Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. T. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-11-02 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei S. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovės S. Ž. priešieškinį ieškovui R. T. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, periodinių išmokų ir skolos priteisimo, išvadą byloje teikiančios institucijos Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė S. Ž. 2015-10-09 pareiškė priešieškinį ieškovui R. T. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, periodinių išmokų ir skolos priteisimo. Atsakovė teismo prašė nustatyti priešieškinyje nurodytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti iš ieškovo po 0,75 MMA dydžio periodinių išmokų kas mėnesį nepilnamečiui sūnui D. T. išlaikyti, priteisti iš atsakovo 1 478,51 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės pateiktais duomenimis apie darbo santykių Didžiojoje Britanijoje nutraukimą ir nepagrįstai panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Teismas atsižvelgia į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, taip pat iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija. Laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu (LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko D. T. gyvenamosios vietos, kuri pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-18 nutartimi patvirtintą taikos sutartį šiuo metu yra nustatyta su atsakove. Bylos duomenys patvirtina, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-08-04 nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo priėmimo nepilnamečio vaiko D. T. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu. Iš teismo 2015-08-04 nutarties matyti, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė buvo išvykusi dirbti į Didžiąją Britaniją, todėl faktiškai vaikas gyveno su ieškovu. Iš byloje esančių įrodymų matyti ir tai, kad atsakovė nuo 2015-10-12 Didžiojoje Britanijoje nebedirba. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2015-10-26 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors ieškovas nurodė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi šiais duomenimis, tačiau į bylą apeliantas nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų (LR CPK 178 str.). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-16 rašte nurodyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyriuje šalys susitarė, kad vaikas nuo 2015-10-14 iki 2015-10-31 gyvens pas atsakovę. 2016-01-06 teismo posėdžio metu Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, kad vaikas šiuo metu gyvena su atsakove. Akivaizdu, kad vaikui įprastų sąlygų keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti vaikui socialinę bei psichologinę žalą. Dėl to vaiko faktinės gyvenamosios vietos keitimas nesant galutinai išspręstam šalių ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjamu atveju neatitiktų vaiko interesų ir pažeistų jo teisę į saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Bylos duomenys patvirtina, kad pas atsakovę vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vaiko faktinės gyvenamosios vietos keitimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo nėra tikslingas ir neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai yra išnykę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovas nurodė ir tai, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai vadovavosi Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, nes ši išvada prieštarauja byloje esančiai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad dėl atskirų įrodymų bei faktinių aplinkybių reikšmės bylai spręs šią bylą iš esmės nagrinėjantis teismas pagal LR CPK 185 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų panaikinimo teismas nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik įvertina byloje esančius įrodymus tiek, kiek tai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindais (LR CPK 144 str. 1 d.). Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-29 išvadoje nurodyta, kad šalių nepilnamečiu vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su atsakove. Iš byloje esančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-09-07 išvados matyti, jog skyrius neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Teismas atsižvelgia į tai, jog 2015-09-07 išvada pateikta įvertinus tai, kad išvados pateikimo metu atsakovė buvo išvykusi dirbti į užsienį, o 2015-10-29 išvada pateikta atsakovei jau grįžus gyventi į Lietuvą. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nėra nurodyta, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove neatitiktų vaiko interesų. Taigi negalima daryti išvados, jog byloje esančios Vaiko teisių apsaugos skyrių išvados yra prieštaringos. Esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismas turėjo teisę atsižvelgti į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-29 išvadą ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Skunde nurodoma ir tai, kad atsakovė nesilaiko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-18 nutartimi patvirtintos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos ir teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti. Su šia skundo nuostata teismas taip pat nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos santykių bylose yra siekiama bylos nagrinėjimo laikotarpiu užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų apsaugą, taip pat iki teismo sprendimo byloje priėmimo laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Pažymėtina, kad taikant LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas bylos nagrinėjimo laikotarpiu, tačiau šia laikinąja apsaugos priemone nėra sprendžiami laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos klausimai. Dėl to vien ieškovo nurodyta aplinkybė, jog šiuo metu nėra tinkamai laikomasi teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nenulemia būtinumo vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti su ieškovu. Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nutartimi ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl teismo 2012-09-18 nutartimi patvirtintos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos priverstinio vykdymo. Taigi atsakovei tinkamai nesilaikant teismo patvirtintos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ieškovo teisės gali būti ginamos kitais įstatyme numatytais būdais. Esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priimdamas skundžiamą nutartį procesinių pažeidimų nepadarė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK bei LR CK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-11-02 nutartį palikti nepakeistą.