- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- 2-842-173/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00535-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- H. R.
- Atsakovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- E. R., notarė J
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. R. ieškinį atsakovei I. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo dalies nuginčijimo, tretieji asmenys E. R., notarė J. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas H. R. prašo: nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jis, H. R., po sūnaus M. G. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti; panaikinti iš dalies 2007 m. lapkričio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą atsakovei I. G. Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės J. R.; jam pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 38.8300 ha, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0, 0732 ha, esančio (duomenys neskelbtini) SB „(duomenys neskelbtini)“ bei jame esančius statinius: pastato-sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžinieriniams statiniams – kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/40 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0.1399 ha, esančiam (duomenys neskelbtini); ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/46 dalį negyvenamosios patalpos – požeminio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); į ½ dalį draudimo išmokos (Pagrindas – 2007m. rugpjūčio 14 AB SAMPO banko pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie draudimo išmoką; į ½ dalį piniginių indėlių, esančių AB SAMPO banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kreditinės kortelės sąskaitos Nr. Lt (duomenys neskelbtini) (pagrindas – 2007-08-09 AB SAMPO banko Kauno filialo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. G. piniginių indėlių). Ginčijamo turto vertė – 62 238 Eur.
Nurodo, jog sūnus M. G. buvo paveldėjęs iš ieškovo tėvų žemės sklypą, kurio plotas 38.8300 ha, esantį (duomenys neskelbtini) Jis, ieškovas, šiuo žemės sklypo mokesčiais ir nuoma rūpinosi nuo 2004m. Ir po sūnaus mirties tęsė šio sklypo valdymą, rūpinosi jo nuoma. Sklypo nuomininke buvo S. V., o nuo 2010 metų sklypo nuomininke yra ūkininkė I. P..
Jis nuo 2001 m., kai sūnus įsigijo žemės sklypą, kuriame yra ir pastatai, sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, rūpinasi šiuo turtu, t.y. moka žemės mokesčius, tvarko aplinką, kadangi jo ir sutuoktinės žemės sklypas yra šalia minėto ginčo sklypo.
Po sūnaus mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik atsakovė I. G., įtikinusi juos, jog ji viena sutvarkiusi visus paveldimo turto dokumentus, turtą pardavusi, atsiskaitys su jais, buvusio sutuoktinio tėvais. Jų sūnus su atsakove vaikų nesusilaukė, todėl jiems, M. G. tėvams, kaip antros eilės paveldėtojams, priklausė pusė palikimo ir jie kartu su atsakove I. G. pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti pusę sūnui priklausančio turto, kuris šiandien visas yra įregistruotas atsakovės I. G. asmeninės nuosavybės teise. Sūnaus palikimą priėmę faktiškai.
Visą išvardintą turtą (duomenys neskelbtini), jie, M. G. tėvai, padėjo sūnui įsigyti investuodami savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovė įkalbėjo nevykti pas notarę per įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, sakydama, kad vis vien jie turtą prižiūri, dalimi jo naudojasi kaip savo nuosavybe, moka mokesčius, tvarko aplinką, o ji nebeketinanti ateityje gyventi tame pačiame mieste, todėl visą paveldimą turtą reikia parduoti ir pasidalinti pinigus. Ginčo turtu rūpinosi ir iki M. G. mirties, tai daro ir dabar. Pasitikėdami atsakove, iki šiol nesikreipė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes buvo įsitikinę, kad atsakovė pripažįsta jų teisę paveldėti ir nekliudė jiems naudotis po sūnaus mirties likusiu nekilnojamuoju turtu, rūpintis turto pardavimu.
Šalies argumentai
Atsakovė I. G. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas ragino ją kreiptis į notarą ir tvarkytis paveldėjimo dokumentus, kad nebūtų praleistas terminas palikimui priimti. Ieškovas ir toliau žadėjo pagelbėti su žemės sklypų priežiūra, nes tvarkydavo žemės sklypus sūnaus naudai, todėl pasisiūlė ir toliau tai daryti. Visų buvo bendras sutarimas, jog ji, atsakovė, priima palikimą, todėl paveldėjimo teisės liudijimas 2007 m. lapkričio 23 d. buvo išduotas tik jai. Apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ieškovas ir jo sutuoktinė buvo informuoti iškart. Kaip ir buvo sutarta, ieškovas ir toliau tęsė žemės sklypų priežiūrą, bet ne nuosavybės teisių įgyvendinimą.
Ieškovas teigia, kad žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) rūpinosi nuo 2004 m., t.y. dar iki sūnau mirties, o po M. G. mirties tęsė jo valdymą rūpindamasis jo nuoma. Iš šių ieškovo teiginių bei pateiktų įrodymų, nėra pagrindo spręsti apie jo palikimo priėmimą, nebent tik apie turto tvarkymą kito asmens, atsakovės, naudai. Tokie ieškovo veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti apie jo palikimo priėmimą, nes ieškovas neatliko savininko teisių įgyvendinimo. Tai, kad savininko teises įgyvendino atsakovė, patvirtina paveldėjimo teisės liudijimas, įrašai nekilnojamojo turto registre, tiek mokesčių deklaracijos, kur nurodyta, jog atsakovė mokėjo žemės mokesčius. Negali ieškovo vykdytos priežiūros funkcijos tapatinamos su nuosavybės teisių įgyvendinimu, nes tokiu atveju kiekvienas svetimo turto administratorius galėtų pretenduoti į faktinį turto valdymą bei nuosavybės teisių įgyvendinimą. Tai pasakytina ir apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) SB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas steigia, jog prižiūri šį turtą, moka žemės mokesčius, tvarko aplinką nuo pat M. G. įsigijimo 2011m. ir iki šiol. Tačiau ieškovas nepateikė leistinų ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų šiuo teiginius.
Ieškovo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti po sūnaus M. G. mirties yra neįrodytas, dėl ko ieškinys atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. CK 5. 50 straipsnio 3 dalimi nustatyta, jog įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5. 50 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas H. R. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti palikimo priėmimo faktą, norėdamas įgyvendinti savo teises į po sūnaus M. G. mirties (duomenys neskelbtini) likusį nekilnojamąjį turtą, draudimo išmoką, piniginį indėlį. Ieškovas nurodęs, jog žemės sklypą ir jame esančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) SB „(duomenys neskelbtini)“, prižiūri, moka mokesčius, tvarko aplinką nuo pat M. G. įsigijimo 2001 m., kadangi jo ir sutuoktinės trečiojo asmens E. R. sklypas yra šalia.
Žemės sklypą, kurio plotas – 38,8300 ha esantis (duomenys neskelbtini), kaip nurodęs ieškovas, M. G. buvo paveldėjęs iš ieškovo tėvų. Ieškovas ir šiuo sklypu rūpinasi nuo 2004m. Ir po sūnaus mirties tęsia jo valdymą, rūpinasi jo nuoma. Liudytoja I. P. patvirtino, jog šiuo sklypu ji naudojasi žemės sklypo panaudos sutarties pagrindu.
Palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės. Vien ieškovo nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe.
Byloje liudytoju apklaustas L. A. P., bet ir jis neparodė, kad ieškovas H. R. atliko tam tikrus aktyvius veiksmus, kurias išreiškė savo valią palikimui priimti.
Ieškovo sūnus M. G. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovei I. G. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas išduotas Atsakovė nurodžiusi, jog ieškovas ją skatino laiku notarui paduoti prašymą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. Ieškovui buvo žinoma, kad paveldėjimo liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini). Ieškovas tik 2016 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo dalies nuginčijimo. Per šį laiką ieškovas neatliko jokių aktyvių veiksmų, nukreiptų įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Tai reiškia, jog ieškovas H. R. neįrodė, kad jis palikimą priėmė, todėl nenustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas po M. G. mirties palikimą priėmė.
Teismas nepasisako dėl ieškovui nuosavybės teisės į dalį palikimo, kuris atsirado mirus M. G., nustatymo, kadangi nenustatyta, jog ieškovas H. R. palikimą priėmė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Už teikiamą advokato ar advokato padėjėjo pagalbą civilinėse bylose užmokestis priteistinas vadovaujantis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ , kurios patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004m. kovo 26d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.
Ieškovui H. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 2 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 9-10). Ieškinys atmestas, todėl valstybės turėtos išlaidos iš atsakovės I. G. nepriteistinos (CPK 99 straipsnis).
Atsakovė I. G. prašo priteisti iš ieškovo 1700 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė šį prašymą grindžia pinigų priėmimo kvitais, bet nepateikė paskaičiavimų dėl advokato darbo laiko sąnaudų, apsiribota tik abstrakčiomis frazėmis „patarimas“, „kitos teisinės paslaugos“, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažinamos iki 1000 Eur (b. l. 34, 35, t.2). Atsižvelgta ir į tai, kad byla nėra sudėtinga.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei I. G. iš ieškovo H. R. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.