- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-24
- Bylos Nr.
- 2-381/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,JK Grupė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Geležinkelių statyba ir konsultacijos“
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,JK Grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,JK Grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ dėl sutarties atlikimo užtikrinimo sumos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,JK Grupė“ ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ 604 000 Lt dydžio sutarties atlikimo užtikrinimo sumą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Teismas nutartyje nurodė, jog ieškinyje nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas patvirtina, kad ieškovas prašo priteisti nuostolius, kurie atsirado iš sutarties netinkamo vykdymo ir procesines palūkanas. Teismas konstatavo, jog tokiu atveju netaikomas alternatyvusis teismingumas, todėl ieškovas ieškinį turi reikšti vadovaudamasis teritorinio teismingumo taisykle, pagal atsakovo buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 str.), t.y. į Vilniaus apygardos teismą.
Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,JK Grupė“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį ir ieškinį priimti nagrinėti Kauno apygardos teisme.
Apeliantas nurodo, jog alternatyvusis teismingumas nustatomas tokioms byloms, kuriose ginami reikšmingi ieškovo interesai, todėl įstatymas taiko ieškovui tam tikras lengvatas, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Vienas iš alternatyvaus teritorinio teismingumo taikymo atvejų, kai ieškinys dėl žalos, padarytos asmens turtui, gali būti reiškiamas pagal ieškovo buveinę arba žalos padarymo vietą. Ši nuostata suteikia ieškovui teisę pasirinkti teismą, kuriam reikšti ieškinį. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė įstatyme įtvirtintą ieškovo teisę pasirinkti bylą nagrinėsiantį teismą. Apeliantas teigia, jog alternatyvų teritorinį teismingumą įstatymas siekia su ieškinio dalyku. Šio ieškinio dalykas yra sutarties atlikimo užtikrinimo priteisimas, t. y. atsakovas vienašališkai atsisakė vykdyti prievolę pateikti ieškovui sutarties įvykdymo užtikrinimą, ir tuo pažeidė sutarties bei CK nuostatas. Dėl šios priežasties ieškovas pats pateikė reikiamą sutarties užtikrinimo sumą užsakovui pagal rangos sutartį UAB ,,Lietuvos geležinkeliai“. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė ieškovo turtinius interesus, sukėlė turtinius praradimus, t.y. padarė ieškovui turtinę žalą, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai. Apeliantas taip pat nurodė, jog dėl to, kad Kauno apygardos teisme dokumentinio proceso tvarka yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ ieškinį atsakovui UAB ,,JK Grupė“ dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo. Kadangi priešieškinis dokumentinio proceso tvarka negali būti reiškiamas, ieškovas nusprendė reikšti savarankišką ieškinį tame pačiame teisme, kurį teismas turėtų prijungti prie jau nagrinėjamos bylos. Šios bylos turėtų būti nagrinėjamos kartu, nes yra susiję tarpusavyje, be to, taip būtų geriau užtikrinti šalių interesai, daugelio klausimų sprendimas būtų paprastesnis, paprastesnis būtų ir sprendimo vykdymas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti įstatymo garantuotą teisę kreiptis į teismą. Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 str.).
Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.). Tam tikrais proceso įstatyme numatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t.y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 str.). Alternatyvusis teismingumas paprastai nustatomas bylose, kuriose ypač reikšmingos ieškovo teisės bei interesai. Tokiu būdu ieškovui patogiau įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Tačiau, kaip minėta, teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškovas gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieškovui tokią galimybę (CPK 30 str. 12 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo UAB ,,Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ 604 000 Lt dydžio sutarties atlikimo užtikrinimo sumą, kurią sumokėjo už atsakovą, ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, t.y. ieškovas reiškia ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo. Priešingai nei teigia apeliantas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo negali būti traktuojamas, kaip ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, kuris suteiktų galimybę ieškovui pasirinkti teismą į kurį kreiptis. Kadangi ieškiniams dėl nuostolių atlyginimo civilinio proceso įstatymas nenumato alternatyvaus teismingumo galimybės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir nurodė ieškovui kreiptis su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą.
Ieškovas, manydamas, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, turi teisę tokį prašymą reikšti pirmosios instancijos teismui, kuriam teisminga byla (CPK 35 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą.