- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-28
- Bylos Nr.
- eI-9702-1114/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00754-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- N. S.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“
- Advokatai
- Edvinas Sergaitis
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui ir pareiškėjo įgaliotam asmeniui J. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. S. skundą atsakovėms Kauno rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“ dėl reikalavimo sumokėti vietinę rinkliavą panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo N. S. patikslintas skundas, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2024-03-29 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK) sprendimą Nr. 21REl-105 (AGI-63/09-2024) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024-02-07 vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. RKPCAM-209724 (toliau – ir Pranešimas) su reikalavimu N. S. sumokėti 593,90 Eur vietinės rinkliavos; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1.1. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškina, kad iš valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (toliau – ir Išrašas) matyti, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) bei du šiltnamiai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad abiejų šiltnamių pagrindinė naudojimo paskirtis „Kita (šiltnamių)“.
1.2. 2024-02-07 pareiškėjas gavo Administracijos skundžiamą Pranešimą, kuriuo reikalaujama sumokėti 593,90 Eur vietinės rinkliavos, detalizuojant, kad iš šios sumos 191,55 Eur yra paskaičiuota vietinė rinkliava už objektą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tokia pat suma 191,55 Eur yra paskaičiuota vietinė rinkliava už objektą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o 210,00 Eur yra vietinės rinkliavos įsiskolinimas už tuos pačius objektus - pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius šiltnamius. Pažymi, jog Pranešime yra nurodyta, kad pareiškėjui priklausančių šiltnamių paskirtis yra „Kita“, nors, kaip jau paminėta, jų paskirtis yra „Kita (šiltnamių)“.
1.3. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas (toliau – ir STR 1.01.03:2017) 7 straipsniu, negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, o šio straipsnio 7.20 papunktyje reglamentuojama negyvenamųjų pastatų paskirtis „kitos (šiltnamių) paskirties pastatai – augalams auginti skirti pastatai (šiltnamiai, oranžerijos, žiemos sodai ir kita)“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą, o 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas paaiškina, kad Administracija neteisėtai 2024-02-07 Pranešime nurodė pareiškėjui priklausančių šiltnamių kitokią naudojimo paskirtį, nei ji yra užfiksuota Nekilnojamojo turto kadastre.
1.4. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 30¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, juridiniu asmeniu, savivaldybės pavedimu atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą, arba savivaldybe <…>“. Pareiškėjo nuomone, vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą privalo mokėti tik tie asmenys, kurių valdomas nekilnojamas turtas patenka į sąrašą, nustatomą aplinkos ministro. Šis sąrašas yra nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-02-20 įsakymu Nr. D1-150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“. Į Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą (toliau ir – Sąrašas) šiltnamiai, t. y. statiniai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis „Kita (šiltnamių)“ nėra įtraukti, todėl, pareiškėjo nuomone, Pranešime suformuluotas reikalavimas jam sumokėti 593,90 Eur vietinės rinkliavos yra neteisėtas.
1.5. Atkreipia dėmesį, kad Sprendimo argumentas, kad „<...> Sąrašo 21 eilės punkte yra pateiktas nebaigtinis pastatų sąrašas. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog punkte įtvirtinus, jog ir kiti Sąrašo 21 eilės punkte neįvardinti pastatai gali būti priskiriami ūkio paskirties pastatų kategorijai. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog vien ta aplinkybė, jog Sąrašo 21 eilės punkte expressis verbis nėra nurodyti šiltnamiai, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui priklausantys pastatai (šiltnamiai) nėra apmokestinami vietine rinkliava už atliekų tvarkymą <...>“, rodo, jog skundžiamą Sprendimą priėmusi LAGK pareiškėjo skundą išnagrinėjo tik formaliai, ignoruodama pačią skundo esmę, bei netinkamai taikė apžvelgiamų teisės aktų nuostatas.
1.6. Akcentuoja, kad STR 1.01.03:2017 7 straipsniu, negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, o šio straipsnio 7.20 papunktyje reglamentuojama negyvenamųjų pastatų paskirtis „kitos (šiltnamių) paskirties pastatai - augalams auginti skirti pastatai (šiltnamiai, oranžerijos, žiemos sodai ir kita)“. Paaiškina, kad itin aktualus yra skunde pateikiamas sugretinimas Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 7 straipsnio su Sąrašu (skunde pateikiama lentelė). Teigia, jog iš šio sugretinimo matyti, kad: 1) Sąrašo punktai nuo 2 iki 17 visiškai atitinka net pagal eiliškumą Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 7.1 - 7.16. papunkčius; 2) Sąrašo 20 ir 21 punktai atitinka STR 1.01.03:2017 7.18 ir 7.19 papunkčius; 3) Sąrašo 18 ir 19 punktai atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.21 ir 7.22 papunkčius.
1.7. Tačiau STR 1.01.03:2017 7.20 punktui nėra jokios atitikties Sąraše. Tai yra, į Sąrašą tiesiog perkeliant STR 1.01.03:2017 7-o straipsnio, reglamentuojančio negyvenamųjų pastatų skirstymą pagal paskirtį į pogrupius, punktus, sąmoningai į Sąrašą nebuvo įtraukti šiltnamių paskirties pastatai, tai yra STR 1.01.03:2017 7.20 papunktis. Teigia, jog šią aplinkybę galima nesunkiai paaiškinti - ATĮ 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte konstatuojama, kad šis įstatymas netaikomas „žemei (in silu), įskaitant neiškastą užterštą dirvožemį ir nuolat toje žemėje esančius pastatus“, o 1 straipsnio 2 dalies 6 punkte konstatuojama, kad šis įstatymas netaikomas ir „mėšlui ir srutoms, kurios nepriskiriamos šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytiems šalutiniams gyvūniniams produktams, taip pat šiaudams ir kitoms gamtinėms nepavojingoms žemės ūkio ar miškininkystės medžiagoms, naudojamoms ūkininkaujant, vykdant miškininkystės veiklą arba gaminant energiją iš šios biomasės procesais arba būdais, kurie nedaro žalos aplinkai ar nekelia grėsmės žmogaus sveikatai“.
1.8. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pati Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pastebėjo eilės Lietuvos savivaldybių administracijų piktnaudžiavimo atvejus viršijant savo kompetenciją ir apmokestinant vietine rinkliava net tuos asmenis, kurių nekilnojamasis turtas nepatenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tvirtinamą Sąrašą, bei Lietuvos Respublikos vyriausybei pateikė 2023-06-16 teikimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projekto“, kuriame nurodė: „<...> įvertinus Vyriausybės atstovų įstaigos rekomendacijas ir atsižvelgus į tai, kad, vadovaujantis ATI 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įmoką privalo mokėti tik tie asmenys, kurių valdomas nekilnojamasis turtas patenka į Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą (toliau - Sąrašas), panaikinti savivaldybių teisę atskirai įmoka apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirti nekilnojamojo turto objektus, kurie nenurodyti Sąraše. Įstatymų leidėjas įgaliojimus tvirtinti Sąrašą tiesiogiai priskyrė Aplinkos ministerijos kompetencijai ir nenumatė, kad šie įgaliojimai gali būti perduoti kitam viešojo administravimo subjektui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais <...>“. į nurodytas pastabas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įvardintą problemą, buvo atsižvelgta, tai yra jos pripažintos pagrįstomis, bei 2023-10-25 Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 807 buvo priimta kita Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ redakcija, kurioje jau eliminuota galimybė piktnaudžiauti savivaldybių administracijoms išplečiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintą Sąrašą bei apmokestinant vietine rinkliava net tuos asmenis, kurių nekilnojamasis turtas nepatenka į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos tvirtinamą Sąrašą. Akivaizdu, kad lygiai taip pat, tai yra kaip suteiktų kompetencijų viršijimas bei ATI 30¹ straipsnio 2 dalies nuostatų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau -ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto įstatymo viršenybės principo pažeidimai, turi būti vertinami ir šiuo konkrečiu atveju atsakovės veiksmai, padaryti iki 2023-10-25 Lietuvos Vyriausybės nutarimo Nr. 807 įsigaliojimo, o būtent reikalavimas pareiškėjui, kaip nekilnojamojo turto, kuris nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tvirtinamą Sąrašą, turėtojui sumokėti viso 593,90 Eur vietinės rinkliavos.
1.9. Skundžiamas LAGK Sprendimas ir atsakovių veiksmai ir aktai yra priimti netinkamai pritaikius STR 1.01.03:2017 ir Sąrašo nuostatas, neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, nesilaikant protingumo ir teisingumo kriterijų, turinio viršenybės prieš formą principo, todėl turi būti panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai advokatas Edvinas Sergaitis ir J. S. palaikė pareiškėjo patikslintą skundą ir prašė jį patenkinti visa apimtimi. Teismo posėdžio metu iš esmės rėmėsi patikslintame skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Teigia, jog visiškai palaiko savo, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Komunalinių paslaugų centro“ atsiliepimus, taip pat LAGK Sprendimą bei jame pateiktus argumentus.
3.2. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto objektai, vadovaujantis Sąrašu, kurį pagal ATĮ 30¹ straipsnio 2 dalį nustato aplinkos ministras, skirstomi į kategorijas savivaldybės tarybos sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objektų rūšis, įvertinus nekilnojamojo turto objekto paskirtį, plotą, nekilnojamojo turto objektuose vykdomą ekonominę veiklą, tai, kokia (individuali arba kolektyvinė) atliekų surinkimo priemonė priskirta nekilnojamojo turto objektui, ar nekilnojamojo turto objekte gyvenantys asmenys kompostuoja namų ūkiuose susidarančias biologines atliekas jų susidarymo vietoje. Sąrašo 21 eilės punkte yra numatyta, kad, be kita ko, gyvenamosios kitos (ūkio) paskirties pastatų (žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (svirnai, angarai, garažai ir kita)) savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Sistemiškai įvertinus Sąrašo 21 eilės punkto apibrėžimą matyti, jog jame yra pateiktas statinių, naudojamų žemės ūkio darbuose, sąrašas. Pažymi, jog Sąrašo 21 eilės punkte yra pateiktas nebaigtinis pastatų sąrašas. Daro išvadą, jog punkte įtvirtinus, kad ir kiti Sąrašo 21 eilės punkte neįvardinti pastatai gali būti priskiriami ūkio paskirties pastatų kategorijai. Esant šioms aplinkybėms, konstatuoja, jog vien ta aplinkybė, jog Sąrašo 21 eilės punkte expressis verbis nėra nurodyti šiltnamiai, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui priklausantys pastatai (šiltnamiai) nėra apmokestinami vietine rinkliava už atliekų tvarkymą.
3.3. Pažymi, kad Sąrašo 21 eilės punkte nurodyti ūkio paskirties pastatai, t. y. žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai pagal jų paskirtį ir funkciją atitinka pareiškėjui priklausančių šiltnamių paskirtį ir funkciją. Teigia, jog šioje administracinėje byloje nėra keliamas ginčas dėl norminio administracinio akto, t. y. Sąrašo, teisėtumo, Kauno rajono savivaldybei nėra priskirta kompetencija spręsti dėl Sąrašo atitikimo aukštesnės galios teisės aktams. Kaip ir konstatavo LAGK savo Sprendime, Sąrašą taikom pagal minėto teisės akto turinį ir jo sisteminę analizę.
4. Atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Paaiškina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2022-09-22 nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus pastatą – šiltnamį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – šiltnamį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagal Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021-02-25 sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5.5 papunktį jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš byloje pareiškėjo pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų sumokėti vietinės rinkliavos mokestį, matyti, kad pareiškėjui buvo siųsti mokėjimo pranešimai, tačiau pareiškėjas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Nuostatų nustatyta tvarka.
4.2. Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl pareiškėjui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti pareiškėjui draudžiama. Aplinkybės, kad pareiškėjas nesinaudoja teikiamomis paslaugomis, ar kad nėra sudaręs jokių sutarčių, ar kad komunalinės atliekos iš pareiškėjo nekilnojamojo turto objektų nebuvo išvežamos, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, ATĮ 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu.
4.3. Atsižvelgus į teisinį reguliavimą bei teismų praktika, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad pareiškėjo nurodytu adresu komunalinės atliekos nesusidaro ar niekad nebuvo išvežamos. Todėl pareiškėjo argumentai ir pateikti įrodymai turėtų būti vertinami kaip nekeičiantys faktinės situacijos dėl pareiškėjui, kaip nekilnojamojo turto objekto savininkui, kylančios pareigos mokėti vietinę rinkliavą.
4.4. Pažymi ir tai, kad Nuostatų 31 punkte yra nurodyta, kokiems nekilnojamojo turto objektams gali būti neskaičiuojama vietinė rinkliava, tačiau pareiškėjo valdomi nekilnojamo turto objektai tarp Nuostatų 31 punkte išvardintų nekilnojamojo turto objektų nepatenka, todėl vietinė rinkliava jiems privalo būti skaičiuojama. Nurodo, jog apmokestindamas pareiškėjui priklausančiu nekilnojamojo turto objektus vietinės rinkliavos administratorius vykdė galiojančių teisės aktų reikalavimus, kuriuos priėmė ir patvirtino Kauno rajono savivaldybės taryba. Ir kol šio teisės akto nuostatos nėra nuginčytinos įstatymų nustatyta tvarka, tol vietinės rinkliavos skaičiavimas vadovaujantis Nuostatais yra teisėtas ir pagrįstas.
4.5. Jei pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose negyvenama ir/ar jie nenaudojami, pareiškėjas turėjo galimybę būti atleistas nuo kintamos vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo. Tačiau atleisti nuo kintamos vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo gali tik vietinės rinkliavos administratorius – UAB „Komunalinių paslaugų centras“ ir tik norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Byloje duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kreipimąsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo į vietinės rinkliavos administratorių, nėra. Tokių duomenų neturi ir UAB „Komunalinių paslaugų centras“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjas turi mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius pastatus – šiltnamius. Pareiškėjas patikslintame skunde teismo prašo: 1) panaikinti 2024-03-29 LAGK Sprendimą; 2) panaikinti Administracijos 2024-02-07 Pranešimą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Faktinės bylos aplinkybės
6.1. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-09-24 išrašo matyti, kad pareiškėjas pagal 2017-07-26 panaudos sutartį valdo žemės sklypą (kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys du pastatai – šiltnamiai (kurių naudojimo paskirtis – „kita (šiltnamių)“), kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini) (pastato – šiltnamio bendras plotas 238,57 kv. m.) ir (duomenys neskelbtini) (pastato – šiltnamio bendras plotas 238,57 kv. m.). Abu pastatai šiltnamiai pastatyti 2020 metais.
6.2. 2024-02-07 Administracijos vardu suformuotas pareiškėjui Pranešimas, kuriame nurodyta, kad vietinė rinkliava už 2024 m. mokestinį laikotarpį, už nekilnojamojo turto objektus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš viso sudaro 593,90 Eur (už objektą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 2024 metus – 191,55 Eur; už objektą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 2024 metus – 191,55 Eur, skola – 210,80 Eur). Pranešime nurodyta, kad vietinė rinkliava apskaičiuota vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021-02-25 sprendimu Nr. TS-57 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatais; pažymėta, kad, jei nekilnojamojo turto objektui (pastatui) nėra priskirtas konteineris, vietinės rinkliavos kintamosios dalies dydis nustatomas pagal minėtų nuostatų 1 priede nurodytą konkrečių nekilnojamojo turto objektų kategoriją.
6.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Pranešimu, su skundu, patikslintu skundu kreipėsi į LAGK ir prašė panaikinti Pranešimą, kuriuo iš pareiškėjo reikalaujama sumokėti 593,90 Eur vietinės rinkliavos.
6.4. LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo patikslintą skundą, 2024-03-29 skundžiamu Sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6.4.1. LAGK pažymėjo, jog Sąrašo 21 eilės punkte yra numatyta, kad, be kita ko, kitos (ūkio) paskirties pastatų (žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (svirnai, angarai, garažai ir kita)) savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Sistemiškai įvertinus Sąrašo 21 eilės punkto apibrėžimą, matyti, jog jame yra pateiktas statinių, naudojamų žemės ūkio darbuose, sąrašas. Pabrėžta, jog Sąrašo 21 eilės punkte yra pateiktas nebaigtinis pastatų sąrašas. Atsižvelgus į tai, padaryta išvada, jog punkte įtvirtinus, jog ir kiti Sąrašo 21 eilės punkte neįvardinti pastatai gali būti priskiriami ūkio paskirties pastatų kategorijai. Esant šioms aplinkybėms, konstatuota, jog vien ta aplinkybė, kad Sąrašo 21 eilės punkte expressis verbis nėra nurodyti šiltnamiai nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui priklausantys pastatai (šiltnamiai) nėra apmokestinami vietine rinkliava už atliekų tvarkymą. LAGK pažymėjo, jog Sąrašo 21 eilės punkte nurodyti ūkio paskirties pastatai, t. y. žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai pagal jų paskirtį ir funkciją iš esmės atitinka pareiškėjui priklausančių šiltnamių paskirtį ir funkciją.
6.4.2. Konstatuota, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra keliamas ginčas dėl norminio administracinio akto, t. y. Sąrašo, teisėtumo, LAGK taip pat nėra priskirta kompetencija spręsti dėl Sąrašo atitikimo aukštesnės galios teisės aktams. Esant šioms aplinkybėms, LAGK Sąrašą taiko pagal minėto teisės akto turinį ir jo sisteminę analizę. Taigi, vadovaujantis Sąrašo 21 eilės punktu, LAGK konstatavo, jog pareiškėjas, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju. Taip pat nurodė, kad byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjui Administracijos sprendimu būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, taigi padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo komunalinės atliekos buvo tvarkomos Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
6.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su LAGK Sprendimu, su skundu, vėliau patikslintu skundu kreipėsi į teismą. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo patikslintas skundas.
Nagrinėjamam ginčui aktualus teisinis reguliavimas
7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalį, savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
8. Rinkliavų įstatyme nustatyta:
8.1. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu ir jos nustatyta tvarka nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (2 straipsnio 3 dalis).
9.3. Organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo (30¹ straipsnio 1 dalis).
9.4. Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, juridiniu asmeniu, savivaldybės pavedimu atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą, arba savivaldybe (30¹ straipsnio 2 dalis).
15.3. Vietinės rinkliavos administratorius (toliau – Administratorius) – Kauno rajono savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo ar administracijos padalinys, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimą (5.7 papunktis).
15.4. Nekilnojamojo turto plotas – Nekilnojamojo turto registre kaip bendrasis įregistruotas nekilnojamojo turto vieneto plotas (5.8 papunktis).
15.5. Nekilnojamojo turto objektas – Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamojo turto objektas (5.9 papunktis).
15.6. „9. Administratoriaus savivaldybės komunalinių atliekų turėtojų registro duomenų bazėje registruojami ir tvarkomi šie duomenys apie Vietinės rinkliavos mokėtojus: <...>; 9.3. Nekilnojamojo turto unikalus numeris, adresas, aprašymas, pagrindinė naudojimo paskirtis; <...>.“ (9 punktas).
15.10. „31. Vietinė rinkliava neskaičiuojama: 31.1. gyvenamosios (privačioje individualaus, daugiabučio namo valdoje) ar sodų paskirties objektų žemės sklype esantiems pagalbinio ūkio paskirties nekilnojamojo turto objektams (sandėliai, garažai, dirbtuvės, pirtys, saunos, malkinės, tvartai, šiltnamiai, pavėsinės ir kt.), kurių bendras plotas arba užstatytas plotas (jei VĮ Registrų centro duomenų bazėje nenurodytas bendras plotas) neviršija 200 m²; 31.2. kitos paskirties nekilnojamojo turto objektams, kurių plotas neviršija 10 m² (techniniai pastatai, varpinės ir kt.); 31.3. kitos paskirties nekilnojamojo turto objektams, kuriuose, vykdant ūkinę veiklą, nesusidaro mišrios komunalinės atliekos: elektros pastotėms, transformatorinėms, skydinėms ir kitiems su elektros energijos tiekimu susijusiems objektams; bokštams (vandens, šienainio, grūdų ir kt.); dujų ar kito kuro saugykloms, skirstymo statiniams, reguliavimo punktams; vandens paruošimo ar nuotekų valymo įrenginių statiniams (arteziniai gręžiniai, siurblinės, grotų pastatai ir kt.); telekomunikacijų ir ryšio įrangos statiniams (bokštai, konteinerinio tipo stotys ir kt.); svarstyklėms (gyvulių, automobilių ir kt.); 31.4. lengvųjų automobilių garažams, esantiems namų valdoje arba po daugiabučiais gyvenamaisiais namais, ir automobilių saugykloms, esančioms po daugiabučiais gyvenamaisiais namais.“ (31 punktas).
15.11. Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje (36 punktas).
15.12. Kiekvienais metais, pagal sausio 1 d. savivaldybės komunalinių atliekų turėtojų registro duomenis, vietinės rinkliavos administratorius parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pagal savivaldybės komunalinių atliekų turėtojų registro duomenų bazėje turimą adresą arba kitą žinomą adresą, iki kovo 1 d. pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui fiziniam asmeniui (38.1 papunktis).
Pareiškėjo argumentai ir jų vertinimas
17. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad skundžiamame Pranešime pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų – šiltnamių paskirtis nurodyta „Kita“, tačiau iš tikrųjų jų paskirtis yra „Kita (šiltnamių)“. Paaiškina, kad į Sąrašą šiltnamiai, tai yra statiniai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis yra „Kita (šiltnamių)“, nėra įtraukta, todėl, vadovaujantis ATĮ 30(1) straipsnio 2 dalimi ir Sąrašu, šiltnamių savininkui nekyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą.
18. Vertinant pareiškėjo argumentus, pažymėtina, kad, kaip minėta, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso du pastatai – šiltnamiai, kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini) (pastato – šiltnamio bendras plotas 238,57 kv. m.) ir (duomenys neskelbtini) (pastato – šiltnamio bendras plotas 238,57 kv. m.). Abu pastatai – šiltnamiai pastatyti 2020 metais, yra neypatingieji statiniai. Pastatų – šiltnamių pagrindinė naudojimo paskirtis – „Kita (šiltnamių)“.
19. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 ir 84 dalių nuostatas, pastatas (taigi ir pastatas – šiltnamis) yra statinys; pagal Statybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
20. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis, be kita ko, Statybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, patvirtino STR 1.01.03:2017, kuriame nustatytas negyvenamųjų pastatų pagal paskirtį skirstymas į pogrupius.
21. ATĮ 30(1) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą. Vadovaudamasis ATĮ 30(1) straipsnio 2 dalimi, aplinkos ministras patvirtino Sąrašą., kuriame nurodytos nekilnojamojo turto paskirtys ir atitinkamai nekilnojamojo turto paskirčiai priskirti nekilnojamojo turto objektai.
22. Pagal Taisyklių 13 punktą, nekilnojamojo turto objektai, vadovaujantis Sąrašu, skirstomi į kategorijas savivaldybės tarybos sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objektų rūšis.
23. Taigi, savivaldybių diskrecija nustatyti ir rinkti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą už fizinių asmenų valdomus nekilnojamojo turto objektus nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinama vadovaujantis ATĮ 30(1) straipsnio 2 dalimi, Taisyklėmis, Sąrašu.
24. Įvertinus aukščiau nurodytas STR 1.01.03:2017 ir Sąraše įtvirtintas nuostatas, sutiktina su atsakovu, kad, sugretinus STR 1.01.03:2017 7 punktą su Sąrašu, akivaizdžiai matyti, jog: 1) Sąrašo punktai nuo 2 iki 17 visiškai atitinka STR 1.01.03:2017 7.1 – 7.16 papunkčius (Sąrašo 1 punkte reglamentuotos nuostatos dėl gyvenamosios paskirties pastatų); 2) Sąrašo 18 ir 19 punktai atitinka STR 1.01.03:2017 7.21 ir 7.22 papunkčius; 3) Sąrašo 20 ir 21 punktai atitinka STR 1.01.03:2017 7.18 ir 7.19 papunkčius; 4) STR 1.01.03:2017 7.20 papunkčiui „Kitos (šiltnamių) paskirties pastatai – augalams auginti skirti pastatai (šiltnamiai, oranžerijos, žiemos sodai ir kita)“ nėra jokios atitikties Sąraše.
25. Kaip minėta, STR 1.01.03:2017 7.19 papunktyje nurodyta „Kitos (ūkio) paskirties pastatai – žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (svirnai, angarai, garažai ir kita)“, 7.20 papunktyje nurodyta „Kitos (šiltnamių) paskirties pastatai – augalams auginti skirti pastatai (šiltnamiai, oranžerijos, žiemos sodai ir kita)“. Tai yra dvi savarankiškos grupės negyvenamųjų pastatų pagal paskirtį, todėl nėra teisinių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad Sąrašo 21 punktas „Kitos (ūkio) paskirties pastatai – žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (svirnai, angarai, garažai ir kita)“, kurio formuluotė identiška STR1.01.03:2017 7.19 papunkčio formuluotei „Kitos (ūkio) paskirties pastatai – žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (svirnai, angarai, garažai ir kita)“ gali būti traktuojami kaip skirtingo turinio nuostatos, ir kad Sąrašo 21 punktas apima ne tik STR 1.01.03:2017 7.19 papunktyje nurodytus negyvenamuosius pastatus, bet apima ir STR 1.01.03:2017 7.20 papunktyje nurodytus negyvenamuosius pastatus.
26. Atsakovai į bylą nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas nuosavybės teise priklausančius pastatus – šiltnamius naudoja ne augalams auginti, o faktiškai juose vykdo kitokią veiklą, kitokias veiklos rūšis.
27. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, Pranešimas, pagal kurį pareiškėjas turi mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius pastatus – šiltnamius, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl jis yra panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, panaikinamas ir 2024-03-29 LAGK Sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
29. Byloje yra 2024-02-21 atstovavimo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir advokato Edvino Sergaičio. Į bylą pateikta: 1) 2024-02-09 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 05/2024 (už teisinę konsultaciją, skundo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui parengimą) 650 Eur sumai ir 2024-02-09 mokėjimo nurodymas, kad pareiškėjas 650 Eur sumą advokatui sumokėjo; 2) 2024-04-08 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 16/2024 (susipažinimas su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimu, jo analizė, skundo dėl sprendimo parengimas ir pateikimas teismui; žyminis mokestis už skundą, kurį sumoka advokatas, teikdamas skundą teismui) 342,50 Eur ir 2024-04-15 mokėjimo nurodymas, kad pareiškėjas sumokėjo advokatui 342,50 Eur; 3) EPP duomenimis, advokatas E. Sergaitis 2024-04-29 sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą teismui; 4) 2024-09-30 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 55/2024 (pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas 2024-09-30 teismo posėdyje Regionų administraciniame teisme) 240 Eur ir 2024-09-30 mokėjimo nurodymas, kad pareiškėjas sumokėjo advokatui 240 Eur. Iš viso prašoma priteisti 1232,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti).
30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas; teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021); tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016). Teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau teismas iš pralaimėjusios šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016).
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (LVAT 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo; jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021).
32. Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos sudėtingumą ir esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinus pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų apimtį, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintina iki 1000 Eur.
33. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021-02-25 sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 5.7 papunkčio, 9, 14, 22 punktų, 38.1 papunkčio, 86 punkto nuostatas, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013-09-26 sprendimą Nr. TS-357, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos jo naudai priteisiamos iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo N. S. patikslintą skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 7 d. vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. RKPCAM-209724.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2024 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 21RE1-105 (AG1-63/09-2024).
Priteisti pareiškėjui N. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ (juridinio asmens kodas 301846604) 1022,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Likusią pareiškėjo prašymo priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.