Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2519-558/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-06-05
Bylos Nr.: e2-2519-558/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-39148-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daina Knezevičienė
Ieškovas: R. O.
Atsakovas: A. J.
Advokatai: Violeta Zabelienė

Civilinė byla Nr. e2-2519-558/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39148-2016-3

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 5 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,dalyvaujant ieškovo R. O. atstovui advokato padėjėjui K. Č.,atsakovei A. J., jos atstovei advokatei Violetai Zabelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. O. ieškinį atsakovei A. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas R. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį galutinai sutikslinęs prašė sumažinti išlaikymo dydį dukrai I. O., gim. 2006 m. rugsėjo 26 d. iki 130 Eur per mėnesį. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 13164-600/2008 (toliau - Sprendimas) buvo nutraukta santuoka, sudaryta tarp R. O. ir A. O.. Santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl teismas sprendimu patvirtino ieškovo ir atsakovės sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią ieškovas dukrai I. O. iki jos pilnametystės kiekvieną mėnesį įsipareigojo mokėti po 202 Eur (po 700 Lt). Ieškovas kurį laiką tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir laiku mokėjimo nustatyto dydžio išlaikymą vaikui, tačiau kuomet ieškovas laikinai nedirbdavo ir negaudavo pajamų — jis išlaikymo laiku nesumokėdavo, arba sumokėdavo mažiau. Ieškovui dirbant Norvegijoje jis mokėjo daugiau išlaikymo, po 1 500-2 000 Lt (430-580 EUR) kas mėnesį. Kadangi jau ilgą laiką ieškovas neturi galimybės mokėti dar 2008 m. teismo sprendimu priteistą išlaikymo sumą, šiuo metu yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kuris sudaro apie 17 227,52 EUR (priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Brigita Palavinskienė, vykdomosios bylos Nr. 0171/10/10780). Ieškovo turtinė padėtis po sprendimo priėmimo iš esmės yra pakitusi — sprendimo priėmimo metu jo pajamos siekė apie 870 EUR (3000 Lt), o atsakovė tuo metu nedirbo, dėl šių priežasčių jis tuo metu turėjo objektyvias galimybes skirti vaiko išlaikymui nustatytą 202 Eur sumą. Šiuo metu vienintelis ieškovo pajamų šaltinis yra jo gaunamas darbo užmokestis dirbant bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis gauna 300 Eur atskaičius mokesčius. Dėl vykdomo priverstinio išieškojimo ieškovas šiuo metu gauna tik apie 200 Eur užmokestį kas mėnesį. Ieškovas taip pat yra skolingas 4 879,68 Eur draudimo bendrovei GF Forsakringsaktiebolag filialui, kuriai kas mėnesį pagal 2011 m. vasario mėn. pasirašytą susitarimą turi mokėti po 93,84 Eur/mėn. skolos bei palūkanų įmokas. Ieškovas neturi nekilnojamo turto, automobilių. Geriau apmokamo darbo ieškovui susirasti nepavyksta (ieškovo išsilavinimas vidurinis — nebaigtas aukštasis VGTU). Pasikeitė ir ieškovo šeimyninė padėtis. 2016 m. balandžio 23 d. ieškovas sudarė santuoką su E. O., su kuria sukūrė naują šeimą ir su kuria 2016 m. rugpjūčio 25 d. susilaukė sūnaus M. R. O., todėl turi rūpintis ne tik sutuoktine, bet ir naujagimiu. Šiuo metu Ieškovas gyvena su jo sutuoktinės tėvais ir močiute, močiutei priklausančiame būste. Viso šeimos išlaidos sudaro apie 602 Eur. Išlaikyti šeimą ieškovui padeda jo tėvai, taip pat sutuoktinė, kuri gauna 432 Eur motinystės pašalpą. Ieškovo manymu, yra visi pagrindai jo ieškinio tenkinimui, kadangi teikti 202 Eur dydžio išlaikymą šiuo metu jis nėra pajėgus, jo turtinė padėtis yra sunki. Po ieškinio pateikimo teisme atsakovė pradėjo kliudyti ieškovui bendrauti su nepilnamete dukra I. O.. Todėl ieškovas prašo nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra I. O. tvarką:

1. Ieškovas pasiima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį 11.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 val.;

2. Ieškovas pasiima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvienų metų rugsėjo 27 d. (kitą dieną po jos gimimo dienos) 17.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.;

3. Ieškovas pasiima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvienų metų Šv. Kalėdų antrą dieną, Šv. Velykų antrą dieną, 11.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 val.;

4. Ieškovas gali bendrauti su nepilnamete dukra ir kitomis dienomis iš anksto suderinus pageidaujamą laiką su Atsakove;

5. Ieškovas privalo pranešti Atsakovei apie savo negalėjimą atvykti pasiimti nepilnametę dukrą iš anksto informuojant telefonu Atsakovę ne vėliau kaip prieš dvi dienas išskyrus atvejus, kai įvyksta nenumatytos aplinkybės. Įvykus nenumatytoms aplinkybėms pranešama nesilaikant nustatyto dviejų dienų termino, bet kiek įmanoma anksčiau;

6. Šalys susitaria bendrauti visais klausimais, susijusiais su nepilnamete dukra telefonu ir susirašinėjant SMS žinutėmis bei kitomis ryšio priemonėmis.

Atsiliepimas

Atsakovė A. J. pateikė atsiliepimą į ieškovo R. O. ieškinį, kuriame prašė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, teismo sprendimo priėmimo metu dukra buvo mažametė (dvejų metų amžiaus). Augant vaikui mergaitės poreikiai ne tik nesumažėjo, bet padidėjo. Kas mėnesį mergaitės išlaikymas vidutiniškai siekia 463,83 Eur. Atsakovės manymu, nepilnametei dukrai 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu išlaikymui priteista suma yra protinga. Ieškovas nurodo, kad jo gaunamas užmokestis, atskaičius mokesčius sudaro 300 Eur. Jis turi įsiskolinimų prieš draudimo bendrovę, kuriai kas mėnesį moka po 93.84 Eur. Atsakovei neaišku, kodėl jaunas, sveikas vyras turėdamas du nepilnamečius išlaikytinius neturi galimybės dirbti tiek, kad bent minimaliai galėtų teikti išlaikymą. Susipažinus su ieškiniu taip ir neaišku, kodėl ieškovas tokių galimybių neturi. Be to, ieškovas teigia, kad išlaikymą mokėjo reguliariai, tačiau, jei ieškovas buvo toks pareigingas mokant išlaikymą, kaip galėjo susidaryti toks didelis 17 227,52 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Šiandien I. O. yra 10 metų, o šalių santuoka buvo nutraukta, kuomet ieškovo dukrai buvo dveji. 2008 metais – jokių mokėjimų iš R. O. nebuvo (išskyrus iki teismo sprendimo į atsakovės sąskaitą 2008 m. rugpjūčio 4 d. D. O. (ieškovo mamos) pervestų 700 Lt); 2009 metais – jokių mokėjimų iš R. O. nebuvo; 2010 metais – Vilniaus darbo birža 7 mėnesius mokėjo išskaičiuotus alimentus (325 Lt; 325 Lt; 314,81 Lt; 261,78 Lt; 261,78 Lt; 67,56 Lt; 78,54 Lt); 2011 metais – jokių mokėjimų iš R. O. nebuvo; 2012 metais – jokių mokėjimų iš R. O. nebuvo; 2013 metais– AB „Panevėžio statybos trestas“ 3 mėnesius mokėjo išskaičiuotus iš R. O. alimentus (267,43 Lt; 970,26 Lt; 857,49 Lt); 3 mėnesius mokėjimus atliko antstolė Brigita Palavinskienė, (478,07 Lt; 757,32 Lt; 1171,04 Lt); 2014 metais – mokėjimą atliko antstolė Brigita Palavinskienė (567,42 Lt); 2015 metais – 3 mėnesius mokėjimus atliko antstolė Brigita Palavinskienė (12,11 Eur; 40,35 Eur; 45,51 Eur); 1 mėnuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo išskaičiuotus iš R. O. alimentus (100 Eur); 2016 metais – 10 mokėjimų iki lapkričio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo išskaičiuotus iš R. O. alimentus (po 100 Eur). Ieškovas ilgą laiką piktybiškai vengė oficialiai įsidarbinti, kad nebūtų išskaitomas iš jo pajamų priteistas išlaikymas. Ieškovas yra 34 metų amžiaus, darbingas, todėl turi visas galimybes užsitikrinti didesnes pajamas, nei gaunamos, ir teikti priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Ieškovas dirba statybos sektoriuje. Ieškovas vengdamas išlaikyti savo nepilnametę dukrą atsisakė oficialių darbinių pajamų, neieško ir neieškojo geriau apmokamo ar papildomo darbo, bet registravosi į Darbo biržą, nes gaudamas bedarbio pašalpą išvengtų išskaitų vaikų išlaikymui. Be to, pats ieškovas nurodė, kad gyvena sutuoktinės močiutės bute, todėl būsto nuomos mokesčio mokėti nereikia. Atsakovė nuo 2008 metų gruodžio mėnesio pradėjo gyventi su dabartiniu sutuoktiniu D. J., kuris visus šiuos metus I. O. rūpinosi ir išlaikė. Šiuo metu A. J. laukiasi antro vaiko. Jos pajamos šiai dienai atskaičius mokesčius sudaro 440 Eur. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį, kad ji nuo 2016 m. gruodžio 1 d. dienos išeis į vaiko priežiūros atostogas ir gaus tam tikrą laikotarpį tik motinystės pašalpą. Nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. atsakovė buvo registruota darbo biržoje. Taigi akivaizdu, kad visa išlaikymo našta nepilnametės I. O. didesne dalimi tenka atsakovės dabartiniam sutuoktiniui, kuris dirba ne tik po darbo valandų, bet ir savaitgaliais, kad galėtų užtikrinti visavertes tiek sutuoktinės, tiek jos nepilnametės dukters gyvenimo sąlygas. Atsakovės šeima turi finansinių įsipareigojimų, t.y. yra paėmusi du vartojimo kreditus, kurių pagalba buvo įsigytas automobilis VOLVO V40 ir atsakovės sutuoktinis galėjo įsigyti darbo įrankius, kurie buvo būtini jo darbinei veiklai. Mergaitės poreikiai per 8 metus nuo teismo sprendimo priėmimo ne tik nesumažėjo, o ženkliai išaugo. Atsakovė pabrėžia, kad I. O. turi specialių poreikių. 2013 metais jai diagnozuotas susilpnėjęs regėjimas ir rekomenduota nuolat nešioti akinius. Kadangi mergaitė auga, akinių dioptrijas būtina koreguoti ir ne rečiau kaip viena kartą į metus kreiptis dėl konsultacijos pas akių gydytoją bei keisti akinius. Be to, I. O. turi ir netaisyklingą dantų sąkandį, dėl ko jai bus reikalingas ortodontinis gydymas. I. O. turi svorio problemų. Atsakovė kartu su dukra lankosi pas dietologą, kurio konsultacijos yra mokomos. Nepilnametei yra rekomenduotas fizinis krūvis. Tuo tikslu I. O. lanko (duomenys neskelbtini) šokių studiją, kurioje mėnesio užsiėmimo kaina yra 35 Eur. Turėdama gerą balsą ir gerus muzikinius duomenis, I. O. jau trečius metus lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, kurios mėnesinis mokestis 21,72 Eur. Taip pat atsakovė turėjo nupirkti dukrai muzikos instrumentą, kad ji galėtų mokytis groti namuose ir tobulintis. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) licėjų, kuriame yra sustiprinti tikslieji mokslai. Mokymosi tikslais, tėvai gavo inžinerijos pamokos mokytojos prašymą, kad vaikai atsineštų į mokyklą išmaniuosius telefonus arba planšetę. Kadangi I. O. nei išmaniojo telefono, nei planšetės neturėjo, atsakovė nupirko dukrai planšetinį kompiuterį, kurio kaina 204 Eur. Šiuo metu I. O. su savo mama – atsakove – gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą kas mėnesį moka 230 Eur mokestį neįskaitant komunalinių patarnavimų. Kas mėnesį komunaliniai patarnavimai už nuomojamą butą sudaro vidutiniškai apie 150 Eur. Pasiruošimas mokyklai sudarė 350 Eur. Kas mėnesį lankant mokyklą I. O. priskirti sekantys mokėjimai: 1,70 Eur dienai maitinimas mokykloje, kas per mėnesį sudaro 34 Eur, 10 Eur rinkliava į klasės fondą. Taip pat dukrai reikalingi nauji rūbai, batai. Atsakovė neprieštarauja ieškovo reikalavimui dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovas savo prašyme dėl bendravimo tvarkos nustatymo pateikė tikrovės neatitinkančius faktus. Pažymėtina, kad per visas šventes (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, vaiko gimtadieniai) vieną iš šventinių dienų dukra anksčiau praleisdavo močiutės D. O. bute. Šių metų gegužės mėnesį vaikas ėjo pirmos Komunijos, močiutė taip pat buvo informuota. Šventėse D. O. bute kartais dalyvaudavo ir jos sūnus R. O.. Galimybės bendrauti buvo sudarytos, tačiau ieškovas to nedarė (išskyrus minėtų švenčių jo mamos bute). Pastarąjį kartą, gimus R. O. sūnui, dukra I. O. nebuvo pasveikinta net 10 gimtadienio proga, Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų proga. Dėl mergaitės gimtadienio buvo bandoma tartis su močiute iš anksto, bet tą dieną, kurią jie norėjo pasiimti dukrą buvo užsakyta gimtadienio šventė, kai I. O. šventė su savo klasiokais ir draugais. Mergaitė labai laukė senelės pasveikinimų ir labai nusiminė jų nesulaukusi. Neskaitant trumpų pasimatymų šventiniais laikotarpiais jokio bendravimo dukra su R. O. neturėjo, todėl natūralu, kad kažkokio bendravimo trūkumo ir būtinybės vaikas nejautė ir nejaučia. Atsakovės manymu, vaiko saugumui užtikrinti, būtų tikslinga, kad ieškovo susitikinėjimo su dukra vieta būtų močiutės D. O. būtas arba neutrali vieta (kavinėje, kine, teatre ar pan.). Atsakovė prašo R. O. prašymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkinti iš dalies ir nustatyti sekančią R. O. bendravimo su nepilnamete dukra I. O. tvarką :

1. Iki I. O. taps pilnamete, R. O. turi teisę pasiimti dukrą kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį nuo 12.30 iki 18.00 valandos, paimant I. O. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos ir pristatyti į A. J. ir dukters gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą. R. O. įsipareigoja bendrauti su dukra I. O. močiutės D. O. bute ar kitoje teritorijoje, išskyrus R. O. gyvenamąją vietą.

2. Ieškovas pasiima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvienų metų Šv. Kalėdų antrą dieną, ŠV. Velykų antrą dieną 11.00 val ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą tos pačios dienos 18.00 val. R. O. įsipareigoja bendrauti su dukra I. O. močiutės D. O. bute ar kitoje teritorijoje, išskyrus R. O. gyvenamąją vietą.

3. Ieškovas pasiima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos kiekvienų metų rugsėjo 27 dieną 17 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą tos pačios dienos 19.00 val.

4. Dukrai būnant su R. O. jis sudarys sąlygas I. O. netrukdomai bendrauti telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis dukrai su motina

5. Gyvenant pas motiną ji sudarys sąlygas dukrai netrukdomai bendrauti telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis su tėvu R. O..

6. Ieškovas privalo pranešti atsakovei apie savo negalėjimą atvykti pasiimti nepilnametę dukrą iš anksto informuodamas trumpąja CMS žinute ne vėliau kaip prieš dvi dienas išskyrus kai įvyksta nenumatytos aplinkybės. Įvykus nenumatytoms aplinkybėms, pranešama nesilaikant nustatyto dviejų dienų termino, bet kiek įmanoma anksčiau.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo sutuoktinės senelei priklausančiame trijų kambarių bute gyvena ieškovas, jo sutuoktinė bei mažametis sūnus, gimęs 2016 m. rugpjūčio 25 d., ieškovo tėvai ir pati senelė. Būsto būklė gera, namuose sudarytos tinkamos sąlygos mažamečiui augti, poilsiauti ir nepilnametei I. O. svečiuotis. Ieškovas nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos sudaro apie 400 Eur per mėnesį. Ieškovas teigė, kad neišgali nepilnametei dukrai mokėti sutarto 202 Eur dydžio išlaikymo, kadangi turi įsiskolinimų ir dar vieną nepilnametį išlaikytinį. Atsakovė gyvena nuomojamame bute su visais patogumais, kartu su nepilnamete dukra I. O. bei sutuoktiniu D. J.. Dukrai yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi mergaitei reikalingi baldai, būsto būklė gera. Atsakovė nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke, darbinės pajamos sudaro 440 Eur per mėnesį. Nepilnametei dukrai Vaikų išlaikymo fondas moka 55 Eur dydžio mėnesinę išmoką. Iš ieškovo darbo užmokesčio vaiko išlaikymui išskaičiuojama 100 Eur. I. O., gim. 2006 m. rugsėjo 26 d. mokosi (duomenys neskelbtini) licėjaus 4 klasėje. Atsakovė nurodė, kad dukra lanko šachmatų būrelį (40 Eur/metams), šokių studiją „(duomenys neskelbtini)“ (35 Eur/mėn.) ir mokosi (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje (21,27 Eur/mėn.). Atsakovė teigė, kad mergaitė yra sveika. Nepilnametė mergaitė nurodė, kad paskutinį kartą tėvą matė per Velykas. Pasak jos, tėvo motina ją pasiima tris kartus per metus pusdieniui ir leidžia laiką su ja, t.y. per Velykas, Kalėdas ir jos gimtadienį. Nepilnametė Ieva teigė, kad senelei ją paėmus, tėvas atvykdavo su ja pabendrauti ir pažymėjo, kad toks bendravimas yra pakankamas. Mergaitės teigimu, jos biologinis tėvas yra kartą skambinęs jai apsvaigęs nuo alkoholio. Ieva nurodė, kad nuo pat mažens ją augino mamos sutuoktinis D. J., kurį jinai vadina tėvu. Skyriaus teigimu ieškovas privalo įrodyti ieškinyje nurodomas aplinkybes apie jo turtinės padėtis pablogėjimą. Skyriaus manymu, tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo tvarkos, atsižvelgdami į nepilnametės dukros interesus ir poreikius, jos amžių, dienos ritmą. Svečiuodamasi tėvo namuose dukra turėtų jausti saugumo jausmą, priprasti prie tų namų aplinkos ir kitų, kartu gyvenančių, asmenų (elektroninės bylos priedo, b. l. 9-10, 16).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas K. Č. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad priimant teismo sprendimą ieškovo turtinė padėtis buvo gera. Šiuo metu jo turtinė padėtis yra pablogėjusi, jo pajamos sumažėjo keturis kartus. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro 14 000 Eur. Iki antrojo vaiko gimimo išlaikymo įsiskolinimas jau buvo susidaręs, kas ir įrodo blogą ieškovo turtinę padėtį. Ieškovo pajamos sudaro 300 Eur, o jo sutuoktinės – 430 Eur. Kadangi jo pajamos yra mažesnės nei atsakovės, ieškovo nuomone atsakovė turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Sutiko su atsakovės nurodyta bendravimo tvarka. Tėvo bendravimas su dukra buvo minimalus, daugiau dėmesio dukrai skiria seneliai (ieškovo tėvai), nei jis pats. Tuo metu ieškovas buvo prisiėmęs didesnę dukros išlaikymo dalį sau, nes atsakovė tuo metu nedirbo. Nors šalys žinojo, kad susitarimas dėl išlaikymo dydžio negalės būti vykdomas, vis tiek susitarė, kad tėvas dukrai teiks 202 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovas be išlaikymo įsiskolinimo, turi įsiskolinimą draudimo kompanijai. Ieškovo atstovo manymu, yra pagrindas sumažinti išlaikymo dydį, kuris buvo sutartas ne šalių, o tarp ieškovo ir atsakovės advokatės. Suma buvo per didelė, neatitiko dukros poreikių. Ieškovo pajamos sumažėjo, turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, todėl sutartas išlaikymo dydis neatitinka ieškovo galimybių. Atsakovės šeimos pajamos yra didesnės nei ieškovo, todėl pati atsakovė turi didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepimą, jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovas dirbo statybų įmonėje, šalyje nebuvo krizės, jo darbo užmokestis buvo geras. Vėliau atsakovė apie pusę metų negavo išlaikymo išmokų, todėl kreipėsi į antstolius. Pirmą įmoką pagal teismo sprendimą padarė ieškovo motina, o atsakovas išlaikymo vaikui neteikė. Vaiko išlaikymo pareigą prisiėmė atsakovės sutuoktinis. Atsakovė taip pat turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametę dukrą, kuri yra gimusi prieš keturis mėnesius. Vaikui yra mokama 160 Eur dydžio išmoka. Atsakovė dirba statybų sektoriuje, už minimalų darbo užmokestį. Taip pat dirba papildomai, kad galėtų aprūpinti šeimą. Dukros santykiai su senele yra šilti, o su tėvu praktiškai nebendrauja. Dukra turi problemų su regėjimu ir antsvoriu, taip pat netaisyklingą sąkandį. Dukros lankomi šokiai kainuoja 35 Eur, muzikos mokyklą – 21 Eur per mėnesį. Dukros poreikių patenkinimui reikalinga ne mažesnė nei 460 Eur suma. Atsakovė nuomojasi būstą, už kurį moka 270 Eur, neskaičiuojant komunalinių mokesčių. Žiemos metu už komunalinius patarnavimus tenka mokėti po 150 Eur. Pastaruoju metu dukra su tėvu bendravo nedaug, per Velykas tėvas jai padovanojo lėlę ir 50 Eur. Atsakovės teigimu, nutraukiant santuoką jai buvo didelis stresas, todėl ji pasirašė sutartį neskaitydama ir tik vėliau pamatė kokia yra nustatyta išlaikymo suma. Tuo metu, ieškovas tokią sumą galėjo mokėti, kadangi jis dirbo statybose ir jo atlyginimas buvo didelis. Dar nenutraukus santuokos ieškovas slėpdavo savo pajamas nuo atsakovės, motyvuodamas tuo, kad jį apgavo darbdavys, nesumokėjo ir pan. Nutraukusi santuoką su ieškovu, atsakovė sudarė kitą santuoką. Jos sutuoktinis taip pat dirbo statybų srityje, Švedijoje. Jis išlaikė atsakovę ir ieškovo dukrą. Šiuo metu jo pajamos yra minimalios, tačiau papildomai jis dirba po darbo valandų ir savaitgaliais pagal verslo liudijimą. Visos šeimos pajamos sudaro apie 1 000 Eur, tačiau turi kreditorinių įsipareigojimų, nes reikėjo pirkti automobilį ir darbo įrankius. Dukra bendrauja su močiute (ieškovo motina), su ieškovu bendrauja mažai. Dukra su tėvu matosi per šventes. Jis nededa jokių pastangų, kad galėtų bendrauti su dukra. Atsakovės teigimu, ji nesudaro ieškovui kliūčių bendrauti su dukra. Atsakovės atstovės manymu šalių padėtis yra praktiškai lygi, abu turi dar po vieną nepilnametį vaiką. Ieškovas sutartam išlaikymo dydžiui neprieštaravo ir su ja sutiko, tačiau elgėsi neatsakingai. Jis nedėjo pastangų, kad galėtų išlaikyti dukrą, nes po teismo sprendimo priėmimo nepadarė nė vieno pavedimo. Atsakovės sutuoktinis dirba papildomai vakarais ir savaitgaliais, kad galėtų išlaikyti ne vien savo vaiką, tačiau ir ieškovo. Tuo tarpu pats ieškovas neprisideda prie dukros išlaikymo. Be to, atsakovė būstą nuomojasi. Tikėtina, kad ieškovas būsto nesinuomoja. Šiandieną negalima teigti, kad išlaikymo dydis yra neproporcingas. Mergaitė lanko šokius, šachmatų pamokas. Ieškovas į bylą pateikė paskolos sutartį su draudimo kompanija, tačiau paskolos įmokas moka jo motina. Atsakovės atstovės teigimu, išlaikymo dydis negali būti mažinamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13164-600/2008 nutraukė ieškovo R. O. ir atsakovės A. J. (iki santuokos nutraukimo – O.) santuoką bendru sutikimu ir patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad nepilnametės dukros I. O., gim. 2006 m. rugsėjo 26 d., gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o tėvas R. O. nepilnametės dukters išlaikymui moka periodines išmokas po 202,73 Eur (700 Lt) kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė sumažinti nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį iki 130 Eur.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnį, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas; šią sutartį tvirtina teismas, prieš tai patikrinęs, ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė dėl vaikų išlaikymo, kurį teiks ieškovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią. Nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi ar susitarimas buvo sudarytas tarp ieškovo ir atsakovės, ar tarp ieškovo ir atsakovę atstovaujančios advokatės, kadangi ieškovas su tokia išlaikymo suma sutiko, prieštaravimo nereiškė, teismo sprendimo, kaip neatitinkančio jo tikrosios valios, neskundė. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

Įvertinus tai, kas nurodyta, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad ieškovo turtinė padėtis iš tiesų iš esmės pablogėjo, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį, nepamirštant ir nepilnamečių vaikų poreikių.

Į bylą pateiktais ir teismo surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas R. O. 2016 m. balandžio 23 d. sudarė santuoką su E. O., santuokos metu 2016 m. rugpjūčio 25 d. susilaukė sūnaus M. R. O. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovo vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto objektų. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nu 2014 m. rugsėjo 29 d., jo darbo užmokestis 2016 metais sudarė apie 200 Eur atskaičius mokesčius. Remiantis antstolės Brigitos Palavinskienės, kuri vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/10780 pagal aukščiau nurodytą teismo sprendimą, išlaikymo įsiskolinimas rašo pateikimo dienai (2016 m. spalio 7 d.) sudarė 17 227,52 Eur ir 681,32 Eur antstolio vykdymo išlaidų. Ieškovas taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų draudimo bendrovei. Remiantis Sodros išrašais su istorija nustatyta, kad ieškovo darbo užmokestis laikotarpiu nu 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. sudarė 3 600 Lt per mėnesį (dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“), laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. gegužės 22 d. sudarė 1 494,35 Lt per mėnesį (darbovietė ta pati). Vėliau ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2008 m. liepos 14 d. – 2008 m. rugsėjo 4 d.), kur darbo užmokestis 851,29 Lt per mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2010 m. rugpjūčio 9 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d.), kur jo darbo užmokestis sudarė 54,55 Lt per mėnesį.

Išanalizavus ieškovo duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, matoma, kad sprendimo dėl santuokos nutraukimo metu jo darbo užmokestis jau buvo gerokai sumažėjęs, tačiau jis laisva valia sutiko teikti dukrai 202 Eur dydžio išlaikymą.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė A. J. 2012 m. gruodžio 15 d. sudarė santuoką su D. J.. Santuokos metu 2017 m. sausio 29 d. susilaukė dukros. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė dirbo dvejose darbovietėse ir jai buvo mokama ligos pašalpa. Nuo 2016 m. gegužės 10 d. atsakovė buvo registruota darbo biržoje. Šiuo metu atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Šeima taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų „Swedbank“, AB. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovės vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto objektų. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Remiantis Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 1.35-10903, nepilnametei I. O. mokama 55,61 Eur (195 Lt) dydžio išmoka. Tokiu būdu ieškovo skola Vaikų išlaikymo fondui sudaro 5 731,96 Eur.

Analizuojant aukščiau pateiktus duomenis, negalima vienareikšmiškai sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovės turtinė padėtis yra daug geresnė, todėl ji didesne dalimi privalo prisidėti prie dukros išlaikymo. Nei viena iš šalių neturi nei nekilnojamojo, nei registruotino kilnojamojo turto, tačiau turi darbus ir nuolatines pajamas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi sudarę kitas santuokas, kurioje taip pat susilaukė nepilnamečių vaikų. Nors teismo posėdžio metu ir paaiškėjo, kad atsakovės šeimos bendros pajamos ir yra didesnės nei ieškovo, tačiau remiantis Skyriaus išvada nustatyta, kad atsakovės šeima būstą nuomojasi (dėl ko jiems tenka mokėti nuomos mokestį), o ieškovo šeima gyvena sutuoktinės senelei priklausančiame būste. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tam iš tėvų, su kuriuo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnametis vaikas, ir taip tenka didesnės jo išlaikymo išlaidos, aprūpinant vaiką būstu, užtikrinant jo kasdienį poreikį maistui, transportui, laisvalaikiui, lavinimuisi ir t.t.

Išanalizavus į bylą pateiktus duomenis, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė po santuokos nutraukimo. Visgi, nepilnamečio vaiko poreikiai pakito, dukra paaugo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad susidarė didelė išlaikymo įsiskolinimo suma, yra pagrindo teigti, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo yra iš dalies pagrįstas. Nepilnamečio vaiko interesas yra gauti bent kokį išlaikymą iš tėvo čia ir dabar, o ne kada nors ateityje, o visiškai nesumažinus išlaikymo dydžio yra tikimybė, kad dukra ir toliau iš tėvo išlaikymo negaus. Be to, teismas negali priteisti vaikui išlaikymą didesnį, nei objektyviai leidžia tėvo turtinė padėtis.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016 m. liepos 1 d. yra 380 Eur. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes iš ieškovo nepilnamečio vaiko I. O., gim. 2006 m. rugsėjo 26 d., naudai priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina motina A. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.170 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Ieškovas prašė nustatyti tokią jo ir dukros bendravimo tvarką:

1. Ieškovas pasiima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį 11.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 val.;

4. Ieškovas gali bendrauti su nepilnamete dukra ir kitomis dienomis iš anksto suderinus pageidaujamą laiką su Atsakove;

6. Šalys susitaria bendrauti visais klausimais, susijusiais su nepilnamete dukra telefonu ir susirašinėjant SMS žinutėmis bei kitomis ryšio priemonėmis.

Atsakovė prašė nustatyti tokią ieškovo ir jo dukros bendravimo tvarką:

2. Ieškovas pasiima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvienų metų Šv. Kalėdų antrą dieną, ŠV. Velykų antrą dieną 11.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą tos pačios dienos 18.00 val. R. O. įsipareigoja bendrauti su dukra I. O. močiutės D. O. bute ar kitoje teritorijoje, išskyrus R. O. gyvenamąją vietą.

4. Dukrai būnant su R. O. jis sudarys sąlygas I. O. netrukdomai bendrauti telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis dukrai su motina

5. Gyvenant pas motiną ji sudarys sąlygas dukrai netrukdomai bendrauti telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis su tėvu R. O..

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis visiškai sutinka su atsakovės pasiūlyta jo ir dukros bendravimo tvarka. Teismas sprendžia, kad atsakovės siūloma tėvo ir dukros bendravimo tvarka visiškai atitinka tėvų ir dukros interesus, todėl ji nustatytina. Visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo vyko tarp mergaitės tėvų, į bylą nebuvo įtraukta nepilnametės I. O. močiutė D. O., todėl teismas negali priimti sprendimo, kuris sukurtų teises ir pareigas byloje nedalyvaujančiam asmeniui. Teismo nustatytą bendravimo tvarką šalys gali koreguoti bendru sutarimu pagal susiklosčiusią gyvenimo situaciją, todėl tarpusavio sutarimu šalys gali susitarti, kad tėvo ir dukros bendravimas vyks močiutės namuose, pagal susiklosčiusią tarp šalių praktiką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 50 Eur žyminio mokesčio už ieškinį. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra patenkintas 87 procentais, jam iš atsakovės priteistina 16,53 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas kėlė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Iš esmės atsakovės siūloma bendravimo tvarka praktiškai identiška ieškovo bendravimo tvarkai, su tam tikrais pakeitimais, dėl to, teismas sprendžia, kad iš atsakovės ieškovo naudai priteistina pusę jo sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, t.y. 15,50. Iš viso iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 32,03 Eur žyminio mokesčio.

Nors ieškovas ir prašė iš atsakovės priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, jis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (elektroninės bylos priedo, b. l. 25-26). Kadangi ieškovo ieškinys yra patenkintas 68,50 procentais, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 126 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atlikus priteistų sumų užskaitą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 93,94 Eur (126 Eur – 32,06 Eur).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienam, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutikimu, iš R. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui I. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš R. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai I. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki I. O., gim. 2006 m. rugsėjo 26 d., pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio motinai A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią ieškovo R. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukros I. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. Iki I. O. taps pilnamete, R. O. turi teisę pasiimti dukrą kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį nuo 12.30 iki 18.00 valandos, iš jos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos ir pristatyti į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą.

4. Dukrai būnant su R. O. jis sudarys sąlygas I. O. netrukdomai bendrauti telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis dukrai su motina

5. Gyvenant pas motiną ji sudarys sąlygas dukrai netrukdomai bendrauti telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis su tėvu R. O..

6. Ieškovas privalo pranešti atsakovei apie savo negalėjimą atvykti pasiimti nepilnametę dukrą iš anksto informuodamas trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš dvi dienas išskyrus kai įvyksta nenumatytos aplinkybės. Įvykus nenumatytoms aplinkybėms, pranešama nesilaikant nustatyto dviejų dienų termino, bet kiek įmanoma anksčiau.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš priteisti iš R. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 93,94 Eur (devyniasdešimt tris eurus 94 euro centus) žyminio mokesčio A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daina Knezevičienė