- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- AS-261-853-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00254-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- A. G., J. G.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. G. ir A. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nuova 5“, dėl statybos užbaigimo akto galiojimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjai J. G. ir A. G. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2-6), kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos sudarytos Statybos užbaigimo komisijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-20-120802-00274 galiojimą ir jo teisinę registraciją bei prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir skundą atsisakė priimti.
Minėtą teismo nutartį apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą tenkino iš dalies: panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II.
Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi neatnaujintas skundo padavimo terminas, o skundą atsisakyta priimti.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, pažymėjo, jog pareiškėjai, sužinoję apie savo teisių pažeidimą, turėjo kreiptis tiesiogiai į teismą, vadovaudamiesi Statybos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 3 punktu, nes privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka tokio pobūdžio ginčams įstatyme nenumatyta.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjai skunde nurodė, jog su šioje byloje ginčijamu statybos užbaigimo aktu susipažino prieš 2013 m. kovo 15 d., t. y. iki nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) – pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (b. l. 4). Tačiau apie tai, jog ginčijamas aktas pažeidžia pareiškėjų teises, pareiškėjams tapo žinoma tik 2013 m. spalio mėn. Nuo šio laikotarpio yra skaičiuotinas terminas skundui paduoti. Pareiškėjų teigimu, sužinoję apie jų teisių pažeidimą, jie 2013 m. lapkričio 12 d. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai per interneto svetainės www.vtpsi.lt „Karštąją linija“ pateikė pranešimą, o nesulaukę atsakymo iš Inspekcijos, 2013 m. gruodžio 11 d. pateikė skundą Inspekcijai. Inspekcija 2014 m. sausio 8 d. raštu Nr. (15.2)-2D-304 pareiškėjų skundą atsisakė nagrinėti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmą kartą skundą teismui Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjai pateikė 2014 m. sausio 23 d., tačiau pareiškėjų skundą administracinėje byloje Nr. I-2327-422/2014 Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje konstatavo, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, būtina išanalizuoti faktines aplinkybes bei išsiaiškinti, ar pareiškėjas A. G., sužinojęs apie skundžiamo statybos užbaigimo akto neigiamas teisines pasekmes, buvo pakankamai rūpestingas ir nedelsiant siekė apginti savo teises.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš atsakovo pateiktų raštų turinio (b. l. 56-57), pareiškėjas 2013 m. lapkričio 5 d. ir 2013 m. lapkričio 11 d. raštu tik informavo atsakovą apie susidariusią situaciją bei 2013 m. lapkričio 5 d. raštu taip pat išreiškė savo nuomonę, jog tai yra neteisėta, tačiau nesuformulavo jokio konkretaus skundo reikalavimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuriuo siektų iš esmės apginti savo pažeistas teises ir interesus. Skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuriame suformulavo reikalavimą, padavė tik 2013 m. gruodžio 11 d. (b. l. 29, 31). Vertindamas šias aplinkybes, visų pirma, teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kreipimasis dėl atitinkamų administracinių sprendimų (aktų) panaikinimo į kitas, o ne į įstatymų numatytas administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas, paprastai nėra svarbi priežastis terminui paduoti skundą teismui atnaujinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-98/2006, taip pat 2009 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-436/2009, 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-478/2009, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2010). Be to, pirmas realus pareiškėjo bandymas išspręsti ginčą ne teismine tvarka buvo įgyvendintas delsiant, t. y. praleidus vieno mėnesio terminą (apie akto keliamas neigiamas pasekmes sužinojo 2013 m. spalį, skundą Inspekcijai pateikė 2013 m. gruodžio 11 d.), todėl, įvertinus pareiškėjų veiksmus rūpestingumo aspektu, padaryta išvada, jog jie nebuvo pakankamai rūpestingi ir aktyvūs ir neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, delsė spręsti ginčą iš esmės, todėl tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų pasekmių.
Kadangi apie skundžiamo akto neigiamas pasekmes pareiškėjai (jų pačių teigimu) sužinojo 2013 m. spalio mėn., savo pažeistas teises realiai pirmą kartą bandė apginti tik 2013 m. gruodžio 11 d., o skundą Kauno apygardos administraciniam teismui padavė 2014 m. sausio 23 d. (pirmą kartą), t. y. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą praleidę daugiau nei mėnesį, pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti svarbiomis, objektyviai trukdžiusiomis paduoti skundą teismui, todėl skundo padavimo terminas neatnaujintas ir skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
III.
Pareiškėjas A. G. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 62-65), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui dėl statybos užbaigimo akto galiojimo panaikinimo pateikti.
Nurodo, kad nuo sužinojimo apie statybos akto užbaigimo galimą neteisėtumą momento veikė aktyviai, gindami savo teises – kreipėsi į statytoją, o nepavykus susitarti – 2013 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, pateikdamas skundą interneto svetainėje, „karštojoje linijoje“. Inspekcijai nereaguojant į nurodytus pažeidimus, pareiškėjas pateikė skundą Inspekcijai raštu, nurodydamas pažeidimus ir prašydamas Inspekcijos ginti viešąjį interesą, kaip numato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punktas. Inspekcija į pareiškėjo skundą atsakė tik 2014 m. sausio 8 d., pareiškėjo nuomone, nepagrįstai atsisakydama atlikti tyrimą ir ginti viešąjį interesą, nors viešojo intereso šiuo atveju gynimas yra Inspekcijos pareiga (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 str. 6 d. 1 p.). Pareiškėjai, patys neturėdami subjektinės teisės ginti viešąjį interesą, pranešdami subjektui, kuriam tokios teisės yra suteiktos, apie įstatymų pažeidimus ir prašydami šio subjekto imtis teisinių priemonių viešojo intereso gynimui, pagrįstai tikėjosi, kad Inspekcija pradės tyrimą ir imsis vykdyti savo pareigą – ginti viešąjį interesą, ir vadovaudamasi Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi, kreipsis į teismą, dėl Statybos akto galiojimo panaikinimo. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija, kaip kompetentingas, už statybų proceso teisėtumą atsakingas asmuo, privalėjo reaguoti į nurodytus pažeidimus, kurie, pareiškėjo nuomone, akivaizdžiai pažeidžia viešąjį interesą, nes gali turėti neigiamos įtakos visam statybų sektoriui. Tačiau Inspekcija, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai nereagavo į pareiškėjo skunde nurodytą informaciją, nurodytus pažeidimus, dėl ko pareiškėjas praleido terminą kreiptis tiesiogiai į teismą dėl Statybos užbaigimo akto galiojimo panaikinimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą būtent dėl to, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsisakė vykdyti jam įstatymo pavestas funkcijas. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą išimtinai dėl Inspekcijos neveiklumo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjai buvo pakankamai rūpestingi ir nedelsiant siekė apginti savo teises, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir jas bei jų reikšmę vertino netinkamai. Dėl to pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pareiškėjo „nepakankamo rūpestingumo“, pareiškėjo nuomone, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, sužinojęs apie įstatymų ir statybos užbaigimo akto pažeidimus, nedelsė, kaip tik priešingai – pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į Inspekcijos „Karštąją liniją“, o tik Inspekcijai nereaguojant, be nepagrįsto uždelsimo teikė skundą, prašydamas Inspekcijos ginti viešąjį interesą. Pareiškėjas veikė rūpestingai ir atidžiai, be uždelsimo, ir tik Inspekcijai atsisakius vykdyti savo funkcijas, pareiškėjo interesų nebelikus kam ginti, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Taigi, šios aplinkybės, t. y. Inspekcijos neveiklumas, nepriklausė nuo pareiškėjo valios, pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti valstybinės institucijos pareigingumu.
Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Statybos įstatymo 24 straipsnį, nurodydamas, kad įstatyme ginčo atvejui nenumatyta išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą procedūra. Pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją ne kaip į išankstinę ginčo nagrinėjimo instituciją, o kaip į subjektą, ginantį viešąjį interesą, prašydamas Inspekcijos kreiptis į teismą ir viešąjį interesą ginti teisme (Statybos įstatymo 24 str. 6 d. (dabar 7 d.)). Įstatymų leidėjas savo valią įtvirtindamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje, davė subjektams teisę rinktis, ar kreiptis į teismą tiesiogiai, ar teikti skundą Inspekcijai, kurio pagrindu pastaroji gintų viešąjį interesą teismo keliu. Pareiškėjo nuomone, pareiškėjo prašymas Inspekcijos ginti viešąjį interesą teisme negali būti laikomas išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė pareiškėjų prašymą jį atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Nagrinėdamas pareiškėjų prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą antrą kartą, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi, vertino pareiškėjų, sužinojus apie skundžiamo statybos užbaigimo akto neigiamas teisines pasekmes, elgesį ir nusprendė, jog jie nebuvo pakankamai rūpestingi ir aktyvūs ir neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, delsė spręsti ginčą iš esmės, todėl tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų pasekmių.
Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, apie tai, kad skundžiamas aktas jiems sukelia neigiamas pasekmes, pareiškėjai sužinojo 2013 m. spalio mėnesį. Pareiškėjas A. G. 2013 m. lapkričio 5 ir 11 d. pranešimais informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją per interneto svetainės www.vtpsi.lt „Karštąją linija“ apie statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, o nesulaukęs atsakymo iš Inspekcijos, 2013 m. gruodžio 11 d. pateikė jai skundą, prašydamas kreiptis į teismą dėl 2012 m. rugpjūčio 2 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-20-12080200274 galiojimo panaikinimo. Inspekcija pareiškėjui atsakė 2014 m. sausio 8 d. raštu Nr. (15.2)-2D-304 (b. l. 31), kuriuo iš esmės buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmą kartą skundą teismui LITEKO duomenimis pareiškėjai pateikė 2014 m. sausio 23 d., tačiau pareiškėjų skundą administracinėje byloje Nr. I-2327-422/2014 Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai, sužinoję apie savo teisių pažeidimą, turėjo kreiptis tiesiogiai į teismą, vadovaudamiesi Statybos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 3 punktu, nes privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka minėtoje Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalies (24 str. 6 d.) nuostatoje nenumatyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas kartu neteisingai pažymėjo, jog pirmas realus pareiškėjų bandymas išspręsti ginčą ne teismine tvarka buvo įgyvendintas delsiant, t. y. praleidus vieno mėnesio terminą (apie akto keliamas neigiamas pasekmes sužinojo 2013 m. spalį, skundą Inspekcijai pateikė 2013 m. gruodžio 11 d.), todėl jie nebuvo pakankamai rūpestingi ir aktyvūs ir neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, delsė spręsti ginčą iš esmės, todėl tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų pasekmių.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Pastebėtina, kad vertinimas, ar terminas kreiptis teisminės gynybos praleistas dėl svarbių priežasčių, labai priklauso nuo nagrinėjamo atvejo aplinkybių.
Šiuo atveju, teisiniam reguliavimui numatant, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo panaikinimo turi teisę tiek suinteresuotieji asmenys, tiek šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir pareiškėjams pasirinkus antrąjį jų galimai pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. kreipimąsi į Inspekciją (pranešimais ir skundu), negalima vertinti, jog pareiškėjai delsė spręsti ginčą iš esmės, juo labiau, kad nuo sužinojimo apie galimą savo teisių pažeidimą 2013 m. spalio mėnesį pareiškėjai jau 2013 m. lapkričio 5 d. pirmą kartą pranešimu kreipėsi į Inspekciją. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, jog kreipimasis dėl atitinkamų administracinių sprendimų (aktų) panaikinimo į kitas, o ne į įstatymų numatytas administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas, paprastai nėra svarbi priežastis terminui paduoti skundą atnaujinti, tačiau šiuo atveju, kaip minėta, Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje (24 str. 6 d.) nėra numatyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka dėl statybos užbaigimo akto galiojimo panaikinimo, o pareiškėjas, kaip ir pats nurodo, į Inspekciją kreipėsi ne kaip į administracinių ginčų nagrinėjimo instituciją, o kaip į instituciją, turinčią teisę kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo panaikinimo (Statybos įstatymo 24 str. 6 d., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 str. 6 d. 1 p.).
Įvertinus faktines bylos aplinkybes, bei atsižvelgus į tai, kad Inspekcija į pareiškėjų 2013 m. lapkričio 5 d. ir 11 d. pranešimus bei 2013 m. gruodžio 11 d. skundą atsakė tik 2014 m. sausio 8 d. raštu Nr. (15.2)-2D-304, t. y. delsė tiek kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo panaikinimo, tiek išnagrinėti pareiškėjų skundą, o pareiškėjai pirmą kartą skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė 2014 m. sausio 23 d., t. y. per 15 dienų nuo Inspekcijos 2014 m. sausio 8 d. rašto Nr. (15.2)-2D-304 parengimo dienos, įvertinus pareiškėjų siekį panaikinti statybos užbaigimo akto galiojimą, būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, taip pat tai, kad duomenų, jog pareiškėjai tokiu būdu siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, byloje nėra, vertintina, jog pareiškėjai, sužinojęs apie skundžiamo statybos užbaigimo akto neigiamas teisines pasekmes, buvo pakankamai rūpestingi, sąžiningi ir atidūs ir nedelsdami (operatyviai) siekė apginti savo teises, todėl pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis galima pripažinti svarbiomis, objektyviai trukdžiusiomis paduoti skundą teismui, o skundo padavimo terminą atnaujinti.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas. Todėl, atsižvelgus į tai, kad atnaujinus skundo padavimo terminą, būtina nustatyti, ar pareiškėjų skundas atitinka ir kitus skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Atnaujinti skundo padavimo terminą.
Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.