Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2015-03-10 · Civilinė byla Nr. e2-68-831/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
e2-68-831/2015
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01597-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Ieškovas
T. K.
Atsakovas
D. S.
Advokatai
Dominykas Varnas
Civilinė byla Nr. e2-68-831/2015Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01597-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos – 30.3.; 99.3; 99.7 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015-03-10Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Dominykui Varnui,nedalyvaujant ieškovei T. K.,nedalyvaujant atsakovui D. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui D. S., dėl atidalinimo iš bendro turto.-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo teismą :

natūra atidalinti šalims priklausančius 10,1556 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10107,74 €, ir 10,5240 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10513,21 €, ieškovei priteisti asmeninėn nuosavybėn 10,5240 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisti asmeninėn nuosavybėn 10,1556 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti atsakovo naudai iš ieškovės T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 202,73 € dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas

Šalies argumentai

Pateiktame teismui ieškinyje ieškovė nurodė bei jos atstovas papildomai paaiškino, kad kartu su atsakovu valdo 2 gretimai esančius žemės sklypus:

10,1556 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10107,74 €.

10,5240 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10513,21 €.

Abi savo žemės sklypų dalis, kurios ieškovei priklauso nuo 1998 metų, ji nuomoja. 2013-05-06 d. atsakovas iš buvusios bendraturtės nusipirko kitas minėtų sklypų dalis. Po to paaiškėjo, kad atsakovas „netyčia“ kukurūzais apsėjo visą abiejų sklypų plotą, nors ieškovės nuomininkui apie tai nebuvo pranešta ir su ieškove nesuderinta. Atsakovas leido ieškovės nuomininkui naudotis dar kita atsakovui priklausančia žeme visai kitoje vietovėje bei 2014-08-19 d. atsiuntė ieškovei pranešimą, įsakmiai reikalaudamas nepratęsti jos su nuomininku sudarytos nuomos sutarties, po jos termino 2014-12-31 d. pasibaigimo per 10 dienų „žemę grąžinti savininkams“, bei įspėdamas, jog jei sklypas/sklypai bus užsėti, atsakovas neleis sklypuose nusiimti derliaus. Atsakovas pridėjo nuomos sutarties projektą, pagal kurią jis išsinuomotų iš ieškovės žemės dalis 5 metams už 600 Lt.

Ieškovė neturi noro ginčytis su atsakovu dėl jos teisės laisvai disponuoti savo nuosavybe. Ji yra mieste gyvenanti, garbaus amžiaus moteris, o atsakovas - jaunas ir perspektyvus ūkininkas, Vilkaviškio rajone valdantis ne vieną žemės sklypą ir mokantis iš žemės ūkio gauti naudos pats. Tačiau dėl aukščiau aprašytų situacijų ieškovė neturi noro turėti su šiuo atsakovu jokio bendro turto, todėl geriausia išeitis - abiejų žemės sklypų atidalinimas. Kadangi sklypai yra praktiškai vienodos vertės ir dydžio, atsakovui skirtinas vienas, o ieškovei - kitas sklypas.

CK 4.81 str. numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teise reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Kadangi ieškovė nutarė įgyventi savo kaip bendraturčio teises savo 1/2 dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2014-09-18 d. per savo atstovą registruotu laišku išsiuntė atsakovui pasiūlymą dėl sklypų atidalinimo ir nedidelės 202,73 € kompensacijos jam sumokėjimo, pridėdama viešai skelbiamus abiejų sklypų vidutinės rinkos vertės duomenis iš viešojo registro. Atsakovas minėtą pasiūlymą gavo 2014-09-20 d.

Po atidalinimo ieškovės naudai atsirandantį vertės skirtumą ieškovė siekia kompensuoti atsakovui pinigais pagal jai tenkančios turto didesnės dalies rinkos vertę - 202,73 €. Visų sklypų vidutinė rinkos vertė nustatytina pagal viešai skelbiamus Nekilnojamojo turto registro duomenis t.y. rinkos verčių žemėlapius, patvirtintus ir galiojančius nuo kiekvienų kalendorinių, t.y. ir šių 2014 metų pradžios. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Dalinamų 2 sklypų plotai (10,1556 ha ir 10,5240 ha) natūraliai negali idealiai sutapti tarpusavyje, todėl nėra racionalu dalinti abu sklypus iš viso į 4 dalis smulkesnes atskiras dalis, kai turime ne vieną bendrą sklypą, o gretimai esančius du sklypus, kuriuos skiria bendras keliukas, be to, jie vakaruose esančiomis kraštinėmis ribojasi su viešuoju keliu Kybartai - K. N.. Tokiu atveju racionaliau atsidalinti abu sklypus natūra, ieškovei paskiriant 10,5240 ha sklypą, o atsakovui - 202,73 € kompensaciją ir 10,1556 ha sklypą.

Siūlomas žemės sklypų atidalinimo būdo racionalumas yra grindžiamas aplinkybe, jog atsakovui ir ieškovei skiriami (atidalinami) atskiri sklypai bus patogesni pagal paskirtį juos naudojant bei valdant, t.y. dirbant žemę. Kaip minėta, daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Tiek miško, tiek žemės ūkio paskirties sklypuose neįmanoma efektyviai ūkininkauti keliems nesusijusiems asmenims, t.y. bet kurio naujo sprendimo priėmimo atveju būtini visų bendraturčių sutikimai, todėl abiejų sklypų skaidymas į 4 dalis (po 2 kiekviename sklype) dar labiau apsunkintų jų valdymą ir naudojimą pagal paskirtį, išliktų galimybė dirbant žemę supainioti savo ir ne savo sklypus ir pan. Iš atsakovo galimai neatsargaus, nerūpestingo elgesio, kukurūzais apsėjant ir savo, ir ieškovės sklypų dalis, taip pat iš jo reikalavimo išnuomoti jam mano sklypo dalis, bei galiausiai iš visiško ne reagavimo į ieškovės Pasiūlymą atsidalinti matyti, kad atsakovas rūpinasi savo teisėmis labiau nei pareiga nepažeisti ieškovės nuosavybės teisių teisėtų interesų, ir panašus atsakovo elgesys man sukelia ir ateityje nuolat sukels įvairių nepatogumų.

Toks turtas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypai turi tam tikrų naudojimo ypatybių, tokių patogaus ir racionalaus ūkininkavimo, žemės deklaravimas ir išmokų už žemę gavimas, galiausiai - sklypų savininkų privatumo ir nuosavybės neliečiamumo poreikiai. Šiuo atveju minėtų poreikių tenkinimo, net kaip nors ir atidalinus kiekvieną sklypą natūra į dvi smulkesnes dalis, nebus įmanoma užtikrinti. Dalinant sklypus lygiais nuo viešojo kelio einančiais rėžiais, dvejuose sklypuose būtų keturi rėžiai (t.y. susidarytų keturi atskiri sklypai), kas sukeltų nepatogumų žemę dirbant kaip vientisą lauką. Dar labiau savininkų interesai būtų pažeidžiami, jei vienas savininkas atsidalintų du gretimus (vidurinius) rėžius, o likusiam tektų toliausiai vienas nuo kito nutolę rėžiai. Be to, racionalumo ir ekonominio vertingumo kriterijų neatitiktų toks sklypų padalinimas, kai dalinimo linija statmenai kirstų dabar esamą sklypų ribą, t.y. dvi sklypų dalys būtų prie viešojo kelio

Kybartai - K. N., o kitos, tolimesnės dvi atidalintos dalys su šiuo keliu nesiribotų ir jų savininkas prie savo žemės patektų tik vienu būdu - lauko keliuku per pirmojo savininko žemę. Atsižvelgiant į žemės dirbimo ypatumus, traktoriais ir kita technika sėjant, trešiant bei nuimant derlių žymiai patogesnis ir abiem savininkams ekonomiškesnis būtų sklypų atidalinimas natūra, skiriant jiems po vieną atskirą sklypą: bet kuriame iš jų ir šiuo metu yra tiek ribojimasis su viešuoju keliu Kybartai - K. N., tiek ir nuo šio kelio einantis, abu sklypus skiriantis lauko keliukas. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendro turto nesutinka. Mano, kad ieškinys dėl sklypų atidalinimo yra pažeidžiantis jo teisėtus lūkesčius ir darantis žalą jo ekonominiams interesams ir todėl neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

Prieš 2013 m. gegužės 6 d. sudarant žemės sklypo pirkimo - pardavimo notarinę sutartį jis išsiaiškino visas sąlygas liečiančias minėtus sklypus. Buvę Ieškovės T. K. žemės sklypo bendrasavininkai: L. K., B. B. ir V. R. prieš siūlydami atsakovui pirkti žemę ją, tomis pačiomis sąlygomis, siūlė įsigyti Ieškovei T. K., bei nuomininkui - ŽŪB „Norvestas“, kurie turėjo pirmumo teisę tai padaryti. Tiek Ieškovė T. K., tiek Nuomininkas ŽŪB „Norvestas“ pirmumo teisės pirkti žemės sklypą atsisakė ir sklypo nepirko. Kadangi atsakovui nebuvo racionalu brangiai pirkti mažą, tik 10 ha žemės sklypelį ir važinėti jį dirbti beveik už 20 km., prieš perkant sklypą Pardavėjų ir šiandieninės bendrasavininkės T. K. buvo ne kartą žodžiu patikintas, kad su Nuomininku ŽŪB „Norvestas“ nuomos sutarčiai pasibaigus žemė bus išnuomojama atsakovui, kaip bendrasavinkui. Iš tiesų tarp žemės savininkų ir Nuomotojo sudaryta žemės nuomos sutartis neturėjo realios juridinės galios. Atkreipiu dėmesį į tai, kad nuomos sutartis tarp ankstesnių žemės savininkų ir Nuomotojo ŽŪB „Norvestas” nebuvo įregistruota VĮ RC Nekilnojamo turto registre ir prieš trečiuosius asmenis pagal LR CK 6.547 str. 2 dalį negali būti panaudota. Dėl atsakovo įsigyto žemės sklypo bendroje nuosavybėje ŽŪB „Norvestas“ niekada ir nekėlė jokių pretenzijų. Nepaisant juridinių dalykų, įsigijus atsakovui žemę, buvo geranoriškai susėsta su ŽŪB „Norvestas” vadovais prie derybų stalo ir sutarta, kad kompensuojant jiems likusius pagal „nuomos sutartį” pora metų, jiems bus suteiktas ne blogesnis žemės sklypas, kompensuojantis Ieškovės T. K. sklypo dalį. Tam neprieštaravo nė viena iš šalių ir ŽŪB „Norvestas” 2 metus (2013-2014m.m.) naudojosi žemės sklypo, unikalus Nr. 8496-0004-0257, esančio Vyžpinių km. Žvirgždaičių sen., Šakių r., ir priklausančio atsakovo mamai L. S., dalimi, kuri sudarė 12 ha. Sklypas buvo 2 ha didesnis ir 30 km. arčiau ŽŪB „Norvestas” centrinės būstinės. Ši bendrovė tą sklypą ir deklaruodavo NMA tiesioginėms išmokoms gauti. Tad ieškinyje dėstomi teiginiai apie savavališkus „netyčinius” ar kitokius sklypo „užsėjimus” yra visiškai nepagrįsti ir šmeižikiški.

Bendravo su bendraturte T. K. normaliai ir toliau po sklypo dalies įsigijimo. Niekada nebuvo jokių nesutarimų ar ginčų. Drauge 2013m. vasarą kreipėsi, kad būtų atlikti jų valdomų bendrai žemės sklypų geodeziniai matavimai, kurie buvo padaryti ir įregistruoti 2014-01-29 d. Atliekant geodezinius matavimus žemės sklypai nebuvo atidalinti. Nė viena pusė tokio noro nepareiškė ir kalba visą laiką ėjo, apie tai, kad sklypo dalis priklausant Ieškovei T. K. nuo 2014 m. rudens bus išnuomota atsakovui, kaip sklypo bendraturčiui. Tačiau, kai 2014 m. rudeniop perspėjo ŽŪB „Norvestas“ vadovę apie tai, kad nuo 2014 m. rudens sklypu nebesinaudotų, matomai prasidėjo intrigos ir spaudimas gerb. Ieškovei T. K..

Nuoširdžiai bendravęs iki tol atsakovas paruošė ieškovei išskirtinį žemės nuomos sutarties projektą - pasiūlymą, tačiau, kai pabandė susiskambinti ir susitarti dėl susitikimo ieškovė p. T. K. visą mėnesį neatsiliepė į skambučius. Nesuprasdamas kas čia vyksta net tris kartus buvau nuvykęs pas Ieškovę į namus. Tačiau nė karto gerb. Ieškovė neatvėrė buto durų ir į kontaktą nėjo.

Suprato, kad taip elgiamasi siekiant išvengti bendravimo, kurio metu būtų galima pasiaiškinti priežastis, dėl ko, siekiama atsisakyti savo pažadų ir nesudaryti galimybės atsakovui pasinaudoti įstatymo suteiktomis bendraturčio teisėmis ir išsinuomoti žemės sklypo dalį.

Siekdamas užkirsti kelią tokiai įvykių eigai ir remdamasis įstatymais suteikiančiais man, kaip bendraturčiui pirmumo teisę, išsiuntė ieškovei T. K. ir ŽŪB „Norvestas” Pranešimą (2014-08-19), kuriame išdėstė savo , kaip bendraturčio požiūrį ir teises ir pasiūlė Ieškovei sudaryti nuomos sutartį, kaip numato LR įstatymai. Pasiūlyme aiškiai išdėstė, kad dėl sutarties sąlygų galima tartis, sutartyje siūloma žemės nuomos kaina, kuri yra apie 30 proc. aukštesnė, nei šiuo metu toje vietovėje esanti rinkos kaina, siūlė sumokėti net už 5 metus į priekį avansiniu mokėjimu. Drauge, gindamas savo teises pareikalavo, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir atsakovui, kaip turto bendrasavinkui nesutinkant, žemė nebūtų nuomojama kitiems asmenims.

Vietoje konkretaus atsakymo iš esmės, sulaukė Ieškovės advokato Pasiūlymo sklypus ne ginčo tvarka atsidalinti. Sutikti su tokiais reikalavimais negali, nes jie yra pažeidžiantys atsakovo teisėtus lūkesčius ir darantys konkrečią žalą jo ekonominiams interesams ir todėl neteisėti ir nepagrįsti.

Po to bandė dar ne kartą priskambinti Ieškovei T. K. ir pasiaiškinti. Deja, Ieškovė T. K. niekaip nebendrauja ir savo argumentų, kodėl taip elgiasi neišsako. Formuojasi nuomonė, kad pažeidžiant LR Žemės Įstatymo ir LR žemės ūkio paskirties laikinojo įstatymo bei LR CK reikalavimus, bet kokiais būdais stengiasi išnuomoti žemę nesilaikant minėtų įstatymų reikalavimų.

Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje VI. Straipsnio p.7.1 atsakovui buvo garantuojama, kad sutarties sudarymo metu: “...nėra paslėptų parduodamo žemės sklypo trūkumų, dėl kurių žemės sklypo nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam Pirkėjas jį ketina naudoti, arba dėl kurių žemės sklypo naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų šio - žemės sklypo pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs“.

Išeitų, kad atsakovas buvo sąmoningai apgautas grupės susitarusių asmenį, net nemanančių savo pažadus vykdyti ir dėl to šiandien patiria ir ateityje patirs realius nuostolius.

Šalies argumentai

2015-02-24 teisme gautame prašyme atsakovas nurodė, kad sutinka atidalinti sklypus pagal Ieškovės advokato pateiktą pirmą Pasiūlymą 2014-09-18 d. Tuo labiau, kad ir ieškinyje ieškovė teigė, kad svarstytų ir atvirkštinio atidalinimo variantą. Tai yra sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 10,5240 ha turi likti atsakovo nuosavybėje. Būtent šis plotas ir dabar yra, kaip ir atsakovui priskirtas, nes būtent šiuos sklypu naudotis atsakovui uždėti apribojimai, kitu sklypu naudojasi be apribojimų. T. K..

Be to, vadovaudamasis pirminiu pasiūlymu, 2014 m. rudenį nuėmus derlių, būtent šiame sklype (iki teismo skirtų apribojimų) atsakovas atliko papildomas investicijas į žemę - ją patręšė ir suarė. Paskyrus atsakovui kitą sklypą kiltų ginčas dėl jame atliktų investicijų, kurios siekia ne vieną tūkstantį eurų. Kitame sklype jokių investicijų, jokių darbų neatlikta.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pareiškė, kad su atsakovo pasiūlymu ieškovė nesutinka, nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo sklype kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 10,5240 ha atliktas investicijas. Patikslino, kad būtent šiam sklypui yra taikytos laikinosios apribojimo priemonės, uždraudžiant atsakovui juo disponuoti ir kaip tik sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10,1556 ha atsakovas naudojosi be apribojimų. Be to pareiškė, kad atsakovas naudojosi abiem sklypais iki teismo paskirto laikino nuosavybės apribojimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei bei atsakovui bendros dalinės nuosavybės teise priklauso 10,1556 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10107,74 €, ir 10,5240 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas iš esmės sutinka su tuo kad turtas būtų atidalintas. Ginčas kyla tik dėl to, kuris sklypas kuriam turėtų būti priskirtas. Ginčo dėl turto vertės ir mokėtinos kompensacijos dydžio nėra. Atsakovas nurodo, kad sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 10,5240 ha turi likti atsakovo nuosavybėje. 2014 m. rudenį nuėmus derlių, būtent šiame sklype (iki teismo skirtų apribojimų) atsakovas atliko papildomas investicijas į žemę - ją patręšė ir suarė. Paskyrus atsakovui kitą sklypą kiltų ginčas dėl jame atliktų investicijų, kurios siekia ne vieną tūkstantį eurų. Kitame sklype jokių investicijų, jokių darbų neatlikta. Tačiau teismui nebuvo pateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai. Ieškovės atstovas teismo posėdžio teigė, kad galimybės naudotis abiem sklypais yra vienodai geros, ieškovė nesutinka, kad jai asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas kitas sklypas nei ji reikalauja ieškinyje. Atsakovas, nors ir buvo nurodęs, kad teiks byloje priešieškinį, šia teise nepasinaudojo. Todėl nėra pagrindo turtą dalyti kitaip nei prašo ieškovė.

Kadangi ieškinys yra tenkinamas visa apimtimi iš atsakovo priteistinos visos dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos ieškovei bei valstybei.

Ieškovė šioje bylos sumokėjo 36,15 € žyminio mokesčio (b.l. 25), 1099,71 € už advokato pagalbą (b.l. 15, 68, 102), 69,74 € už laikino naudojimo žemės sklypu projektą (b.l. 16), viso 1205,60 €.

Iš atsakovo priteistinos ir valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (10,63 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.80 str., CPK 260, 268, 270, 284, 305 ir 307 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Atidalinti šalims - ieškovei T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius 10,1556 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10107,74 €, ir 10,5240 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10513,21 €.

Ieškovei T. K., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninėn nuosavybėn 10,5240 ha žemės sklypą, kurio registro nr. 44/1685866, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovui D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninėn nuosavybėn 10,1556 ha žemės sklypą, kurio registro Nr. 44/1685865, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės T. K., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 202,73 € (du šimtus du eurus ir 73 cnt.) piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnė turto dalį, buvusią bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Priteisti iš atsakovo D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei T. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 1205,60 € (vieną tūkstantį du šimtus penkis eurus ir 60 cnt) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 10,63 € (dešimt eurų ir 63 cnt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Krivičius