- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- 2YT-26-670/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01247-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Pareiškėjas
- I. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Č. N.
dalyvaujant pareiškėjai I. D.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Č. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. D. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2010-09-15, palikimą valdydama jos turtą.
Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji kartu su savo tėvu Č. N. galėtų paveldėti A. N. turtą, kuri mirė 2010-09-15. Dar būnant jai gyvai kartu gyveno, naudojosi vienu namu, nes močiutė ją augino, todėl po jos mirties ir toliau liko gyventi jos name, kurį prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius. Ji palikimą priėmė faktiniu turto naudojimu, todėl pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Jos tėvas Č. N., esantis įpėdinis, nuo palikimo atsisakys. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po močiutės mirties palikimą priėmė valdydama ir naudodama bei rūpindamasi jos turtu.
Suinteresuotas asmuo Č. N. į teismo posėdį neatvyko. Gautas pareiškimas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant dėl sveikatos būklės. Prašo tenkinti pareiškėjos I. D. pareiškimą (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. N., gim. (duomenys neskelbtini) mirė 2010-09-15 (b. l. 5). Mirusioji A. N. 2003-08-19 testamentu visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, paliko lygiomis dalimis sūnui (suinteresuotam asmeniui) Č. N. ir (pareiškėjai) vaikaitei I. D. (b. l. 6). Iš byloje esančios Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Viešvilės seniūnijos pažymos matyti, kad I. D., gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 1972 m. (b. l. 7). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad I. D. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.3 straipsnį palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas jo mirties momentu, t. y. materialūs daiktai ir nematerialūs dalykai (CK 5.1 straipsnis). Paveldėjimas yra galimas pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnis). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, o palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir, kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnis). Taigi, tiek vienu tiek kitu palikimo priėmimo būdu turi būti aiškiai išreikšta įpėdinio valia priimti palikimą ir tai gali būti tik aktyviais įpėdinio veiksmais. Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Taigi palikimo priėmimas ar atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo pas notarą kreiptasi nebuvo. Šioje byloje pareiškėja nėra vienintelė mirusiosios A. N. įpėdinė pagal testamentą. Įpėdinis yra ir suinteresuotas asmuo Č. N. (CK 5.2 straipsnis, 5.5 straipsnis, 5.19 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad testamentas būtų panaikintas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja I. D. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė mirusiosios A. N. palikimą valdydama jos turtą, nors iš testamento matyti, kad I. D. buvo palikta tik puse A. N. priklausančio turto, o kita dalis palikta įpėdiniui pagal testamentą - Č. N.. Įpėdiniai gali ne tik priimti palikimą, bet ir jo atsisakyti. CK 5.60 straipsnis reglamentuoja, kad įpėdiniai (tiek testamentiniai, tiek įstatyminiai) gali atsisakyti palikimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kadangi pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kad Č. N. kreipėsi į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, todėl I. D. pareiškimas negali būti tenkinamas, nes teismas šiuo atveju negali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė visą palikėjos A. N. turtą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad pareiškėjos I. D. prašomas palikimo priėmimo fakto nustatymas, prieštarauja įstatymui, todėl netenkintinas.
Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atsisakyti tenkinti pareiškėjos I. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.