- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- 1A-174-135-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- R. Ž., ir A
Teisėja Vilma Raščiuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-135/2010
2010 m. gegužės 13 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. vasario 2 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. Š. bei A. E., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž., A. Š. ir A. E. nuteisti už tai, kad 2009 m. balandžio 18 d. apie 2 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, Kelmėje, J. J. g.17, iš daugiabučio namo kiemo pagrobė svetimą, R. L. priklausantį turtą – automobilį VW ,,Caravelle“, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) tuo padarydami nukentėjusiajam R. L. 10 000 litų materialinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Ž. skundžia 2010 m. vasario 19 d. nuosprendį. Skunde apeliantas nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra per griežtas. Nurodo, kad gyvena su partnere I. A., su kuria augina jos du nepilnamečius vaikus, taip pat nurodo, kad I. A. šiuo metu laukiasi ir jų bendro vaiko, todėl jis (R. Ž.) yra vienintelis, kuris gali pasirūpinti šeima. Taip pat nurodo, kad bijodamas atskyrimo nuo šeimos ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, tačiau teisminio nagrinėjimo metu apsisprendė pripažinti savo kaltę ir duoti parodymus apie visas žinomas aplinkybes tikėdamasis, kad prisipažinimas įtakos skiriamą bausmę. Tačiau, kaip nurodo apeliantas, pirmos instancijos teismas, nenurodydamas motyvų, nevertino jo prisipažinimo bei parodymų davimo kaip lengvinančios aplinkybės bei, apelianto nuomone, skyrė per griežtą bausmę.
Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jis serga epilepsija, hepatitu C, yra II gr. invalidas nuo vaikystės ir jam paskirta reali 3 metų 6 mėnesių bausmė yra per sunki, nurodo, kad jo sveikatos būklė neatlaikys tokios bausmės ir po jos atlikimo jis gali tapti visiškai neįgaliu. Taip pat nurodo, kad visada stengėsi susirasti darbą, tačiau dėl sunkios Lietuvos ekonominės padėties bei sveikatos būklės tai pavykdavo retai. Skunde nurodo, kad nusikaltimą padarė dėl sunkios turtinės padėties, nes buvo priverstas pasirūpinti šeima. Nurodo, kad balandžio mėnesį turėtų pradėti dirbti seniūnijoje, tačiau dėl paskirtos bausmės darbo neteks, o tuo pačiu neteks ir galimybės atlyginti žalą nukentėjusiajam. Teigia, kad tik teisme pirmą kartą pamatė nukentėjusįjį ir neturėjo galimybės jo atsiprašyti, bei dėl anksčiau nurodytų aplinkybių neturėjo galimybės atlyginti žalos. Skunde taip pat nurodo, kad teismas, priėmęs nuosprendį, nemotyvuotai jam paskyrė kardomąją priemonę suėmimą, kuri, R. Ž. nuomone, yra per griežta. Nuteistojo nuomone, atidėjus bausmės vykdymą, būtų pasiekti ne tik bausmės tikslai, bet ir visuomenei nebūtų užkrauta našta dėl jo išlaikymo bausmės atlikimo metu ir po jo, o taip pat nebūtų nubausta ir jo šeima. Apeliantas nurodo, kad per bausmės atlikimą praras visus socialinius ryšius ir taps nepageidaujamas visuomenės narys.
Apeliantas skundu prašo atidėti bausmės vykdymą, kadangi mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir priimti naują nuosprendį – pakeisti 2010 m. vasario 19 d. nuosprendį bei skirti laisvės atėmimo bausmę atidedant bausmės vykdymą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. Ž. bausmę, bausmės ir jos paskirties principų, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. nepažeidė.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo R. Ž. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarė 1 apysunkį nusikaltimą), kaltės formą (veika tyčinė), motyvai savanaudiški, apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis - anksčiau teistas 4 kartus (visi anksčiau padaryti nusikaltimai – svetimo turto vagystės), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, visai netrukus po nuosprendžio priėmimo (b.l.117-120), nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, baustas administracine tvarka (b.l.29-39), niekur nedirba, kas rodo, kad R. Ž. išvadų nedaro, linkęs nusikalsti.
Kaip minėta, R. Ž. įvykdė nusikaltimą ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo juo, todėl akivaizdu, kad bausmės vykdymo atidėjimas dar kartą negali būti taikomas, nes priešingu atveju LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir kt.) nebūtų pasiekti.
Skiriant bausmę teismas įvertino ne tik aukščiau paminėtas aplinkybes, bet ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, R. Ž. atsakomybės lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. Ž. skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo jo atsakomybės lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad jis teismo posėdyje nurodė jam žinomas aplinkybes ir prisipažino. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad viso ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. neigė savo kaltę, o teisiamajame posėdyje davė prieštaringus, nenuoseklius parodymus, nutylėdamas, kas jam nepalanku (b.l.131-132). Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad R. Ž. iš esmės kaltu neprisipažino ir nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Įvertinusi išdėstytą bei vadovaudamasi LR Baudžiamajame kodekse įtvirtintomis bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai už apysunkį nusikaltimą nuosavybei (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.) paskyrė nuteistajam griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kuri nėra aiškiai per griežta. Priešingai, apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, R. Ž. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra lygi LR BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-02-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą - Lietuvos Respublikos BK 64 str. įtvirtintų reikalavimų nepažeidė, todėl šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį taip pat nėra pagrindo.
Apelianto skundo argumentai, jog jis gyvena su drauge ir jų šeimoje auga nepilnamečiai vaikai bei tai, kad jis žada įsidarbinti ir turi padėti šeimai bei nenori nutraukti socialinių ryšių, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu paskirtosios bausmės sušvelninimui. Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog jis yra neįgalus, serga epilepsija bei hepatitu C neatsveria bausmės paskirties ir tikslų. Taipogi pažymėtina tai, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistojo R. Ž. sveikatos būklė neleistų jo laikyti laisvės atėmimo vietoje, be to, įstatymai numato kalinčiųjų asmenų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, ir, esant būtinumui, gydymą specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose.
Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistojo R. Ž. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.