- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-03
- Bylos Nr.
- 2S-478-198/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01653-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., notarei A
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-478-198/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 3 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2576-828/2016 sprendžiant pareiškėjos D. J. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims A. K., notarei A. Š. priėmimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. J. nurodė, kad pareiškimu notarui priėmė savo motinos palikimą. Pareiškėjos brolis A. K., suinteresuotas asmuo, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, palikimo nepriėmė nei pateikdamas pareiškimą notarui, nei faktiniu valdymu, tačiau notaras neišduoda jai paveldėjimo teisės liudijimo į visą palikimą. Todėl prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos brolis palikimo nepriėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Grąžino pareiškėjai D. J. sumokėtą žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens palikimo nepriėmimo faktas yra akivaizdus, ir dėl to jis negali būti nustatinėjamas teismine tvarka (CPK 445 str.). Teismas nurodė, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.), tuo tarpu pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nėra numatytas įstatyme kaip nagrinėtinas teisme. Dėl šių priežasčių darė išvadą, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme. Pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę skųsti notaro veiksmus, jei mano, kad notaras nepagrįstai neatlieka savo pareigų (nepagrįstai neišduoda jai paveldėjimo teisės liudijimo į visą palikimą).
Šalies argumentai
Pareiškėja D. J. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja prašo nustatyti palikimo nepriėmimo faktą, nes jis būtinas siekiant paveldėti mirusiosios N. K. turtą, o šiam faktui nustatyti kitokia tvarka įstatyme nenumatyta. Nors teismas nurodė, jo pareiškėja gali kreiptis į notarą ir skųsti notaro veiksmus, tačiau šiuo atveju bus neišvengiamai susiduriama su klausimu, ar A. K. priėmė palikimą po N. K. mirties, t.y. ar notarui rašytas suinteresuoto asmens laiškas gali būti pripažintas tinkamu veiksmu palikimui priimti. Todėl tikslinga nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo nepriėmimo faktą, nes šiam faktui nustatyti įstatyme nėra nustatytos tvarkos, o nesant nustatyto šio fakto pareiškėja negali paveldėti likusios dalies turto, o notaras – baigti paveldėjimo bylą bei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tiek pareiškėjai, tiek A. K..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tame tarpe – ir pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 4 p., nenustatyta.
Pareiškėja D. J. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos brolis, suinteresuotas asmuo A. K., po motinos mirties 2015 m. sausio 29 d. palikimo nepriėmė.
Įstatymas reglamentuoja, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Iš bylos duomenų matyti, kad D. J. ir A. K. motina N. K. mirė 2015-01-29. Panevėžio rajono I-ojo notarų biuro notarė A. Š. 2016-01-26 išdavė D. J. paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio registro Nr. 463) į ¾ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ¾ dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ pastato tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis pastatao-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis kitų inžinieirnių statinių (šulinius, lauko tualetas), esančių (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas (notarinio registro Nr.465) į ¾ dalis 1802 valstybės vienkartines išmokas už 0,25 ha namų valdos žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Bei nuomos teisė į 3 ha žemės ūkio naudmenų asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas į ¼ dalį šio turto dar neišduotas.
Pagal CK 5.50 straipsnį, palikimui įgyti, įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įstatymas reglamentuoja, kad šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Palikimas atsiranda, palikėjui mirus (CK 5.3 str.). Taigi, įstatymas aiškiai reglamentuoja palikimo priėmimo faktą, todėl nustatinėti palikimo nepriėmimo juridinį faktą teisme nėra pagrindo. Civilinės teisės doktrinoje palikimo priėmimas apibrėžiamas kaip „teisės subjekto veiksmas (valios išreiškimas), kuriuo siekiama įgyti turtinio ir neturtinio pobūdžio civilinių subjektinių teisių ir pareigų visumą“ arba kaip „įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą“ , arba kaip „įstatymo nustatyta tvarka ir terminais atliekami įpėdinio veiksmai, kuriais patvirtinamas jo sutikimas įgyti nuosavybės teises į palikimą“. Remiantis civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principu paveldėjimo teisėje, vienašaliai palikimo priėmimo ir palikimo atsisakymo sandoriai yra įstatymo suteikiama priemonė įgyvendinti šaukiamo paveldėti įpėdinio subjektinei paveldėjimo teisei, kurios turinį sudaro alternatyvi įpėdinio galimybė palikimą priimti arba jo atsisakyti. Palikimas priimamas aktyviais įpėdinio veiksmais, pareiškėja savo palikimo dalį priėmė, išreikšdama valią, kreipdamasi į notarę. Tokiu pat būdu ji negali priimti broliui A. K. priklausančio turto. Juridinio fakto nustatymas, kad A. K. nepriėmė palikimo, nesukelia jai teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog, jei pareiškėja mano, kad notaras nepagrįstai neatlieka savo pareigų ( neišduoda jai paveldėjimo teisės liudijimo į visą palikimą), ji turi teisę skųsti notaro veiksmus įstatyme nustatyta tvarka (CPK 511-513 str.). Be to, pareiškėja pretenduoti į kitą palikimo dalį, gali ginčo teisenos tvarka, įrodinėdama, kad ji pati priėmė visą palikimą, valdo turtą, tvarko, moka mokesčius ir pan. ir nurodydama aplinkybes, kad to palikimo nepriėmė kitas įpėdinis.
Panevėžio miesto apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti minėtą pareiškimą, nes juridinio fakto nustatymas dėl palikimo nepriėmimo nenagrinėtinas ypatingos teisenos tvarka.
Dėl nurodytų argumentų atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.