Kauno apygardos teismo nutartis

Laikinai atliekantis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas teisėjas Arūnas Paštuolis, susipažinęs su Lazdijų rajono apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. 1-163-743/2015, kurioje K. J. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lazdijų rajono apylinkės teisme 2015 m. spalio 7 d. su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla, kurioje K. J. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Baudžiamoji byla paskirta nagrinėti teisėjai Astai Vailionienei, kuri 2015 m. spalio 12 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Procesinis sprendimas dėl nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo priimtas atsižvelgus į tai, kad teisėja 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. birželio 4 d. sankcionavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 155 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymą. Teisėjos Astos Vailionienės nusišalinimas nuo minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo patvirtintas laikinai Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas einančios teisėjos Irmos Blekaitienės 2015 m. spalio 12 d. rezoliucija.

Baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui spręsti bylos perdavimo kitam teismui klausimą, kadangi nėra galimybės bylą išnagrinėti Lazdijų rajono apylinkės teisme, nes likę šio teismo teisėjai – Irma Blekaitienė ir Ramūnas Šarka – šioje baudžiamojoje byloje yra taikę procesines prievartos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Užtikrinant teisės į nešališką teismą įgyvendinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Vienas iš tokių pagrindų numatytas BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte, remiantis kuriuo teisėjas negali dalyvauti procese, jei jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje.

Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad ne tik nuo bylos nagrinėjimo nusišalinusi teisėja Asta Vailionienė, bet ir kiti Lazdijų rajono apylinkės teisme dirbantys teisėjai – Irma Blekaitienė ir Ramūnas Šarka, yra sankcionavę procesinių prievartos priemonių taikymą šioje byloje. Lazdijų rajono apylinkės teisme iš viso dirba trys teisėjai, kurie visi šioje baudžiamojoje byloje sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą, dėl ko nei vienas iš šių teisėjų negali nagrinėti minėtos baudžiamosios bylos. Lazdijų rajono apylinkės teisme nesant teisėjų, galinčių nagrinėti šią bylą, baudžiamoji byla šiame teisme negali būti nagrinėjama. Nustačius nurodytas aplinkybes, baudžiamoji byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Sprendžiant klausimą, kuriam konkrečiai apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, perduotina nagrinėti baudžiamoji byla, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Alytaus rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu, laikinai atliekantis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas teisėjas

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-163-743/2015, kurioje K. J. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduoti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Alytaus rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.