Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui Vladui Butkui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. B., jo įstatyminei atstovei motinai E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) nepilnametis, nesimokantis, nedirbantis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau– ir ANK) 424 straipsnio 2 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2017 m. sausio 17 d., 14 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) , valstybinės žemės teritorijoje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir šios gatvės namo (duomenys neskelbtini) , vairavo keturratį neužsidėjęs motociklininko šalmo bei neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, tokiais savo veiksmais K. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas Vladas Butkus teisme patvirtino administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes ir prašė K. B. nubausti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. B. teisme neprisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir paaiškino, kad vasarą brolis nupirko keturratį, kuriuo važinėjo kieme. Jį važinėjantį kieme matė kiti pareigūnai, bet nieko nesakė, nes jis važinėjo savo žemėje. Pažymėjo, kad keturratis yra sportinis inventorius, kuris neviršija 5 kilovatų, todėl yra lengvasis keturratis ir yra neregistruojamas. Prie keturračio buvo tik instrukcija, kurią jis išmetė. Važinėjo kieme be šalmo, tėtis jį mokino vairuoti, iš kiemo nebuvo išvažiavęs.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė E. B. teisme paaiškino, kad keturratis pirktas Ukmergėje, parduotuvėje „Triratukas“, mokėjo 650 Eur. Tai yra sporto inventorius, jam nereikia teisių, jis neregistruojamas, su juo negalima važiuoti asfaltu, sūnus važinėjo namų valdos žemėje, ant žolės. Turi namo planą, sūnus važinėjo jų namų valdoje ir nebuvo išvažiavęs į gatvę.

Liudytojas R. G. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje 2017 m. sausio 17 d. 14.40 val. vykdė tarnybos užduotis kartu su kolega Bagdonavičiumi. Važiavo (duomenys neskelbtini) kaimo pagrindiniu keliu, pro parduotuvę ir jau pravažiavę gyvenvietę, įkalnės pradžioje išgirdo keturračio garsą, nuvažiavo pažiūrėti. Važiuodami Pergalės gatve pastebėjo judantį keturratį, vairuojamą jauno žmogaus. Įtaręs, kad daromas pažeidimas, ėjo prie dar važiuojančio keturračio. Jam priėjus, keturratis sustojo, asmuo buvo be šalmo, todėl pasakė, kad turi nustatyti aplinkybes. Paprašė pateikti dokumentus ir registracijos liudijimą, tačiau asmuo šūktelėjo, kad jis yra privačioje teritorijoje ir dokumentai nereikalingi. Vairavusio asmens brolis Tomas šaukė, kad vairavęs asmuo nieko neatsakinėtų, nepateiktų dokumentų ir gali daryti savo privačioje valdoje ką nori. Jis kelis kartus pakartojo reikalavimus, tai nei vienas asmuo neįvykdė. Vertino, kad vairavęs asmuo dalyvavo viešajame eisme, nes ta teritorija priklauso valstybinei žemei. B. važiavo teritorijoje, kuri plane nurodyta prie gatvės žaliojoje zonoje. Plane pažymėta raide A - važiuojamoji dalis, toliau griovys, jis vairavo už griovio nuo gatvės, ne važiuojamojoje kelio dalyje. Jei B. važinėtų po kiemą, tai neturint teisės vairuoti, tai daryti draudžiama. Šiai priemonei vairuoti reikalingos teisės. Tarnybiniame pranešime yra pažymėta, kad pagal ROIK, ją identifikavo ir nustatė, kad darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir R. G. tarnybiniame pranešime (b.l. 2).

Liudytojas M. B. - Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad patruliavo (duomenys neskelbtini) kaime, per atidarytą langą išgirdo šalikelėje važinėjantis su keturračiu, kuris buvo be valstybinio numerio, jaunuolis be šalmo, iš karto prisistatė jaunuolio tėvai ir brolis. Jaunuolis važiavo už griovio, visas aplinkybes aiškinosi G., buvo kipišas, vienas iš brolių viską filmavo.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir M. B. tarnybiniame pranešime (b.l. 2).

Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. B. neneigia 2017 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) kaime vairavęs keturratį, tačiau savo kaltės dėl administracinio nusižengimo protokole nurodytų nusižengimų padarymo nepripažįsta, motyvuodamas tuo, kad keturratį vairavo privačioje teritorijoje, į gatvę išvažiavęs nebuvo, o jo vairuotas keturratis yra lengvasis ir teisė jį vairuoti apskritai nereikalinga.

Nagrinėjamai bylai aktualios sąvokos reglamentuojamos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, kurio 2 straipsnio 34 dalyje motorinė transporto priemonė apibrėžiama kaip variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas. Šiuo konkrečiu atveju, bylos duomenimis, tai yra administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, teisme peržiūrėtu vaizdo įrašu nustatyta, jog K. B. vairavo motorinę transporto priemonę - keturratį.

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą išskiriamos trys keturračių rūšys - galingasis keturratis (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), keturratis (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 27 dalis) ir lengvasis keturratis (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 28 dalis). Tai yra keturratės motorinės transporto priemonės, kurios atitinkamai klasifikuojamas pagal jų masę, didžiausią projektinį greitį, variklio darbinį tūrį, didžiausiąją naudingąją galią ir didžiausiąją nominaliąją galią. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokiai rūšiai keturratis priskiriamas, jį vairuoti galima tik turint teisę vairuoti.

Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, lengvieji keturračiai priskiriami AM kategorijai ir jiems reikalingas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti AM kategorijos motorines transporto priemones, tuo tarpu keturračiai priskiriami B1 motorinių transporto priemonių kategorijai ir jiems atitinkamai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti B1 kategorijos motorines transporto priemones. Taigi nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo to, ar keturratė motorinė transporto priemonė priskiriama prie lengvųjų keturračių, ar prie keturračių, norint vairuoti tokią transporto priemonę, reikia turėti vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę.

Nagrinėjamu atveju K. B. vairavo keturratę motorinę transporto priemonę, nors teisės vairuoti nei lengvąjį keturratį, nei apskritai kokią kitą motorinę transporto priemonę, nėra įgijęs. Taigi K. B. argumentai, kad jis vairavo lengvąjį keturratį dėl ko teisė vairuoti apskritai nereikalinga yra visiškai nepagrįsti.

Teisme taip pat paneigtos ir K. B. aiškinamos aplinkybės, kad šią transporto priemonę jis vairavo privačioje teritorijoje. Nagrinėjant bylą teisme, buvo pateiktas Žemės sklypo, kurio identifikatorius 81200001, planas, ir teismo posėdžio metu tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo įstatyminės atstovės paaiškinimų, tiek iš liudytoju apklausto policijos pareigūno R. G. paaiškinimų buvo nustatyta, kad K. B. keturratį vairavo teritorijoje, esančioje tarp Pergalės gatvės ir šios gatvės namo Nr. 37 esančioje valstybinėje žemėje. Teismo vertinimu, ši teritorijoje nelaikytina privačia, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau tai nėra ir gatvės plotas, naudojamas viešajam eismui, todėl aplinkybė, kad K. B. keturratį vairavo (duomenys neskelbtini) gatvėje tikslintina, atitinkamai nurodant, kad K. B. keturratį vairavo valstybinės žemės teritorijoje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir šios gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau tai, kad K. B. su motorine transporto priemone nedalyvavo viešame eisme, nepaneigia jo pareigos turėti teisę vairuoti šią transporto priemonę.

Tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, tiek Kelių eismo taisyklių 14 punkte yra įtvirtintas draudimas vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės. Transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 dalis). Taigi teisės vairuoti turėjimas siejamas su transporto priemonės vairavimu, tai yra jos valdymu, o ne dalyvavimu viešame eisme. Todėl asmuo, nepriklausomai nuo to, ar dalyvauja viešame eisme, ar ne, gali vairuoti transporto priemonę tik turėdamas atitinkamai teisę ją vairuoti.

Be to, pagal Kelių eismo taisyklių 204 punktą, važiuodami visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones), išskyrus atvejus, kai bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai. Atsižvelgiant į tai, kad K. B. vairuota motorinė transporto priemonė yra be kėbulo ar kitų stogo saugos lankų, K. B., vairuodamas ją, privalėjo naudoti šalmą, nepriklausomai nuo to, ar šia transporto priemone dalyvauja viešajame eisme, ar ne.

Teismas atkreipia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dėmesį, kad motorinėms transporto priemonėms, su kuriomis yra dalyvaujama viešajame eisme, taikomi ir tokie reikalavimai, kaip motorinės transporto priemonės registravimas bei privalomas civilinės atsakomybės draudimas. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad K. B. viešajame eisme būtų dalyvavęs, toks kaltinimas administracinio nusižengimo protokole K. B. pagrįstai nebuvo pareikštas.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei argumentus, taip pat įvertinus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad K. B. padarė administracinius nusižengimus, dėl kurių jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. K. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis pakartotinai padarė tokį patį teisės pažeidimą, už kurį jau paskirta administracinė nuobauda (b.l. 7). K. B. yra nepilnametis, nesimoko ir niekur nedirba. Siekiant nubausti bei pasiekti auklėjimo ir prevencinius administracinės nuobaudos tikslus, pažeidėjui, pritaikius ANK 44 straipsnio nuostatas, skirtinos sankcijose už administracinius nusižengimus numatytos nuobaudos, ANK 38 straipsnio pagrindu paskiriant galutinę nuobaudą – baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34, 38, 44 straipsniais, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutarė:

Pripažinti K. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 150 Eur dydžio administracinę baudą.

Pripažinti K. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 15 Eur dydžio administracinę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirti K. B. galutinę administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties) eurų administracinę baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 17064717287 ir įmokos kodą 1001. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, be to, išieškant vykdymo išlaidas.

Informuoti pažeidėją, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos yra: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.