Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo I. I. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. I. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. vasario 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje I. I. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsni 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

I. I. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent:

2002 metų pabaigoje – 2003 m. pradžioje Lietuvos Respublikoje J. B. ir G. Š. susitarė ir bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo ir vadovavo „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamam susivienijimui, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas, skirtą daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jas parduoti bei platinti, neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, daryti tyčinius nužudymus, turto prievartavimus, sveikatos sutrikdymus, neteisėtai atimti laisvę, neteisėtai užvaldyti narkotines ir psichotropines medžiagas, neteisėtai disponuoti elektroninėmis mokėjimo kortelėmis, sugadinti svetimą turtą, pažeisti viešąją tvarką. J. B. ir G. Š. į šio susivienijimo veiklą 2004 m. įtraukė T. Č., 2006 m. – K. L., 2007-2008 m. – S. R., kuriems nurodė vadovauti nusikalstamam susivienijimui ir į šio susivienijimo veiklą įtraukti kitus asmenis.

Lietuvos Respublikoje J. B., G. Š. ir pastarųjų nurodymu T. Č., K. L., S. R. bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė asmenis, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, tarp jų nuo 2009 m. I. I..

Vykdydami J. B. ir G. Š. nusikalstamos veikos planą, T. Č., K. L., S. R. vadovavo nusikalstamam susivienijimui, T. Č., K. L., S. R. bei pastarųjų nurodymu I. I. ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje: siekdami užtikrinti susivienijimo veiklą, spręsti konfliktus su kitais narkotines bei psichotropines medžiagas platinančias ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, prisistatydavo J. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, vardu ir pravarde, neteisėtai, neturėdami leidimo, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Be to, vykdydami J. B., G. Š. nusikalstamos veikos planą, T. Č., K. L., S. R. Lietuvoje neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų – MDMA, 1-(3-chlorofenil)-piperazino, amfetamino, heroino, kokaino, klonazepamo, kanapių (ir jų dalių), jas paskirstydavo mažesniais kiekiais, neteisėtai parduodavo, platino ir neteisėtai tiesiogiai ir per slėptuves perduodavo platinti I. I. ir kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams ir šiems asmenims vadovavo.

J. B., G. Š., T. Č., K. L., S. R. ir vykdydami šių asmenų nurodymus, pastariesiems vadovaujant, I. I. ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai naudojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus – „strielkas“, jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, siekiant išvengti galimo sekimo rinkti, sisteminti ir atnaujinti duomenis, susijusius su policijos padalinių naudojamais transporto priemonių valstybiniais numeriais, naudojo slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiškai juos keisdavo, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgytus didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius, panaudodami svarstykles, paskirstė mažesniais kiekiais, neteisėtai laikė, gabeno, pardavė bei išplatino kitiems asmenims, pagrobė narkotines medžiagas ir dalį lėšų, gautų iš šios neteisėtos veiklos, perdavė J. B., G. Š., T. Č., K. L., S. R..

Tokiu būdu I. I. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje.

Be to, I. I. kaltinamas tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino o būtent:

Nuo 2009 m. vasaros iki 2009 m. gruodžio mėn. pabaigos Lietuvos Respublikoje T. Č., K. L., S. R. per kelis kartus neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno 60 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), ne mažiau kaip 60 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 14,34 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurias neteisėtai perdavė platinti I. I., o I. I. šias narkotines ir psichotropines medžiagas nurodytu laikotarpiu Vilniuje neteisėtai gabeno, laikė ir per kelis kartus už 3000 Lt neteisėtai pardavė I. V., kuris šias narkotines ir psichotropines medžiagas nurodytu laikotarpiu Vilniuje neteisėtai gabeno, laikė ir pardavė bei išplatino kitiems asmenims. Nuo 2009 m. vasaros iki 2009 m. gruodžio mėn. pabaigos Lietuvos Respublikoje T. Č., K. L., S. R. per kelis kartus neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno ne mažiau kaip 3 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,54 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią per tris kartus neteisėtai perdavė platinti I. I., o I. I. šią narkotinę medžiagą nurodytu laikotarpiu Vilniuje neteisėtai gabeno, laikė ir per tris kartus už 750 Lt neteisėtai pardavė A. V..

Dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje I. I. bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir išplatino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, tokiu būdu jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

I. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi I. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas I. I. buvo tęsiamas.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi kaltinamajam I. I. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog I. I. kaltinamas dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nors I. I. turi gyvenamąją vietą, tačiau jo socialiniai ryšiai nelaikytini itin tvirtais, nes kaltinamasis gyvena nesusituokęs su sugyventine ir pastarosios vaikais, anksčiau jis buvo teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, iki suėmimo paskyrimo niekur nedirbo, todėl yra pagrindas manyti, kad nusikaltimų darymas buvo jo pragyvenimo šaltinis. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas I. I., galimai padarytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai yra pareikšti 33 asmenims dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl manytina, jog I. I. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo neatsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma, Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Teismas taip pat padarė išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Kaltinamasis I. I. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Suimtojo teigimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant jam švelnesnę kardomąją priemonę. I. I. nurodo, kad teismas nepagrįstai pratęsė jam suėmimo terminą 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Skunde pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą teismų praktiką, vien tik gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti pakankamas pagrindas išvadai, jog asmuo gali bėgti, slėptis nuo teismo. Tokią pačią praktiką, anot suimtojo, formuoja ir nacionaliniai teismai. Kaltinamasis pažymi, kad jis neturi jokių ryšių užsienyje, praeityje buvo teistas vieną kartą, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje buvo charakterizuojamas teigiamai, todėl jo atžvilgiu buvo pritaikytas lygtinio paleidimo institutas, kurio sąlygas jis taip pat vykdė. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja suimtąjį ir leidžia daryti išvadą, kad jis nėra linkęs pažeidinėti teisės aktų reikalavimų. Vilniaus apygardos teismo išvadą, kad jis, būdamas laisvėje, gali bėgti, slėptis nuo teismo, paneigia ir ta aplinkybė, jog suimtasis teisiamajame posėdyje davė išsamius parodymus, tokiu būdu pademonstruodamas norą, kad baudžiamoji byla būtų kuo greičiau išnagrinėta. Vien tik aplinkybė, kad suimtasis nėra vedęs, neleidžia daryti išvados, jog jis nėra saistomas socialiniais ryšiais. I. I. nurodo turintis neįgalų tėvą, su kuriuo jį sieja artimi ryšiai ir kuriuo jis vienintelis gali pasirūpinti. Taip pat suimtasis turi mažametę dukrą, kuria taip pat rūpinosi būdamas laisvėje. Skunde teigiama, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje iki suėmimo paskyrimo gyveno su sugyventine ir jos mažamečiais vaikais. Kaltinamasis nurodo, kad jis yra suimtas jau trejus metus, jo sveikatos būklė yra bloga, reikalinga operacija ir specialus gydymas, o įkalinimo vietos ligoninėje nėra sąlygų gydymui. Suimtojo teigimu, jo sveikatos būklės blogėjimą iš esmės lemia ir blogos kalinimo sąlygos. I. I. nesutinka su teismo išvada, kad tai, jog jis iki suėmimo paskyrimo niekur nedirbo, leidžia manyti, kad lėšų pragyvenimui gaudavo iš nusikalstamos veikos. Kaltinamasis nurodo, jog yra įregistravęs personalinę įmonę „I. I. įmonė“, kurios veikla šiuo metu yra sustabdyta, iki suėmimo paskyrimo jis pragyveno iš artimųjų jam padovanotų pinigų, taip pat gaudavo neįgaliajam skirtą pašalpą iš valstybės.

Suimtasis taip pat nurodo, jog kardomoji priemonė – suėmimas iš esmingai apriboja jo teises, todėl teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, turi išsamiai įvertinti suėmimo trukmės pagrįstumą ir užtikrinti, kad suėmimo terminas nebūtų pernelyg ilgas. I. I. teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog jis yra laikomas suimtas jau trejus metus, tik išskirtinės priežastys gali patesinti suėmimo termino pratęsimą dar trims mėnesiams.

Skunde pažymima, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nesilaikė objektyvumo principo ir dėl nesuprantamų priežasčių diskriminavo kaltinamuosius. Diskriminaciją draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, o taip pat Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 27 d. ratifikuotos Europos Tarybos 1950 metų lapkričio 4 dieną priimtos Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnis. Diskriminacija tiek Lietuvos, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikytina situacija, kada tam tikros vienodos aplinkybės skirtingų asmenų atžvilgiu vertinamos skirtingai, o skirtingos aplinkybės - vienodai (Europos Žmogaus Teisių Teismas: Čudak v. Lietuva, sprendimas 2010 kovo 23 d., pareiškimas Nr. 15869/02). I. I. nuomone, šioje baudžiamojoje byloje panašios ar net identiškos aplinkybės, kaltinamųjų charakteristikos, vertinamos skirtingai, o tuo pačiu priimami visiškai skirtingi procesiniai sprendimai. Byloje yra 32 kaltinamieji, iš kurių didžioji dalis jau yra laisvėje nepaisant to, jog jie charakterizuojami blogiau nei I. I., daug kartų teisti, neturi socialinių ryšių ir jiems pareikšti kaltinimai dėl analogiškų arba sunkesnių nusikalstamų veikų padarymo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo I. I. skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, jog byloje yra duomenų – kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, kratų protokolai, specialistų išvados bei kiti duomenys, kurie leidžia pagrįstai I. I. kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė I. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. I. I. kaltinamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaip teisingai nurodoma suimtojo skunde, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. I. I. praeityje teistas, iki suėmimo paskyrimo niekur nedirbo. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas įvertino ir tai, kad kaltinamasis nors ir iki suėmimo gyveno su sugyventine, tačiau nėra vedęs, todėl nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo I. I. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Suimtojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle, šeimine padėtimi yra reikšmingos, tačiau nepaneigia teismo išvados, kad jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, ir nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagal formuojamą teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. I. I. šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, veikdamas pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma – dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Kaltinamasis praeityje jau buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė lygtinio paleidimo metu. Suimtasis kaltinamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Šio nusikalstamo susivienijimo galimai padaryti nusikaltimai buvo gerai organizuoti ir suplanuoti, tęsėsi ilgą laiko tarpą, iš nusikalstamos veikos nusikalstamo susivienijimo nariai, tame tarpe ir I. I., galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės nepaneigia suimtojo skundo argumentai, kad jis lėšų pragyvenimui gaudavo iš artimųjų jam padovanotų pinigų, kadangi net ir turėdamas legalų pragyvenimo šaltinį, I. I. galėjo gauti lėšų ir iš nusikalstamų veikų. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje I. I. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Lietuvos apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarties nurodomi iš esmės analogiški argumentai, kaip ir ankstesniuose skunduose dėl nutarčių, kuriomis I. I. buvo pratęstas suėmimo terminas.

Kaltinamojo skunde teisingai nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma jau ilgą laiką, tačiau byloje nėra duomenų, kurie duotų pagrindą manyti, kad byla yra vilkinama. Baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. BPK 127 straipsnyje nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Įstatymas nenustato maksimalaus termino, kiek suėmimo terminas gali būti taikomas viso baudžiamojo proceso metu. Nors kaltinamajam I. I. taikant kardomąją priemonę – suėmimą ilgą laiką yra suvaržoma jo teisė į laisvę, tačiau šiuo atveju be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Suimtasis skunde teigia, kad teismas diskriminuoja kaltinamuosius, kadangi panašios ar net identiškos aplinkybės, kaltinamųjų charakteristikos vertinamos skirtingai, o tuo pačiu priimami skirtingi procesiniai sprendimai, dalis kaltinamųjų šioje byloje jau yra paleisti iš suėmimo. Šis skundo atmetamas kaip nepagrįstas. Tai, kad kitiems kaltinamiesiems šioje byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas jų atžvilgiu priima palankesnius procesinius sprendimus, kadangi kardomosios priemonės rūšis parenkama ir jos terminas tęsiamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas I. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Vilniaus apygardos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo I. I. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.