net nekomentavo, kodėl tokius veiksmus reikėtų atlikti arba kodėl jie yra netikslingi, visiškai ignoravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus, o tai, pareiškėjos nuomone, dar kartą įrodo, jog skundas buvo išnagrinėtas neišsamiai ir paviršutiniškai, nepaisant to, kad skundo nagrinėjimas tęsėsi beveik 6 mėnesius.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės J. R. skundas atmestinas ir paliktina galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-25 nutartis.
Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Civilinio kodekso 1.136 ir 1.137 str.
Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindus ir tvarką reglamentuoja BPK 168 str. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK 3 str. yra nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, nustačius jų egzistavimą, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti teisėtai ir pagrįstai, esant aiškiai BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytai aplinkybei, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarius veikos, turinčios BK 294 str. numatyto nusikaltimo požymių.
Už savavaldžiavimą numatyta ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė. ATPK 188 str. savavaldžiavimas apibrėžtas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamas kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.
BK 294 str. nustato dvi savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtis: pirmoje dalyje pateikta savavaldžiavimo sudėtis, kai padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, antroje dalyje – savavaldžiavimas, padarytas pavartojant psichinę ar fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį ar jo artimą asmenį.
Nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių – veika, padariniai, priežastinis ryšys – ir subjektyviųjų požymių – kaltė, motyvas, tikslas – visuma yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 str. numatytos sąlygos. Nesant bent vieno iš šių požymių, baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 294 str. 1 d., negali būti taikomas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės teiginys, jog apylinkės teismas, neišsamiai išnagrinėjęs skundą, visiškai neteisingai aiškino daikto sulaikymo ir didelės žalos padarymo sąvokas, yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Baudžiamasis įstatymas nustato, kad žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams gali būti padaroma tiek turtinė, tiek moralinė. Pareiškėja savo skunde nurodo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų neteisėtais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė turtinė – 116 867 Lt – žala.
Nagrinėjamų skunde nurodytų aplinkybių esmė – kilęs skirtingų interesų turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas. Viena vertus, be teisėto pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisako atiduoti laivą kol bus išspręstas klausimas dėl apmokėjimo už laivo remontą, kita vertus, laivą įsigijusi bendrovė AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymo atiduoti laivą negalėjo įgyvendinti įstatymo suteiktų teisių valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybės objektu. Sandorio, pagal kurį AB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo laivą, teisėtumas nepaneigtas. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai garantuoja savininkui teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir spręsti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės. Kiti asmenys turi nepažeisti savininko nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo kišimosi į ją ir kitų pažeidimų. Darytina išvada, kad skunde keliami klausimai vertintini ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų pažeidimo aspektu, bet ir AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisinės apsaugos požiūriu. Manytina, kad prokurorai ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas teisingai įvertino skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konflikto aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, gavusi leidimus atvykti prie uosto krantinės ir nubuksyruoti laivą, tuo įgyvendindama turimą subjektinę teisę, iš dalies ignoravo civilinėje teisėje nustatytus reikalavimus ir elgėsi savavališkai, nepranešdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijai apie laivo nutempimą, tačiau pagrindas baudžiamajai atsakomybei taikyti atsiranda tik tada, kai savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Inkriminuojant savavaldžiavimą, yra būtini subjektyvieji šio nusikaltimo požymiai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad jos veiksmais bus padaryta didelė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir to norėjo arba nenorėjo, nors ir leido jai kilti. Taigi šis nusikaltimas gali buti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tokios aplinkybės nėra nustatytos. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 116 867 Lt žalą patyrė ne dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, o dėl turėtų išlaidų, atlikdama laivo remontą pagal UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį. Prokurorai ir pirmosios instancijos teismas, įvertinę visas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 294 str. 1 d. kilti būtinos sąlygos – didelės žalos padarymo – nėra.
Skundo kiti argumentai, kuriais ginčijamos prokurorų ir teismo išvados, nereikalauja atskiro svarstymo bei aiškinimo, kadangi baudžiamoji atsakomybė negalima, nesant bent vieno konkretaus nusikaltimo sudėties požymio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka priimtais prokurorų nutarimais ir teismo nutartimi nėra suvaržyta ar atimta.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog tiek prokurorų nutarimai, tiek skundžiama teismo nutartis, palikusi galioti nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės J. R. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-25 nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-06-30 nutarimo bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009-08-26 nutarimo panaikinimo, atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-25 nutartį.
Nutartis neskundžiama.