Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo P. K. (P. K.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. K. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2008 m. vasario 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., o būtent:

jis 2004 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, S. K. subūrus ir veikiant organizuota grupe su P. K., S. K. parengus nusikalstamos veikos planą, pasiskirstant tarp grupės narių vaidmenimis, atliekant šiuos nusikalstamus veiksmus: o būtent S. K. vadovaudamas organizuotai grupei ir veikdamas kartu su grupės nariu P. K. nuo 2004 m. vasaros pabaigos S. K. tėvams priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su P. K. specialiai įrengė minėtą pastatą, sumontuojant specializuotą įrangą, pritaikant kanapių auginimui, kur nuo 2004 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijęs kanapių daigų, kuriuos S. K. pasodino pastate, ir S. K. vadovaujant, P. K. prižiūrėjo jų auginamas kanapes, jas laistė, tręšė, vėdino patalpas, palaikydamas tinkamą temperatūrą, tokiu būdu sudarė sąlygas jų auginimui, o išaugintas kanapes sudžiovino ir nenustatytą kiekį realizavo, o likusias kanapes 2717,662 g laikė tame pastate iki tol kol jos buvo paimtos 2007-06-22 kratos metu, tokiu būdu su jis organizuotos grupės nariu P. K., įgijo, gabeno laikė ir realizavo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

P. K. laikinai sulaikytas 2007 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas tęsiamas iki 2008 m. vasario 27 d.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 26 d. nutartimi kaltinamajam P. K. suėmimo terminą pratęsė 3 mėnesiams. Nutartyje nurodoma, jog P. K. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, niekur nedirba, nors anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, vartojo narkotines medžiagas, nesusituokęs. Daroma išvada, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus.

Suimtasis P. K. skundu prašo minėtą nutartį panaikinti ir jį iš suėmimo paleisti, paskiriant jam 30 000 Lt užstatą.

Mano, kad apygardos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Teismas nenurodė jokių objektyvių priežasčių ir motyvų, dėl kurių jam negalėtų būti pakeista pati griežčiausia, kraštutinė kardomoji priemonė – suėmimas į švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą. Apygardos teismui buvo pateikta oficiali banko pažyma, iš kurios matyti, kad bankas sutinka, įkeitus turtą, suteikti jo tėvams 30 000 Lt paskolą užstatui, taigi byloje yra objektyvių duomenų dėl galimybės sumokėti užstatą. Suimtojo manymu, teismo motyvas, kad netikslinga užstatyti bankui turimą butą ir sumokėti gautą iš banko paskolą kaip užstatą, nes tai būtų nehumaniška ligotų tėvų atžvilgiu, nes jie gali prarasti savo turtą, yra nepagrįstas ir prieštarauja užstato paskirčiai. Mano, kad teismas turi įvertinti aplinkybę, kad siūloma užstato suma jam ir jo šeimai yra labai didelė, todėl ši kardomoji priemonė yra pakankama BPK 119 str. numatytiems tikslams pasiekti. Suimtasis mano, kad turi būti įvertinta ir jo bei užstato davėjų (tėvų) turtinė padėtis bei asmenybės. Be to, su užstatu jam gali būti paskirtos ir kitos papildomos, švelnesnės, kardomosios priemonės.

Suimtasis mano, kad teismas, pratęsdamas jam suėmimą objektyviai neatsižvelgė į jo asmenybę, į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą – gyvena su neįgaliais tėvais, iki sulaikymo padėjo išlaikyti ir rūpintis neįgaliais tėvais, kurie yra II grupės invalidai. Tėvai yra silpnos sveikatos, jam esant suėmime tėvų sveikata dar labiau pablogėjo. Jis anksčiau neteistas, nebaustas, kviečiamas atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Jis būdamas laisvėje nedelsiant įsidarbins įmonėje, kuri sutinka priimti jį į darbą, todėl mano, kad jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra aiškiai per griežta ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teigia, kad jis jokių nusikalstamų tikslų ar kėslų neturėjo. Būdamas laisvėje niekur nesislapstys ir netrukdys bylos eigai, kviečiamas atvyks tiek į teismą, tiek į prokuratūrą.

Mano, kad teismas, priimdamas nutartį, nesivadovavo BPK 121 str. nuostatomis, nesilaikė ir pažeidė Aukščiausiojo Tesimo senato 2004-12-30 nutarimą Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 5 str. 3 d. nuostatas. Byloje nėra faktinių duomenų, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus. Be to, pažymi, kad nuo pat jo sulaikymo momento, su juo jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, išskyrus apklausą ir kratą, nebuvo atliekami.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis P. K. ir jo gynėjas prašo suimtojo P. K. skundą patenkinti, prokuroras prašo šį skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Suimtasis nesutinka su jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimu ir prašo teismo nutartį panaikinti bei jį iš suėmimo paleisti paskiriant švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą. Toks suimtojo prašymas suprantamas kaip prašymas pakeisti jam kardomąją priemonę. Tačiau BPK 130 str. nesuteikė aukštesniajam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundus dėl nutarties paskirti kardomąją priemonę – suėmimą ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo gali tik nutartį palikti galioti arba ją panaikinti. Todėl suimtojo skunde nurodytas prašymas – panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir paskirti jam kardomąją priemonę - užstatą, apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinamas. Tokie prašymai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, kurio žinioje yra byla. Šiuo metu P. K. baudžiamoji byla yra Vilniaus apygardos teismo žinioje. Kadangi, kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas negali kaltinamajam pakeisti kardomosios priemonės, tai teismas nesvarsto ir suimtojo skundo argumentų dėl tikslingumo jam skirti kardomąją priemonę – užstatą.

Nors skunde nurodytas ydingas prašymas, tačiau iš skundo turinio matyti, kad suimtasis nesutinka ir su teismo motyvais dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamosios nutarties pagrįstumą.

Iš teismo nutarties matyti, kad teismas pratęsė P. K. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p.

P. K. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 str. 6 d.), už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Jau pats kaltinimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui ar suėmimo termino pratęsimui vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta nuostata, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p.). Nors P.K. anksčiau neteistas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, iki sulaikymo vartojo narkotines priemones, tai leidžia pagrįstai manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Nustačius tokius suėmimo pagrindus, yra pagrindas manyti, kad kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai nebūtų pasiekti. Baudžiamoji byla yra perduota pirmos instancijos teismui ir šis privalo užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Lietuvos Respublikos BPK 127 str. nustatyti suėmimo taikymo terminai nepažeisti.

Teismo nuomone, P. K. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai. Byloje nėra duomenų, kad apygardos teismas būtų neteisingai vertinęs bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos, nustatant būtinumą pratęsti suėmimo terminą, ar būtų pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos reikalavimai bei BPK numatytos griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo taisyklės.

Pažymėtina, kad kaltinamojo skunde nurodyti argumentai dėl jo šeimyninių aplinkybių, gyvenamosios vietos, tėvų sveikatos būklės jau buvo išsamiai išnagrinėti ir aptarti ankstesnėje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Suimtasis savo skunde naujų argumentų, dėl kurių apygardos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, nepateikė. Todėl apygardos teismo nutartis nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimto kaltinamojo P. K. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.