- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-09-14
- Bylos Nr.
- 1A-464
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kategorijos
Teisėja B.Vidzėnienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.6. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos skyriaus prokuroro apeliacinį skundą ir nukentėjusiosios J. S. atsikirtimą į Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p., ir nubaustas laisvės atėmimu 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš R. S. priteista D. T. 609,92 Lt turtinės bei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat D. T. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl išlaidų, susijusių su paminklo pastatymu ant A. S. kapo, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R.Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 25 d., nuo 13 val. iki 16 val., savo namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš pykčio, kilusio tarpusavio konflikto su žmona A. S. metu, rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau 89 smūgius į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, ilgą laiką – apie tris valandas trunkančiu intensyviu, itin didelio kiekio smūgių sudavimu, pasižyminčiu mušimu, sukeldamas nukentėjusiajai dideles fizines kančias bei padarydamas kraujo išsiliejimą užpilvaplėviniuose audiniuose ir daugybinius įvairių kūno sričių sužalojimus, sukėlusius gyvybei pavojingą šoką, nuo kurio nukentėjusioji mirė, t.y. kankindamas, itin žiauriai nužudė A. S. , t.y. tokiais veiksmais R. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. birželio 15 d. nuosprendį dėl neteisingos, aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo ir priimti naują nuosprendį, paskiriant R. S. 14 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Nurodo, jog teismas R. S. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., nors ir paskyrė baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytas ribas atitinkančią bausmę, tačiau, prokuroro manymu, ši bausmė yra aiškiai per švelni, todėl neteisinga. Pažymi, kad priešingai nei nurodyta nuosprendyje, teismas, skirdamas bausmę bei parinkdamas jos dydį, nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmė skyrimo pagrindais, Lietuvos Respublikos BK 61 str. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 23 ir 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 46. Teigia, kad teismas, skirdamas bausmę bei parinkdamas jos dydį, neatsižvelgė į R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir, jos neįvertinęs bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 61 str. numatytą bausmės skyrimo tvarką, nemotyvuotai paskyrė mažesnę, negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, artimesnę sankcijoje numatytam bausmės minimaliam dydžiui negu bausmės vidurkiui. Pabrėžia, jog mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį bausmės paskyrimą teismas motyvavo tik tuo, jog R. S. praeityje neteistas, nebaustas, o konfliktas kilo dėl netinkamo nukentėjusiosios elgesio. Prokuroro manymu, tokia teismo paskirtos bausmės motyvacija yra visiškai nepagrįsta, kadangi netinkamas nukentėjusiosios elgesys galėjo būti tik konflikto kilimo, o ne labai sunkaus nusikaltimo padarymo priežastimi. Tvirtina, jog esant ir veiką kvalifikuojančiai, ir atsakomybę sunkinančiai aplinkybėms, teismo nurodyti motyvai negali būti pakankamu pagrindu skirti tokią švelnią bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nurodo, jog R. S. teismo paskirta bausmė neatitinka jo padaryto nusikaltimo sunkumo ir pavojingumo laipsnio, yra aiškiai per švelni, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, didesnė už sankcijoje numatytą bausmė vidurkį.
Atsikirtimu į Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą nukentėjusioji J. S. prašo Panevėžio apygardos teismo 2005 m. birželio 15 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiosios manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas. Nurodo, jog nuteistasis R. S. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, o dėl įvykio didelė dalis kaltės tenka pačiai nužudytajai R. S. , kuri nuolat gerdavo, neprižiūrėjo ūkio, tuo tarpu R. S. rūpinosi šeima, savo bei A. S. dukterimi.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras prašė patenkinti jo apeliacinį skundą, o nuteistasis R. S. ir jo gynėja bei nukentėjusioji J. S. prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, kurie nuosekliai išdėstyti ir aptarti nuosprendyje, priėjo prie išvados, jog teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir pagrįstai R. S. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.
Kaip matosi iš apeliacinio skundo argumentų, prokuroras neginčija nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nei faktinių bylos aplinkybių, tik prašo nuosprendį pakeisti dėl neteisingos, aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo R. S. .
Su tokiu apeliacinio skundo argumentu kolegija nesutinka. Apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais bei Lietuvos Respublikos BK 61 str. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, yra niekuo nepagrįstas ir atmetamas. Nuosprendyje konstatuojama, jog skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad R. S. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, kas ir numatyta bendruose bausmės skyrimo pagrinduose (BK 54 str. 2 d. 1 p., 2 p.), taip pat buvo įvertinti R. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys (BK 54 str. 2 d. 5 p.) bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 54 str. 2 d. 7 p.).
Kolegijos nuomone nebuvo pažeistos ir BK 61 str. nuostatos, nes teismas, įvertinęs visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, nuosprendyje motyvuotai aptarė, kodėl nuteistajam parinko mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Nors teismas, parinkdamas R. S. mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis nurodė, jog jis anksčiau neteistas, nebaustas ir konfliktas įvykio metu kilo dėl netinkamo nukentėjusiosios elgesio, tačiau liko neaptartos ir neįvertintos kitos svarbios bylos aplinkybės, į ką kolegija negali nekreipti dėmesio: tai antivisuomeniškas ir amoralus nukentėjusiosios A. S. R. S. gyvenimo būdas, kas ir privedė nuteistąjį prie šios nusikalstamos veikos padarymo.
Iš liudytojų S. B. , V. Š. , V. P. , A. G. , D. ir B. S., V.A.L. bei nukentėjusiosios – nuteistojo dukters J. S. parodymų matyti, kad A. S. ilgą laiką niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, valkatavo, nes išeidavo iš namų ir negrįždavo ištisomis savaitėmis, nesirūpino nepilnamete dukra, kurią plikdavo namuose vieną (nuteistojo darbas buvo susijęs su komandiruotėmis), nešdavo iš namų ir pragerdavo ne tik daiktus, bet ir maisto produktus. Be to, liko neįvertintos ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės, t.y. jog R. S. dirbo, išlakė šeimą, rūpinosi nepilnamete dukra.
Nors R. S. charakteristikoje, išduotoje (duomenys neskelbtini) (b.l. 141) nurodyta, jog R. S. mėgsta išgerti, tačiau charakteristiką pasirašiusi seniūnė Z. D. , teisme apklausta liudytoja (b.l. 215-216), paaiškino, jog nuteistąjį charakterizuoja patenkinamai, nes jis tik vienas šeimoje dirbo ir ją išlaikė, nukentėjusioji A. S. niekada jai nesiskundė, jog vyras ją muša. Seniūnei buvo žinoma, jog A. S. išeidavo iš namų, nesirūpino dukra, girtavo ir valkatavo, todėl R. S. ruošėsi nutraukti su ja santuoką.
Įvertinus šias bylos aplinkybes taip pat atsižvelgus į nepilnametės nuteistojo dukters J. S. interesus, kuri teismo posėdyje prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, kolegija priėjo prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą R. S. skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Be to, kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje teismas neteisingai nurodė, jog R. S. nedirba, nes tai prieštarauja bylos duomenims: aukščiau aptartoje charakteristikoje nurodyta, kad jis dirbo miško darbininku UAB ,,Meldas“, ką patvirtino ir seniūnė.
Dar skunde teigiama, kad teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ bei 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“.
Nors nutarimo Nr. 46 30 punkte ir kalbama, jog tuo atveju, kai byloje yra vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės, skiriant kaltinamajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų būti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, tačiau šiuo konkrečiu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatant R. S. laisvės atėmimo bausmės dydį nebuvo pažeisti šių Senato nutarimų išaiškinimai, kadangi, atsižvelgus į bausmės tikslą ir paskirtį, kolegija laiko, jog nuteistajam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per švelni: ji atitinka ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui, ir motyvams, ir kaltininko asmenybei.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.