Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-09-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2348-1015/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-09-01
Bylos Nr.
1-2348-1015/2016
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00030-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
J. Č., S.K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2348-1015/2016Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00030-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tadeuš Osipovič pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas;

S.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., Mickūnų sen., Vilniaus raj., neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. ir S. K., veikdami bendrininkų grupėje, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 21 d. iki 2011 m. spalio 7 d., o būtent:

J. Č., iki 2010 m. rugpjūčio 3 d. būdamas įgaliotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeniu, o laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. spalio 7 d. būdamas minėtos įmonės kasininku, bei S. K., laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 21 d. iki 2011 m. spalio 7 d. būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vadovu bei realiai valdydamas šią įmonę ir vadovaudamas jos veiklai, tačiau iki 2010 m. spalio 1 d. nebūdamas susietas su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, o laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. spalio 7 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2010 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, susitarė dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal tikrovę neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus pardavimo ir apmokėjimo dokumentus, nuslepiant tikrąją prekių vertę ir tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas.

Laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 21 d. iki 2011 m. spalio 7 d. S. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. IX-574) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šios įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, ir J. Č., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo ir kasininkas, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų kasos darbo organizavimą bei įmonės dokumentų pasirašymą, abu turėdami teisę atstovauti minėtai įmonei, veikdami kartu bendrininkų grupėje Vilniaus mieste, suvokdami savo bendros nusikalstamos veiklos padarinius, t.y. kad dėl šios veiklos bus iškraipyti duomenys apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nebus apskaityta dalis šios įmonės prekybos metu gautų pajamų, siekdami išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai dalies pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, pažeisdami Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, 12 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, „ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, kad “ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. įstatymas Nr. IX-751) (toliau – ir PVM įstatymas) 78 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas, kad „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje, ar supaprastintas PVM sąskaitas faktūras“, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. IX-675) (toliau – ir Pelno mokesčio įstatymas) 57 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 16, 17 punktų nuostatas, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, „kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį“, tyčia patys ar remiantis jų duotais atitinkamais nurodymais apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinoję UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantys asmenys per 2010 m. birželio – gruodžio mėnesio bei 2011 m. sausio – rugsėjo mėnesio laikotarpį įformino pardavimus pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems A. B., A. Z., N. V., I. K., R. Ž., I. M., R. B., D. K., N. U. bei pastarųjų vykdytus apmokėjimus patvirtinančius tikrovę neatitinkančius dokumentus, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-21 Nr. SUN 0000005, 2010-06-21 Nr. SUN-0000012, 2010-07-08 Nr. SUN-0000040, 2010-07-23 Nr. SUN-0000069, 2010-07-23 Nr. SUN-0000074, 2010-07-28 Nr. SUN-0000093, 2010-08-04 Nr. SUN-0000110, 2010-08-04 Nr. SUN-0000114, 2010-08-04 Nr. SUN-0000116, 2010-08-20 Nr. SUN-0000142, 2010-08-20 Nr. SUN-0000144, 2010-08-20 Nr. SUN-0000151, 2010-09-03 Nr. SUN-0000176, 2010-09-03 Nr. SUN-0000188, 2010-09-30 Nr. SUN-0000251, 2010-10-05 Nr. SUN-0000264, 2010-10-05 Nr. SUN-0000276, 2010-10-15 Nr. SUN-0000287, 2010-10-15 Nr. SUN-0000306, 2010-10-15 Nr. SUN-0000311, 2010-10-15 Nr. SUN-0000313, 2010-10-22 Nr. SUN-0000320, 2010-10-22 Nr.SUN-0000323, 2010-10-22 Nr. SUN-0000327, 2010-11-03 Nr. SUN-0000332, 2010-11-03 Nr. SUN-0000334, 2010-11-04 Nr. SUN-0000368, 2010-11-12 Nr. SUN-0000392, 2010-11-15 Nr. SUN-0000422, 2010-11-25 Nr. SUN-0000431, 2010-12-03 Nr. SUN-0000460, 2010-12-04 Nr. SUN-0000465, 2010-12-16 Nr. SUN-0000481, 2010-12-16 Nr. SUN-0000487, 2010-12-22 Nr. SUN-0000530, 2010-12-22 Nr. SUN-0000532, 2010-12-28 Nr. SUN-0000544, 2011-01-07 Nr. SUN-0000572, 2011-01-25 Nr. SUN-0000590, 2011-01-25 Nr. SUN-0000592, 2011-01-25 Nr. SUN-0000598, 2011-01-25 Nr. SUN-0000599, 2011-01-25 Nr. SUN-0000604, 2011-02-04 Nr. SUN-0000613, 2011-02-04 Nr. SUN-0000622, 2011-02-23 Nr. SUN-0000651, 2011-02-23 Nr. SUN-0000652, 2011-03-04 Nr. SUN-0000669, 2011-03-04 Nr. SUN-0000678, 2011-03-04 Nr. SUN-0000680, 2011-03-04 Nr. SUN-0000684, 2011-03-10 Nr. SUN-0000716, 2011-03-14 Nr. SUN-0000729, 2011-03-14 Nr. SUN-0000741, 2011-03-15 Nr. SUN-0000757, 2011-03-15 Nr. SUN-0000760, 2011-03-28 Nr. SUN-0000789, 2011-03-28 Nr. SUN-0000801, 2011-04-05 Nr. SUN-0000817, 2011-04-05 Nr. SUN-0000832, 2011-04-27 Nr. SUN-0000889, 2011-05-10 Nr. SUN-0000940, 2011-05-16 Nr. SUN-0000979, 2011-05-25 Nr. SUN-0001015, 2011-06-07 Nr. SUN-0001057, 2011-06-07 Nr. SUN-0001065, 2011-06-30 Nr. SUN-0001107, 2011-07-07 Nr. SUN-0001119, 2011-07-07 Nr. SUN-0001131, 2011-07-07 Nr. SUN-0001133, 2011-07-14 Nr. SUN-0001164, 2011-07-25 Nr. SUN-0001179, 2011-07-25 Nr. SUN-00012-05, 2011-07-28 Nr. SUN-0001207, 2011-07-29 Nr. SUN-0001217, 2011-07-29 Nr. SUN-0001218, 2011-07-29 Nr. SUN-0001223, 2011-08-09 Nr. SUN-0001260, 2011-08-11 Nr. SUN-0001273, 2011-08-11 Nr. SUN-0001274, 2011-08-11 Nr. SUN-0001286, 2011-08-11 Nr. SUN-0001287, 2011-08-11 Nr. SUN-0001294, 2011-08-22 Nr. SUN-0001320, 2011-08-22 Nr. SUN-0001321, 2011-08-22 Nr. SUN-0001327, 2011-08-22 Nr. SUN-0001328, 2011-08-26 Nr. SUN-0001348, 2011-08-26 Nr. SUN-0001364, 2011-08-26 Nr. SUN-0001365, 2011-08-26 Nr. SUN-0001374, 2011-08-30 Nr. SUN-0001387, 2011-08-31 Nr. SUN-0001397, 2011-08-31 Nr. SUN-0001415, 2011-08-31 Nr. SUN-0001417, 2011-09-13 Nr. SUN-0001436, 2011-09-21 Nr. SUN-0001463, 2011-09-21 Nr. SUN-0001477, 2011-09-21 Nr. SUN-0001487, 2011-09-21 Nr. SUN-0001491, 2011-09-23 Nr. SUN-0001508 bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius 2010-06-29 Nr. SUNR-1, 2010-06-29 Nr. SUNR-14, 2010-07-13 Nr. SUNR-40, 2010-07-27 Nr. SUNR-69, 2010-07-27 Nr. SUNR-74, 2010-08-03 Nr. SNR-0000093, 2010-08-10 Nr. SNR-0000110, 2010-08-10 Nr. SNR-0000114, 2010-08-10 Nr. SNR-0000116, 2010-08-24 Nr. SNR-0000142, 2010-08-24 Nr. SNR-0000144, 2010-08-24 Nr. SNR-0000151, 2010-09-07 Nr. SNR-0000176, 2010-09-07 Nr. SNR-0000188, 2010-10-01 Nr. SNR-0000251, 2010-10-08 Nr. SNR-0000264, 2010-10-08 Nr. SNR-0000276, 2010-10-19 Nr. SNR-0000287, 2010-10-19 Nr. SNR-0000306, 2010-10-19 Nr. SNR-0000310, 2010-10-19 Nr. SNR-0000313, 2010-10-26 Nr. SNR-0000320, 2010-10-26 Nr. SNR-0000323, 2010-10-26 Nr. SNR-0000327, 2010-11-05 Nr. SNR-0000332, 2010-11-05 Nr. SNR-0000334, 2010-11-09 Nr. SNR-0000368, 2010-11-16 Nr. SNR-0000392, 2010-11-23 Nr. SNR-0000422, 2010-11-26 Nr. SNR-0000431, 2010-12-03 Nr. SNR-0000460, 2010-12-10 Nr. SNR-0000465, 2010-12-17 Nr. SNR-0000479, 2010-12-17 Nr. SNR-0000485, 2010-12-28 Nr. SNR-0000528, 2011-01-06 Nr. SNR-0000530, 2011-01-06 Nr. SNR-0000543, 2011-01-11 Nr. SNR-0000571, 2011-01-27 Nr. SNR-0000589, 2011-01-27 Nr. SNR-0000591, 2011-01-27 Nr. SNR-0000597, 2011-01-27 Nr. SNR-0000598, 2011-01-27 Nr. SNR-0000603, 2011-02-04 Nr. SNR-0000612, 2011-02-04 Nr. SNR-0000621, 2011-02-23 Nr. SNR-0000650, 2011-02-23 Nr. SNR-0000651, 2011-03-04 Nr. SNR-0000668, 2011-03-04 Nr. SNR-0000677, 2011-03-04 Nr. SNR-0000679, 2011-03-04 Nr. SNR-0000683, 2011-03-04 Nr. SNR-0000715, 2011-03-14 Nr. SNR-0000728, 2011-03-14 Nr. SNR-0000740, 2011-03-16 Nr. SNR-0000756, 2011-03-16 Nr. SNR-0000759, 2011-03-28 Nr. SNR-0000789, 2011-04-05 Nr. SNR-0000816, 2011-04-05 Nr. SNR-0000831, 2011-04-27 Nr. SNR-0000888, 2011-05-10 Nr. SNR-0000939, 2011-05-16 Nr. SNR-0000978, 2011-05-25 Nr. SNR-0001015, 2011-06-13 Nr. SNR-0001057, 2011-06-13 Nr. SNR-0001065, 2011-06-30 Nr. SNR-0001107, 2011-07-07 Nr. SNR-0001119, 2011-07-07 Nr. SNR-0001131, 2011-07-07 Nr. SNR-0001133, 2011-07-15 Nr. SNR-0001164, 2011-07-25 Nr. SNR-0001197, 2011-07-25 Nr. SNR-0001205, 2011-07-28 Nr. SNR-0001207, 2011-07-29 Nr. SNR-0001217, 2011-07-29 Nr. SNR-0001218, 2011-07-29 Nr. SNR-0001223, 2011-08-09 Nr. SNR-0001260, 2011-08-11 Nr. SNR-0001273, 2011-08-11 Nr. SNR-0001274, 2011-08-11 Nr. SNR-0001286, 2011-08-11 Nr. SNR-0001287, 2011-08-11 Nr. SNR-0001294, 2011-08-22 Nr. SNR-0001320, 2011-08-22 Nr. SNR-0001321, 2011-08-22 Nr. SNR-0001328, 2011-08-26 Nr. SNR-0001348, 2011-08-26 Nr. SNR-0001364, 2011-08-26 Nr. SNR-0001365, 2011-08-26 Nr. SNR-0001374, 2011-08-30 Nr. SNR-0001387, 2011-08-31 Nr. SNR-0001397, 2011-08-31 Nr. SNR-0001415, 2011-08-31 Nr. SNR-0001417, 2011-09-15 Nr. SNR-0001436, 2011-09-22 Nr. SNR-0001463, 2011-09-22 Nr. SNR-0001477, 2011-09-22 Nr. SNR-0001489, 2011-09-22 Nr. SNR-0001491, 2011-09-23 Nr. SNR-0001508, bendrai 95861,52 Lt (kas atitinka 27763,42 Eur) sumai, kuriose nurodė 129277 Lt (kas atitinka 37441,21 Eur) suma mažesnę parduotų prekių vertę bei atitinkamai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pastarųjų pirkėjų už jiems parduotas prekes 129277 Lt (kas atitinka 37441,21 Eur) suma mažesnį sumokėtų grynųjų piniginių lėšų dydį, po ko, J. Č. ir S. K., žinant, kad visi šie dokumentai yra suklastoti, ir nurodant apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims įtraukti juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pastarieji, vykdydami šiuos nurodymus, įtraukė nurodytus suklastotus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu realiai gautos 129277 Lt (kas atitinka 37441,21 Eur) dydžio pajamos, nebuvo užpajamuota ir apskaityta dalis (60746 vnt.) šios įmonės pirktų prekių; nebuvo įformintos, užpajamuotos bei apskaitytos iš pirkėjų A. B., A. Z., N. V., I. K., R. Ž., I. M., R. B., D. K., N. U. gautos, už pastariesiems suteiktas prekių gabenimo paslaugas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio pajamos; t.y. tokiu būdu buvo iškreipti duomenys apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 21 d. iki 2011 m. spalio 7 d.

Tokiu būdu nurodytais veiksmais J. Č. ir S. K., veikdami bendrininkų grupėje, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje.

J. Č. ir S. K., veikdami išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, panaudodami suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras bei suklastodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė šios įmonės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 28076 Lt (kas atitinka 8131,37 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, o būtent:

J. Č., iki 2010 m. rugpjūčio 3 d. būdamas įgaliotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeniu, o laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. spalio 7 d. būdamas minėtos įmonės kasininku, bei S. K., laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 21 d. iki 2011 m. spalio 7 d. būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vadovu bei realiai valdydamas šią įmonę ir vadovaudamas jos veiklai, tačiau iki 2010 m. spalio 1 d. nebūdamas susietas su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, o laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. spalio 7 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2010 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, susitarė dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal tikrovę neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus pardavimo ir apmokėjimo dokumentus, nuslepiant tikrąją prekių vertę ir tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas.

Laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 21 d. iki 2011 m. spalio 7 d. S. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, ir J. Č., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo ir kasininkas, abu turėdami teisę atstovauti minėtai įmonei, veikdami kartu bendrininkų grupėje Vilniaus mieste, suvokdami savo bendros nusikalstamos veiklos padarinius, t.y., kad dėl šios veiklos bus iškraipyti duomenys apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei kad UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitoje nebus apskaityta dalis šios įmonės prekybos metu gautų pajamų, siekdami apgaule išvengti UAB “(duomenys neskelbtini)” naudai dalies pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, tyčia patys ar remiantis jų duotais atitinkamais nurodymais apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinoję UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantys asmenys per 2010 m. birželio – gruodžio mėnesio bei 2011 m. sausio – rugsėjo mėnesio laikotarpį įformino pardavimus pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems A. B., A. Z., N. V., I. K., R. Ž., I. M., R. B., D. K., N. U. bei pastarųjų vykdytus apmokėjimus patvirtinančius tikrovę neatitinkančius dokumentus, t.y., UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-21 Nr. SUN 0000005, 2010-06-21 Nr. SUN-0000012, 2010-07-08 Nr. SUN-0000040, 2010-07-23 Nr. SUN-0000069, 2010-07-23 Nr. SUN-0000074, 2010-07-28 Nr. SUN-0000093, 2010-08-04 Nr. SUN-0000110, 2010-08-04 Nr. SUN-0000114, 2010-08-04 Nr. SUN-0000116, 2010-08-20 Nr. SUN-0000142, 2010-08-20 Nr. SUN-0000144, 2010-08-20 Nr. SUN-0000151, 2010-09-03 Nr. SUN-0000176, 2010-09-03 Nr. SUN-0000188, 2010-09-30 Nr. SUN-0000251, 2010-10-05 Nr. SUN-0000264, 2010-10-05 Nr. SUN-0000276, 2010-10-15 Nr. SUN-0000287, 2010-10-15 Nr. SUN-0000306, 2010-10-15 Nr. SUN-0000311, 2010-10-15 Nr. SUN-0000313, 2010-10-22 Nr. SUN-0000320, 2010-10-22 Nr.SUN-0000323, 2010-10-22 Nr. SUN-0000327, 2010-11-03 Nr. SUN-0000332, 2010-11-03 Nr. SUN-0000334, 2010-11-04 Nr. SUN-0000368, 2010-11-12 Nr. SUN-0000392, 2010-11-15 Nr. SUN-0000422, 2010-11-25 Nr. SUN-0000431, 2010-12-03 Nr. SUN-0000460, 2010-12-04 Nr. SUN-0000465, 2010-12-16 Nr. SUN-0000481, 2010-12-16 Nr. SUN-0000487, 2010-12-22 Nr. SUN-0000530, 2010-12-22 Nr.SUN-0000532, 2010-12-28 Nr. SUN-0000544, 2011-01-07 Nr. SUN-0000572, 2011-01-25 Nr. SUN-0000590, 2011-01-25 Nr. SUN-0000592, 2011-01-25 Nr. SUN-0000598, 2011-01-25 Nr. SUN-0000599, 2011-01-25 Nr. SUN-0000604, 2011-02-04 Nr. SUN-0000613, 2011-02-04 Nr. SUN-0000622, 2011-02-23 Nr. SUN-0000651, 2011-02-23 Nr. SUN-0000652, 2011-03-04 Nr. SUN-0000669, 2011-03-04 Nr. SUN-0000678, 2011-03-04 Nr. SUN-0000680, 2011-03-04 Nr. SUN-0000684, 2011-03-10 Nr. SUN-0000716, 2011-03-14 Nr. SUN-0000729, 2011-03-14 Nr. SUN-0000741, 2011-03-15 Nr. SUN-0000757, 2011-03-15 Nr. SUN-0000760, 2011-03-28 Nr. SUN-0000789, 2011-03-28 Nr. SUN-0000801, 2011-04-05 Nr. SUN-0000817, 2011-04-05 Nr. SUN-0000832, 2011-04-27 Nr. SUN-0000889, 2011-05-10 Nr. SUN-0000940, 2011-05-16 Nr. SUN-0000979, 2011-05-25 Nr. SUN-0001015, 2011-06-07 Nr. SUN-0001057, 2011-06-07 Nr. SUN-0001065, 2011-06-30 Nr. SUN-0001107, 2011-07-07 Nr. SUN-0001119, 2011-07-07 Nr. SUN-0001131, 2011-07-07 Nr. SUN-0001133, 2011-07-14 Nr. SUN-0001164, 2011-07-25 Nr. SUN-0001179, 2011-07-25 Nr. SUN-00012-05, 2011-07-28 Nr. SUN-0001207, 2011-07-29 Nr. SUN-0001217, 2011-07-29 Nr. SUN-0001218, 2011-07-29 Nr. SUN-0001223, 2011-08-09 Nr. SUN-0001260, 2011-08-11 Nr. SUN-0001273, 2011-08-11 Nr. SUN-0001274, 2011-08-11 Nr. SUN-0001286, 2011-08-11 Nr. SUN-0001287, 2011-08-11 Nr. SUN-0001294, 2011-08-22 Nr. SUN-0001320, 2011-08-22 Nr. SUN-0001321, 2011-08-22 Nr. SUN-0001327, 2011-08-22 Nr. SUN-0001328, 2011-08-26 Nr. SUN-0001348, 2011-08-26 Nr. SUN-0001364, 2011-08-26 Nr. SUN-0001365, 2011-08-26 Nr. SUN-0001374, 2011-08-30 Nr. SUN-0001387, 2011-08-31 Nr. SUN-0001397, 2011-08-31 Nr. SUN-0001415, 2011-08-31 Nr. SUN-0001417, 2011-09-13 Nr. SUN-0001436, 2011-09-21 Nr. SUN-0001463, 2011-09-21 Nr. SUN-0001477, 2011-09-21 Nr. SUN-0001487, 2011-09-21 Nr. SUN-0001491, 2011-09-23 Nr. SUN-0001508, bendrai 95861,52 Lt (kas atitinka 27763,42 Eur) sumai, kuriose nurodė 129277 Lt (kas atitinka 37441,21 Eur) suma mažesnę parduotų prekių vertę, po ko, J. Č. ir S. K. žinant, kad visi šie dokumentai yra suklastoti, ir nurodant apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims įtraukti juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei atitinkamas pridėtinės vertės ir pelno mokesčių deklaracijas, pastarieji, vykdydami šiuos nurodymus, įtraukė nurodytus suklastotus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o netikrus šių dokumentų duomenis - į UAB “(duomenys neskelbtini)” pridėtinės vertės ir pelno mokesčio deklaracijas (formos FR0600 ir PLN204), įrašant į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) už laikotarpius nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2010 m. gruodžio mėnesio ir nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio žinomai netikrus duomenis apie UAB “(duomenys neskelbtini)” pardavimo ir atitinkamai mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, nepagrįstai 22267 Lt (kas atitinka 6448,97 Eur) suma sumažinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtino pridėtinės vertės mokesčio dydį, bei įrašant į pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2010 m. žinomai netikrus duomenis apie UAB “(duomenys neskelbtini)” pajamas ir atitinkamai mokėtiną pelno mokestį, nepagrįstai 5809 Lt (kas atitinka 1682,40 Eur) suma sumažinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtino pelno mokesčio dydį, po ko, 2010-07-22, 2010-08-16, 2010-09-23, 2010-10-19, 2010-11-17, 2010-12-23, 2011-01-13, 2011-02-24, 2011-03-16, 2011-04-14, 2011-05-17, 2011-06-23, 2011-07-18, 2011-08-16 bei 2011-09-21 visas minėtas suklastotas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas bei 2011-06-20 minėtą suklastotą metinę pelno mokesčio deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, reg. Ulonų g. 2, Vilniuje, dėl ko buvo apgaule išvengta dalis UAB “(duomenys neskelbtini)” turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 22267 Lt (kas atitinka 6448,97 Eur) pridėtinės vertės mokesčio bei 5809 Lt (kas atitinka 1682,40 Eur) pelno mokesčio.

Tokiu būdu J. Č. ir S. K., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras bei suklastodamas tikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio ir metinę pelno mokesčio deklaracijas, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė šios įmonės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 28076 Lt (kas atitinka 8131,37 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, tuo padarydami Lietuvos Respublikos valstybei 28076 Lt (kas atitinka 8131,37 Eur) turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais J. Č. ir S. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

J. Č. ir S. K. kaltė, padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, grindžiama žemiau nurodytais byloje surinktais duomenimis.

Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad jis supranta, kad dėl jo ir kartu su juo veikusio J. Č. neteisėtų veiksmų buvo klastojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, buvo apgaulingai tvarkoma šios įmonės apskaita, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ susimažino valstybei mokėtinų PVM ir pelno mokesčių sumas, dėl ko jis nuoširdžiai gailisi. Visą 28076 Lt (arba 8131,37 Eur) žalą, kuri dėl tokių jų veiksmų buvo padaryta valstybei, jis su J. Č. yra atlyginę. S. K. parodė, kad mintis užsiimti prekių (įvairių drabužių) prekyba Lietuvoje su savo įmone jam kilo 2010 m. Iki tol pakankamai ilgą laiko tarpą jam teko pačiam pagal įsigytą verslo liudijimą prekiauti „Gariūnų“ turgavietėje. Ir tos prekybos metu, ir po jos bendraudamas su kitais prekybininkais bei su įvairių įmonių, per kurias buvo perkamos prekės, atstovais, jis matė, kad tokia veikla yra pakankamai pelninga. Tuo pačiu jam buvo žinoma, kad dalis tokios veiklos būna neteisėta. Tas neteisėtumas pasireiškė tuo, kad prekybininkai Lietuvoje per įvairias Lietuvos įmones perka prekes iš Kinijos pagal vienokias kainas, o Lietuvos įmonės įformina prekybininkams prekių pardavimo dokumentus, kuriose nurodomos ne tikrosios, bet sumažintos kainos. Tuo pačiu, prekybininkams tiesiogiai arba per Lietuvos įmones Kinijos gamintojams sumokant už prekes pinigų sumas pagal tikrąsias prekių kainas, Lietuvos įmonės įformina pinigų priėmimo dokumentus, kuriose nurodomos ne realiai sumokėtos, bet sumažintos pinigų sumos. Tokiu būdu tokios neteisėtos prekybos metu nuslepiami realūs prekybos mastai ir realios už prekes sumokėtos pinigų sumos ir atsiranda neoficialių dokumentuose neįformintų pinigų. Tai yra naudinga ir įmonėms, per kurias prekybininkai perka prekes, ir patiems prekybininkams. Tačiau jis pats nuspręsdamas užsiimti su įmone prekyba, planavo vykdyti veiklą teisėtai pagal normaliai įformintus dokumentus, nors neatmetė galimybės, kad gali tekti forminti ir dokumentus su sumažintomis kainomis, jeigu iš to bus naudos jam ar prekeiviams. Prekybai vykdyti susirado UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią įmonę susirado atsitiktinai per vieną Latvijos gyventoją vardu Vadim (kitų jo duomenų nežino). Su pastaruoju dar ankščiau buvo susipažinęs Kinijoje. Jis žinojo, kad pastarasis su kažkokia savo Latvijos įmone verčiasi Kinijos prekių prekyba Latvijoje. Pastarasis kažkaip ir pasiūlė jam kartu užsiimti ta prekyba. 2010 m. suplanavęs vykdyti savo verslą su savo įmone jis prisiminė minėto Vadimo pasiūlymą ir jie vėl su juo susitiko. Vadim pasiūlė jam užimti jau įkurtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Jam sutikus, iš Latvijos į Lietuvą buvo atvažiavusi šios įmonės akcininkė, jam nepažįstama Latvijos pilietė, su kuria jie įformino visus jo įdarbinimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Be jo toje įmonėje toliau dirbo ir J. Č., kuris yra jo senas pažįstamas ir kuris, kaip ir jis ankščiau buvo pats prekybininku „Gariūnų“ turgavietėje, V. S., kuris taip pat buvo jo tolimas pažįstamas, dirbantis transporto srityje, taip pat, R. L., kurios iki tol nepažinojo. Tačiau kada, per ką ir kokiomis aplinkybėmis šie asmenys įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nepamena. Galėjo būti, kad jo pažįstami J. Č. ir V. S. įsidarbino per jį, tačiau kaip buvo iš tikrųjų nepamena. Jam pradėjus vadovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos ofiso patalpas atidarė prie pat „Gariūnų“ turgavietės (adreso nepamena), o sandėlį – Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) k. (adreso nepamena). Prieš pradedant prekybos verslą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su Latvijos gyventoju vardu Vadim buvo sutarę, kad pastarasis dalyvaus toje prekyboje su savo įmonėmis, kurios pardavinės prekes uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Iš viso tokių įmonių paskui buvo dvi, vienos iš kurių pavadinimas buvo SIA „D.“. Su Vadimu buvo susitarę, kad prekes per UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkančių prekybininkų Kinijoje užsakytos prekės bus sandėliuojamos Vadimui ar jo įmonėms priklausančiuose sandėliuose Pekine ir kad būtent pastarojo įmonės paskui vykdys tų prekių pervežimus iš Kinijos į Latviją bei iš Latvijos į Lietuvą. Per visą jo, kaip vadovo, darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. Č. dirbo kasininku ir buvo atsakingas už grynųjų pinigų kasą. Dažniausia pastarasis ir priimdavo iš prekybininkų grynuosius pinigus už jiems parduotas prekes. J. Č. taip pat buvo atsakingas už įformintų dokumentų pasirašymą. R. L. dirbo buhaltere ir buvo atsakinga už įmonės buhalterijos tvarkymą. Kadangi pastarajai sunkiai sekėsi dirbti su kompiuteriu, jo prašymu buhalteriją jai padėdavo tvarkyti pastarosios sūnaus žmona N. L., kuri oficialiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Tokiu būdu, R. L. ir N. L. tvarkė įmonės buhalteriją, taip pat, jo prašymu, kartas nuo karto N. L. pagal jo pateiktus pavyzdžius su kompiuteriu paruošdavo prekių pirkimo-pardavimo ir apmokėjimo dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius). V. S. dirbo vairuotoju ir buvo atsakingas už prekių pervežimus. Pastarasis išvežiodavo prekybininkams jų per UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamas prekes. Jis, kaip UAB “(duomenys neskelbtini)” vadovas, organizuodavo pačią prekybą, derindamas jos sąlygas ir su prekybininkais Lietuvoje, ir su prekių pardavime tarpininkaujančiais Latvijos įmonių atstovais, taip pat prižiūrėdavo kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbą, kad visas įmonės darbas vyktų sklandžiai. Taip pat dažniausia jis paruošdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkimo-pardavimo ir apmokėjimo dokumentus. Prekybininkai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai, atsirasdavo įvairiai, t.y. arba jie patys per jį ar ką kitą susirasdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba juos per vienus ir kitus pažįstamus susirasdavo jis arba J. Č.. Kai kuriuos prekybininkus jis gerai pažinojo nuo ankstesnių laikų, kai pats dar pagal savo verslo liudijimą prekiavo „Gariūnų“ turgavietėje. Vykstant prekybai su tais prekybininkais tiesiogiai tekdavo bendrauti ir jam, ir J. Č., ir V. S.. Jis derindavo su prekybininkais prekybos sąlygas ir dažniausia jis gi perduodavo jiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintus pirkimo-pardavimo ir apmokėjimo dokumentus. Praktiškai visada tai vykdavo „Gariūnų“ turgavietėje. J. Č. tiesiogiai bendravo su prekybininkais tuomet, kai pastarieji, atsiskaitydami už prekes, perduodavo pastarajam grynuosius pinigus. Kartais, kai jis negalėdavo, J. Č. perduodavo prekybininkams UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Tais atvejais, kai pinigų negalėdavo paimti J. Č., pinigus iš prekybininkų priimdavo jis. Dažniausia pinigų perdavimas taip pat vykdavo „Gariūnų“ turgavietėje. V. S., kaip vairuotojas, tiesiogiai susitikdavo su prekybininkais tuomet, kai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio atveždavo jiems prekes. Dažniausia prekės buvo atvežamos į „Gariūnų“ turgavietę, tačiau kartais į kitas prekybininkų nurodytas vietas, pvz., prie jų namų. Kartais, kai jis negalėdavo, V. S. jo prašymu kartu su prekėmis nuveždavo prekybininkams ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Visos prekybininkams vežamos prekės buvo supakuotos į didelius maišus („baulus“). Kad būtų paprasčiau orientuotis, tie maišai buvo žymimi ne prekybininkų pavardėmis, bet tam tikrais numeriais. Kiekvienas iš prekybininkų turėjo atskirą tik jam skirtą numerį. Kai kuriuos numerius sugalvojo jis pats, kai kuriuos pasiūlė patys prekybininkai. Iš pat pradžių, kai jam vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo prekybos veiklą, nei su vienu iš įmonės darbuotoju jis nesikalbėjo apie galimą įmonės neteisėtą veiklą. Tik vėliau, prasidėjus neteisėtai veiklai, apie tai pasikalbėjo su vieninteliu J. Č., kuris buvo atsakingas už grynuosius pinigus. Pastarasis suprato, kad esant tokiems dokumentams, prekybininkai mokės didesnes pinigų sumas, negu nurodyta dokumentuose, ir į įmonės kasą bus įnešami tik įforminti pinigai, ir ta pinigų dalis, kuri nebus užfiksuota dokumentuose, bus panaudojama neoficialiai. Suprasdamas tai, J. Č. sutiko kartu su juo dalyvauti tokioje veikloje. Todėl toliau, kai vienam ar kitam prekybininkui buvo įforminami dokumentai su sumažintomis kainomis, jis ir J. Č., žinodami apie tokių pardavimų neteisėtumą, toliau dirbo savo darbą, t.y. jis įformindavo dokumentus su sumažintomis kainomis, o J. Č. pasirašydavo tuos dokumentus ir priimdavo iš prekybininkų didesnes pinigų sumas, negu buvo nurodyta dokumentuose. Su V. S., R. L., N. L. ar kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais nei jis, nei J. Č. apie tokius neteisėtus prekių pardavimus nesikalbėjo ir kartu tame dalyvauti nesiūlė. Su J. Č. buvo sutarę, kad niekas kitas iš įmonės darbuotojų apie tai nežinos. Prekių pardavimų per UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal dokumentus su sumažintomis kainomis iniciatoriais vienais atvejais būdavo prekybininkai, kitais atvejais jis. Jis priimdavo tokį sprendimą tuomet, kai prekių apyvarta per UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo, jo manymu, per didelė, dėl ko nurodžius dokumentuose realias prekių kainas, padidėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokami mokesčiai, be to, tuomet, kai jam reikėdavo kažkiek neoficialių pinigų įmonės veiklai. Norėdamas kažkiek tuos mokesčius sumažinti, o tuo pačiu gauti šiek tiek neoficialių pinigų, jis savo iniciatyva ir įformindavo dokumentus su sumažintomis kainomis. Daugmaž realias prekių kainas jis žinojo iš bendravimo su pačiais prekybininkais arba su latviais, kurie tas prekes atveždavo iš Kinijos. Kai prekybininkai prašydavo įforminti dokumentuose mažesnes kainas, jis neatsisakydavo, nes ir jiems, ir jam būdavo tai naudinga. Kokiam tiksliai prekybininkų kiekiui buvo įforminti dokumentai su sumažintomis kainomis, o kokiam tiksliai prekybininkų kiekiui buvo įforminti tvarkingi dokumentai su normaliomis realiomis prekių kainomis, jis nepamena, o kokių nors atskirų užrašų atskirai dėl asmenų, kuriems buvo įforminti dokumentai su sumažintomis kainomis, nevedė. Tačiau gali kategoriškai patvirtinti, kad prekybininkams A. B., A. Z., N. V., I. K., R. Ž., I. M., R. B., D. K. ir N. U. prekės buvo parduodamos būtent pagal įformintus dokumentus su sumažintomis prekių kainomis. Kieno, t.y. jo paties ar šių prekybininkų iniciatyva prekės jiems buvo parduotos pagal dokumentus su sumažintomis prekių kainomis, jis nepamena. Prekių pardavimai pagal dokumentus su sumažintomis kainomis su skirtingais prekybininkais iš esmės vyko analogiškai. Iš pradžių prekybininkai savo kanalais užsisakydavo Kinijoje jiems reikalingas prekes ir informuodavo apie tai jį. Toliau Latvijos įmonės atstovai pasirūpindavo iš pradžių tų prekių sandėliavimu jiems priklausančiose sandėliuose Kinijoje, o po to ir jų pervežimu iš Kinijos į Latviją ir iš Latvijos į Lietuvą. Iš Kinijos į Latviją prekės buvo vežamos arba lėktuvais, arba laivais, o iš Latvijos į Lietuvą – sunkvežimiais. Kai prekės būdavo jau Lietuvoje, jos buvo sandėliuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje. Toliau jam arba V. S. informavus prekybininkus apie atvežtas prekes, tos prekės buvo pristatomos prekybininkams. Tai darė V. S.. Tuo pačiu metu vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo bei apmokėjimo dokumentų įforminimas bei prekybininkų atsiskaitymai. Vienais atvejais pirmiau vykdavo atsiskaitymai, o vėliau dokumentų įforminimai, kitais – atvirkščiai. Dažniausia dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius) formindavo jis, kartais tai jo prašymu darydavo N. L., kuri nežinojo apie sumažintas kainas. Sumažintas kainas jis išgalvodavo pats, kažkiek atsižvelgdamas į kitų prekių realias kainas. Visus įmonės dokumentus su sumažintomis kainomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės pasirašydavo apie sumažintas prekių kainas žinojęs J. Č.. Toliau po vieną pilnai įformintų ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės pasirašytų dokumentų egzempliorių buvo pateikiama prekybininkams. Antrieji egzemplioriai likdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau pagal juos R. L., padedant N. L., tvarkė įmonės buhalteriją. Dažniausia dokumentus prekybininkams pateikdavo jis, tačiau retkarčiais tai jo prašymu darė vairuotojas V. S.. Atsiskaitymai tarp prekybininkų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdavo grynais pagal kasos pajamų orderius. Faktiškai tokio atsiskaitymo būdo pageidavo prekybininkai. Pastarieji grynuosius pinigus mokėdavo arba J. Č., arba jam (dažniau J. Č.). Pastarieji atsiskaitydavo pagal realias prekių kainas, tik kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose buvo nurodoma mažesnė pinigų suma, negu iš tikrųjų pastarieji perduodavo jam arba J. Č.. Ta pinigų dalis, kuri buvo įforminama kasos pajamų orderiuose, buvo įnešama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, o kita neįforminta pinigų dalis prekybininkų prašymu neoficialiai buvo pervedama į Kiniją vietiniams gamintojams ar pardavėjams, iš kurių prekybininkai buvo užsisakę savo prekes. Tokiais atvejais kiekvienas prekybininkas jam arba J. Č. perduodavo skirtingas pinigų sumas, kurių tiksliai nepamena. Tos sumos svyruodavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių JAV dolerių per vieną kartą. Dažniausia prekybininkai perduodavo būtent JAV doleriais. Duomenis, į kokias konkrečiai sąskaitas Kinijoje reikia pervesti tuos pinigus, jam arba J. Č. kartu su pinigais pateikdavo prekybininkai. Neoficialiai pervesti tokius pinigus į Kiniją padėdavo V. O., kuris turėjo kažkokį savo verslą. Kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis jis susipažino su V. O., nepamena. Iš V. O. sužinojo, kad pastarasis turi kažkokių pažįstamų užsienyje, kurie gali padėti neoficialiai pervesti pinigus. Pasak V. O., tiems žmonėms kaip tik reikėjo neoficialių grynųjų pinigų. Tokiu būdu, jam susitarus su V. O., jis arba J. Č. perduodavo pastarajam tuos prekybininkų pinigus, kurie nebuvo įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose, kartu su duomenimis, kur reikia juos pervesti. Kaip jau toliau tie pinigai pasiekdavo Kiniją, jis nežino, V. O. nesidomėjo, tačiau ir iš jo, ir iš prekybininkų žinojo, kad tie pinigai buvo pervesti ten, kur prašė prekybininkai. Kokios tiksliai sumos buvo perduodamos per V. O. pervedimui į Kiniją, nepamena. Vidutiniškai tos sumos būdavo kelių tūkstančių JAV dolerių dydžio. Ta prekybininkų sumokėta pinigų dalis, kuri buvo įforminama dokumentuose pagal sumažintas prekių kainas, toliau buvo naudojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymams už prekes su Latvijos įmone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atlyginimams ir mokesčiams sumokėti. Jis supranta, kad tokiais atvejais, kai kita dalis pinigų, kuri prekybininkų prašymu buvo neoficialiai pervedama į Kiniją ir nebuvo įforminama UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose bei nebuvo oficialiai įnešama į įmonės kasą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai susimažindavo savo pajamas, o tuo pačiu ir valstybei mokėtinų mokesčių sumą. Tuo pačiu tokiais atvejais jis ir J. Č. gaudavo kažkiek neoficialių pinigų, kuriuos praktiškai visus jis asmeniškai išleido vienokioms ar kitokioms įmonės reikmėms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių prekyba pagal tvarkingai įformintus dokumentus pagal realias prekių kainas buvo panaši, kaip ir aukščiau jo aprašyta prekyba pagal dokumentus su sumažintomis prekių kainomis, t.y. analogiškai tų pačių asmenų buvo užsakomos, vežamos ir pristatomos prekes, įforminami dokumentai ir vykdomi atsiskaitymai. Skirtumas tik tas, kad šiuo atveju visi prekybininkų jam arba J. Č. perduoti pinigai už prekes buvo užfiksuojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiuose ir visi buvo įnešami į įmonės kasą. Prekių pirkėjams A. B., A. Z., N. V., I. K., R. Ž., I. M., R. B., D. K. ir N. U. prekes atveždavo V. S.. Dokumentus su sumažintomis prekių kainomis N. V. pateikdavo jis. Kam pastaroji mokėdavo pinigus už prekes pagal tokius dokumentus, jam arba J. Č., nepamena. N. V. pagrinde pirkdavo megztinius ar panašius viršutinius drabužius. Kas konkrečiai pateikdavo dokumentus su sumažintomis prekių kainomis Igoriui ir M. K., nepamena. Galėjo būti, kad pastariesiems tuos dokumentus galėjo pateikti ir jis, ir J. Č., ir V. S.. Pinigus už prekes pagal tuos dokumentus K. perdavinėjo J. Č., o ar perdavinėjo jam, nepamena. K. pagrinde pirko kelnes. Dokumentus su sumažintomis prekių kainomis A. Z., A. B. ir R. Ž. perdavinėjo jis. Pinigus už prekes A. Z. ir A. B. pagal tuos dokumentus buvo perdavę J. Č., o kam pinigus buvo sumokėjęs R. Ž., nepamena. Galėjo perduoti ir jam, ir J. Č.. A. Z. pirkdavo įvairius smulkius daiktus, gumytes, pakabukus ir pan., o A. B. – striukes. Kokias prekes pirko R. Ž., nepamena. Kiek konkrečiai kartų visi minėti asmenys pirko prekes per UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat, nepamena. Kokias konkrečiai pinigų sumas pagal dokumentus su sumažintomis prekių kainomis kiekvienas iš jų mokėjo jam arba J. Č., nepamena. Tačiau visų nurodytų asmenų jam arba J. Č. už prekes mokamų pinigų sumos buvo didesnės, negu prekių kainos ir pinigų sumos, nurodytos jiems išrašytuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose-faktūrose ir kasos pajamų orderiuose. I. M., R. B., D. K. ir N. U. dokumentus su sumažintomis prekių kainomis perduodavau jis. I. M. pinigus už prekes perduodavo jam. R. B. pinigus už prekes perduodavo J. Č.. Kam pinigus už prekes pagal dokumentus su sumažintomis kainomis perduodavo N. U. ir D. K., nepamena. Pastarųjų perduodamų pinigų sumos, kaip ir kitų, kurie pirkdavo prekes pagal dokumentus su sumažintomis prekių kainomis, svyruodavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių JAV dolerių, tačiau kokias konkrečiais pinigų sumas mokėdavo kiekvienas iš šių asmenų, jis nepamena. Kaip ir reikalauja buhalterinę apskaitą reglamentuojantys įstatymai, visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderiai) su sumažintomis prekių kainomis buvo įtraukiami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tuo jo nurodymais rūpinosi buhalterinę apskaitą tvarkiusios R. L. ir N. L.. Tačiau pastarosioms nieko nebuvo aiškinama, kad šiuose dokumentuose yra nurodyti neteisingi duomenis. Vėliau tuos duomenis pastarosios atitinkamai įtraukdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM ir pelno mokesčio deklaracijas bei pateikdavo jas elektroniniu būdu valstybinei mokesčių inspekcijai. Kadangi deklaracijose buvo nurodytos mažesnės pajamų sumos ir atitinkamai mažesni valstybei mokėtini mokesčiai, sumažėdavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų PVM ir pelno mokesčių sumos. Jis supranta, kad tai buvo daroma neteisėtu būdu ir dėl to nuoširdžiai gailisi (13 tomas, b.l. 26-29, 52, 62-67).

Kaltinamasis J. Č. ikiteisminio tyrimo metu davė aprodymus, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Parodė, kad jis supranta, kad dėl jo ir kartu su juo veikusio S. K. neteisėtų veiksmų buvo klastojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, buvo apgaulingai tvarkoma šios įmonės buhalterinė apskaita bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ susimažino valstybei mokėtinų PVM ir pelno mokesčių sumas. Visą dėl sumažintų mokesčių valstybei padarytą 28076 Lt (8131,37 Eur) žalą jis su S. K. pilnai atlygino. J. Č. parodė, kad neteisėtos prekybos esmė buvo ta, kad jos metu prekės per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduodamos pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus su sumažintomis prekių kainomis ir kad už tas prekes sumokėti grynieji pinigai tik iš dalies buvo užpajamuojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose. Mechanizmas, pagal kurį buvo vykdoma ta neteisėta veikla, buvo toks. Prekių pirkėjai Lietuvoje perka prekes iš Kinijos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vienokias kainas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformina tiems pirkėjams prekių pardavimo dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras), kuriose nurodomos ne tikrovę atitinkančios, bet sumažintos kainos. Tuo pačiu prekių pirkėjai atsiskaito už prekes su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal tikrąsias prekių kainas, tačiau iš tų pinigų tik dalis įforminama pinigų priėmimo dokumentuose (kasos pajamų orderiuose). Tokiu būdu dėl tokios neteisėtos prekybos yra nuslepiami realūs prekybos mastai ir realios už prekes sumokėtos pinigų sumos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prekių pirkėjų Lietuvoje ir atsiranda neoficialių dokumentuose neužfiksuotų pinigų. Apie tokį neteisėtos prekybos mechanizmą jis sužinojo iš S. K., kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įsidarbino per minėtą S. K., kurį tuo metu pažinojo jau kelerius metus. Kada ir kokiomis aplinkybėmis jis su pastaruoju susipažino, nepamena, tačiau prisimena, kad pastarasis, kaip ir jis ankščiau pagal verslo liudijimus prekiavo „Gariūnų“ turgavietėje. Tokiu būdu vienas kitą pažinojo kaip prekeiviai. Įsidarbinęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“, sužinojo, kad ši įmonė užsiima prekių iš Kinijos atvežimu ir prekyba. Jo pareigos šioje įmonėje buvo kasininkas. Iš S. K., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, sužinojo, kad prekes iš Kinijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiveža per jam nepažįstamo Latvijos gyventojo vadovaujamas įmones Latvijoje ir paskui parduoda jas prekių pirkėjams Lietuvoje. Jam įsidarbinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, su S. K. sutarė, kad jam kas mėnesį bus mokamas apie 500 JAV dolerių atlyginimas, iš kurių tik 400 Lt bus mokama oficialiai už jo, kaip kasininko pareigas. Iš kur bus gaunami neoficialūs pinigai, tada nežinojo, tik vėliau, susitaręs su S. K. dėl neteisėtos prekybos pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus, suprato, kad neoficialūs pinigai gaunami iš tokios veiklos. Tą neoficialią jo atlyginimo dalį jam paskui visą laiką mokėjo pats S. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso patalpos buvo prie „Gariūnų“ turgavietės, Vilniuje, o sandėlis, kur buvo laikomos prekės, buvo Vilniaus raj. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo įvairių prekių prekyba. Ta prekyba ne visa apimtimi buvo neteisėta, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujant S. K., vykdė prekių pardavimus ir pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus su sumažintomis prekių kainomis, ir pagal visiškai normalius realybę atitinkančius dokumentus. Kokią dalį iš visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų sudarė pardavimai pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus, nepamena. Visai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vadovavo jos direktorius S. K.. Pastarasis pats susirasdavo prekių pirkėjus Lietuvoje, dauguma kurių prekiavo „Gariūnų“ turgavietėje. Pačią prekių prekybos veiklą organizuodavo taip pat S. K.. Jis, kaip kasininkas, buvo atsakingas už įmonės grynųjų pinigų kasą. Visi grynieji pinigai įmonėje ėjo per jį. Dažniausia grynuosius pinigus iš prekių pirkėjų Lietuvoje surinkdavo būtent jis, po ko įnešdavo juos į įmonės banko sąskaitą. Tačiau būdavo atvejų, kuomet to negalėdavo padaryti, tuomet pinigus vietoje jo surinkdavo S. K.. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytą tvarką, už dokumentų (PVM sąskaitų-faktūrų ir kasos pajamų orderių) pasirašymą buvo atsakingas taip pat jis. Už įmonės buhalterijos tvarkymą buvo atsakinga buhalterė R. L.. Jai padėdavo jos marti N. L., kuri jokiose oficialiuose pareigose nedirbo. Prekių išvežiojimu pirkėjams pasirūpindavo vairuotoju dirbęs V. S.. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtą prekybos veiklą pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus nei R. L., nei N. L., nei V. S. nežinojo, bent jau jis asmeniškai nei vienam iš jų apie tai nieko nesakė. Ar sakė jiems ką nors apie tai S. K., nežino. Ar suprato R. L., N. L. ir V. S., kad dirbdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems priskirtą darbą jie dalyvauja neteisėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, jis nežino. Jis gi apie tokią neteisėtą veiklą žinojo, ir žinodamas, toliau joje dalyvavo, nes dėl to buvo susitaręs su S. K.. Vienu momentu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėjusi savo normalią, teisėtą veiklą, S. K. informavo jį, kaip kasininką, per kurį eidavo visi grynieji pinigai, jog bus prekių pardavimų pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus su sumažintomis prekių kainomis, faktiškai išaiškindamas jam visą neteisėtos prekybos veiklos mechanizmą. Jis suprato, kad būtent jam, kaip kasininkui, reikės tvarkytis su tais pinigais, dalį jų užpajamuojant įmonės kasoje, o dalį ne. Tuo pačiu suprato, kad jam, kaip asmeniui, atsakingam už UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pasirašymą, teks pasirašinėti visus tuos tikrovę neatitinkančius dokumentus. Suprasdamas visą savo atsakomybę, jis sutiko su S. K. pasiūlymu, nenorėdamas prarasti darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo metu gaunamo jam, kaip iki tol buvusiam bedarbiui, asmeniškai pakankamai nemažo apie 500 JAV dolerių atlyginimo. Su S. K. tuo pačiu sutarė, kad jokiems kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams apie įmonės neteisėtą veiklą nesakys. Jis asmeniškai niekam iš įmonės darbuotojų apie tai nieko ir nesakė. Prekių prekyba per UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus su įvairiais prekių pirkėjais faktiškai vyko analogiškai. Būtent, prekių pirkėjai Lietuvoje, pirmiausia, patys jam asmeniškai nežinomu būdu ir aplinkybėmis užsisakydavo Kinijoje iš vietinių gamintojų ar prekiautojų sau reikalingas prekes. Ar mokėdavo jie Kinijoje kokius pinigus, jam nežinoma. Tuo pačiu jie suderindavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu S. K. ir Kinijoje veikiančiais Latvijos gyventojais, kurie buvo susitarę su S. K. dėl prekių atvežimo iš Kinijos, jų užsakytų prekių sandėliavimą Kinijos sandėliuose ir jų atvežimą į Lietuvą. Po to Latvijos gyventojai pasirūpindavo užsakytų prekių atvežimu į Lietuvą per savo Latvijos įmones. Pirmiausia tos prekės lėktuvais ar laivais buvo pristatomos į Latviją, o po to jau sunkvežimiais į Lietuvą. Lietuvoje prekės buvo sandėliuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje. Vėliau jos buvo išdalinamos prekių pirkėjams Lietuvoje. Šiems pirkėjams prekes, dažniausia į „Gariūnų“ turgavietę, pristatydavo už prekių pervežimus atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. S.. Visos tos prekės visada buvo supakuotos į didelius maišus, vadinamus „baulus“, kiekvienas iš kurių buvo pažymėtas tam tikru kiekvienam prekių pirkėjui priskirtu numeriu. Tuos numerius S. K. buvo suderinęs su prekių pirkėjais. Tai buvo daroma, kad supaprastinti prekių paskirstymą ir išvežiojimą. Tuo pačiu metu vykdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų įforminimas bei atsiskaitymas. Su vienais prekių pirkėjais pirmiau būdavo dokumentų įforminimas, su kitais – atsiskaitymas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų įforminime jis niekada nedalyvaudavo. Kiek žino, tuo pasirūpindavo S. K.. Kaip ir kur jis tai darė, nežino. Jam pastarasis pateikdavo tuos dokumentus jau pilnai įformintus. jis gi, būdamas atsakingas už dokumentų pasirašymą, patvirtindavo juos savo parašu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Pasirašydamas tokius tikrovę neatitinkančius dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius), jis žinojo, kad jų duomenys neatitinka tikrovės. Toliau jo pasirašytus tikrovę neatitinkančius dokumentus S. K. arba jis pateikdavo prekių pirkėjams. Dažniausia tai darydavo S. K.. Dokumentus prekių pirkėjams pastarasis perduodavo „Gariūnų“ turgavietėje. Jam dokumentus teko perdavinėti tik keletą kartų, kai to dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėdavo padaryti S. K.. Tai darė toje pačioje „Gariūnų“ turgavietėje. Nei R. L., nei N. L. niekada jokių dokumentų prekių pirkėjams neperduodavo. Ar teko V. S. perduoti kokiems prekių pirkėjams tikrovę neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, nežino. Gal ir galėjo, nes jis išvežiodavo prekių pirkėjams pačias prekes. Už prekes prekių pirkėjai atsiskaitydavo tik grynais pinigais. Kodėl buvo pasirinktas būtent toks atsiskaitymo būdas, nežino, nes to klausimo nesprendė, tačiau supranta, kad atsiskaitant grynais buvo lengviau nuslėpti dokumentuose neužpajamuotų pinigų dalį. Atsiskaitymas pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus vykdavo taip. Prekių pirkėjai pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus sumokėdavo didesnes pinigų sumas, negu buvo užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiuose. Šiuo atveju prekių pirkėjai, susitarę su S. K., mokėdavo pinigus už prekes pagal jų realias kainas plius papildomai mokėdavo pinigus už prekių transportavimą. Tačiau tikrovę neatitinkančiuose kasos pajamų orderiuose buvo nurodoma žymiai mažesnė pinigų suma, atitinkanti sumažintoms prekių kainoms, nurodytoms tikrovę neatitinkančiuose PVM sąskaitose-faktūrose. Koks buvo skirtumas tarp realiai prekių pirkėjų sumokėtų pinigų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiuose užfiksuotų pinigų, jis nepamena. Vidutiniškai skirtumas būdavo maždaug apie porą kartų, nors kartais jis būdavo mažesnis, kartais didesnis. Kokias tiksliai pinigų sumas per vieną kartą perduodavo atskiras prekių pirkėjas, nepamena. Tačiau tos sumos būdavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių JAV dolerių. Dažniausia mokama buvo būtent JAV doleriais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo užpajamuojama ir į banko sąskaitą įnešama tik dalis tų pinigų, prieš tai konvertuojant juos į litus. Kita gi pinigų dalis pagrinde JAV doleriais iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje užpajamuojama nebuvo. Kažkiek pinigų (dažniausia tai už prekių transportavimą surinkti pinigai) iš neužpajamuotos pinigų dalies likdavo jiems, tiksliau, jas pasiimdavo S. K.. Kaip ir kur jis paskui juos naudojo, jam nežinoma, bent jau jam neoficialų atlyginimą pastarasis greičiausia mokėjo iš tų pinigų. Dauguma kitų neužpajamuotų pinigų pagal prekių pirkėjų ir S. K. susitarimus prekių pirkėjų prašymais buvo neoficialiai pervedami į Kiniją vietiniams gamintojams ar prekybininkams, iš kurių prekių pirkėjai užsakydavo per UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems parduodamas prekes. Neoficialiai pervesti pinigus į Kiniją padėdavo V. O.. Su pastaruoju jis asmeniškai susipažino per S. K., kuris pastarąjį pažinojo iš ankščiau, tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis jie susipažino ir kokie tarpusavio santykiai juos siejo, jam nežinoma. Apie V. O. žinojo tik tai, kad šis turi kažkokį savo verslą ir turi gerų pažįstamų Latvijoje ir Rusijoje, kurie ir gali organizuoti neoficialius pinigų pervedimus į Kiniją per kažkokių jų valdomų įmonių banko sąskaitas. Kas tai per žmonės ir kas tai per įmonės, jam nežinoma. Kokią naudą iš neoficialių pinigų pervedimų į Kiniją turėjo V. O., jis nežino. Su pastaruoju dėl tokių pervedimų tarėsi S. K.. Ar aiškino S. K. V. O. apie neoficialiai pervedamų pinigų kilmę ir apskritai apie visos neteisėtos prekybos mechanizmą, jam nežinoma. Jis asmeniškai su V. O. apie tai nesikalbėjo. Tokiu būdu dauguma iš prekių pirkėjų gautų neužpajamuotų pinigų buvo neoficialiai (be jokių dokumentų įforminimo) perduodama V. O., kuris jau per savo pažįstamus jam nežinomu būdu organizuodavo tų pinigų pervedimus į Kiniją. Dažniausia tokius pinigus V. O. perduodavo jis, rečiau, kai jis negalėdavo, tai padarydavo S. K.. Tokius perdavimus jis sau fiksuodavo savo užrašų knygutėje, kurią kratos metu iš jo buvo paėmę FNTT pareigūnai. Fiksuodavo tam, kad nesusipainioti, kadangi V. O. perduodavo ne tik tų prekių pirkėjų, kurie pirko prekes per UAB „(duomenys neskelbtini)“, neužpajamuotus pinigus, tačiau ir kitų jam iš matymo pažįstamų, taip pat, prekybą užsiimančių, bet nesusijusių su prekių pirkimais per UAB „(duomenys neskelbtini)“, asmenų perduotus pinigus, kurie patys kreipdavosi į jį su prašymu padėti jiems neoficialiai pervesti tuos pinigus. Visus pinigus perdavusius asmenis savo juodraštiniuose užrašuose fiksuodavo užšifruotai, surašydamas ne tų asmenų vardus ar pavardes, bet jiems priskirtus numerius, todėl jų nepamena. V. O. neoficialiai perduodamų pinigų sumos būdavo nuo kelių iki keliolikos tūkstančių JAV dolerių. Paskutinis neoficialių pinigų perdavimas V. O. buvo dieną prieš tai, kai jis 2011 m. spalio mėnesio pradžioje buvo sulaikytas FNTT pareigūnų. Pastarajam jis buvo perdavęs apie keliolika tūkstančių JAV dolerių. Ar tai buvo tik iš prekių pirkėjų, pirkusių prekes per UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar ir iš kitų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyba nesusijusių asmenų jam perduoti pinigai, nepamena. V. O. puikiai organizuodavo neoficialius pinigų pervedimus, nes nei iš vieno asmens, kuris buvo jam ar S. K. perdavęs minėtus pinigus, nė karto nebuvo pasiskundęs, kad tie pinigai nepasiekė tikslo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios R. L. ir N. L. apie tokius neoficialius pinigus ir jų pervedimus į užsienį nieko nežinojo. Pastarosios iš jo žodžių žinojo ir įmonės banko sąskaitoje matė tik užpajamuotą pinigų dalį. Su prekių pirkėjais pastarosios niekada nebendravo ir pinigų iš jų nerinkdavo. Tas pats buvo ir su kitais įmonės darbuotojais. Iš jo kratos metu paimtos užrašų knygutės, lapuose, pažymėtuose Nr. 9-82, esančių užrašų esmė yra ta pati, nepriklausomai nuo to, koks asmuo neoficialiai perduodavo jam pinigus ir kokiu konkrečiu numeriu tas asmuo buvo užšifruotas. Lapų kairėje pusėje yra nurodytos konkrečios datos. Šiomis datomis jis pažymėjo konkrečias dienas, kuomet neoficialiai buvo perduodami pinigai. Dešiniau nuo datų apie lapų viduryje esantys skaičiai reiškia konkrečius asmenis, kurie jam neoficialiai perduodavo grynuosius pinigus, t.y. kiekvienam iš tokių asmenų priskirtas užšifruotas numeris. Lapų dešinėje pusėje ties kiekvienu iš konkretų asmenį žyminčiu užšifruotu numeriu esantys ir stulpeliu surašyti skaičiai reiškia šių asmenų jam neoficialiai perduotų grynųjų pinigų sumas JAV doleriais, išskyrus kai kurių pinigų sumas eurais, ką jis pažymėjo konkrečiu užrašu rusų kalba „E??“, kaip pvz., yra nurodyta lape, pažymėtame Nr. 75. Ties konkrečiomis datomis esančiais užrašais rusų kalba „?????a? BK“, „????? BK“, „??? BK“, „????? VK“, „??? VK“, „VK“, „????? MAP“, „MAP“, „??? MAR“, „????? MA“, „????? C???a“, „????? ???? ??“, „????? ?????“, „????? ??“, „BMW ?????“, „NAP ?????“, „ ??? ?????“, „????? CT“ yra pažymėti neoficialiai gautų pinigų perdavimai (kas atitinka rusiškam žodžiui „?????a?“ arba jo sutrumpinimams „?????‘ ir „???“) įvairiems asmenims, kurie toliau organizuodavo tų pinigų pervedimus į Kiniją, tiksliau yra pažymėtos pastariesiems jo neoficialiai perduotų pinigų, gautų iš prekių pirkėjų, sumos JAV doleriais, išskyrus tuos atvejus, kai sumos konkrečiai yra pažymėtos eurais (užrašu rusų kalba „E??“). Būtent, užrašuose šios jo atiduotos pinigų sumos yra išminusuotos iš stulpeliais surašytų pinigų sumų, kuriuos jam buvo perdavę konkretūs prekių pirkėjai. Sutrumpintais užrašais „BK“ ir „VK“ yra pažymėtas būtent V. O.. Kitais sutrumpintais užrašais yra pažymėti kiti gan tolimai jam pažįstami asmenys, kurie, kaip ir V. O., padėdavo neoficialiai pervesti prekių pirkėjų jam perduotus pinigus į Kiniją. Kaip pavyzdys, užrašų lape, pažymėtame Nr. 82, turinys toks: 2011-10-06 dieną, jam turint pas save iš prekių pirkėjų ankščiau gautus 11044 JAV dolerių, iš naujų prekių pirkėjų, užšifruotų numeriais „43“, „228“, „313“, „46“, „65A“, „6418“, „19“ ir „665“, jis gavo bendrai 59733 JAV dolerių, o kartu sudėjus šiuos pinigus ir iš ankščiau turimus 11044 JAV dolerių, 2011-10-06 dienai „ant rankų“ jis turėjo 70777 JAV dolerių, iš kurių tą pačią 2011-10-06 dieną 22763 JAV dolerių perdavė raidėmis „VK“ pažymėtam V. O., ir 27035 JAV dolerių – raidėmis „MA“ pažymėtam Mariui. Dėl prekių pardavimų pagal sumažintas kainas jam asmeniškai teko bendrauti tik su A. Z., A. B. ir I. K.. Su visais kitais asmenimis jam tiesiogiai bendrauti neteko, tačiau iš S. K. žinojo, kad jie taip pat pirko prekes pagal sumažintas kainas. Grynuosius pinigus ir už prekes, ir už jų transportavimą pagal tikrovę neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus iš A. Z., A. B. ir I. K. rinkdavo būtent jis ir tai vykdavo „Gariūnų“ turgavietėje. Tačiau kokias konkrečiai pinigų sumas kiekvienas iš jų jam perduodavo, nepamena. Bet faktas tas, kad kiekvienas iš jų perduodavo jam grynųjų pinigų sumas didesnes, negu buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiuose, ir kiekvienas iš jų tai puikiai žinojo. Didžioji dalis iš pastarųjų gautų ir neužpajamuotų pinigų paskui neoficialiai buvo pervedama į Kiniją padedant V. O.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovę neatitinkančius dokumentus su sumažintomis prekių kainomis A. Z., A. B. ir I. K. jam asmeniškai perdavinėti neteko. Kiek žino, tai darė S. K.. Minėti asmenys nebuvo vienkartiniai pirkėjai. Jie buvo nuolatiniai, pastovūs pirkėjai, kiekvienas iš kurių pirko prekes per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne mažiau negu keletą kartų. Tačiau kiek konkrečiai kartų kiekvienas iš jų pirko prekes, nepamena. Per UAB „(duomenys neskelbtini)“ I. K. pirkdavo kelnes, A. B. – striukes, o A. Z. – įvairius smulkius daiktus, tokius kaip, segtukus, gumytes, pakabukus. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovę neatitinkančius dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius) su sumažintomis prekių kainomis kartu su kitais tvarkingais dokumentais jis arba S. K. (dažniausia S. K.) perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms R. L. arba N. L., kurios toliau, jau dirbdamos savo darbą, bet nežinodamos apie minėtuose dokumentuose nurodytas mažesnes kainas, įtraukdavo šiuos dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o paskui atitinkamai ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestines deklaracijas. Jis šiais reikalais jau neužsiminėjo, tačiau supranta, kad dėl tokių dokumentų buvo mažinami valstybei mokėtini mokesčiai (11 tomas, b.l. 12-15, 36-37, 47-53).

A. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ir 2012 m. gegužės 23 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas (1 tomas, b.l. 53-58), apklaustas įtariamuoju, parodė, kad verslo liudijimų pagrindu keliolika metų prekiauja „Gariūnų“ turgavietėje, kur savo vardu, pagal rašytines sutartis iš UAB „Posūkis“ nuomojasi prekybines patalpas, kurių numeris yra D1-157 (tai patalpos pastate, vadinamame „Titaniku“) bei iš UAB „Jurgena“ – patalpas, kurių numeris yra 3-41. Prekiauja įvairiais viršutiniais drabužiais, iš kurių daugiausia moteriškomis striukėmis ir paltais. Prekės buvo iš Kinijos ir tam, kad jas atsivežti į Lietuvą, jam teko pasinaudoti S. K. ir J. Č. bei jų atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, ir tokiu būdu teko įsitraukti į neteisėtą veiklą, kuomet dėl Kinijoje pirktų prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo išrašomi tikrovę neatitinkantys dokumentai, kuriose prekių kaina buvo ženkliai (nuo 6 iki 10 kartų) sumažinta palyginus su realia šių prekių kaina. Kada ir kokiomis tiksliai aplinkybėmis jis susipažino su S. K., J. Č., nepamena, tik prisimena, kad tai buvo Gariūnų turgavietėje. Susipažino po to, kai norėdamas atsivežti iš Kinijos prekes, ieškojo tokia veikla užsiimančių žmonių. Iš įvairių Gariūnų turgavietėje dirbančių žmonių kalbų sužinojo, kad prekes iš Kinijos gali parvežti būtent S. K., kurį žmonės vadino „Stašeku“. Taip su juo ir susipažino. Iš pastarojo iškart sužinojo, kad dokumentai per jį atvežtoms prekėms bus, tačiau jose bus nurodyta mažesnė kaina, negu realiai kainuoja prekės ir negu realiai jis mokės jam pinigų už tas prekes. Jį toks atvežimas ir dokumentų apiforminimas tenkino, kadangi iš žmonių kalbų žinojo, kad visi vežėjai taip formina dokumentus. Todėl nematydamas kitos išeities kaip kitaip atvežti prekes iš Kinijos, jis buvo priverstas sutikti su S. K. sąlygomis dėl dokumentų įforminimo. Iš S. K. sužinojo, kad Kinijoje (Pekine) yra specialūs sandėliai, kur buvo kraunamos įvairių lietuvių užsakytos prekės ir vėliau parvežamos į Lietuvą. Toliau, turėdamas tokius vežėjus, jis užsisakydavo prekes Kinijoje, tiksliau, šį darbą padėdavo atlikti jo žmona, kuri apie jo susitarimus dėl netinkamai forminamų dokumentų su S. K. nieko nežinojo. Kinijoje išrenkant prekes, buvo sumokamas simbolinis avansas kinams. Kas atveš prekes, jam nebuvo skirtumo. Koks konkrečiu atveju vežėjas buvo vienu ar kitu atveju priklausydavo nuo kinų, nuo sandėlio darbo ir nuo to, koks vežėjas tam tikru momentu atlikdavo pervežimus, t.y. nuo jo tai visiškai nepriklausydavo. Apie tai, kieno atstovaujamos įmonės atveždavo jam prekes, jis sužinodavo tada, kai jos jau buvo atvežamos į Lietuvą. Kai prekes nuo S. K. būdavo atvežamos, su juo telefonu susisiekdavo pastarojo atstovaujamos įmonės darbuotojas vardu Vitold (pavardės nežinau), kuris, kiek suprato, buvo paprastu vairuotoju. Prekės buvo atvežamos į Gariūnų turgavietę, kur jis jas iškart iškraudavau savo prekybos vietose. Prekės buvo atvežamos įvairiais mikroautobusais ar krovininiais automobiliais. Per S. K. atvežti maišai su jo prekėmis buvo visada pažymėti jam priskirtu numeriu „167“. Kodėl būtent toks numeris, nesidomėjo. Tiesiog tai buvo jo, kaip pirkėjo, eilės numeris. Per UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės jam buvo pateikiamos be jokių tai patvirtinančių dokumentų. Arba iškart po prekių pristatymo jam, arba po dienos-kitos, jis atsiskaitydavo už tas prekes ir jų parvežimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymas vyko grynais. Grynuosius pinigus Gariūnų turgavietėje jis perduodavo kitam UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. Č.. Mokėjo pastarajam tiek pinigų, kiek realiai kainavo jam atvežtos prekės Kinijoje, plius nuo 3 Lt iki 7 Lt už kiekvieno prekių kilogramo parvežimą. Tačiau jokių pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų J. Č. jam nepateikdavo ir neišrašydavo. Tik po dienos-kitos visus dokumentus, t.y. PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jam į Gariūnų turgavietę atnešdavo ir tiesiogiai jam pateikdavo S. K.. Tačiau šiuose dokumentuose, kaip beje, ir buvo nuo pat pradžių aptarta su S. K., prekių kainos bei už prekės jo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtos pinigų sumos buvo ženkliai mažesnės, negu realios prekių kainos ir negu jis realiai mokėjo J. Č.. Jis buvo priverstas imti tokius dokumentus, nes kitų tiesiog neturėjo. Tokiu būdu pagal S. K. jam pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus prekių, kurias jis užsakė Kinijoje, kainos buvo ženkliai mažesnės, negu tos prekės realiai kainavo. Pvz., vidutinė moteriškos striukės kaina minėtuose dokumentuose buvo nurodyta 7-8 Lt, tačiau reali jų kaina, kurią jam tekdavo sumokėti buvo apie 30-40 Lt. Visus minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jis, kaip prekių pirkėjas, buvo pasirašęs ir laikė pas save ir jų pagrindu pardavinėjo prekes Gariūnų turgavietėje, nors suprato, kad jose surašyti neteisingi duomenys. Tačiau tuo momentu jam buvo svarbu, kad būtų nors ir tokie prekių pirkimą pateisinantys dokumentai, kad jis galėtų jomis prekiauti. Atsižvelgiant į tai, kad kainos dokumentuose buvo nurodytos ženkliai mažesnės, kad nebūtų labai didelio skirtumo tarp išlaidų ir pajamų, parduodant prekes jam tekdavo neįrašyti į savo pajamų ir išlaidų žurnalą dalies iš pardavimų gautų pajamų (4 tomas, b.l. 94-96, 101-103, 106-108).

A. Z., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ir 2013 m. birželio 26 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas (1 tomas, b.l. 65-68), apklausta įtariamąja, parodė, kad pagal įsigytus verslo liudijimus jau apie kelis metus ji vykdo prekybą įvairiomis smulkiomis prekėmis (bižuterija, kosmetika, kojinės ir kt). Prekybą visą laiką vykdo „Gariūnų“ turgavietėje, Gariūnų g. 70, Vilniuje, kur turi išsinuomavusi prekybines patalpas. Didžioji dalis prekių yra iš Kinijos. Dalį prekių ji pirkdavo per jai nežinomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau, kaip ji pati suprato, per šią įmonę atstovaujančius S. K., J. Č. ir V. S., kuomet jai buvo pateikiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti dokumentai. Ar S. K., J. Č. ir V. S. tikrai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jeigu taip, kokiose būtent pareigose, ji nežino. Tačiau ji matė, kad daugumoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų ir jai pateiktų dokumentų buvo nurodytas S. K. vardas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise ji niekada nėra buvusi. Tokio poreikio ir nebuvo. Būtent, su minėtais asmenimis jai teko tiesiogiai bendrauti dėl jos pačios Kinijoje užsakytų prekių parvežimo iš Kinijos į Lietuvą. Be jų dėl prekių pirkimo jai tekdavo bendrauti tik su Kinijoje dirbančiais prekeiviais-kinais. Jos bendravimas su visais jais dėl prekių parvežimo iš Kinijos į Lietuvą buvo panašus. Kada, kaip, per ką ir kokiomis aplinkybėmis ji susipažino su S. K., J. Č., V. S., nepamena. Jų kontaktus galėjo gauti arba Kinijoje iš vietinių prekeivių ar sandėlininkų, kur buvo sandėliuojamos jos prekės, jai pačiai būnant Kinijoje ir užsisakant ten prekes, arba iš kokių kitų Gariūnų prekeivių, tačiau tiksliai nepamena. S. K., J. Č. ir V. S. atvežamas prekes ji pati užsisakydavo Kinijoje, pati nuskrisdama ten lėktuvu. B. K., išsirinkdavo sau prekes, susitardavo dėl jų kainų su vietiniais prekeiviais ir padarydavo užsakymus. Ten pat su vietiniais prekeiviais ar sandėlių, kur buvo vežamos jos prekės, atstovais (kiniais) ji aptardavo jos užsakytų prekių atvežimą į Lietuvą. Pastarieji garantuodavo, kad prekės laiku bus atvežamos ir kad dėl jų bus įforminti atitinkamais dokumentais. Kaip paskui paaiškėjo, kad ne visoms prekėms buvo dokumentai. Su kokiais lietuviais ar kokių Lietuvos įmonių atstovais šie kinai bendraudavo ir derindavo klausimus dėl prekių pervežimo į Lietuvą, ji nežino. Pastarieji tik minėjo, kad bendrauja su lietuviais dėl prekių pervežimų. Minėti kinai buvo paėmę jos kontaktus, o pastaroji - jų, be to, šie asmenys dar buvo davę jai kai kurių lietuvių kontaktus, kad ji pati su jais kontaktuotų Lietuvoje dėl prekių. Tarp tų jai duotų kontaktų greičiausia ir buvo vieno ar kito iš nurodytų asmenų (S. K., J. Č., V. S.), tačiau kieno būtent, nepamena. Pinigus prekių užpirkimui ji pati sumokėdavo Kinijos prekeiviams ir tai darydavo dviem būdais, t.y. pati atveždama grynuosius pinigus su savimi į Kinija, arba pervesdama pinigus Kinijos įmonėms iš savo asmeninės banko sąskaitos AB „Bankas Snoras“. Jos į Kiniją vežamos pinigų sumos grynais buvo nedidelės ir svyruodavo nuo 500 iki 1500 JAV dolerių, kadangi jos prekės yra labai pigios. Jokio kito mokėjimo būdo per kokius kitus asmenis ar įmones nebuvo. Jokie buhalteriniai dokumentai dėl tokių mokėjimų surašomi nebuvo. Kai jai tam tikru momentu reikėdavo papildomų kokių prekių, pvz., papildyti savo prekių asortimentą, ji susisiekdavo su atitinkamu Kinijos prekeiviu elektroniniu paštu, išsiųsdama jam atitinkamą prekių sąrašą bei pervesdama tų prekių užpirkimui skirtus pinigus per savo asmeninę sąskaitą. Kad tam tikras jos užsakytas prekes jai atveš būtent S. K., J. Č. ir V. S., ji faktiškai sužinodavo jau Kinijoje, kur vietiniai prekeiviai ar sandėlininkai duodavo jai atitinkamus jų kontaktus, tačiau kieno būtent, nepamena. Iš anksto su S. K., J. Č. ir V. S., ar kuo kitu dėl prekių parvežimo į Lietuvą ji nesikalbėjo ir tų klausimų nederino, nes tie vežimai priklausė nuo kiniečių. Kinai gi jai pranešdavo apytiksliais prekių parvežimo kainas. Kokiais būdais, kokiu transportu ir per kokias įmones jos užsakytos prekės buvo parvežamos į Lietuvą, ji nežino. Su minėtais S. K., J. Č. ir V. S. ji susikontaktuodavo po to, kai prekės buvo atvežamos į Lietuvą. Būtent apie atvykusias prekes ją telefonu jau informuodavo minėti asmenys. Pastarieji netrukus organizuodavo prekių atvežimą tiesiogiai jai. Dažniausia jie tas prekes jai atveždavo į „Gariūnų“ turgavietę, kur yra jos prekybos vieta. Prekes jai pristatydavo V. S.. Dėl šių jai pristatytų prekių jai buvo pateikiami dokumentai. Tai buvo jai nežinomos aukščiau minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašyti prekių pardavimą jai patvirtinantys dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderiai). Pastaruosius jai „Gariūnų“ turgavietėje pateikdavo S. K.. Kodėl dokumentai buvo būtent tokios įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne kokios kitos, nežino. Jai iš esmės buvo nesvarbu kokios įmonės vardu yra dokumentai, svarbu, kad jie buvo. Ar tuose dokumentuose nurodyti prekių kiekiai atitiko realiam jai pateiktų prekių kiekiui, nežino, nelygino, nes prekės labai smulkios ir buvo atvežamos nemažais kiekiais. Iš esmės pagal jos skaičiavimus kiekiai atitikdavo. Tačiau ji S. K. neprašė rašyti dokumentuose nei mažesnį prekių kiekį, nei jų kainą. Prekių vertė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytuose dokumentuose maždaug atitikdavo realias prekių kainas ir jos realiai sumokėtus pinigus Kinijoje, t.y. kartais kaina dokumentuose buvo nurodyta mažesnė, negu reali prekės kaina Kinijoje, kartais atitikdavo realią prekės kainą. Skirtumas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nurodytos prekių vertės ir realios tos prekės kainos Kinijoje ir jos už tas prekes sumokėtus pinigus buvo nedidelis ir vidutiniškai siekdavo apie 20 procentų, kadangi prekės buvo smulkios ir realios jų kainos irgi buvo nedidelės. Dėl tokių tikrovę neatitinkančių kainų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose su ja niekas nesitarė, o ji pati šią įmonę, kaip suprato, atstovavusių S. K., J. Č. ir V. S. neklausė, nes tuo momentu jai buvo svarbu turėti bent kokius prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, nors ir su nevisai tikrovę atitinkančiomis kainomis. Minėtuose dokumentuose dažniausia figūruodavo S. K. pavardė, tačiau kokios buvo pastarojo pareigos minėtoje įmonėje, ji nežino. Pastarasis pats ir pateikdavo jai šiuos dokumentus. Ji, kaip pirkėja, juos pasirašydavo, vieną egzempliorių palikdama sau, o kitą grąžindama S. K.. Tuomet suprato, kad savo parašu patvirtina tikrovę neatitinkančius dokumentus, tačiau dėl aukščiau nurodytų priežasčių, nematydama kitos išeities, juos vis tiek pasirašydavo ir vėliau naudojo savo prekyboje. Už prekių pervežimus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais ji atsiskaitydavo grynais pinigais, sumokėdama juos tiesiogiai J. Č., o dokumentus dėl jų jai pateikdavo S. K.. Tie pinigai buvo perduodami be jokių tai patvirtinančių dokumentų ar kokių raštelių, jiems susitikus „Gariūnų“ turgavietėje. Kasos pajamų orderiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo išrašomi, tačiau ne dėl pervežimų, bet dėl prekių pardavimo ir už prekių pardavimą jai UAB „(duomenys neskelbtini)‘ sumokėtų pinigų sumos juose buvo nurodomos mažesnės, negu ji mokėdavo už prekes Kinijoje ir už pervežimus Lietuvoje kartu sudėjus. Atitinkamai vėliau prekiaudama Gariūnų turgavietėje prekėmis, kurioms neturėjo atitinkamų įsigijimo dokumentų, ar turėjo tikrovę neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, ji dalies tų prekių nefiksuodavo savo apskaitoje (specialiame pajamų ir išlaidų žurnale), kurio tyrimui pateikti negalėjo, nes jis dingo (dėl ko kreipėsi į policiją), dėl to jos realiai gautos pajamos ir pajamos, kurios buvo nurodytos jos žurnale, o vėliau ir pajamų deklaracijoje, neatitiko tikrovės. Didžiąją dalį prekių (įvairi bižuterija, kojinės), kurios buvo paimtos kratų metu iš jos prekybos vietos „Gariūnų“ turgavietėje ir garažo, pastaroji buvo įsigijusi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis iš Kinijos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šios įmonės dokumentus (5 tomas, b.l. 52-53, 60-61, 64-66).

R. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ir 2013 m. kovo 15 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas (1 tomas, b.l. 59-64), apklaustas įtariamuoju, parodė, kad apie 20 metų pagal atitinkamus verslo liudijimus vykdo prekių (moteriškų drabužių) prekybą „Gariūnų“ turgavietėje. Kartu su juo prekybą vykdo ir jo žmona L. Ž., kuri taip pat yra įsigijusi atitinkamus verslo liudijimus savo vardu. 2010-2011 metais prekyba jie vykdė „Gariūnų“ turgavietėje esančiame paviljone įrengtuose prekybos vietose Nr.C1090 ir Nr.C1092, kurias su žmona buvo išsinuomavę. Prekiavo moteriškais drabužiais, įsigytais iš įvairių kaip Lietuvos, taip ir užsienio įmonių. Tarp Lietuvos įmonių buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prekiaudamas su žmona, jis buvo atsakingas už prekių pirkimą bei dokumentų sutvarkymą, jis vienas be savo žmonos tais klausimais bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)‘ atstovais. Prekių pirkimas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus ir tai buvo tik vieną kartą. Kodėl su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta daugiau prekių pirkimo sandorių, jis nepamena. Tokio pirkimo per UAB „(duomenys neskelbtini)“ esmė buvo ta, kad visuose šių įmonių prekių pirkimo-pardavimo dokumentuose (PVM sąskaitoje-faktūroje) ir atsiskaitymo dokumentuose (pinigų priėmimo kvite), išrašytuose jam dėl jo perkamų prekių, nurodytos prekių kainos buvo ženkliai, t.y. iki 3 kartų, mažesnės, negu realiai tos prekės kainavo ir negu realiai už tas prekes buvo mokama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams. Faktiškai tokiais tikrovę neatitinkančiais dokumentais buvo slepiama tikroji prekybos apimtis. Tačiau tai nebuvo daroma jo iniciatyva. Tokios prekybos pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus sąlygos buvo nustatytos iš minėtos įmonės pusės. Jam teko sutikti su tokiomis sąlygomis, nes kitos sąlygos tos įmonės atstovus netenkino, o jis neturėjo kitos išeities, nes tuo metu jam buvo svarbu gauti pastovų ir gana stambų prekių įsigijimo šaltinį, nes kiti prekių pardavėjai, iš kurių jam ir jo žmonai tekdavo pirkti prekes, buvo smulkesni ir negalėjo pateikti daug prekių. Kaip, kada, per ką ir kokiomis aplinkybėmis įvyko toks pirkimas ir su tuo pirkimu susijusių dokumentų įforminimas bei atsiskaitymas, jis nepamena (5 tomas, b.l. 6-8).

N. V., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ir 2013 m. lapkričio 26 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas (1 tomas, b.l. 69-73), apklausta įtariamąja, parodė, kad nuo 1992 m. ji prekiauja įvairiais drabužiais „Gariūnų“ turgavietėje. Paskutiniais metais jos prekybos vieta buvo „Gariūnų“ turgavietės esančiame pastate, žmonių vadinamame „Titanikas“. Prekes pati perka Kinijoje, kur pati nuolat nuvyksta. 2010-2011 metais jai teko keletą kartų pirkti prekes iš Kinijos per jos pažįstamo S. K. atstovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau, prekes pati pirko Kinijoje, o pastarasis pasirūpino šių prekių atvežimu iš Kinijos į Lietuvą bei atitinkamų prekių pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimu savo atstovaujamos įmonės vardu. S. K. ji pažįsta apie 20 metų. Pastarasis ankščiau, kaip ir ji, prekiavo „Gariūnų“ turgavietėje, tačiau, paskui užsiėmė prekių atvežimais. Todėl į pastarąjį, kaip į savo seną pažįstamą, ji kreipėsi dėl prekių atvežimo iš Kinijos. Jokio išankstinio susitarimo tarp jų dėl tikrovę neatitinkančių prekių pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimo jos Kinijoje užsakytoms ir nupirktoms prekėms, nurodant tuose dokumentuose sumažintas prekių kainas, nebuvo. Tokie dokumentai atsirado vėliau. Kodėl juose buvo nurodytos tikrovę neatitinkančios pastarosios perkamų prekių kainos, S. K. neminėjo, o ji pati ir nesidomėjo, nes tuo metu jai svarbiausia buvo turėti nors kokius prekių įsigijimo dokumentus. Todėl tikrovę neatitinkantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ją tenkino. Per 2010-2011 metus bendrai Kinijoje ji buvo kažkur apie 7 kartus. Kiekvieną kartą nuvykusi į Kiniją, pati pas vietinius prekių pardavėjus užsakydavo jai reikalingą prekių asortimentą bei pilnai arba iš dalies atsiskaitydavo su tais pardavėjais grynais su savimi atvežtais pinigais. Jokie apmokėjimus patvirtinantys dokumentai įforminami tuomet nebuvo. Per vieną kartą Kinijoje pirkdavo prekes vidutiniškai už 15000 Lt. Jos užsakytos ir apmokėtos prekės pagal susitarimą su S. K. buvo pristatomos į Pekine esantį sandėlį „Cargo 370“. Kokiais keliais ir pagal kokius dokumentus jos prekės toliau buvo vežamos iš Kinijos į Lietuvą, ji nežino. Svarbiausia, jos nupirktos prekės buvo atvežamos į Lietuvą. Prekes su savo transportu jai atveždavo, kaip suprato, UAB “(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, iki tol jai nepažįstamas V. S.. Pastarasis prekes atveždavo jai tiesiai į „Gariūnų“ turgavietę. Kartais kartu su prekėmis jis atveždavo jai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovę neatitinkančias PVM sąskaitas-faktūras. Vairuotojo dėl šių dokumentų ji nieko neklausė. Jos apmokėjimai už prekių atvežimus faktiškai buvo įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovę neatitinkančiuose dokumentuose, kur iš esmės turėjo būti nurodyta reali prekių kaina plius atvežimo savikaina. Tačiau realiai gi minėtuose dokumentuose buvo nurodytos sumos tik už prekių atvežimus. Nors ir matydama tokius dokumentus bei suprasdama, kad jose nurodyti tikrovę neatitinkantys duomenys, ji, neturėdama kitos išeities, t.y. nenorėdama prarasti minėtą prekių tiekėją, iš kurio palyginus su kitais tiekėjais aplamai gaudavo prekių-pirkimą pardavimą patvirtinančius dokumentus, pastaroji, kaip pirkėja, patvirtindavo juos savo parašais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise jai būti neteko. Ar be vairuotojo pats S. K. jai kada nors perduodavo tikrovę neatitinkančius dokumentus, išrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nepamena, kaip ir nepamena, ar pastarajam tiesiogiai buvo perdavusi kada nors pinigus už prekių atvežimą, ar tuos pinigus perduodavo per vairuotoją V. S. ar kokius kitus asmenis. Tačiau ji prisimena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)‘ vardu išrašytus tikrovę neatitinkančius dokumentus, perduotus jai, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės buvo pasirašęs būtent S. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytuose tikrovę neatitinkančiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti prekių kiekiai atitiko realų Kinijoje jos nupirktą ir iš ten per UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvežtą prekių kiekį, tačiau juose nurodyta kaina nuo realios prekių kainos, kurią ji pati apmokėdavo Kinijoje be jokių tai patvirtinančių dokumentų, vidutiniškai skirdavosi apie 2-3 kartus (konkrečiu atveju priklausydavo nuo prekių asortimento). Kratų metu pas ją rasti megztiniai, suknelės ir kitos prekės buvo jos pačios nupirktos būtent Kinijoje ir atvežtos į Lietuvą per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prekiaudama minėtomis prekėmis „Gariūnų“ turgavietėje, tikrovę neatitinkančius duomenis apie savo išlaidas, susijusias su šių prekių pirkimu, ji įtraukė į savo pajamų ir išlaidų žurnalą. Ji suprato, kad žurnale įrašė neteisingus duomenis, tačiau kitos išeities neturėjo, nes neturėjo kitokių įsigijimo dokumentų (5 tomas, b.l. 156, 161-162).

I. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ir 2014 m. vasario 5 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas (1 tomas, b.l. 94-98), apklaustas įtariamuoju, parodė, kad prekyba jis užsiima apie 12 metų. Prekiauja „Gariūnų“ turgavietėje. Apie tokią veiklą nuolat informuoja VMI ir gauna iš jos atitinkamus verslo liudijimus. Paskutinius keletą metu prekiauja iš vienos prekybos vietos Nr. B1/058, esančios „Gariūnų“ turgavietėje esančiame prekybos pastate, kurią yra išsinuomavęs. Jo prekybos apimtys niekada nebuvo didelės. Prekiauja jis įvairiomis striukėmis. 2010-2011 m. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis iš Kinijos pirko prekes, o būtent, striukes, kuriomis paskui prekiavo „Gariūnų“ turgavietėje. Prekių pirkimas per šią įmonę buvo įforminamas tikrovę neatitinkančiais dokumentais (PVM sąskaitomis-faktūromis ir kasos pajamų orderiais), kuriuose jo per UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkamų prekių vertė ir už tas prekes sumokėtų pinigų sumos buvo nurodytos mažesnės, negu reali tų prekių kaina ir negu realiai jo už tas prekės ir jų atvežimą sumokėtos pinigų sumos. Skirtumas tarp realios prekių kainos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nurodytos prekių kainos buvo apie 0,4-2 kartus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam perkant prekes per šią įmonę, atstovavo S. K., kurį pažinojo kaip Stašeką. Prekių pirkimo per UAB „(duomenys neskelbtini)” mechanizmas buvo toks. Būtent, jis pats vienas nuskrisdavo į Kiniją, ten išsirinkdavo sau reikiamas prekes bei iš dalies atsiskaitydavo už jas su kiniečiais, sumokėdamas jiems įvairaus dydžio avansus be jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų įforminimo. Pastarojo užsakytos Kinijoje prekės buvo sandėliuojamos S. K. nurodytuose sandėliuose Pekine. Po kurio laiko prekių atvežimu pasirūpindavo S. K.. Kokiu būdu ir per kokius asmenis ar įmones pastarasis organizuodavo prekių atvežimą į Lietuvą, jam nežinoma. Su pastaruoju tiesiog buvo susitaręs, kad jis su savo įmone pasirūpins prekių atvežimu bei prekių pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimu. Apie jo Kinijoje užsakytų prekių atvežimą per UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvą jį telefonu informuodavo arba pats S. K., arba prekes jam į prekybos vietą „Gariūnų“ turgavietėje vežiojęs V. S.. Ant pakuočių su prekėmis buvo nurodomas jam priskirtas numeris, kurį priskyrė S. K., tačiau šio numerio nepamena. Arba tą pačią prekių pristatymo dieną, arba po dienos ar kelių dienų „Gariūnų“ turgavietėje jam buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys prekių pirkimo-pardavimo dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius jam asmeniškai pateikdavo pats S. K.. Šie dokumentai pilnai jau buvo užpildyti bei pasirašyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Kokių asmenų parašai iš šių įmonių pusės buvo tuose dokumentuose, jis nekreipė dėmesio. Tuo pačiu metu su S. K. jis pilnai atsiskaitydavo už jam parduotas ir atvežtas prekes. Būtent, pastarajam sumokėdavo dalį Kinijoje neapmokėtų pinigų už pačias prekes ir už jų transportavimą bei išmuitinimą. Bendra jo už prekes bei jų atvežimą sumokėtų pinigų suma buvo didesnė, negu buvo nurodyta jam pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytuose dokumentuose. Už transportavimą mokėjo maždaug po 5-6 Lt už vieną prekių kilogramą. Faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose buvo nurodyti pinigai tik už prekes. Už prekių išmuitinimą ir transportavimą jokie atskiri dokumentai jam išrašomi nebuvo. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai bei grynieji pinigai tarp jo ir S. K. buvo perduodami „Gariūnų“ turgavietėje. Jokiems kitiems asmenims, išskyrus šį asmenį, jis grynųjų pinigų už prekes ir jų transportavimą, nemokėjo. Jokio išankstinio susitarimo tarp jo ir S. K. dėl nepagrįstai sumažintų prekių kainų įrašymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nebuvo. Tiesiog nuo pat jų bendradarbiavimo veiklos pradžios jam buvo pateikiami tokie tikrovę neatitinkantys dokumentai. Priimdamas juos ir pasirašydamas juos, kaip prekių pirkėjas, suprato, kad pasirašo ir toliau prekyboje naudoja dokumentus, kuriuose įrašyti neteisingi duomenis apie prekių kainas, tačiau nematė kitos išeities, nes kitokių prekių tiekėjų, galinčių pateikti jam normalius tikrovę atitinkančius dokumentus, niekur rasti negalėjo, o prekiauti be dokumentų nenorėjo. Aplamai baigti prekybos taip pat nenorėjo, nes tai buvo vienintelis jo pajamų šaltinis, kuris jam, kaip sergančiam žmogui, bei žmogui, kuris prižiūri invalidumą turintį tėvą, buvo labai svarbus. Todėl jis ir toliau vykdė prekybą pagal tikrovę neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentus. Kokiose pareigose S. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino. Jis tik bendrai žinojo, kad pastarasis atstovauja minėtą įmonę. Kuo konkrečiai užsiima ta įmonė, nežino. Jam ne karto neteko būti tos įmonės ofise, todėl kur jis buvo, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą jis sužinojo tik tada, kai jam pradėjo pateikinėti šios įmonės vardu išrašytus dokumentus dėl prekių pardavimo jam per šią įmonę. Su V. S. jis susipažino vėliau, po to, kai jam jau buvo atvežamos prekės. Jis suprato, kad V. S. yra vairuotojas, nes jis tik atveždavo jam prekes, tačiau jokių dokumentų pastarasis jam nepateikdavo, jokių pinigų jis pastarajam nemokėdavo (6 tomas, b.l. 161- 162, 169-171).

N. U., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ir 2014 m. balandžio 29 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas (1 tomas, b.l. 81-84), apklausta įtariamąja, parodė, kad prekyba Gariūnų turgavietėje užsiima nuo 2003 metų. Šia veikla ji užsiima pagal individualios veikos pažymą. Nuo 2011 metų, parduodamas prekes – vaikiškus rūbus, įsigyja Kinijoje ir Lenkijoje. Prekes Kinijoje ji užsisakydavo pati, nuvykdama į Kinijos prekyvietes ir palikdama jai patikusių prekių vietiniams pardavėjams piniginį užstatą už tai, kad jos išsirinktos prekės būtų pagamintos ir atkrautos firmai, transportuojančiai jas iš Kinijos į Lietuvą. Šios prekės UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu jai buvo parduodamos pagal tikrovę neatitinkančius prekių pirkimo-pardavimo ir apmokėjimo dokumentus, kuriuose dalies prekių kainos buvo nurodytos mažesnės, nei realiai tos prekės kainavo ir realiai buvo už jas atsiskaitoma. Skirtumas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nurodytų prekių kainų ir realių prekių kainų, už kurias ji pirkdavo tas prekes, svyruodavo nuo 30 procentų iki 2-3 kartų, priklausomai nuo prekių asortimento. Pvz.: vaikiškų kostiumų, kurių kaina UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose buvo nurodoma apie 2 Lt, reali kaina būdavo apie 5-6 Lt, vaikiškų striukių, kurių kainos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose buvo nurodoma apie 5 Lt, reali kaina būdavo apie 10 Lt. Prekes per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji pirko 2010-2011 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo S. K. (Stašekas). Dėl prekių pirkimo ir atvežimo per UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat dėl atsiskaitymo už tas prekes ir jų atvežimą ji bendravo tik su šiuo asmeniu. Su juo kaip asmeniu, galinčiu atvežti prekes iš Kinijos pagal dokumentus, ji susipažino taip pat per kitus Gariūnų turgavietės prekeivius. Ji žinojo, kad su pastaruoju dar dirba J. Č., tačiau su šiuo asmeniu ji dėl prekybos nesitarė. Pradedant bendradarbiauti su S. K. dėl prekių pirkimo ir atvežimo per UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio susitarimo su juo dėl sumažintų prekių įrašymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nebuvo. Kainų neatitikimus ji pastebėjo tik pradėjusi gauti pirmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus prekių pirkimo-pardavimo dokumentus ir tuo pačiu atsiskaitydama už tas prekes grynais, t. y. mokėdama už prekes daugiau, negu buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose. Jai pabandžius reikšti pretenzijas dėl tokių kainų neatitikimų, iš S. K. sulaukė atsakymo, kad jeigu jai netinka tokie dokumentai, prekių gali jai ir iš viso nevežti. Kadangi tai buvo vienintelis prekių tiekėjas, išrašantis jai bent kokius dokumentus, nenorėdama jo prarasti, ji ir sutikusi toliau pirkti ir vežtis prekes iš Kinijos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus. Jai perkant prekes per UAB „(duomenys neskelbtini),“ ji taip pat po vieną kartą per metus nuvažiuodavo pati į Kiniją (į Pekiną), kur išsirinkdavo sau prekių asortimentą pagal ją tenkinančias kainas. Grįžusi į Lietuvą, apie jai reikalingų prekių asortimentą ji informuodavo S. K. telefonu ar tiesiogiai susitikdama Gariūnų turgavietėje. Reikiant papildomų prekių kiekių ji taip pat kreipdavosi į pastarąjį užsakydama papildomus kiekius. Maždaug po 1-2 mėnesių nuo prekių užsakymo, prekės būdavo atvežamos į Lietuvą. Apie tai ją telefonu informuodavo S. K.. Susitarus dėl prekių pristatymo, po dienos ar kelių dienų, užsakytas prekes į Gariūnų turgavietę atveždavo nepažįstamas vairuotojas. Minėtas vairuotojas tik iškraudavo prekes, jokių dokumentų jis jai nepateikdavo, jokių pinigų už prekes iš jos neimdavo. Prekės būdavo supakuotos į pakuotes, ant kurių buvo užrašytas jai asmeniškai Stašeko priskirtas numeris. Visus prekių pirkimo-pardavimo bei atsiskaitymo dokumentus, t. y. PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius, išrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jai vėliau pateikdavo pats S. K.. Pasirašiusi tuos dokumentus kaip pirkėja, po vieną jų egzempliorių grąžindavo pastarajam, o kitus pasilikdavo sau. Tuo pačiu už prekes atsiskaitydavo grynais pinigais, taip pat atskirai S. K. sumokėdavo grynais ir už prekių atvežimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiuose būdavo nurodoma mažesnė už prekes mokamų pinigų suma, nei realiai ji grynais pinigais sumokėdavo S. K.. Jokių kitų papildomų dokumentų dėl didesnių mokamų pinigų sumų pastarasis jai neišrašydavo. Visus prekių įsigijimus per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji yra užfiksavusi savo pajamų ir išlaidų žurnale. Per UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jos atstovą S. K. prekių be jokių dokumentų nėra pirkusi (7 tomas, b.l. 26-27, 33-34).

R. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ir 2014 m. gegužės 2 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas (1 tomas, b.l. 85-88), apklaustas įtariamuoju, parodė, kad pagal verslo liudijimą „Gariūnų“ turgavietėje jis prekiauja jau maždaug 10 metų. Prekiauja kiniškais ir lenkiškais drabužiais. Prekes iš Lenkijos atsiveža pats. 2010-2011 m. prekes (striukes) iš Kinijos atsiveždavo per UAB “(duomenys neskelbtini)”. Šią įmonę atstovavo S. K. (Stašekas) ir J. Č.. Su jais jis susipažino per kinų prekeivius po to, kai vieną kartą jam būnant Kinijoje kažkas iš kinų prekeivių davė jam lietuvių, atsakingų už Kinijoje užsakomų prekių atvežimą į Lietuvą, kontaktus. Per šią įmonę atvežamas prekes jis išsirinkdavo bei užsisakydavo pats. Tuo tikslu jis pats nuvykdavo į Kiniją. Čia, keliose skirtingose vietose, išsirinkęs prekes ir sumokėjęs apie 70 procentų prekių kainos, gaudavo dokumentą su nurodytu prekių kiekiu, kurį nuveždavo į Pekine esantį sandėlį, kuriame dirbo iš matymo pažįstamas kinas, su kuriuo jis susipažino restorane. Palikęs pastarajam užsakytų prekių dokumentus bei likusią dalį pinigų už užsakytas prekes, grįždavo atgal į Lietuvą. Viskas vyko pagal žodinį susitarimą. Jokie dokumentai, patvirtinantys pinigų perdavimą ir susitarimą dėl prekių atgabenimo į Lietuvą, pildomi nebūdavo. Apie tai, kad prekės jau atvežtos į Lietuvą, jis sužinodavo iš minėto kino, su kuriuo jis pats susiskambindavo. Apie Kinijoje užsakytų prekių atvežimą į Lietuvą jam pranešdavo S. K., su juo jis sutardavo ir dėl prekių pristatymo į „Gariūnų“ turgavietę konkrečios datos. Prekes į „Gariūnus“ atveždavo skirtingi, jam nepažįstami vairuotojai. Jam skirtos prekės būdavo supakuotos į pakuotes su ant jų užrašytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam asmeniškai priskirtu numeriu. Dar po kelių dienų Stašekas jam paduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus dėl jam per UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų prekių, t. y. PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius. Pasirašęs šiuos dokumentus, jis po vieną dokumentų egzempliorių pasilikdavo sau, o kitus dokumentų egzempliorius atiduodavo S. K.. Toliau vykdavo galutinis atsiskaitymas už per UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktas prekes ir jų atvežimą. Kadangi didžioji dalis pinigų už prekes jau būdavo sumokėta kinų prekeiviams Kinijoje, likusią dalį pinigų už prekes ir jų atvežimą jis sumokėdavo kitam UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui – J. Č.. Atsiskaitydamas už per UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvežtas prekes, jis mokėdavo didesnes pinigų sumas, nei realiai būdavo nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose. Kiekvienas pirkimas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įforminimas dokumentais, tačiau visuose tuose dokumentuose buvo nurodyti tikrovę neatitinkantys duomenys apie jo per šią įmonę perkamų prekių kainas. Dėl sumažintų prekių kainų įrašymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus jis nei su S. K., nei J. Č., nesitarė. Sumažintos kainos būdavo įrašytos vienašališku UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu sprendimu. Jis yra bandęs prašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, kad jam būtų išrašomi tikrovę atitinkantys dokumentai, tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta (7 tomas, b.l. 68-69, 75-76).

D. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ir 2014 m. gegužės 6 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas (1 tomas, b.l. 89-82), apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2010-2011 m. per UAB „(duomenys neskelbtini)” pirko prekes (įvairių rūšių kelnes) iš Kinijos pagal dokumentus su ten nurodytomis sumažintomis kainomis. Šias prekes vėliau parduodavo „Gariūnų“ turgavietėje. Dėl prekių pirkimo ir atvežimo per UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam teko bendrauti tik su dviem asmenims: su senu pažįstamu S. K., kurį vadino Stašeku, ir V. S., su kuriuos susipažino tik tada, kai pradėjo pirkti prekes per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su jokiais kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais ar atstovais bendrauti neteko. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos veiklą ir jos darbuotojus jam nieko nežinoma. Jam net nė karto neteko lankytis šios įmonės ofise. Visas jo bendravimas su minėtais dviem šios įmonės atstovais vykdavo „Gariūnų“ turgavietėje arba per pokalbius telefonu. Kiekvienas prekių pirkimas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įforminimas dokumentais, tačiau visuose tuose dokumentuose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie jo per šią įmonę perkamų ir atvežamų prekių kainas. Dėl sumažintų prekių kainų įrašymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkimo-pardavimo ir apmokėjimo dokumentus nei su S. K., nei su V. S., atstovavusiais UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nesitarė. Tokios sumažintos kainos buvo įrašytos vienašališkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų sprendimu, tačiau kieno būtent, nežino. Tuo metu kitų prekių įsigijimo pagal dokumentus šaltinių jis neturėjo, todėl sutiko su tokia prekių pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimo tvarka. Iš kitų „Gariūnų“ prekeivių kalbų žinojo, kad jokių kitų teisingų dokumentų jam ir kiti prekių tiekėjai neišrašytų. Dar blogiau, dauguma tiekėjų iš viso neduotų jokių dokumentų. Kiek iš viso kartų pirko ir iš Kinijos atsivežė prekes per UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nepamena, tačiau visi tie pirkimai yra užfiksuoti pirkimo-pardavimo dokumentais. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidūrė atsitiktinai per S. K., kuris, kiek suprato, dirbo toje įmonėje, tačiau kokiose tiksliai pareigose, nežino. S. K. buvo senas pažįstamas. Kai vienu metu iš kitų „Gariūnų“ prekeivių kalbų sužinojo, kad pastarasis su kažkokia įmone, kurios pavadinimo tada dar nežinojo, dirba kaip prekių tiekėjas „Gariūnų“ prekeiviams, kreipėsi į jį, kaip į savo pažįstamą dėl prekių pirkimo ir atvežimo per jį ir jo įmonę. Pastarasis pažadėjo, kad visi prekių pirkimo-pardavimo dokumentai bus įforminti, tačiau nieko neminėjo, kad juose bus įrašyti neteisingi duomenys apie prekių kainas. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintuose prekių pirkimo-pardavimo dokumentuose įrašytos nežinia dėl ko sumažintos jam parduotų ir atvežtų prekių kainos, jis sužinojo tik tada, kai pirmą kartą gavo iš S. K. tokius dokumentus. Žinodamas, kad kitokių dokumentų niekas neišrašys, nematydamas kitos išeities, jis susitaikė su tokių neteisingų dokumentų įforminimu ir tolimesniu prekių pirkimu ir atvežimu per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu jam ir S. K. susitarus, kad per jo atstovaujamą įmonę pirks ir veš prekes iš Kinijos, toliau pirmu laiku prekių asortimentą jis išrinkdavo iš S. K. siūlomų prekių. Tačiau vėliau, pats nuskridęs į Kiniją ir susipažinęs su kai kuriais kinų prekeiviais Pekine, prekių asortimentą jis išsirinkdavo iš įvairių kinų internetinių puslapių ir tiesiogiai pats telefonu arba el.paštu kontaktuodamas su kinais. Kai prekes išsirinkdavo pats tiesiogiai bendraudamas su kinais, užsakęs iš jų prekes dar iki prekių atvežimo sumokėdavo kinams tam tikrų dydžių avansus už prekes. Kai pats būdavo Kinijoje, tai tuos avansus pats tiesiogiai perduodavau grynais kinams, o jeigu bendraudavo su kinais nuotoliniu būdu, tai pinigus tokiems avansams jis persiųsdavo į Kiniją per vieną savo pažįstamą vardu Linas, kurio pavardės ir kitų duomenų nežino, o jokių jo kontaktų išsaugojęs neturi. Pastarajam perduodavo pinigus abipusio pasitikėjimo pagrindu be jokių dokumentų ar raštelių įforminimo. Kokiu būdu ir kokiais kanalais pastarasis persiųsdavo ar pervesdavo tuos pinigus prekių pardavėjams Kinijoje, nežino, nesidomėjo. Iš kinų prekeivių žinodavo, kad pinigus jie gaudavo ir jam to užtekdavo. Kai avansus mokėdavo pats Kinijoje, jokie mokėjimus patvirtinantys dokumentai taip pat įforminami nebuvo. Vidutiniškai vieno avanso suma būdavo apie 1000 JAV dolerių. Apie per savo tiesioginį bendravimą su kinais užsakytas prekes jis informuodavo S. K., o šis jau organizuodavo tų prekių atvežimą į Lietuvą. Kokiu būdu, per kokius asmenis ar įmones S. K. su savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuodavo prekių atvežimą jam į Lietuvą, jis nežino, nesidomėjo. Jam tik buvo svarbu, kad jos buvo atvežamos. Apie tai, kad prekės atvežtos į Lietuvą, jį informuodavo S. K.. Toliau prekes į „Gariūnų“ turgavietę arba prie jo namų atveždavo V. S.. „Baulai“, kuriuose buvo supakuotos jam skirtos prekės, būdavo pažymėti jam asmeniškai priskirtu numeriu 142. V. S. kartu su prekėmis atveždavo ir krovinio važtaraščius, kuriuos jis, kaip pirkėjas pasirašydavo ir jam gi grąžindavo. Krovinio važtaraščiuose buvo nurodyti tik prekių kiekiai. Šie duomenys atitikdavo realiai atvežtą prekių kiekį. Jokių kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų V. S. neatveždavo. Kitus dokumentus, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius vėliau pats „Gariūnų“ turgavietėje perduodavo S. K.. Šiuose dokumentuose prekių kiekiai atitikdavo tikrovei, tačiau kainos buvo sumažintos palyginus su realiomis prekių kainomis maždaug 3-4 kartus. Pvz., jeigu perkamų kelnių realios kainos būdavo 6-7 Lt, tai jų kaina UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose buvo nurodoma apie 2-3 Lt. Jokių pinigų, nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiuose, jis už prekes nei S. K., nei kitiems šios įmonės atstovams nemokėjo. Iki prekių pristatymo jis sumokėdavo Kinijos prekeiviams avansus ir tai darė ne per S. K. ar jo atstovaujamą įmonę. Tas pats būdavo ir su likusiais pinigais už prekes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pinigų už prekes nemokėjo. S. K. sumokėdavo grynais tik pinigus už prekių atvežimus. Mokėdavo jam maždaug po 3 JAV dolerius už vieną prekių kilogramą. Per vieną kartą už vieną prekių atvežimą mokėjimai S. K. svyruodavo maždaug nuo 100 iki 500 JAV dolerių. Už prekes ir už prekių atvežimą mokamos pinigų sumos neatitikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nurodytoms sumoms. Šie dokumentai pilnai jau buvo užpildyti bei pasirašyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės S. K. ir kitų jam nežinomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Jis kaip pirkėjas pasirašydavo tuos neteisingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, palikdamas po vieną šių dokumentų egzempliorių sau, o kitus egzempliorius grąžindamas S. K.. Pasirašydamas tokius dokumentus, kuriuose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie prekių kainas, suprato, kad pasielgia neteisingai, tačiau kitos išeities neturėjo, bijodamas prarasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip prekių tiekėją (7 tomas, b.l. 100-101, 104-107).

V. O., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ir 2014 m. spalio 29 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas (1 tomas, b.l. 75-79), apklaustas įtariamuoju, parodė, kad dirbdamas UAB „Misandra“, bendraudamas verslo reikalais su įvairiais žmonėmis, jis susipažino su Latvijos piliečiais Volodia ir Ivanu, taip pat, su Rusijos piliečiu Jurij, kurių kitų duomenų nežino. Bendraujant su minėtais asmenimis jis sužinojo, kad yra galimybė naudotis ofšorinių kompanijų banko sąskaitomis, tai yra įvairiems piniginių lėšų pavedimams atlikti. Jie minėjo, kad tiek Volodia ir Ivan, tiek Rusijos pilietis Jurij valdo savas ofšorinių kompanijų sąskaitas. Rusijos pilietis Jurij jam net buvo davęs savų valdomų ofšorinių kompanijų „Hillfront Limited“ bei Baltford Business INC“ internetinių bankinių sąskaitų pasijungimo kodus. Kažkur apie 2008-2009 m. metais, tikslios datos neprisimena, kažkas iš jo pažįstamų jį supažindino su S. K., tačiau kur ir kokiomis aplinkybėmis įvyko šis supažindinimas, nepamena. Jam buvo pasakyta, kad S. K. susijęs su „Gariūnų“ turgavietėje vykstančios prekybos verslu. Taigi jis suprato, kad pastarasis užsiima prekyba, tačiau jokių tos prekybos smulkmenų nežinojo. Šiek tiek vėliau S. K. jį supažindino su J. Č.. Kaip suprato, pastarieji vykdė verslą kartu. Bendraujant ir su S. K., ir su J. Č. jis užsiminė, kad turi galimybę naudotis ofšorinių kompanijų, kurios atidarytos Latvijos bankuose, sąskaitomis. Tuomet S. K. ar J. Č., kas tiksliai jau nepamena (o gal ir abu) jam pasakė, kad prekiaujant „Gariūnų“ turgavietėje yra atsiskaitoma grynaisiais pinigais, o šiuos pinigus reikia pervesti į Kinijos bendroves už prekes. Praėjus kuriam laikui iš pastarųjų jis sulaukė prašymo padėti jiems pervesti jų nurodytiems Kinijos juridiniams ir fiziniams asmenims tam tikras pinigų sumas. Jis numanė, kad šie pinigai gali būti susijęs su „Gariūnuose“ vykdoma prekybos veikla, tačiau jis apie tai nieko neklausinėjo, todėl tiksliai nežinojo, kokia gi iš tikrųjų yra tų pinigų kilmė ir gavimo šaltinis. Dėl jokio piniginio atlygio už jo pagalbą pervedant S. K. ir J. Č. duotus pinigus į Kiniją, jis su pastaraisiais nesitarė, nes dėl tokio atlygio buvo susitaręs su Rusijos piliečiu vardu Jurij. Būtent su pastaruoju jis buvo susitaręs, kad jam nuo pinigų, pervedamų per Jurijui priklausančias ofšorines kompanijas, jis sau galės pasilikti 0,5 procento nuo kiekvienos pervedamos sumos. Pradedant kažkur nuo 2010 m. S. K. arba J. Č. periodiškai (ne mažiau 3-4 kartų per mėnesį) jam atnešdavo įvairias grynųjų pinigų sumas arba JAV doleriais, arba litais, kurios turėjo būti pervedamos į pastarųjų nurodytas įvairių Kinijoje esančių juridinių bei fizinių asmenų banko sąskaitas. Duomenis apie tuos juridinius bei fizinius asmenis ir jų banko sąskaitas pastarieji pateikdavo jam surašytus ant įvairių popieriukų. Kiek dabar prisimena, S. K. ir J. Č. jam perduodamų grynųjų pinigų sumos kaskart skirdavosi ir svyruodavo kažkur nuo 10000 iki 80000 JAV dolerių per vieną kartą. Kokias tiksliai sumas pastarieji perduodavo jam kas mėnesį, tiksliai nepamena. Prisimena, kad tos sumos buvo ne mažesnės, negu 100000 JAV dolerių per mėnesį. Dažniausia grynuosius pinigus, kuriuos reikia pervesti į Kiniją, jam perduodavo J. Č.. Per jokius kitus asmenis pastarieji pinigų jam niekada neperduodavo. Jokie pinigų perdavimus patvirtinantys dokumentais ar rašteliai įforminami nebuvo, nes viskas vyko pasitikėjimo pagrindu. Dažniausia grynuosius pinigus minėti asmenys jam perduodavo įvairiose Vilniaus m. vietose, pvz., įvairiose degalinėse. Gal kokį vieną kitą kartą pinigai jam buvo perduoti „Gariūnų" turgavietėje. Pinigai buvo perduodami jam skirtingomis valiutomis – JAV doleriais arba litais ir jis, pasitikėdamas kaip J. Č., taip ir S. K., šių pinigų perdavimo metu niekada neperskaičiuodavo. Pinigų pervedimai pagal S. K. ir J. Č. prašymus juridiniams ir fiziniams asmenims Kinijoje ir grynųjų pinigų, skirtų pervedimams, perdavimai jam iš J. Č. ar S. K. ne visada vykdavo tuo pačiu metu. Būdavo atvejų, kai iš pradžių jis gaudavo grynuosius pinigus iš J. Č. ar S. K. ir pats tiesiogiai, valdydamas ofšorinių kompanijų „Hillfront Limited“ ir „Baltford INC“ banko sąskaitas, ar per Latvijoje gyvenančius pažįstamus, jiems valdant kitų jan nežinomų ofšorinių kompanijų banko sąskaitas, atlikdavo J. Č. ir S. K. reikiamus mokėjimus į Kiniją, o būdavo atvejų, kai pirmiau buvo atliekami J. Č. ir S. K. reikalingų sumų pervedimai į Kiniją, o vėliau jau šie asmenys jam perduodavo grynuosius pinigus šių mokėjimų padengimui. Pervedimai į J. Č. ir S. K. nurodytų juridinių ir fizinių asmenų Kinijoje banko sąskaitas buvo atliekami tai kartas į savaitę, tai du kartus į savaitę, o tai kartą per dvi savaites. Kiek prisimena, per vieną kartą buvo pervedama nuo 40000 iki 70000 JAV dolerių, tačiau kokia tiksliai suma susidarydavo per mėnesį, tiksliai nepamena, bet tikrai ne mažiau 100000 JAV dolerių per mėnesį. Nuo šios sumos pagal susitarimą su pažįstamu Jurijumi iš Rusijos, kuriam realiai priklausė jo per banką valdytos ofšorinės kompanijos, jis pasilikdavo savo 0,5 procento nuo šios (ne mažesnės negu 100000 JAV dolerių per mėnesį) pervestos pinigų sumos, t.y. 500 JAV dolerių. Iš viso per visą 2010-2011 m. laikotarpį iki pat jo sulaikymo 2011-10-07 jis iš tokios veiklos gavo bendrai 10000 JAV dolerių. Tais atvejais, kai pervedimai į Kiniją buvo atliekami po to, kai pinigus jis gaudavo iš J. Č. ir S. K., po grynųjų pinigų gavimo iš pastarųjų jis susitikdavo su Latvijos piliečiais Volodia ir Ivanu, perduodavo jiems pinigus, kuriuos jie, nuvažiavę į Latviją padėdavo į banko sąskaitas ar tai pinigai kitokiu jam nežinomu būdu patekdavo į ofšorinių kompanijų sąskaitas, po ko jis elektroninės bankininkystės pagalba pasijungęs prie ofšorinių kompanijų „Hillfront Limited“ ir „Baltford INC“ banko sąskaitų, matydavo, kad jose yra pinigų. Tuomet jis, prisijungęs prie banko sąskaitos, pervesdavo į J. Č. ar S. K. jam nurodytų juridinių ir fizinių asmenų banko sąskaitas Kinijoje. Taip pat į tokias banko sąskaitas Kinijoje jo prašymu per savo valdomų ofšorinių kompanijų banko sąskaitas pinigus pervesdavo Latvijos piliečiai vardu Volodia ar Ivan. Tais atvejais, kai pinigų pervedimai į Kiniją buvo daromi ankščiau, negu J. Č. ar S. K. jam pateikdavo tokiems pervedimams reikalingus grynuosius pinigus, pervedimams skirtus pinigus jis paimdavo iš nuosavų, sutaupytų pinigų, kuriuos perduodavo minėtiems Latvijos piliečiams, arba pervedimams į Kiniją buvo naudojami ofšorinių kompanijų banko sąskaitose esantys laisvi pinigai. J. Č. ir S. K. vėliau padengdavo šiuos avansu darytus mokėjimus, perduodami jam grynuosius pinigus. Visais atvejais pinigus, skirtus pervedimui į J. Č. ir S. K. nurodytas banko sąskaitas Kinijoje, jis perduodavo Latvijos piliečiams Volodiai ir Ivanui, o jau jie kartu su Rusijos piliečiu Jurijumi spręsdavo, iš kurios ofšorinės kompanijos pervesti tuos pinigus. Rusijos pilietis Jurij jam buvo davęs ofšorinių kompanijų „Hillfront Limited“ bei „Baltford Business INC“ elektroninių bankininkysčių pasijungimo kodus ir jis pats turėjo galimybę pervesti pinigus į J. Č. ir S. K. nurodytų įmonių banko sąskaitas. Kaip tik kompanijos „Baltford Business INC“ banko sąskaitų išrašus kartu su kitais dokumentais ir užrašais 2011-10-07 kratos metu iš jo darbovietės – UAB „Misandra“ patalpų, Žarijų g. 2, Vilniuje, buvo paėmę FNTT pareigūnai. Kitų bendrovių, kurias valdė Rusijos pilietis Jura bei Latvijos piliečiai Vania ar Volodia, jis nežino, tačiau kiek jis su pastaraisiais bendravo šiais klausimais, pinigai visada pasiekdavo tikslą. Pavedimus, kuriuos atlikdavo jis, vadindavo savo nuožiūra, kartais pavedimo tikslas buvo „už prekes“, „už vaisius“, „pagal sutartį“. Tai buvo išgalvoti pavedimo tiksliai, nes iš tikrųjų jis nežinojo, už ką yra pervedami pinigai į Kiniją, nors numanė, kad greičiausia, už įvairias prekes. Nei J. Č., nei S. K. nerūpėjo pavedimo tikslas, jiems būdavo svarbu, kad pinigai pasiektų adresatą. Iš visų Kinijoje esančių juridinių ir fizinių asmenų, į kurių banko sąskaitas J. Č. ir S. K. prašymu buvo pervedami pinigai jis prisimena tik vieną, t.y. „J. G. International Limited“. Kitų Kinijos juridinių ir fizinių asmenų duomenų neprisimena, nes jie labai painūs. Paskutinis pinigų perdavimas jam bei pinigų pervedimas į Kiniją buvo įvykęs 2011 m. spalio pirmosiomis dienomis. Būtent, ar tai J. Č. jo paprašė, ar tai jis šio paklausė apie tai, ar reikia padaryti pavedimus į Kiniją. Jurijus jam pasakė, kad reikia padaryti 70 000 JAV dolerių pavedimą į Kiniją, tuomet jis paprašė Latvijos piliečio Ivano padaryti apie 70 000 JAV dolerių pavedimą į J. Č. nurodytos Kinijos įmonės, kurios nepamena, banko sąskaitą. Ar tai 2011-10-06, ar tai 2011-10-07, tikslios datos neprisimena, Latvijos pilietis Volodia jam paskambino ir pasakė, kad pavedimas buvo padarytas ir kad reikia jam pinigų padengti šį pavedimą. Tuomet jis su Volodia susitarė, kad jis pinigus perduos Volodios siųstam žmogui. Prieš susitikimą su Volodios atsiųstu žmogumi iš Latvijos, 2011-10-07 ryte jis buvo susitikęs „Gariūnų“ turgavietėje su J. Č., kuris turėjo jam perduoti visus 70000 JAV dolerių minėto avanso atlikto pervedimo padengimui. Tačiau J. Č. perdavė jam tik apie 22000 JAV dolerių, nes daugiau neturėjo. Kadangi ši suma buvo per maža, kad perduoti iš Latvijos specialiai pinigų atsiimti atvažiuojančiam žmogui, jis iš Latvijos tą pačią 2011-10-07 dieną atvažiavusiam ir su juo prie Geležinio Vilko g., Vilniuje, esančios degalinės susitikusiam jam nepažįstamam vyrui, kurio vardas, kiek prisimena, Viktor, perdavė nuosavus sutaupytus 50800 eurų, kurie atitiko 70000 JAV dolerių sumai. J. Č. jam perduotus apie 22000 JAV dolerių paliko sau. Dėl aukščiau nurodytų grynųjų pinigų gavimo iš J. Č. ir S. K. bei pinigų pervedimų į jų nurodytas Kinijoje esančias banko sąskaitas jis vedė savo juodraštinius užrašus. Dalį tokių užrašų, o būtent, lentelę už 2011 metus, kartu su kitais įvairiais užrašais ir dokumentais, susegtais į segtuvą iš 72 lapų, iš jo automobilio „BMW X5“, v.n. (duomenys neskelbtini) 2011-10-07 kratos metu paėmė FNTT pareigūnai. Šioje lentelėje yra atžymėti ne tik jo nurodyti grynųjų pinigų gavimai iš J. Č. ir S. K. bei jų pervedimai į pastarųjų nurodytų Kinijoje esančių juridinių ir fizinių asmenų banko sąskaitas nuo 2011-01-21 iki 2011-09-22, bet ir grynųjų pinigų gavimai ir pervedimai, susiję su kitais jo pažįstamais, kurie nėra niekaip susiję su J. Č. ir S. K.. Būtent, pirmajame lentelės stulpelyje yra pažymėtos datos, kuomet buvo gaunami ir perduodami grynieji pinigai bei atlikti pinigų pervedimai per banko sąskaitas, antrajame stulpelyje yra pažymėtos pinigų sumos JAV doleriais, kurios buvo pervestos į J. Č. ir S. K. bei kitų jo pažįstamų, kurių nepamena, nurodytas Kinijoje bei kitose šalyse esančias banko sąskaitas, o trečiajame stulpelyje yra pažymėtos pinigų sumos JAV doleriais, kurias jam grynais perduodavo J. Č. ir S. K. bei kiti jo pažįstami, kurių nepamena. Atskirti pinigų sumas, kurias gaudavo iš J. Č. ir S. K., o kurias gaudavo iš kitų pažįstamų, negali, nes tiksliai nepamena (7 tomas, b.l. 147-149, 154-158, 160-162).

Liudytojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad jis yra Latvijos pilietis ir nuolat gyvena Latvijos Respublikoje. Vieno jam pažįstamo Latvijos piliečio Vladimiro prašymu 2011 m. spalio 7 d. jis atvažiavo į Vilnių, kur iki tol jam nepažįstamas asmuo vardu Viktoras prie degalinės turėjo perduoti apie 50 000 eurų. Vladimiras buvo pasakęs Viktoro telefono numerį ir jog Viktoras bus su juodos spalvos automobiliu BMW X-5. Jis į Vilnių atvažiavo automobiliu FIAT Ducato, v/n (duomenys neskelbtini), paskambino Viktorui ir patikslino susitikimo vietą ir laiką. Į sutartą vietą, į „Statoil“ degalinę, esančią Geležinio Vilko g., Vilniuje prie didelio viaduko, atvažiavo apie 14 val. Netrukus ten privažiavo juodos spalvos automobilis BMW X-5. Jis įsėdo į šį automobilį ir Viktoras perdavė jam gumyte perrištus pinigus. Tai buvo 50 860 eurų, nors pats tų pinigų neskaičiavo. Jokio raštelio ar kokio dokumento dėl pinigų perdavimo rašoma nebuvo. Kas tai buvo per pinigai ir už ką buvo mokami, jis nežino. Šių pinigų parvežti į Latviją nespėjo, nes netrukus po pinigų perdavimo prie jų priėjo FNTT pareigūnai, kurie atliko kratą automobilyje ir paėmė nurodytus pinigus (8 tomas, b.l. 36-37).

V. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (1 tomas, b.l. 42-45), apklaustas įtariamuoju, parodė, kad nuo 2010 m. gegužės mėn. jis dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)” vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Įmonės vadovo S. K. nurodymu jis kaip sandėlininkas priimdavo į UAB “(duomenys neskelbtini)” sandėlį iš Latvijos atvežtas pakuotes su prekėmis, kurias beveik iškart išvežiodavo ir pristatydavo įvairiems fiziniams asmenims į “Gariūnų” turgavietę ar į jų namus. Prekes jis išvežiodavo pagal S. K. jam įteiktus krovinio važtaraščius, kuriuos po prekių pristatymo grąžindavo tam pačiam S. K., bei atskirus lapus, kuriose buvo nurodyta informacija apie pakuočių kiekį, svorį ir jų pirkėjus, o būtent, juose buvo nurodyti kiekvienam pirkėjui priskirti kodai, tiems pirkėjams skirtų prekių įpakavimų (“baulų”) skaičius, svoris bei pervežimo kaina. Susikontaktuodamas su prekių gavėjais („Gariūnų“ prekeiviais) pagal S. K. jam duotus kontaktus, jis susitardavo su prekių gavėjais dėl prekių pristatymo ir išdalinimo jiems vietos ir laiko, po ko nuvažiuodavo į sutartą vietą, kur ir iškraudavo bei konkretiems juodraštiniuose sąrašuose nurodytiems prekių gavėjams išdalindavo jiems skirtus „baulus“ su prekėmis. Dažniausiai prekes išdalindavo „Gariūnų“ turgavietėje, tačiau kartais kai kurių prekių gavėjų prašymu išvežiodavo jiems prekes prie jų namų. Prekes išdalindavo kartu su krovinio važtaraščiais. Kai važtaraščių būdavo tik po vieną egzempliorių, tai juos tiesiog atiduodavo prekių gavėjams, o jeigu po du egzempliorius, tai vieną atiduodavo, o kitą, pasirašytą prekių gavėjo, atsiimdavo ir vėliau atiduodavo S. K.. Pastarajam vėliau, po prekių išdalinimo, jis grąžindavo ir minėtus juodraštinius sąrašus. Gal kokia porą kartų kartu su prekėmis, krovinio važtaraščiais ir juodraštiniais sąrašais, jam S. K. prašymu teko vežti kai kuriems „Gariūnų“ prekeiviams ir kitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius). Kokiems konkrečiai „Gariūnų“ prekeiviams teko vežti ir atiduoti PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius, nepamena. Minėtas PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius jis tiesiog atiduodavo „Gariūnų“ prekeiviams, nei vieno jų egzemplioriaus atgal neatsiimdamas ir S. K. ar kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams negrąžindamas. Kas iš tų „Gariūnų“ prekeivių paskui atsiimdavo jau „Gariūnų“ prekeivių pasirašytus minėtus dokumentus, jam nežinoma. Ar S. K. jam perduotos PVM sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderiai, kuriuos jam teko perduoti „Gariūnų“ prekeiviams, būdavo pasirašyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės ir kokių būtent darbuotojų, nepamena. Kaip supranta, didžiąją dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų-faktūrų ir kasos pajamų orderių „Gariūnų“ prekeiviams perduodavo arba S. K., arba UAB “(duomenys neskelbtini)” kasininku dirbęs J. Č.. Jokių pinigų už jo pristatytas prekes nei vienas iš „Gariūnų“ prekeivių jam niekada nemokėjo. Kada, kam ir kokiomis aplinkybėmis pastarieji mokėdavo už prekes, nežino ir tame nedalyvavo. Už savo darbą visą laiką gaudavo oficialų atlyginimą apie 600-700 Lt per mėnesį. Dirbti tokį darbą tekdavo 1-2 kartus per savaitę, kai būdavo prekės. Jis jokiais finansiniais reikalais dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužsiiminėjo, o jokie kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai apie tai jam nieko nepasakodavo. Jam tik bendrai žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiaudavo prekėmis iš Kinijos, pirkdama jas iš kažkokių Latvijos įmonių ir parduodama Lietuvoje įvairiems „Gariūnų“ prekeiviams. Tačiau kokiu konkrečiai būdu ir aplinkybėmis tos prekės buvo užsakomos ir perkamos Kinijos, kaip ten buvo apmokamos ir toliau vežamos į Latviją, jam nežinoma. Žino tik tai, kad iš Latvijos tas prekes į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius pristatydavo Latvijos transportas. Kaip dėl prekių pirkimo-pardavimo, pristatymo ir apmokėjimo tarpusavyje tardavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. K. bei „Gariūnų“ prekeiviai ir kokiomis sąlygomis vyko prekyba, jam taip pat nežinoma. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai dėl prekių pirkimo-pardavimo ir apmokėjimo buvo kaip nors klastojami ir jose įrašomi neteisingi duomenys apie prekybos apimtis ir prekių kainas, nežino. Jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniais reikalais niekaip susijęs nebuvo ir į tą darbą niekada nesikišdavo. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų įforminimu jis niekada neužsiminėjo (8 tomas, b.l. 67-68, 76-77).

N. L., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (1 tomas, b.l. 46-51), apklausta įtariamąja, parodė, kad oficialiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo. Neoficialiai dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkyme jai pasiūlė anyta R. L.. R. L. sakė, jog jai sunku dirbti kompiuteriu, kuriame yra buhalterinė programa ir paprašė jos padėti dirbti šį darbą. Nors R. L. oficialiai ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkės pareigas, darė tik dalį savo darbo, būtent, dirbo tik su atlyginimas bei pagal jos suvestus pirminius dokumentus skaičiuodavo mokesčius. R. L., siūlydama jai tokį darbą, nieko neminėjo, kad ši įmonė dalyvauja ar dalyvaus kokioje nors nusikalstamoje veikloje. Kai susipažino su iki tol jai nepažįstamu S. K., pastarasis taip pat nieko nesakė apie nusikalstamą veiklą. Vėliau susipažinusi su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais V. S. ir J. Č., iš pastarųjų apie nusikalstamą veiklą taip pat nieko negirdėjo. Jos neoficialus darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ per visą laikotarpį nuo 2010 m. pradžios pasireiškė tuo, kad ji S. K. nurodymu tik įformindavo dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dėl įvairių prekių pardavimo fiziniams asmenims ir įtraukdavau juos į įmonės buhalterinę apskaitą. Visą šį darbą darė su nešiojamu kompiuteriu arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, arba savo name, arba anytos gyvenamojoje vietoje, name (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Paruoštus dokumentus atspausdindavo arba savo name, arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise. Iš jos ruošiamų bei spausdintų dokumentų buvo tokie dokumentai: krovinio važtaraščiai, sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderiai. S. K. pateikdavo jai sąrašą fizinių asmenų, iš kurių nei vieno asmeniškai nepažįsta, kuriems reikia išrašyti krovinio važtaraščius su tam tikrais sąrašuose nurodytais jiems parduodamų ir pervežamų prekių kiekiais. Sąrašus S. K. pateikdavo arba elektroniniu paštu arba tiesiog surašytus ant lapų. Tuose sąrašuose vietoje asmenų pavardžių būdavo įrašyti kažkokie kodai iš L raidės ir kelių skaičių. Ką reiškė tie kodai, nežino, S. K. jai neaiškino. Prie kiekvieno kodo S. K. nurodydavo jai asmens pavardę. Visus šiuos asmenų duomenis, t.y. pavardę ir jiems atitinkančius kodus ji įrašydavo į to paties kompiuterio, su kuriuos ruošdavo dokumentus dėl prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, atmintį. Pagal minėtus S. K. pateiktus sąrašus ji įformindavo kiekvienam iš sąrašuose nurodytų fizinių asmenų atskirus krovinio važtaraščius ir atiduodavau juos tiesiogiai S. K.. Minėtų prekių įsigijimo dokumentus (Invoice) S. K. jai pateikdavo vėliau, gal už kokių kelių dienų. Prekių kainos minėtuose invoisuose buvo nurodytos labai mažos, t.y. po 1-2 dolerius už prekę. Būtent pagal invoisuose nurodytas kainas ir kiekius S. K. nurodymu ji paskui išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras. Kartu su PVM sąskaitomis-faktūromis ir krovinio važtaraščiais S. K. nurodymu ji kiekvienam fiziniam asmeniui, perkančiam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes, įformindavo ir kasos pajamų orderius. Sumos tuose orderiuose buvo nedidelės. Pasak S. K. fiziniai asmenys mokėjo už prekes tik grynais, tačiau kokias būtent pinigų sumas jie duodavo prekių užpirkimui, nežino. Kiek žino, grynuosius pinigus iš prekių pirkėjų surinkdavo arba pats S. K., arba kasininkas J. Č., tačiau kada ir kaip jie tai darė, nežino, nes tame niekada nedalyvavo. Iš fizinių asmenų surinktus pinigus J. Č. įnešdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“. Įnešdavo pinigų tiek, kiek reikėjo sumokėti Latvijos įmonėms (tiekėjams) už įsigytas prekes pagal invoisus ir tiek, kiek reikėjo sumokėti apskaičiuotų įmonės veiklos mokesčių ir eilinių išlaidų. Vėliau pinigai, skirti atsiskaitymui už prekes pagal invoisus, buvo pervedami už prekes į prekių pardavėjų, kuriais buvo dvi Latvijos įmonės „Damvil“ ir „Inkomplast‘, banko sąskaitas Latvijoje. Pervedimus darydavo R. L., pas kurią buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos internetinio valdymo priemonės ir kodai. Su grynais pinigais niekada jokių reikalų neturėjo. Ji tik įformindavo kasos pajamų orderius. Visus jos įformintus dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius bei kasos pajamų orderius) iš jos paimdavo arba S. K., arba J. Č. (dažniausia S. K.). Jie gi po kurio laiko grąžindavo po vieną tų dokumentų egzempliorių su prekių pirkėjų (fizinių asmenų) parašais. Toliau ji jau tuos dokumentus įtraukdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrus ir visus apibendrintus duomenis pateikdavo R. L., kuri jau tvarkė visus reikalus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinais mokesčiais (8 tomas, b.l. 124-125).

R. L., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (1 tomas, b.l. 46-51), apklausta įtariamąja, parodė, kad 2010 metais jai paskambino anksčiau nepažįstamas S. K. ir pasiūlė dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. S. K. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiaus viršutiniu ir apatiniu trikotažu bei avalyne. Ji sutiko dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere už 200 litų atlyginimą iki tol, kol nebus apyvartos ir už 400 litų atlyginimą, kai įmonė jau turės apyvartą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo Gariūnų turgavietėje. Šiame ofise būdavo labai retai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė pirminių dokumentų pagrindu. Šiuos dokumentus jai pateikia S. K.. S. K. dokumentus jai atveždavo į jos darbo vietą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, arba susitikus įvairiose vietose Vilniaus mieste. Realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė pas save namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, arba pas marčią N. L. namuose, Vilniaus r., netoli Sudervės, (duomenys neskelbtini) kaime, tikslesnio adreso neprisimena. N. L. jai padėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, mokino ją dirbti apskaitos programa „Skaita“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. K. pažinojo N. L., ji juos supažindino pati, norėdama parodyti ją, kaip asmenį, kuriam S. K. galėtų perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus tuo atveju, jeigu ji neturės laiko susitikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma tokiu būdu: ji arba N. L. gaudavo iš S. K. pirminius dokumentus, taip pat S. K. nurodymu išrašydavo PVM sąskaitas- faktūras, kasos pajamų orderius ir krovinių važtaraščius, kuriuose nurodydavo asmenų vardus, pavardes, pinigų sumas, prekių pavadinimus ir kiekį, tai yra duomenis, kuriuos jai pateikdavo S. K.. Ji atlikdavo mokėjimų pavedimus internetu į Latviją už pirktas prekes, sumokėdavo visus mokesčius ir darydavo visas mokestines ataskaitas. Ji turėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos AB „Swedbank“ prisijungimo generatorių ir tik ji darė mokėjimų pavedimus internetu. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sutartis dėl automobilio nuomos, patalpų nuomos, sandėlio nuomos, išrašydavo kasos išlaidų orderius. Sudarydavo darbo apskaitos žiniaraščius, išrašydavo atlyginimų išmokėjimų žiniaraščius. N. L. jai padėdavo ir išrašydavo PVM sąskaitas- faktūras, kasos pajamų orderius, krovinių važtaraščius. Pagal S. K. pateiktus duomenis visus išrašytus dokumentus veždavo dažniausiai N. L., nes ji pati nevairuoja automobilio, ir atiduodavo S. K.. S. K. perduotas PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius ir krovinių važtaraščius pastarasis vėliau grąžindavo apskaityti su gavėjų ir kasininko J. Č. parašais. Jai nėra žinoma, jog buvo klastojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Už parduodamas prekes prekiautojai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Pačių atsiskaitymo faktų ji nematė. Ji tik gauna pasirašytus kasos pajamų orderius. Ji net nežino kam, ar S. K., ar kasininkui J. Č., buvo sumokami pinigai, ji tik tvarkė kasos knygą pagal išrašomus kasos pajamų orderius. Ji jokio priėjimo prie grynųjų pinigų neturėjo, net nežino kur buvo grynieji pinigai saugomi. Maždaug tris kartus per mėnesį N. L. paskambindavo S. K. ir pasakydavo, kiek grynųjų pinigų įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke, nes pinigus reikėjo pervesti į Latviją už prekes bei sumokėti mokesčius. Pagal banko dokumentus ji matė, kad atitinkamas sumas įnešdavo J. Č.. Tada ji atlikdavo pavedimus (8 tomas, b.l. 174-176).

Asmens parodymo atpažinti metu S. K. pagal nuotraukas atpažino A. B., A. Z., N. V., I. K., M. K., R. Ž., I. M., R. B., D. K., N. U. ir V. O. (13 tomas, b.l. 30-51).

Asmens parodymo atpažinti metu J. Č. pagal nuotraukas atpažino A. B., A. Z., N. V., I. K., R. B. ir N. U.. (11 tomas, b.l. 16-35).

Asmens parodymo atpažinti metu A. B. pagal nuotraukas atpažino S. K. ir J. Č. (4 tomas, b.l. 97-100).

Asmens parodymo atpažinti metu A. Z. pagal nuotraukas atpažino S. K., J. Č. (5 tomas, b.l. 56-59).

Asmens parodymo atpažinimo metu I. M. pagal nuotraukas atpažino S. K. (6 tomas, b.l. 163-164).

Asmens parodymo atpažinti metu N. U. pagal nuotraukas atpažino S. K. ir J. Č. (7 tomas, b.l. 28-31).

Asmens parodymo atpažinti metu R. B. pagal nuotraukas atpažino S. K. ir J. Č. (7 tomas, b.l. 69-72).

Asmens parodymo atpažinti metu V. O. pagal nuotraukas atpažino S. K. ir J. Č. (7 tomas, b.l. 150-153).

Asmens parodymo atpažinti metu V. Š. pagal nuotraukas kaip Viktorą atpažino V. O.. (8 tomas, b.l. 38-39).

2016 m. gegužės 6 d. Vilniaus apskrities VMI specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-22, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimą, nurodyta, kad:

- laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė A. B., A. Z., N. V., I. K., R. Ž., I. M., R. B., D. K. ir N. U. PVM sąskaitas-faktūras 2010-06-21 Nr. SUN 0000005, 2010-06-21 Nr. SUN-0000012, 2010-07-08 Nr. SUN-0000040, 2010-07-23 Nr. SUN-0000069, 2010-07-23 Nr. SUN-0000074, 2010-07-28 Nr. SUN-0000093, 2010-08-04 Nr. SUN-0000110, 2010-08-04 Nr. SUN-0000114, 2010-08-04 Nr. SUN-0000116, 2010-08-20 Nr. SUN-0000142, 2010-08-20 Nr. SUN-0000144, 2010-08-20 Nr. SUN-0000151, 2010-09-03 Nr. SUN-0000176, 2010-09-03 Nr. SUN-0000188, 2010-09-30 Nr. SUN-0000251, 2010-10-05 Nr. SUN-0000264, 2010-10-05 Nr. SUN-0000276, 2010-10-15 Nr. SUN-0000287, 2010-10-15 Nr. SUN-0000306, 2010-10-15 Nr. SUN-0000311, 2010-10-15 Nr. SUN-0000313, 2010-10-22 Nr. SUN-0000320, 2010-10-22 Nr.SUN-0000323, 2010-10-22 Nr. SUN-0000327, 2010-11-03 Nr. SUN-0000332, 2010-11-03 Nr. SUN-0000334, 2010-11-04 Nr. SUN-0000368, 2010-11-12 Nr. SUN-0000392, 2010-11-15 Nr. SUN-0000422, 2010-11-25 Nr. SUN-0000431, 2010-12-03 Nr. SUN-0000460, 2010-12-04 Nr. SUN-0000465, 2010-12-16 Nr. SUN-0000481, 2010-12-16 Nr. SUN-0000487, 2010-12-22 Nr. SUN-0000530, 2010-12-22 Nr.SUN-0000532, 2010-12-28 Nr. SUN-0000544, 2011-01-07 Nr. SUN-0000572, 2011-01-25 Nr. SUN-0000590, 2011-01-25 Nr. SUN-0000592, 2011-01-25 Nr. SUN-0000598, 2011-01-25 Nr. SUN-0000599, 2011-01-25 Nr. SUN-0000604, 2011-02-04 Nr. SUN-0000613, 2011-02-04 Nr. SUN-0000622, 2011-02-23 Nr. SUN-0000651, 2011-02-23 Nr. SUN-0000652, 2011-03-04 Nr. SUN-0000669, 2011-03-04 Nr. SUN-0000678, 2011-03-04 Nr. SUN-0000680, 2011-03-04 Nr. SUN-0000684, 2011-03-10 Nr. SUN-0000716, 2011-03-14 Nr. SUN-0000729, 2011-03-14 Nr. SUN-0000741, 2011-03-15 Nr. SUN-0000757, 2011-03-15 Nr. SUN-0000760, 2011-03-28 Nr. SUN-0000789, 2011-03-28 Nr. SUN-0000801, 2011-04-05 Nr. SUN-0000817, 2011-04-05 Nr. SUN-0000832, 2011-04-27 Nr. SUN-0000889, 2011-05-10 Nr. SUN-0000940, 2011-05-16 Nr. SUN-0000979, 2011-05-25 Nr. SUN-0001015, 2011-06-07 Nr. SUN-0001057, 2011-06-07 Nr. SUN-0001065, 2011-06-30 Nr. SUN-0001107, 2011-07-07 Nr. SUN-0001119, 2011-07-07 Nr. SUN-0001131, 2011-07-07 Nr. SUN-0001133, 2011-07-14 Nr. SUN-0001164, 2011-07-25 Nr. SUN-0001179, 2011-07-25 Nr. SUN-00012-05, 2011-07-28 Nr. SUN-0001207, 2011-07-29 Nr. SUN-0001217, 2011-07-29 Nr. SUN-0001218, 2011-07-29 Nr. SUN-0001223, 2011-08-09 Nr. SUN-0001260, 2011-08-11 Nr. SUN-0001273, 2011-08-11 Nr. SUN-0001274, 2011-08-11 Nr. SUN-0001286, 2011-08-11 Nr. SUN-0001287, 2011-08-11 Nr. SUN-0001294, 2011-08-22 Nr. SUN-0001320, 2011-08-22 Nr. SUN-0001321, 2011-08-22 Nr. SUN-0001327, 2011-08-22 Nr. SUN-0001328, 2011-08-26 Nr. SUN-0001348, 2011-08-26 Nr. SUN-0001364, 2011-08-26 Nr. SUN-0001365, 2011-08-26 Nr. SUN-0001374, 2011-08-30 Nr. SUN-0001387, 2011-08-31 Nr. SUN-0001397, 2011-08-31 Nr. SUN-0001415, 2011-08-31 Nr. SUN-0001417, 2011-09-13 Nr. SUN-0001436, 2011-09-21 Nr. SUN-0001463, 2011-09-21 Nr. SUN-0001477, 2011-09-21 Nr. SUN-0001487, 2011-09-21 Nr. SUN-0001491, 2011-09-23 Nr. SUN-0001508 bei kasos pajamų orderius 2010-06-29 Nr. SUNR-1, 2010-06-29 Nr. SUNR-14, 2010-07-13 Nr. SUNR-40, 2010-07-27 Nr. SUNR-69, 2010-07-27 Nr. SUNR-74, 2010-08-03 Nr. SNR-0000093, 2010-08-10 Nr. SNR-0000110, 2010-08-10 Nr. SNR-0000114, 2010-08-10 Nr. SNR-0000116, 2010-08-24 Nr. SNR-0000142, 2010-08-24 Nr. SNR-0000144, 2010-08-24 Nr. SNR-0000151, 2010-09-07 Nr. SNR-0000176, 2010-09-07 Nr. SNR-0000188, 2010-10-01 Nr. SNR-0000251, 2010-10-08 Nr. SNR-0000264, 2010-10-08 Nr. SNR-0000276, 2010-10-19 Nr. SNR-0000287, 2010-10-19 Nr. SNR-0000306, 2010-10-19 Nr. SNR-0000310, 2010-10-19 Nr. SNR-0000313, 2010-10-26 Nr. SNR-0000320, 2010-10-26 Nr. SNR-0000323, 2010-10-26 Nr. SNR-0000327, 2010-11-05 Nr. SNR-0000332, 2010-11-05 Nr. SNR-0000334, 2010-11-09 Nr. SNR-0000368, 2010-11-16 Nr. SNR-0000392, 2010-11-23 Nr. SNR-0000422, 2010-11-26 Nr. SNR-0000431, 2010-12-03 Nr. SNR-0000460, 2010-12-10 Nr. SNR-0000465, 2010-12-17 Nr. SNR-0000479, 2010-12-17 Nr. SNR-0000485, 2010-12-28 Nr. SNR-0000528, 2011-01-06 Nr. SNR-0000530, 2011-01-06 Nr. SNR-0000543, 2011-01-11 Nr. SNR-0000571, 2011-01-27 Nr. SNR-0000589, 2011-01-27 Nr. SNR-0000591, 2011-01-27 Nr. SNR-0000597, 2011-01-27 Nr. SNR-0000598, 2011-01-27 Nr. SNR-0000603, 2011-02-04 Nr. SNR-0000612, 2011-02-04 Nr. SNR-0000621, 2011-02-23 Nr. SNR-0000650, 2011-02-23 Nr. SNR-0000651, 2011-03-04 Nr. SNR-0000668, 2011-03-04 Nr. SNR-0000677, 2011-03-04 Nr. SNR-0000679, 2011-03-04 Nr. SNR-0000683, 2011-03-04 Nr. SNR-0000715, 2011-03-14 Nr. SNR-0000728, 2011-03-14 Nr. SNR-0000740, 2011-03-16 Nr. SNR-0000756, 2011-03-16 Nr. SNR-0000759, 2011-03-28 Nr. SNR-0000789, 2011-04-05 Nr. SNR-0000816, 2011-04-05 Nr. SNR-0000831, 2011-04-27 Nr. SNR-0000888, 2011-05-10 Nr. SNR-0000939, 2011-05-16 Nr. SNR-0000978, 2011-05-25 Nr. SNR-0001015, 2011-06-13 Nr. SNR-0001057, 2011-06-13 Nr. SNR-0001065, 2011-06-30 Nr. SNR-0001107, 2011-07-07 Nr. SNR-0001119, 2011-07-07 Nr. SNR-0001131, 2011-07-07 Nr. SNR-0001133, 2011-07-15 Nr. SNR-0001164, 2011-07-25 Nr. SNR-0001197, 2011-07-25 Nr. SNR-0001205, 2011-07-28 Nr. SNR--0001207, 2011-07-29 Nr. SNR-0001217, 2011-07-29 Nr. SNR-0001218, 2011-07-29 Nr. SNR-0001223, 2011-08-09 Nr. SNR-0001260, 2011-08-11 Nr. SNR-0001273, 2011-08-11 Nr. SNR-0001274, 2011-08-11 Nr. SNR-0001286, 2011-08-11 Nr. SNR-0001287, 2011-08-11 Nr. SNR-0001294, 2011-08-22 Nr. SNR-0001320, 2011-08-22 Nr. SNR-0001321, 2011-08-22 Nr. SNR-0001328, 2011-08-26 Nr. SNR-0001348, 2011-08-26 Nr. SNR-0001364, 2011-08-26 Nr. SNR-0001365, 2011-08-26 Nr. SNR-0001374, 2011-08-30 Nr. SNR-0001387, 2011-08-31 Nr. SNR-0001397, 2011-08-31 Nr. SNR-0001415, 2011-08-31 Nr. SNR-0001417, 2011-09-15 Nr. SNR-0001436, 2011-09-22 Nr. SNR-0001463, 2011-09-22 Nr. SNR-0001477, 2011-09-22 Nr. SNR-0001489, 2011-09-22 Nr. SNR-0001491, 2011-09-23 Nr. SNR-0001508, bendrai 95861,52 Lt (kas atitinka 27763,42 Eur) sumai, kurios buvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą bei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas už laikotarpius nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. bei nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn., taip pat į pelno mokesčio deklaraciją už 2010 m. Tačiau nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš minėtų pirkėjų realiai gavo ne mažiau kaip 129277 Lt (kas atitinka 37441,21 Eur) didesnes pajamas, negu pagal nurodytus dokumentus buvo apskaitytos įmonės apskaitos registruose ir nurodytose PVM ir pelno mokesčio deklaracijose. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo bendrai 28076 Lt (kas atitinka 8131,37 Eur) PVM ir pelno mokesčio, iš jų 22267 Lt (kas atitinka 6448,97 Eur) PVM ir 5809 Lt (kas atitinka 1682,40 Eur) pelno mokesčio;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo apskaitytos iš nurodytų pirkėjų gautos pajamos už suteiktas krovinių gabenimo paslaugas;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo apskaitytos 60746 vnt. prekių pirkimo.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių buvo pažeistos šios teisės aktų nuostatos: Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostata, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 6 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, 12 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatos, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, „ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1, 3 dalių nuostatos, kad “ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 1, 5 dalių nuostatos, kad „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas-faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje, ar supaprastintas PVM sąskaitas faktūras“, Pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 16, 17 punktų nuostatos, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, „kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį“.

Tokiu būdu, tiriamuoju laikotarpiu, pažeidžiant aukščiau nurodytas Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnių nuostatas, į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo įrašytos atskiros pirkimo ūkinės operacijos bei įrašyti tikrovę neatitinkantys duomenys apie ūkines operacijas, taip iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpius nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą už apskaitos organizavimą, pagal šios įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas bei 14 straipsnio 2 dalies nuostatą už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Pagal bendrovės 2010 m. balandžio 7 d. įgaliojimą J. Č. buvo įgaliotas atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiose valstybinėse įstaigose (VMI, SODRA, VĮ „Registrų centras“) ir banke, taip pat atstovauti santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, atlikti veiksmus, būtinus tinkamai bendrovės veiklai užtikrinti, suteikta teisė sudaryti sutartis, teikti bei atsiimti dokumentus, pasirašyti bendrovės vardu, perįgalioti bei atlikti kitus veiksmus reikalingus šiam pavedimui atlikti. Darytina išvada, kad nors J. Č. bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d., tačiau faktiškai bendrovės veikloje dalyvavo jau nuo 2010 m. balandžio 7 d., t. y. nuo bendrovės įregistravimo Juridinių asmenų registre. S. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. (2 tomas, b.l. 62-182; 3 tomas, b.l. 1-187; 4 tomas, b.l. 1-69).

Vilniaus AVMI specialisto išvadose: 2012-04-18 Nr. (4.65)-86-22, 2012-06-08 Nr. (4.65)-86-29, 2012-12-17 Nr. (4.65)-86-39, 2013-05-24 Nr. (27.13)-86-22, 2013-07-18 Nr. (27.13)-86-40, 2013-09-23 Nr. (27.13)-86-46, 2014-03-28 Nr. (4.65)-86-37, 2014-04-03 Nr. (4.65)-86-40, 2014-04-04 Nr. (4.65)-86-41, atlikus A. B., R. Ž., I. K., A. Z., I. M., N. V., N. U., R. B., kaip gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nurodyta, kad 2010-2011 metais minėtiems asmenims vykdant prekybą turgavietėse, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio nuostatą, nurodančią, kad „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška”, buvo panaudoti šioje veikloje juridinės galios neturinčios, tikrovę neatitinkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nurodytiems asmenims išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose atvaizduotos ūkinės operacijos įvyko ne tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, kurios nurodytos šiose PVM sąskaitose-faktūrose, t.y. šiuose dokumentuose nurodytos prekių kainos yra ženkliai mažesnės negu faktinės. (4 tomas, b.l. 140-185; 5 tomas, b.l. 29-50, 106-154; 6 tomas, b.l. 1-42, 114-153, 175-183; 7 tomas, b.l. 1-22, 35-67, 77-99, 108-144).

Muitinės laboratorijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Muito įvertinimo skyriaus specialisto išvados 2012-02-22 Nr. 2C0017, 2012-07-31 Nr. 2C0038, 2012-08-07 Nr. 2C0089, 2012-08-10 Nr. 2C0040, 2012-08-30 Nr. 2C0042, 2013-04-23 Nr. 3C0017, 2013-12-06 Nr. 3C0083, kuriose, atlikus A. B., A. Z., R. Ž., N. V., I. K., I. M., kaip gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių vertės nustatymo tyrimus, nustatyta, kad tyrimo metu iš minėtų asmenų paimtų prekių vertė yra iki keliolikos kartų didesnė, negu nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytuose PVM sąskaitose-faktūrose (2 tomas, b.l. 37-50; 4 tomas, b.l. 126-139; 5 tomas, b.l. 14-28, 92-105, 181-195; 6 tomas, b.l. 106-113, 172-174).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos už laikotarpius nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. bei nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn., taip pat, pelno mokesčio deklaracija už 2010 m. (4 tomas, b.l. 70-92).

2011 m. spalio 8 d. kratos metu R. L. gyvenamojoje vietoje (8 tomas, b.l. 179-182) paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros (3 tomas, b.l. 21-121) ir kasos pajamų orderiai (3 tomas, b.l. 154-187; 4 tomas, b.l. 1-66), nešiojamas kompiuteris, kuriame įrašyta buhalterinė programa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrais (9 tomas, b.l. 3-165).

2011 m. spalio 7 d. kratos J. Č. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, protokolas. Kratos metu paimta tyrimui reikšminga užrašų knygutė „Nature“ su rankraštiniais užrašais. (11 tomas, b.l. 58-59). 2013 m. spalio 15 d. dokumentų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta paimta 2011 m. spalio 7 d. kratos metu iš J. Č. gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), Vilniuje užrašų knygutė su rankraštiniais užrašais, susidedančiais iš sutrumpintų datų bei įvairių tarpusavyje sumuojamų ir atimamų skaičių (11 tomas, b.l. 68-96).

2011 m. spalio 7 d. kratos S. K. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus raj. protokolas. Kratos metu paimti tyrimui reikšmingi rankraštiniai užrašai (13 tomas, b.l. 70-73). 2016 m. birželio 22 d. apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti paimti užrašai, kuriuose yra duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkėjus A. Z., N. V., R. Ž., M. K., I. M., D. K., R. B., N. U. (13 tomas, b.l. 75-84).

2016 m. birželio 9 d. ir 2016 m. birželio 13 d. S. K. ir J. Č. atlygino valstybei padarytą 8131,37 Eur žalą, sumokėdami už UAB “(duomenys neskelbtini)” minėtą sumą į VMI banko sąskaitą, todėl 2016 m. liepos 12 d. raštu VMI patvirtino nurodytos žalos atlyginimą ir atsisakė reikšti civilinį ieškinį (15 tomas, b.l. 153-159).

Aukščiau aptarti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes tyčia įformino pardavimus pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems asmenims bei šių asmenų vykdytus apmokėjimus patvirtinančius tikrovės neatitinkančius dokumentus, kuriuose buvo nurodyta mažesnė parduotų prekių vertė, negu ji yra iš tikrųjų, įtraukdavo šiuos dokumentus į bendrovės buhalterinę apskaitą, tokiu būdu iškreipdami duomenis apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas bei turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 21 d. iki 2011 m. spalio 7 d. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes S. K. ir J. Č. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Taip pat kaltinamieji, veikdami išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, panaudodami suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras bei suklastodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė šios įmonės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 28076 Lt (kas atitinka 8131,37 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, todėl jų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. K. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė sumažinti jos dydį, nes yra bedarbis, išlaiko neįgalią žmoną, o įsidarbinti tokio amžiaus žmogui galimybės yra mažos (15 tomas, b. l. 160-162).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. Č. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė sumažinti jos dydį, nes jo, kaip bendrininko vaidmuo buvo antraeilis, jis negalėjo priimti sprendimų dėl įmonės veiklos (15 tomas, b.l. 163-165).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 182 str. 1 d), apysunkis nusikaltimas finansų sistemai (BK 222 str. 1 d.) ir nesunkus nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentu klastojimu (BK 300 str. 1 d.), į nustatytas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), į nustatytą kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamuosius.

J. Č. neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (10 tomas, b.l. 138-139), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (10 tomas, b. l. 140, 141), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (10 tomas, b. l. 142).

S. K. neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (12 tomas, b.l. 82). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (12 tomas, b.l. 84, 86), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (12 tomas, b. l. 88).

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamas veikas ir kaltinamuosius charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamiesiems už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma S. K. subendrinta 420 MGL dydžio bauda, o J. Č. – 360 MGL dydžio bauda (įvertinus jo kaip bendrininko vaidmenį nusikaltimo padaryme), atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (neteisti, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimas) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytiems nusikaltimams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, J. Č. buvo laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 7 d., 22.05 val. (10 tomas, b.l. 146), Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 9 d. nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. spalio 9 d. (10 tomas, b.l. 154-159). Vilniaus apygardos prokuratūros 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimu jis buvo paleistas į laisvę (10 tomas, b.l. 172). Iš viso laikinajame sulaikyme ir suėmime J. Č. išbuvo 63 dienas.

Vadovaujantis BK 140 straipsniu, S. K. buvo laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 7 d., 22.35 val. (12 tomas, b.l. 95), Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 9 d. nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. spalio 9 d. (12 tomas, b.l. 104-109). Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. sausio 6 d. nutarimu jis buvo paleistas į laisvę (12 tomas, b.l. 148). Iš viso laikinajame sulaikyme ir suėmime S. K. išbuvo 92 dienas.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo ir suėmimo terminas įskaitytini kaltinamiesiems į bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus 2 MGL dydžio baudai.

Teismas, atsižvelgęs į paskirtų baudų dydžius, sprendžia esant tikslinga J. Č. ir S. K. nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra 6 (šešis) mėnesius.

Kaltinamiesiems J. Č. ir S. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (10 tomas, b.l. 145-185; 12 tomas, b.l. 94-185) – paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 17 vnt. skaitmeninių laikmenų (CD-R ir DVD-R) su garso įrašais ir apžiūrų metų gautasis duomenimis, sudėtus į dėžutę - palikti byloje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (t. 15, 159).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 200 MGL, t.y. 7 532 eurų baudą.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 420 MGL, t.y. 15 817,20 eurų baudą.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 200 MGL, t.y. 7 532 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, S. K. paskirtas bausmes pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, bei skirti jam subendrintą bausmę - 420 MGL, t.y. 15 817,20 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 280 MGL, t.y. 10 544,80 eurų (dešimties tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 80 centų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti S. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. spalio 7 d. iki 2012 m. sausio 6 d., iš viso 92 dienas, vieną suėmimo dieną prilyginus 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, jog nesumokėta baudos dalis yra 96 MGL, t.y. 3 615,36 eurų (trys tūkstančiai šeši šimtai penkiolika eurų 36 centai).

J. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 180 MGL, t.y. 6 778,80 eurų baudą.

J. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 360 MGL, t.y. 13 557,60 eurų baudą.

J. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 180 MGL, t.y. 6 778,80 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas J. Č. bausmes pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, bei skirti jam subendrintą bausmę – 360 MGL, t.y. 13 557,60 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 240 MGL, t.y. 9 038,40 eurų (devynių tūkstančių trisdešimt aštuonių eurų 40 centų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti J. Č. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. spalio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 8 d., iš viso 63 dienas, vieną suėmimo dieną prilyginus 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, jog nesumokėta baudos dalis yra 114 MGL, t.y. 4 293,24 eurų (keturi tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt trys eurai 24 centai).

Nustatyti S. K. ir J. Č. 6 (šešių) mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamiesiems S. K. ir J. Č. skirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 17 vnt. skaitmeninių laikmenų (CD-R ir DVD-R) su garso įrašais ir apžiūrų metų gautasis duomenimis, sudėtus į dėžutę - palikti byloje.

Išaiškinti S. K. ir J. Č., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ingrida Mikužytė