- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- eI3-1974-438/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03292-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- D. O.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 12.13.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. O. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2025 m. kovo 19 d. sprendimo, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. O. (toliau – Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Atsakovė, VMI, Inspekcija) 2025 m. kovo 19 d. patikslintą atsakymą apie mokesčių deklaracijoje už 2023 m. nustatytus trūkumus (toliau – Patikslintas atsakymas); Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) Šiaulių apygardos skyriaus 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 21RE3-(AG3-70/27-2025) (toliau – Sprendimas); įpareigoti Inspekciją 2024 m. gruodžio 1 d. paklausimą (toliau – Paklausimas) nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad veikdamas kaip individualią (advokato padėjėjo) veiklą vykdantis asmuo, 2023 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą dėl skolos pripažinimo beviltiška, kadangi labai ilgą laiką negavo jos apmokėjimo, o buvęs klientas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Visą šį laiką nuo negautų pajamų buvo sumokėjęs visus mokesčius.
Pažymi, kad skolą pripažino beviltiška pirmą kartą, todėl prieš tai iš anksto skambino į VMI ir konsultavosi, kaip tai padaryti tinkamai. Sprendimą priėmė bei deklaraciją užpildė pagal iš VMI gautus paaiškinimus (konsultacijas telefonu). Skambinta 2022 m. rugpjūčio 8 d. apytiksliai 16 val.
Nurodo, kad 2024 m. balandžio 14 d. užpildė ir pateikė Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) deklaraciją už 2023 m., kurioje iš pajamų atskaitė beviltiška pripažintą skolą. Deklaraciją pildė pagal vedlį. 2024 m. lapkričio 22 d. gavo VMI pranešimą apie pateikto dokumento trūkumus. Kadangi iš pranešimo nebuvo galima nustatyti, kokie konkrečiai trūkumai buvo, vėl konsultavosi su VMI telefonu, kur skirtingi darbuotojai nurodė gana skirtingą informaciją, tačiau buvo paaiškinta, kad beviltiška skola negali būti atimta iš pajamų, o turi būti nurodyta prie leidžiamų atskaitymų. Atsižvelgiant į tai, stengėsi tikslinti deklaraciją, tačiau jos pildymo vedlys neleido įvesti beviltiškos skolos. Dėl to 2024 m. gruodžio 1 d. pateikė paklausimą VMI, kuriame paaiškino, kad nuo pat veiklos pradžios 2009 m. yra pasirinkęs leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų uždirbimu, priskirti 30 proc. šių pajamų, kaip tai numato Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 18 straipsnio 12 dalis. Esant pasirinkus taikyti šią straipsnio dalį, GPM deklaracijos pildymo vedlys prie leidžiamų atskaitymų nebeleidžia įvesti beviltiškos skolos, kuri pagal įstatymą irgi yra leidžiami atskaitymai.
Teigia, kad 2024 m. gruodžio 20 d. VMI atsakymu nurodyta, jog pasirinkę GPMĮ 18 straipsnio 12 dalyje nustatytą tvarką (30 proc. atskaitymo būdą), beviltiška skola negali būti priskiriama prie leidžiamų atskaitymų, nes yra laikoma, kad į 30 proc. sumą yra įskaičiuota ir beviltiškos skolos suma. Su tokiu VMI išaiškinimu nesutiko ir pateikė skundą. LAGK Šiaulių apygardos skyrius 2025 m. vasario 21 d. sprendimu dalyje tenkino jo skundą ir atsakymą panaikino bei įpareigojo VMI iš naujo išnagrinėti paklausimą. Atsižvelgiant į tai, VMI 2025 m. kovo 19 d. priėmė patikslintą atsakymą, kuriame buvo pakartotas lygiai tas pats aukščiau minėtas nurodymas, kuris pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Dėl šio atsakymo pateikė pakartotinį skundą, kurio LAGK Šiaulių apygardos skyrius 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu netenkino.
Pažymi, kad beviltiška skola atsirado 2019 ir 2020 m., ji buvo įtraukta į tų metų individualios veiklos pajamas, nuo jų sumokėti visi priklausantys mokesčiai, todėl siekia šiuos be pagrindo sumokėtus mokesčius susigrąžinti. Kadangi klientas, kuris neapmokėjo už darbą, yra bankrutavęs ir likviduojamas, GPMĮ 18 straipsnio 13 dalis leidžia tokią skolą pripažinti beviltiška ir atskaityti iš pajamų, tačiau VMI neleidžia to realiai įgyvendinti ir taip susigrąžinti be pagrindo sumokėtus mokesčius. Toks pirminis VMI išaiškinimas buvo pateiktas telefonu – iš einamųjų metų pajamų reikia atskaityti mokestiniu laikotarpiu atsiradusią beviltiškos skolos sumą. Remiasi GPMĮ 18 straipsnio 1 ir 12 dalimis, teigia, kad išaiškinimas, jog beviltiška skola, t. y. negautos pajamos, esą privalo būti įtrauktos į išlaidas, prieštarauja šioms normoms.
Tvirtina, kad beviltiška skola nėra išlaidos. Išlaidomis laikomi kaštai, kurie padeda gauti pajamų. Beviltiška skola pagal savo esmę yra negautos pajamos. Beviltiška skola niekaip nepadeda uždirbti pajamų. Todėl beviltiška skola negali būti prilyginama įprastinėms veiklos išlaidoms, nes tai, ko realiai net nėra, negali būti laikoma realiomis išlaidomis.
Nurodo, kad norėdamas susigrąžinti nuo beviltiškos skolos be pagrindo 2019 ir 2020 m. sumokėtus (permokėtus) mokesčius, yra verčiamas 2023 m. atsisakyti įstatyminės teisės, numatytos GPMĮ 18 straipsnio 12 dalyje, pagal kurią apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų už 2023 m. vykdytą veiklą.
Pažymi, jog savo sprendime nurodė, kad jeigu skolininkė kažkurią skolos dalį padengtų, ją vėl įtrauks į deklaraciją ir vėl sumokės mokesčius. Tai numato GPMĮ 18 straipsnio 13 dalis. Pagal VMI išaiškinimą beviltiškos skolos nurašymo institutas tampa apskritai neįgyvendinamas. VMI pozicija verčia manyti, kad privalu iš anksto žinoti, kada konkrečiai skola taps beviltiška, ir tais metais rinkti visus kartus pagrindžiančius dokumentus, nors tokios aplinkybės apie skolos galimą beviltiškumą objektyviai negalima tiksliai numatyti ir iš anksto planuoti, nes jis priklauso pirmiausiai nuo skolininko mokumo (nemokumo).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Informavo, kad 2025 m. rugsėjo 15 d. buvo grąžinta 5078, 03 Eur, t. y. dalis beviltiškos skolos, kurią deklaravo.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Pareiškėjas 2024 m. balandžio 14 d. pateikė Pajamų mokesčio deklaraciją GPM311 forma už 2023 m. mokestinį laikotarpį (toliau – Deklaracija) ir Deklaracijos C dalyje (Veiklos pajamos) deklaravo 21 229,37 Eur individualios veiklos pajamų sumą. Pareiškėjas yra pasirinkęs pajamas pripažinti pagal kaupimo apskaitos principą ir apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas leidžiamais atskaitymais pripažinti sumą lygią 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. VMI duomenimis, Pareiškėjas iš Advokatų profesinės bendrijos „RIDD Vilnius“ 2023 m. laikotarpiu gavo 37 705,03 Eur individualios veiklos pajamų sumą. 22 368 Eur pajamų sumą Pareiškėjas deklaravo Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje FR0600 forma (toliau – PVM deklaracija) už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. ir 15 337 Eur pajamų sumą Pareiškėjas deklaravo PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Prie Deklaracijos Elektroninio deklaravimo informacinėje sistemoje (toliau – EDS) Pareiškėjas pateikė 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą dėl 2019-2022 m. laikotarpiu susidariusios 16 475,66 Eur (duomenys neskelbtini) skolos pripažinimo beviltiška. Atlikus deklaruotų duomenų teisingumo patikrinimą ir įvertinus prie Deklaracijos pateiktą papildomą dokumentą nustatyta, kad Pareiškėjas Deklaracijos C dalyje deklaravo ne visas individualios veiklos gautas pajamas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis VMI viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 patvirtintų Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 107 punkto nuostatomis, Pareiškėjui 2024 m. lapkričio 22 d. EDS nurodytu elektroninio pašto adresu darius.orla@icloud.com buvo išsiųstas informacinis pranešimas dėl Deklaracijos patikslinimo. Pareiškėjas nepatikslino Deklaracijos ir 2024 m. gruodžio 1 d. raštu kreipėsi į VMI, prašydamas paaiškinti kaip užpildyti Deklaraciją, kad prie išlaidų būtų galima priskirti ir 30 proc. pajamų ir beviltišką skolą. VMI 2024 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjui pateikė Atsakymą, kuriame paaiškino GPMĮ 10 straipsnio ir 18 straipsnio nuostatų taikymą. Pažymėjo, kad deklaruojant individualios veiklos pajamas, Deklaracijoje nurodoma pajamų suma neatėmus jokių išlaidų (t. y. ir beviltiškų skolų sumos), paaiškino, kad beviltiška skola negali būti priskiriama prie leidžiamų atskaitymų, nes yra laikoma, kad į 30 proc. sumą yra įskaičiuota ir beviltiškos skolos suma ir paprašė patikslinti Deklaraciją. VMI, atlikusi pakartotinį Deklaracijoje deklaruotų duomenų vertinimą, 2025 m. kovo 19 d. Pareiškėjui pateikė raštą, kuriame papildė paaiškinimą dėl GPMĮ 10 straipsnio ir 18 straipsnio nuostatų taikymo, nurodant leidžiamų atskaitymų priskyrimo būdus (leidžiamų atskaitymų alternatyvas).
Pažymi, kad gyventojo individualios veiklos pajamos pripažįstamos bei apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu GPMĮ nustatyta tvarka. Remiasi GPMĮ 10 straipsnio nuostata ir teigia, kad pajamoms iš individualios veiklos priskiriamos visos gyventojo pajamos, kurias jis gauna (uždirba) iš Lietuvos ir užsienio fizinių bei juridinių asmenų vykdydamas individualią veiklą ir deklaracijoje yra nurodoma pajamų suma neatėmus leidžiamų atskaitymų. GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka atimami leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, - GPMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
Tvirtina, kad skolų pripažinimą beviltiškomis reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 patvirtintos Skolų bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklės (toliau – Skolų taisyklės). Remiasi GPMĮ 18 straipsnio 1, 12 ir 13 dalių nuostatomis ir teigia, kad gyventojas, apskaičiuodamas apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gali pasirinkti vieną iš dviejų leidžiamų atskaitymų būdų, t. y. leidžiamiems atskaitymams priskirti faktiškai patirtas išlaidas, sąnaudas, ribojamų / neribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus arba pasirinkti leidžiamais atskaitymais pripažinti sumą, kuri yra lygi 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Pagal GPMĮ 18 straipsnio 12 dalies komentaro nuostatas gyventojas išlaidų priskyrimo būdą pasirenka deklaruodamas pajamas, t. y. teikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Nurodo, kad pareiškėjas 2023 m. pasirinko leidžiamais atskaitymais pripažinti sumą, lygią 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, į šią preziumuojamą leidžiamų atskaitymų sumą (30 proc.) yra įskaičiuojami visi leidžiami atskaitymai vykdant individualią veiklą (uždirbant individualios veiklos pajamas), tarp jų ir beviltiškų skolų sumos. Todėl Pareiškėjas, apskaičiuodamas apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, negali papildomai leidžiamiems atskaitymams priskirti ir beviltiškos skolos sumos.
Tvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėjui suteiktos konsultacijos telefonu yra teisingos. Konsultacijų metu Pareiškėjas nesidomėjo individualios veiklos leidžiamų atskaitymų pripažinimo būdais (t. y. galimybe pasirinkti 30 proc. nuo gautų / uždirbtų individualios veiklos pajamų arba pagal faktines išlaidas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais). Pareiškėjui buvo teisingai paaiškinta, kad beviltiška skola negali būti atimta iš pajamų, o gali būti nurodyta prie leidžiamų atskaitymų.
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
ginčas kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Atsakovė, VMI, Inspekcija) 2025 m. kovo 19 d. patikslinto atsakymo apie mokesčių deklaracijoje už 2023 m. nustatytus trūkumus (toliau – Sprendimas, Patikslintas atsakymas).
Nustatyta, kad Pareiškėjas 2024 m. balandžio 14 d. pateikė Pajamų mokesčio deklaraciją GPM311 forma už 2023 metų mokestinį laikotarpį (toliau — Deklaracija) ir Deklaracijos C dalyje (Veiklos pajamos) deklaravo 21 229,37 Eur individualios veiklos pajamų sumą. Pareiškėjas yra pasirinkęs pajamas pripažinti pagal kaupimo apskaitos principą ir apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas leidžiamais atskaitymais pripažinti sumą lygią 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų.
Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) 2023 metų laikotarpiu gavo 37 705,03 Eur individualios veiklos pajamų sumą. 22 368 Eur pajamų sumą Pareiškėjas deklaravo Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje FR0600 forma (toliau — PVM deklaracija) už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. ir 15 337 Eur pajamų sumą Pareiškėjas deklaravo PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., t. y. Pareiškėjas PVM deklaracijose nurodė, kad per 2023 metus gavo 37 705,03 Eur pajamų sumą. Prie Deklaracijos Elektroninio deklaravimo informacinėje sistemoje (toliau — EDS) Pareiškėjas pateikė 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą dėl 2019-2022 m. laikotarpiu susidariusios 16 475,66 Eur (duomenys neskelbtini) skolos pripažinimo beviltiška.
VMI 2024 m. lapkričio 22 d. Pareiškėjui pateikė informacinį pranešimą apie pateikto dokumento trūkumus, Nr. 9.125 Mr-PRA-216179 , kuriame nurodė, kad Pareiškėjas Deklaracijos C dalyje deklaravo ne visas individualios veiklos gautas pajamas, t. y., kad gavo 37 705,03 Eur, o deklaravo 21 229,37 Eur individualios veiklos pajamų sumą. Taip pat nurodė patikslinti Deklaraciją „C dalyje nedeklaravote arba deklaravote ne visas individualios veiklos ir / ar pagal verslo liudijimą gautas pajamas. Deklaracijos C dalyje deklaruotos pajamos 21 229,37 nesutampa su FR0600 deklaracijose deklaruotomis pajamomis. PVM apyvarta VMI duomenimis 21 229,37 Eur“.
Ir įpareigojo, „ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos, vadovaujantis GPM311 formos pildymo ir pateikimo taisyklėmis, pašalinti lentelėje išvardytus dokumento trūkumus ir pateikti tinkamai užpildytą dokumentą per Elektroninio deklaravimo sistemą (https://deklaravimas.vmi.lt. toliau - EDS).“
Pareiškėjas nepatikslino Deklaracijos ir 2024 m. gruodžio 1 d. raštu „Dėl nustatytų trūkumų pateiktose gyventojų pajamų deklaracijose (GPM311, GPM314)“ kreipėsi į VMI, prašydamas paaiškinti kaip užpildyti Deklaraciją, kad prie išlaidų būtų galima priskirti ir 30 proc. pajamų ir beviltišką skolą.
Be to, VMI Pareiškėjui 2024 m. gruodžio 20 d. išsiuntė informacinį pranešimą Nr. 9.125 Mr-PRA-368079 dėl Deklaracijos patikslinimo, kuriame nurodė, kad „C dalyje nedeklaravote arba deklaravote ne visas individualios veiklos ir / ar pagal verslo liudijimą gautas pajamas. Deklaruotos pajamos 21229,37 nesutampa su FR0600 deklaracijose deklaruotomis pajamomis. PVM apyvarta VMI duomenimis 21229,37 Eur, kadangi esate pasirinkęs GPMĮ 18 straipsnio 12 dalyje nustatytą tvarką (30 procentų atskaitymo būdą), beviltiškos skolos negali būti priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų, nes yra laikoma, kad į šią sumą yra įskaičiuota ir beviltiškos skolos suma.“
Ir vėl įpareigojo Pareiškėją, „ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos, vadovaujantis GPM311 formos pildymo ir pateikimo taisyklėmis, pašalinti lentelėje išvardytus dokumento trūkumus ir pateikti tinkamai užpildytą dokumentą per Elektroninio deklaravimo sistemą (https://deklaravimas.vmi.lt. toliau - EDS).“
Pareiškėjas 2025 m. sausio 20 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijai pateikė skundą dėl VMI prie FM 2024 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. RM-47258.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2025 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 21RE3-40 (AG3-18/26-2025) administracinio ginčo byloje Nr. AG3-18/26-2025 panaikino VMI 2024 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. RM-47258, ir įpareigojo VMI iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo 2024 m. gruodžio 1 d. paklausimą „Dėl nustatytų trūkumų patektose gyventojų pajamų deklaracijose (GPM311, GPM314) ir priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Ginčijamu Sprendimu VMI iš esmės pakartojo VMI 2024 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. RM-47258 nurodytus teiginius, kad beviltiška skola negali būti priskiriama prie leidžiamų atskaitymų, nes yra laikoma, kad į 30 procentų sumą yra įskaičiuota ir beviltiškos skolos suma, bei papildė dėl GPMĮ 10 straipsnio ir 18 straipsnio nuostatų taikymo, nurodant leidžiamų atskaitymų priskyrimo būdus (leidžiamų atskaitymų alternatyvas).
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu jį vėl apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kurios Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 21RE3-(AG3-70/27-2025) pareiškėjo skundo netenkino bei paliko galioti Sprendimą.
Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau- GPMĮ), Mokesčių administravimo įstatymas (toliau- MAĮ) bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Iš aptartų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad tarp šalių iš esmės yra kilęs ginčas dėl beviltiškų skolų pripažinimo leidžiamais atskaitymais pagal GPMĮ nuostatas ir su tuo susijusio Pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 už 2023 metus tikslinimo, kuris (ginčas) savo esme atitinka mokestinio ginčo kriterijus.
Pagal MAĮ 66 straipsnio nuostatas priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, tai jis paprastai daro pateikdamas atitinkamo mokesčio deklaraciją (MAĮ 73; 80 str.), arba mokesčių administratorius, savo sprendimu (MAĮ 81 str. 2d.), kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo.
Pagal MAĮ 73 straipsnio 1 dalį „Priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.“
Motyvuojamoji dalis
MAĮ 80 straipsnyje nustatyta, kad „Mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio Įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas (1d.). Mokesčių administratorius, nustatęs formalius mokesčio deklaracijos trūkumus, turi teisę juos pašalinti savo iniciatyva, jeigu dėl to nesikeičia mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė (2 d.). Mokesčio deklaracijos tikslinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius“ (3 d.).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pavyzdinių pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių (toliau- Taisyklės) 106-108 punktuose nustatyta, kad „Deklaracija tikslinama nuolatinio Lietuvos gyventojo iniciatyva ir (ar) pagal mokesčių administratoriaus informacinį pranešimą. Kai deklaracijoje ar jos prieduose nustatoma klaidų (neatitikimų), nuolatiniam Lietuvos gyventojui siunčiamas informacinis pranešimas ištaisyti klaidas (neatitikimus) ir patikslintą visiškai užpildytą deklaraciją per nustatytą terminą pateikti mokesčio administratoriui. Deklaracijoje nurodytas gyventojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris gali būti patikslintas pagal gyventojo prašymą (netikslinant deklaracijos). Nuolatinis Lietuvos gyventojas savo iniciatyva gali tikslinti deklaraciją, laikydamasis MAĮ nustatytų terminų. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs mokesčių administratoriaus informacinį pranešimą patikslinti deklaraciją, privalo Taisyklėse nustatyta tvarka visiškai užpildytą deklaraciją ir reikalingus jos priedus per nurodytą terminą pateikti mokesčių administratoriui.“
Taisyklėse vartojama sąvoka mokesčių administratoriaus informacinis pranešimas pagal savo pobūdį, atitinka MAĮ 33 straipsnio 7 punkte numatyto mokesčių administratoriaus mokesčio mokėtojui duodamo nurodymo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais, kriterijus. Nes informaciniu pranešimu duodamas privalomas nurodymas mokesčio mokėtojui ištaisyti klaidas (neatitikimus) ir patikslintą visiškai užpildytą deklaraciją per nustatytą terminą pateikti mokesčio administratoriui.
Minėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2024 m. balandžio 14 d. pateikė Pajamų mokesčio deklaraciją GPM311 forma už 2023 metų mokestinį laikotarpį, o mokesčių administratorius 2024 m. lapkričio 22 d. ir 2024 m. gruodžio 20 d. išsiuntė informacinį pranešimą, kuriais įpareigojo pareiškėją, „ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos, vadovaujantis GPM311 formos pildymo ir pateikimo taisyklėmis, pašalinti lentelėje išvardytus dokumento trūkumus ir pateikti tinkamai užpildytą dokumentą per Elektroninio deklaravimo sistemą (https://deklaravimas.vmi.lt. toliau - EDS).“
Minėta ir tai, kad pareiškėjas su jam duotais šiais nurodymais nesutiko ir per jam nustatytus terminus deklaracijos nepatikslino bei nepateikė (patikslintos) mokesčių administratoriui.
Tokia situacija, kai mokesčio mokėtojas, nustatyta tvarka pateikęs deklaraciją, nesutinka su mokesčių administratoriaus nurodymu patikslinti deklaraciją ir jos netikslina, mokesčių administratoriui sukuria prielaidas elgtis dvejopai; 1. arba sutikti su mokesčio mokėtojo atsisakymu tikslinti deklaraciją, ir nereikalauti jo tai daryti, o tuo pačiu sutikti su deklaracijoje nurodytu mokesčių apskaičiavimu; 2. arba dėl laiku nepatikslintos deklaracijos, o tuo pačiu dėl neteisingai deklaruoto mokėtino mokesčio, pagal MAĮ 81 straipsnio nuostatas, priimti sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui būtų naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos.
Byloje duomenų, kad mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju priėmė sprendimą dėl galimai pareiškėjo nedeklaruotų (neteisingai deklaruotų) bei nesumokėtų mokesčių, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir šalys.
Tai lemia, kad iki šiol mokesčiai už 2023 metų mokestinį laikotarpį pareiškėjui yra apskaičiuojami pagal jo 2024 m. balandžio 14 d. pateiktos Pajamų mokesčio deklaracijos (GPM311 forma) duomenis bei kad pagal MAĮ 73 straipsnio 1 dalį turi būti „Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.“
Visa tai savo ruožtu lemia, kad iki šiol, tarp šalių MAĮ nustatyta tvarka nėra kilęs ginčas, kuris atitiktų mokestinio ginčo kriterijus (MAĮ 2 str. 22 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas VMI dėl jos 2024 m. lapkričio 22 d. informacinio pranešimo, 2024 m. gruodžio 1 d. pateikė prašymą, prašydamas paaiškinimo, kaip jis turėtų pildyti Deklaraciją, nurodydamas savo GPMĮ nuostatų taikymo versiją, į kurį VMI jam pateikė ginčijamą Sprendimą, kuriuo jam taip pat pateikė savo GPMĮ nuostatų aiškinimo versiją bei nurodymą kaip pareiškėjas turėtų apskaičiuoti ir deklaruoti pareiškėjo mokėtinus mokesčius.
MAĮ 37 straipsnio taikymo prasme, pareiškėjo 2024 m. gruodžio 1 d. prašymas VMI ir pastarosios priimtas Sprendimas, savo esme yra pareiškėjui suteikta konsultacija konkrečiais mokesčių mokėjimo klausimais, kuri pareiškėjui yra neprivaloma (MAĮ 37 str. 2 d.).
MAĮ 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais – mokesčių administratoriaus individualaus pobūdžio paaiškinimas, skirtas konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais.
Aiškindamas šias nuostatas Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog mokesčių administratoriaus pateikta konsultacija konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais, nėra individualus ar norminis teisės aktas, kaip jis yra suprantamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 ir 14 dalyse, nes konsultacijoje nėra suformuluota ar sankcionuota visuotinai privaloma elgesio taisyklė, nustatanti atitinkamo visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta. Teisine prasme, mokesčių administratoriaus pateikta konsultacija konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais, gali būti vertinama tik kaip mokesčių administratoriaus neoficiali nuomonė dėl atitinkamų teisės aktų taikymo, kuri (nuomonė) mokesčių mokėtojui nėra privaloma (2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438‑462/2009; taip pat žr., 2008 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525‑1895/2008). Tais atvejais, kai dėl mokesčių administratoriaus konsultacijos kreipiamasi į teismą, Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog teisminio nagrinėjimo dalyku negali būti ginčijamos konsultacijos turinys, t. y. negali būti sprendžiamas klausimas, ar mokesčių administratoriaus neoficiali nuomonė dėl atitinkamų teisės aktų taikymo, kuri (nuomonė) mokesčių mokėtojui nėra privaloma, pateikta ginčijamoje konsultacijoje, atitinka aukštesnės galios teisės aktų turinį, ar ne. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik nustatymas aplinkybių, ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisė nustatyta tvarka ir būdu gauti konsultaciją iš mokesčių administratoriaus dėl mokamų ar numatomų mokėti mokesčių mokėjimo (2009 m. birželio 1 d. nutartis 574 III. Informacinė dalis administracinėje byloje Nr. A438‑657/2009, Administracinė jurisprudencija Nr. 7(17), 2009, p. 337–344).
Toks Sprendimo, kaip konsultacijos, pobūdis lemia, kad šis ginčas yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Byloje aplinkybių, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė nustatyta tvarka ir būdu gauti aptariamą konsultaciją iš mokesčių administratoriaus dėl mokamų ar numatomų mokėti mokesčių mokėjimo, nenustatyta.
Tokių argumentų teismui neteikia ir pareiškėjas.
Visa tai apibendrinus daroma išvada, kad tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad byloje ginčijamu Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu, nors ir ne tais teisiniais motyvais, iš esmės teisingai nuspręsta netenkinti pareiškėjo skundo, dėl ko Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2025 m. gegužės 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo D. O. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.